Baudžiamoji byla Nr. 1-202-963/2018
Proceso Nr. 1-01-1-50513-2017-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2.;
1.1.8.6.2.; 1.1.8.12.; 1.1.8.14.; 1.1.9.2.; 1.1.9.8.; 1.2.25.4.2.6.; 2.1.16.1.7.; 2.1.16.1.9.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.
(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. balandžio 26 d.
Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rasa Stonkuvienė,
sekretoriaujant Vaivai Virkutytei, Linai Pazdrazdienei,
dalyvaujant prokurorui Valdui Grabauskui,
kaltinamajam A. B., jo gynėjui advokatui Alvydui Kvaščevičiui,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Utenoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
kaltinamasis A. B. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio:
A. B. 2017 m. rugsėjo 30 d. apie 2.33 val., adresu Perkėlos g. 10, Klaipėdoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – krovininį automobilį VOLVO FH 42T, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su prikabinta puspriekabe Scmitz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 2,59 promilės etilo alkoholio kraujyje).
Kaltinamasis A. B. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad iš vakaro atvažiavo pakrauta puspriekabe į Klaipėdos uostą. Priparkavo transporto priemonę. Plaukti keltu turėjo tik kitos dienos vakare, todėl vartojo alkoholį. Po kurio laiko į stovėjimo aikštelę privažiavo kitų transporto priemonių, todėl jis sugalvojo perstatyti savo transporto priemonę, kad kitų transportų priemonių vairuotojams ir jam po to būtų lengviau išvažiuoti. Nesijautė labai girtas, tačiau buvo mažai valgęs. Tuo tikslu ir pajudino savo transporto priemonę iš vietos, bet toliau neplanavo važiuoti. Išvažiuodamas užkliudė šalia stovėjusį automobilį, nes jo nematė per lietų ir tamsą. Dėl savo poelgio labai gailisi, jaučiasi kaltu, labai pergyvena. Dėl tokio jo elgesio kenčia jis pats ir jo šeima, patiria daug nepatogumų ir su šeima, ir su darbu. Nurodė, kad tai jam bus gyvenimo pamoka. Šiuo metu jis nedirba, yra registruotas darbo biržoje, gauna 200 eurų išmoką. Išlaiko du vaikus ir sugyventinę. Sugyventinė gauna minimalų darbo užmokestį, dirba maisto prekių parduotuvėje, pardavėja. Be to, jis moka paskolą, mėnesinė įmoka 80 eurų. Prašė skirti kuo švelnesnę bausmę, teisę vairuoti transporto priemones atimti vieneriems metams, nes jam jo darbas labai patiko, jis šį darbą dirbo vienerius metus, neturėjo konfliktų su darbdaviu, viskas gerai sekėsi, o vykti į užsienį dirbti jau nebenori, nes ten dirbo prieš tai septynerius metus, nori likti Lietuvoje.
Kadangi kaltinamasis po kaltinamojo akto paskelbimo savo kaltę pripažino visiškai ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant prokurorei ir kitiems proceso dalyviams įrodymų tyrimą nutraukė.
Be kaltinamojo prisipažinimo, byloje surinkti ir ištirti kiti duomenys, kurie vadovaujantis BPK 273, 291 straipsniais, buvo išnagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso tvarka.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas policijos pareigūnas M. B. parodė, kad 2017 m. rugsėjo 30 d. apie 2.33 val. iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo buvo gautas pranešimas, kad Klaipėdoje, Perkėlos g. 10, neblaivus sunkvežimio vairuotojas atsitrenkė į kitą transporto priemonę ir ketina išvažiuoti. Nuvykus į nurodytą vietą, buvo nustatyta, kad krovininio automobilio vairuotojas A. B., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vairuodamas krovininį automobilį VOLVO FH 42T, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su prikabinta puspriekabe SCHMITZ SCS 24, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiuodamas iš stovėjimo vietos, nesilaikydamas saugaus atstumo iš šono, puspriekabe atsitrenkė į stovintį kitą krovininį automobilį MERCEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo Y. K., ir jį apgadino. Alkoholio kiekio matuokliu (alkotesteriu), „Alcotest 7510“ Nr. ARCK – 0018, A. B. nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2,20). A. B. buvo pristatytas į Klaipėdos universitetinę ligoninę medicininei apžiūrai, kur geranoriškai sutiko duoti kraują, tačiau sužinojęs ant akto surašytą išvadą atsisakė pasirašyti. (b. l. 29-32).
2017 m. rugsėjo 30 d. Transporto priemonės priverstinio nuvežimo akte Nr. 400 užfiksuota, kad automobilis VOLVO FH 42T, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su prikabinta puspriekabe SCHMITZ SCS 24, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežtas į saugojimo aikštelę, esančią adresu Klaipėdos r. sav., Sendvario sen., Klemiškės k., Ievų g. 3. (b. l. 9).
2017 m. rugsėjo 30 d. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 606 užfiksuota, kad A. B. nustatytas sunkus girtumas. (b. l. 10).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2017 m. spalio 3 d. Specialisto išvadoje Nr. T-A-10277/2017(01) nurodyta, kad A. B. kraujyje, paimtame 2017 m. rugsėjo 30 d. 5.00 val., nustatyta mažiausia koncentracija 2,59 promilės etilo alkoholio (b. l. 11).
Pagal 2017 m. spalio 3 d. nutarimą grąžinti daiktus automobilis VOLVO FH 42T, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su prikabinta puspriekabe SCHMITZ SCS 24, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintas savininkui A. T. agroservisui „(duomenys neskelbtini)“. (b. l. 15-17).
2017 m. rugsėjo 30 d. apžiūros protokole užfiksuota automobilio VOLVO FH 42T, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su prikabinta puspriekabe SCHMITZ SCS 24, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra. (b. l. 19-21). Automobilio vaizdas užfiksuotas fotonuotraukose, kurios saugomos kompaktiniame diske (b. l. 99).
2017 m. lapkričio 6 d. VšĮ „Emprekis“ pateiktuose duomenyse nustatyta, kad puspriekabės, priekabos SCHMITZ SCD 24 Schmitz SCS 24 kaina su PVM 4990 Eur, kaina be PVM 4123 Eur, krovininio automobilio Volvo FH 12 FH 12 440 kaina be PVM 15687 Eur su PVM 18980 Eur. (b. l. 22-25).
Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis A. B. 2017 m. rugsėjo 30 d. apie 2.33 val., adresu Perkėlos g. 10, Klaipėdoje, vairavo kelių transporto priemonę – krovininį automobilį VOLVO FH 42T, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su prikabinta puspriekabe Scmitz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 2,59 promilės etilo alkoholio kraujyje). Kaltinamojo A. B. kaltė įrodyta jo paties parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, kuriais jis prisipažino kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, bei baudžiamojoje byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Kaltinamojo A. B. veika kvalifikuotina pagal BK 281 straipsnio 7 dalį. Šią nusikalstamą veiką A. B. padarė tiesiogine tyčia: jis suvokė, kad vairuoja automobilį būdamas neblaivus, suprato šių savo veiksmų pavojingą pobūdį ir norėjo taip veikti.
Dėl bausmės skyrimo
Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybes, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių visumą.
Kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama, tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis A. B. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų. Atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę – šiuo metu nedirba, registruotas darbo biržoje (b. l. 56), nevedęs, tačiau gyvena su sugyventine, augina du mažamečius vaikus, aukštesniojo išsilavinimo, anksčiau neteistas (b. l. 47-50), baustas administracine tvarka (b. l. 51-54), kaltę pripažino, nusikaltęs gailisi, jo atsakomybę lengvina viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam A. B. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymą jam paskyrus sankcijoje numatytą bausmę - baudą, jos dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės vidurkis. Atsižvelgiant į tai, jog byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, yra pagrindas taikyti BK 641 straipsnio nuostatas ir A. B. šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dydį sumažinti vienu trečdaliu.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (67 straipsnio 1 dalis). Uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas – tai baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktai, 3 dalis). Kadangi A. B. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Kadangi šią nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, kaltu prisipažino, gailėjosi, nustatytinas minimalus baudžiamojo poveikio priemonės - teisės vairuoti kelių transporto priemones, terminas - vieneri metai (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis).
Dėl turto konfiskavimo
BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Kitam fiziniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo žinoti ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas ar priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).
Iš bylos duomenų nustatyta, kad automobilis VOLVO FH 42T, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su prikabinta puspriekabe SCHMITZ SCS 24, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintas savininkui A. T. agroservisui „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 15-17). VšĮ „Emprekis“ duomenimis automobilio VOLVO FH 42T vidutinė rinkos vertė 2017 m. lapkričio mėnesį buvo 18980 Eur (b.l. 25), puspriekabės SCHMITZ SCS 24 vidutinė rinkos vertė buvo – 4990 Eur (b.l. 23). Vienok, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Pažymėtina ir tai, kad skiriant šią baudžiamojo poveikio priemonę, kartu turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta. Kaip jau buvo minėta, A. B. kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus pažeidė pirmą kartą, jis ankščiau nėra baustas administracine tvarka už vairavimą neblaiviam, taip pat nėra teistas, savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, padaryta nusikalstama veika nesukėlė sunkių pasekmių. Nors kaltinamasis šiuo metu nedirba, bet ieškosi darbo, yra užsiregistravęs darbo, jis išlaiko šeimą, nepilnamečius vaikus, krovininis automobilis priklauso jo buvusiam darbdaviui, teismo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, jog jo gaunamos pajamos šiuo metu yra tik 200 Eur gaunama bedarbio pašalpa, sugyventinė gauna minimalų atlyginimą, turi paskolą, kas mėnesį moka 80 eurų įmokas, todėl įvertinus padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį (nesunkus nusikaltimas) ir kaltinamojo asmenybę, proporcingumo ir teisingumo principus, teismo vertinimu 18980 Eur konfiskavimas kaltinamajam būtų per sunki finansinė našta. Tokios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas, teismo vertinimu, neturės tiesioginio pažeidėjo nubaudimo poveikio ir nebus pakankamai efektyvi prevencinė priemonė, o atvirkščiai, tai bus neproporcinga priemonė bausmės tikslams pasiekti. Tokiu būdu, vadovaujantis proporcingumo, teisingumo ir protingumo principais, konfiskuotina pinigų suma mažintina iki 2 000 Eur.
Į paskirtą bausmę įskaitomas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. rugsėjo 30 d. 4.00 val. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. 17.30 val. (viena para) (b. l. 36-39).
Kaltinamajam A. B. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas, paliktinos nepakeistos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos (b. l. 87-92).
A. B. vairuotojo pažymėjimas Nr. 00848350, esantis byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas VĮ „Regitra“.
Civilinis ieškinys nepareikštas, proceso išlaidų nėra.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vienas kompaktinis diskas su fotonuotraukomis, po nuosprendžio įsiteisėjimo, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje (b. l. 99).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
A. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį ir paskirti 60 MGL (2259,60 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt devynių eurų 60 centų)) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir šiuo nuosprendžiu galutinę bausmę A. B. paskirti – 40 MGL (1506,40 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų šešių eurų 40 centų)) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką 2017 m. rugsėjo 30 d. 4.00 val. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. 17.30 val. (vieną parą) ir laikyti, kad yra sumokėta 2 MGL (75,32 Eur) dydžio bauda.
Išaiškinti, kad teismo paskirtą baudą A. B. privalo sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nurodant įmokos kodą 6801. Jeigu teismo paskirta bauda nebus sumokėta nustatytu laiku, ją priverstinai išieškos antstolis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, A. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones vienerius metus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, A. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą – iš A. B. išieškoti konfiskuotino turto (automobilio VOLVO FH 42T, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės dalį atitinkančią pinigų sumą - 2000 Eur (du tūkstančius eurų).
A. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
A. B. vairuotojo pažymėjimą Nr. 00848350, esantį byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti VĮ „Regitra“.
Daiktinį įrodymą, vieną kompaktinį diską su fotonuotraukomis, esantį byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.
Išaiškinti kaltinamajam, kad apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.
Teisėja Rasa Stonkuvienė