Civilinė byla Nr. e2A-417-372/2025
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16200-2023-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.7;
2.6.8.11.1; 2.6.11.1; 2.6.11.16; 3.2.4.11;
3.3.1.14; 3.3.1.19.1; 3.3.1.21
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. birželio 4 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus ir Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šaudymo centras“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-373-1080/2025 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Profilaktinė dezinfekcija“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Šaudymo centras“ dėl nuostolių atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Profilaktinė dezinfekcija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, patikslintu ieškiniu atsakovei UAB „Šaudymo centras“ dėl nuostolių atlyginimo. Teismo prašė priteisti iš atsakovės 5176,92 Eur nuostolių atlyginimo, 6 procentus metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. 2024-12-05 pirmosios instancijos teisme gautas ir priimtas ieškovės pareiškimas dėl ieškinio dalyko pakeitimo, kuriuo ieškovė prašė: 1) panaikinti 2023-04-20 tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta automobilio VW Caddy, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, taikyti restituciją ir įpareigoti ieškovę grąžinti atsakovei transporto priemonę, o atsakovę įpareigoti grąžinti ieškovei 20000,00 Eur arba 2) priteisti iš atsakovės ieškovei 7537,30 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentus metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
3. 2025-02-04 teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad palaiko tik vieną reikalavimą – panaikinti 2023-04-20 tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta automobilio VW Caddy, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, taikyti restituciją ir įpareigoti ieškovę grąžinti atsakovei transporto priemonę, o atsakovę įpareigoti grąžinti ieškovei 20000,00 Eur.
4. Savo procesiniuose dokumentuose ieškovė nurodė, kad 2023-04-20 tarp UAB „Profilaktinė dezinfekcija“ (pirkėjos) ir UAB „Šaudymo centras“ (pardavėjos) buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, kuria pardavėja pardavė, o pirkėja įsigijo transporto priemonę – automobilį VW Caddy, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) už 20000,00 Eur. Pirkimo-pardavimo sutartyje automobilio defektai ar dalyvavimas eismo įvykiuose nenurodyti. 2023-04-14 bankiniu pavedimu ieškovė į atsakovės atsiskaitomąją sąskaitą pervedė 20000,00 Eur, o 2023-04-20 tarp šalių buvo sudaryta automobilio pirkimo-pardavimo sutartis. 2023-04-14 atsakovė gavo pinigus, o 2023-04-20 ieškovė gavo automobilį. Internetinėje „Regitra“ paskyroje automobilio 2022-06-18 privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nurodyta, kad transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus. Privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ieškovė automobilį apdraudė po jo perėmimo. Po pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo automobilis buvo saugiai parvarytas iš (duomenys neskelbtini) ir nuo 2023-05-02 pradėtas eksploatuoti ieškovės tiesioginei veiklai – juo buvo vykstama pas klientus į įvairias Lietuvos vietas.
5. Ieškovė nurodė, kad pradėjus eksploatuoti automobilį, valdymo skydelyje užsidegė įspėjamieji ženklai („check“ signalai) apie gedimą, t. y. užsidegė lemputė, reiškianti elektros instaliacijos gedimą. 2023-05-08 nuvarius automobilį į UAB „Kredora“ (oficialų VW centrą) patikrai dėl gedimo, specialistai nustatė, kad automobilio dugne esantys elektros laidai yra remontuoti, tačiau remontas atliktas nekokybiškai ir dėl to transporto priemonės valdymo skydelyje dega įspėjamieji signalai. 2023-05-08 buvo surašytas atliktų darbų aktas Nr. 340800051167, kuriame nurodyta, jog prietaisų skydelyje dega „check“ simbolis, rodo „adblue“ (dyzelinių variklių išmetamųjų dujų sistemos) klaidą. Atlikus automobilio klaidų apklausą diagnostiniu aparatu (diagnostiką) ir nustačius gedimus, UAB „Kredora“ išrašė 2023-05-08 sąskaitą faktūrą KRED Nr. 230941 už suteiktas paslaugas, ieškovė sumokėjo 57,83 Eur (su PVM). Po atliktos diagnostikos buvo pašalinti įspėjamieji gedimo simboliai, esantys automobilio kompiuterio panelėje. Serviso specialistai informavo, kad pakartotinai užsidegus skydelyje „check“ simboliui, būtinai reikės atlikti remonto darbus, kadangi bet kuriuo metu eksploatuojant automobilį, jis gali užsiblokuoti.
6. Ieškovė pažymėjo, kad eksploatuojant automobilį problema neišnyko. Ieškovė 2023-05-30 tame pačiame centre atliko detalesnius remonto darbus. 2023-05-30 centre buvo nustatyti šie defektai: neveikia „adblue“ bake lygio matuoklė, mechaniškai yra pažeistos el. štekerinės jungtys, kontaktai pažeisti korozijos, reikalingas laidų remontas, „adblue“ magistralinis vamzdelis yra nesandarus. Nustatyti defektai buvo užfiksuoti 2023-05-30 atliktų darbų akte Nr. PUK-340800051265. Už remonto paslaugas ieškovė sumokėjo 1269,47 Eur (su PVM) pagal 2023-05-30 PVM sąskaitą-faktūrą KRED Nr. 231117.
7. Ieškovė nurodė, jog po atlikto remonto automobilis buvo eksploatuojamas toliau, tačiau problemos tęsėsi – užsidegė ne tik įspėjamieji ženklai prietaisų skydelyje, bet ir buvo pastebėti dešinės pusės žibinto gedimai. 2023-07-19 ieškovė vėl pristatė automobilį į UAB „Kredora“ VW aptarnavimo centrą. Autoservisas atliko automobilio patikrą ir nurodė, jog automobiliui yra reikalinga atlikti šiuos paslėptų gedimų remonto darbus: variklio laidų pynės remontą, radaro kalibravimą, programinės įrangos naujinimą ir adaptaciją, papildomo šildytuvo keitimą ir t.t. Taip pat nurodė, jog reikia keisti detales – šildytuvą, radaro laikiklį, laido jungtis, laidus su kontaktais ir kt. Autoservisas pateikė ieškovei sąmatą Nr. PUK- 340800051574, iš kurios matyti, jog paslėptų defektų remontas kainuos 3849,62 Eur (su PVM). Nuo 2023-07-17 automobilis yra neeksploatuojamas ir laikomas garaže, o su atsakove bandoma susitarti taikiai.
8. Ieškovė nurodė, jog automobilio pirkimo-pardavimo metu atsakovės vadovas užsiminė, jog automobilis buvo partrenkęs gyvūną (šunį), tačiau detalesnių aplinkybių nepasakojo, teigė, jog automobilį sutvarkė, yra galiojanti techninė apžiūra, todėl ieškovei nekilo jokių abejonių dėl automobilio tinkamumo naudotis. Skelbime apie automobilio pardavimą atsakovė nenurodė jokių defektų ar eismo įvykių, apie eismo įvykius nebuvo nurodyta ir transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje.
9. Ieškovė nurodė, kad 2023-07-03 su pretenzija kreipėsi į atsakovę siūlydama taikiai spręsti ginčą. Ieškovė siūlė įvairius taikius sprendimus, tačiau atsakovė kategoriškai laikėsi savo pozicijos (reikalavo pristatyti automobilį, nurodė, kad pasirūpins, jog automobilio defektai būtų pašalinti tame pačiame servise, kuris ir atliko remonto darbus po eismo įvykio, įsipareigojo atlikti pakartotinę techninę apžiūrą ir t.t). Ieškovė su tokiomis sąlygomis nesutiko motyvuodama tuo, jog atsakovė nenurodė pasirinkto autoserviso, o atsakovė nesutiko, kad remontas būtų atliktas patikimame specializuotame VW centre (UAB „Kredora“). Be to, ieškovė, pasikonsultavusi su VW centro specialistais, baiminosi klaidų „ištrynimo“ galimybių.
10. Ieškovė nurodė, jog įvertinusi automobilio pardavimo skelbime nurodytą informaciją, pirkimo-pardavimo sutarties turinį, kuriame nenurodyti jokie automobilio defektai, sąžiningai tikėjosi, jog transporto priemonė neturi paslėptų trūkumų, dėl kurių automobilio negalima naudoti pagal paskirtį. Paslėpti trūkumai buvo nustatyti tik užsidegus valdymo skydelyje įspėjamiesiems ženklams ir po to juos radus autoservise detalios ir išsamios apžiūros metu. Specialistas, be specialių prietaisų ir neturintis specialių žinių, automobilio defektų rasti negalėjo. Atsakovė, pirkimo-pardavimo sutartyje nenurodžiusi eismo įvykio, kuriame dalyvavo automobilis, jo defektų, kurie galimai atsirado po šio eismo įvykio, nenurodžiusi šių aplinkybių ir iki ieškinio padavimo teismui, pažeidė įstatymo reglamentuotas pardavėjo pareigas dėl parduodamo daikto kokybės.
11. Ieškovė nurodė, kad pirmasis automobilio gedimas buvo fiksuotas 2023-05-08, t.y. praėjus 3 savaitėms po pirkimo-pardavimo sandorio. Autoserviso darbuotojai paaiškino, kad „adblue“ sistemos gedimai savaime neatsiranda, o yra nulemti mechaninių pažeidimų ar sugadinimų. Šiuo atveju „adblue“ defektas atsirado dėl automobilio elektros instaliacijos ir mechaninių pažeidimų. Šių aplinkybių neginčijo ir atsakovė, sutikdama remontuoti automobilį. Teikiamos nuotraukos patvirtina, kad elektros instaliacijos nekokybiškas remontas buvo atliktas atsakovei eksploatuojant automobilį iki pardavimo ieškovei, ir atsakovė apie tai ieškovės neinformavo. Taigi, per pakankamai neilgą laikotarpį (apie 20 dienų) po transporto priemonės perdavimo ieškovei, automobiliu ieškovei nuvažiavus iki 1371 km (96350 km rida fiksuota 2023-04-14 pirkimo-pardavimo metu, 97721 km rida fiksuota 2023-05-08 servise, atsiradus pirmiesiems įspėjamiesiems ženklams, kai buvo nustatytas transporto priemonės „adblue“ (dyzelinių variklių išmetamųjų dujų sistemos) gedimas, kuris turėjo įtakos tam, kad automobilis negalėjo būti naudojamas pagal tiesioginę jo paskirtį). Ieškovė manė, jog gedimas nėra rimtas, tiek 2023-05-08, tiek 2023-05-30 jo remonto metu tikėjosi minimaliomis išlaidomis pašalinti gedimus, tačiau autoserviso specialistai pateikė išsamius duomenis apie automobilio būseną ir galimas remonto išlaidas, kas ieškovei nebuvo priimtina. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovės parduotas automobilis pardavimo metu buvo su paslėptais ir nenurodytais trūkumais, apie kuriuos ieškovė nežinojo ir negalėjo žinoti. Atsakovė šias aplinkybes nuslėpė, o daiktas (automobilis) negali būti naudojamas pagal paskirtį.
12. Ieškovė taip pat nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu užsakė atlikti transporto priemonės vertinimą. UAB „Asistavita“ ataskaitoje nustatyti ir išdėstyti automobilio apgadinimai, defektai ir jų kaštai. Turto vertintojai atskaitoje nekvestionavo gamintojo atstovo nustatytų automobilio defektų ir jų paskaičiavimų, t.y. pripažino pagrįstomis 3849,62 Eur numatomas remonto išlaidas ir 1327,30 Eur jau patirtas ieškovės išlaidas, atliekant automobilio remontą. Ataskaitoje nurodyta, kad automobilio atkuriamoji vertė yra 6210,00 Eur. Susumavus, ieškovės patirtas ir numatomas patirti išlaidas, automobilio remontas sudarytų 7537,30 Eur. Ieškovės vertinimu, atsakovė, žinodama, kad automobilis buvo patekęs į eismo įvykį, nebuvo sąžininga pirkėjos atžvilgiu – nenurodė visų paslėptų defektų, todėl automobilio sandoris negali būti laikomas teisėtu. Nors ieškovė pirminiu ir patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės pinigų sumą už jau atliktus ir numatomus atlikti automobilio remonto darbus, tačiau, įvertinusi turto vertinimo ataskaitą, numatomus remonto kaštus, darbų apimtį, nebūdama tikra, kad remonto metu neiškils papildomo remonto poreikių, reikalauja automobilio pirkimo-pardavimo sutartį panaikinti.
13. Atsakovė UAB „Šaudymo centras“ prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
14. Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad automobilis atsakovės nebuvo įsigytas perpardavimui, iki pardavimo automobilis buvo eksploatuojamas, prižiūrimas. Pardavimo metu automobilis atitiko techninius reikalavimus.
15. Atsakovė pažymėjo, kad automobilis buvo eksploatuojamas pakankamai ilgai, tai rodo ir automobilio rida ir nėra garantijų, kad jo būklė yra tokia pati, kokia buvo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu. Ieškovė piktybiškai nepristatė automobilio apžiūrai, todėl atsakovė negalėjo įvertinti, kokia yra jo būklė, ar reikia ką nors remontuoti. Šalių susirašinėjimas patvirtina, kad atsakovė nevengė bendradarbiauti su ieškove, geranoriškai siūlė savo sąskaita sutvarkyti visus smulkius automobilio defektus. Be to, sudarant sutartį, atsakovės atstovas žodžiu informavo, kad buvo auto įvykis, kurio metu buvo partrenktas gyvūnas, ir automobilis buvo apgadintas. Atsakovė automobilių pati neremontuoja, todėl kreipėsi į specialistą, kad šis automobilį tinkamai sutvarkytų. Automobilis buvo sutvarkytas ir gautos garantijos dėl automobilio tinkamumo naudoti, taip pat garantijos, kad automobilis bus suremontuotas, jeigu paaiškės kokie nors gedimai. Ieškovės nurodytas „adblue“ bakelio keitimas ir remontas už 1269,47 Eur sumą buvo atliktas atsakovei nežinant; laidų korozija nėra paslėptas trūkumas ar gedimas, o natūraliai vykstantis procesas. Pardavimo metu automobilio techninė apžiūra buvo galiojanti, atsakovė apie automobilio defektus nieko nežinojo.
16. Atsakovė akcentavo, kad: geranoriškai sutiko apžiūrėti automobilį bei nurodė, kad automobilis atgal bus priimtas tik nustačius, kad yra defektų, dėl kurių negalima automobilio naudoti pagal tiesioginę paskirtį, ir atsakovė negalės jų pašalinti; atsakovė elgėsi sąžiningai ir jokių automobilio defektų ar trūkumų neslėpė; atsakovė ieškovei negarantavo, kad automobilis yra naujo automobilio būklės; nėra pagrindo teigti, kad nustatyti defektai yra atsiradę iki automobilio pirkimo; ieškovė neįrodė, kad ieškinyje nurodyti automobilio defektai atsirado iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo.
17. Atsakovė nurodė, kad ieškovė nėra vartotoja, ieškovė turi teisę nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį ir reikalauti restitucijos tik siedama šią teisę su esminiu sutarties pažeidimu. Automobiliu nuo jo pardavimo 2023-04-20 iki 2023-07-20 nuvažiuota 9072 km, taigi, akivaizdu, kad automobilis galėjo būti naudojamas ir buvo naudojamas pagal paskirtį. Per maždaug tris mėnesius buvo nuvažiuota beveik 10000 km. Tai patvirtina, kad automobilis buvo eksploatuojamas intensyviai. 2024-06-18 valstybinės techninės apžiūros metu automobiliui buvo nustatytas tik vienas trūkumas, kurį galima pašalinti (variklio būklė ir (ar) veiksmas netinkami dūmingumo matavimams atlikti). Nėra jokio pagrindo konstatuoti esminių parduoto daikto trūkumų nuosavybės teisės į daiktą perėjimo pirkėjui momentu, todėl ieškovė neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo reikalauti panaikinti pirkimo-pardavimo sutartį ir taikyti restituciją.
18. Atsakovė nurodė, kad visi UAB „Asistavita“ ataskaitoje nurodyti defektai yra mažareikšmiai, jie niekaip nelemia galimybių naudoti automobilį pagal paskirtį. Dalis defektų (pvz.: žibinto pažeidimai, salono vidus – priekinio dešinės pusės statramsčio apdailos ir lubų apdailos defektas, prietaisų panelės ir šoninių apdailų jungimo vietos – nevienodi tarpai) yra aiškiai matomi, ir ieškovė negalėjo jų nepastebėti, kai apžiūrėjo automobilį prieš pirkimą. UAB „Asistavita“ ataskaita ne tik negali pagrįsti ieškovės teisės į restituciją, bet ir, atsižvelgiant į tai, kad buvo parduotas jau 4 metus eksploatuotas automobilis, nelabai ką gali patvirtinti ar įrodyti. UAB „Kredora“ nurodyti defektai aprašyti itin lakoniškai, nurodyti defektai gali būti vertinami kaip natūralaus tokio parduoto naudoto daikto nusidėvėjimo kokybės pokytis.
19. Atsakovė nurodė, kad pirkimo-pardavimo sutartyje buvo numatyta, jog pardavėja parduoda, o pirkėja perka pardavėjai nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę VW Caddy, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) rida 96350 km; identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini); transporto priemonės registracijos dokumento serija ir numeris (duomenys neskelbtini); transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra galiojanti; duomenų apie eismo įvykius, apgadinimus nėra; duomenų apie stabdžių sistemos, vairo mechanizmo ir pakabų elementų, apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų, vairuotojų ir keleivių saugos sistemų, dujų išmetimo sistemos trūkumų nėra. Atsakovė, būdama sąžininga, žodžiu atskleidė ieškovei faktinę aplinkybę, kad parduodama transporto priemone buvo numuštas gyvūnas, tačiau automobilis po įvykio buvo suremontuotas, ką patvirtina atsakovės pateikti įrodymai. Ieškovei buvo parduota transporto priemonė, atitinkanti visus teisės aktų nustatytus techninius bei saugos reikalavimus, taip pat ir skelbime nurodytą transporto priemonės komplektaciją. Sandorio sudarymo metu atsakovei nebuvo žinomi jokie akivaizdžiai matomi ar paslėpti automobilio trūkumai.
20. Atsakovė nurodė, kad ieškovė turėjo teisę tikrinti automobilį bet kuriame servise. Šiuo atveju ieškovės atsisakymas pasinaudoti siūlymu tikrinti automobilį bet kuriame servise pagal teismų praktiką vertintinas kaip nerūpestingas pirkėjos elgesys, atsižvelgiant į tai, kad pardavėja žodžiu informavo, jog parduodama transporto priemone buvo numuštas gyvūnas. Ieškovė suvokė ir žinojo, kad perka 4 metų senumo ir 96350 km nuvažiavusį automobilį iš neprofesionalios pardavėjos, naudojusios jį savo asmeninėms reikmėms, todėl ieškovės rūpestingumo laipsnis turėjo būti didesnis nei vidutinis. Ieškovė įgyjamą automobilį apžiūrėjo, pretenzijų dėl jo kokybės neturėjo. Ieškovė automobilio techninės būklės (kokybės), pasitelkdama specialistus, netikrino, todėl jos elgesys neatitiko apdairaus, atidaus, rūpestingo pirkėjo standarto. Ieškovė prisiėmė visą riziką dėl įsigyto automobilio. Atsakovės vertinimu, tai, kad eksploatuojant automobilį kilo jo remonto poreikis, neįrodo pardavėjos atsakomybės už paslėptus automobilio trūkumus. Automobilis jį parduodant buvo važiuojantis, techniškai tvarkingas, jokie trūkumai automobilio įsigijimo dieną nebuvo nustatyti ir techninę automobilių apžiūrą atliekančiame centre. Jeigu automobilis pardavimo metu būtų buvęs su paslėptais ir nenurodytais trūkumais ir negalėtų būti naudojamas pagal paskirtį, tai tokie paslėpti nenurodyti trūkumai ir negalėjimas naudoti automobilio pagal paskirtį negalėjo būti nepastebėti privalomosios techninės apžiūros metu. Ieškovė po automobilio įsigijimo jį eksploatavo itin intensyviai, todėl jeigu automobilio nebūtų buvę galima naudoti pagal paskirtį, ieškovė po jo pirkimo atitinkamo atstumo nebūtų nuvažiavusi. Visi automobilio defektai atsirado vėliau, ilgalaikio bei intensyvaus ieškovės naudojimo metu, taigi, nustatyti automobilio defektai galėjo atsirasti jau po automobilio pardavimo ir juos galėjo lemti itin intensyvus automobilio naudojimas. Nei įstatymas, nei sutartis šiuo konkrečiu atveju naudotam automobiliui garantijos nenumato. Atsakovė nėra suteikusi neribotos garantijos jos parduotam automobiliui, ir joks teisės aktas atsakovės neįpareigoja šalinti visus po sandorio sudarymo atsirandančius defektus, nepriklausomai nuo to, kada tie defektai išryškėjo. Jeigu atsakovė ir turėtų prievolę šalinti kokius nors defektus, tai tie defektai turėjo būti nustatyti sandorio sudarymo metu arba išryškėję iškart po jo. Be to, ieškovė atsisakė atsakovės sąnaudomis remontuoti automobilį, jeigu toks remontas buvo būtinas. Ieškovė nepateikė jokių neabejotinų įrodymų, patvirtinančių, kad jos ieškinyje nurodyti automobilio trūkumai/defektai jau buvo iki automobilio pardavimo ir/ar jo perdavimo ieškovei metu arba atsirado dėl priežasčių, atsiradusių iki daikto perdavimo, ir buvo nuslėpti. Nėra pagrindo daryti išvadą, jog automobilis neatitiko kokybės reikalavimų nuosavybės perdavimo metu arba defektai atsirado dėl priežasčių, egzistavusių iki automobilio perdavimo ieškovei momento.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
21. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 26 d. sprendimu nuspręsta ieškinį tenkinti. Panaikinti 2023-04-20 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovės UAB „Profilaktinė dezinfekcija“ ir atsakovės UAB „Šaudymo centras“, kuria buvo įsigytas automobilis VW Caddy, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini). Taikyti restituciją – įpareigoti atsakovę UAB „Šaudymo centras“ grąžinti pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu gautą 20000,00 Eur sumą ieškovei UAB „Profilaktinė dezinfekcija“, įpareigoti ieškovę UAB „Profilaktinė dezinfekcija“, sutartimi įgytą automobilį VW Caddy, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti atsakovės UAB „Šaudymo centras“ nuosavybėn. Priteisti iš atsakovės UAB „Šaudymo centras“ 3545,20 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės UAB „Profilaktinė dezinfekcija“ naudai.
22. Teismas sprendė, kad ieškovės iš atsakovės įsigytas automobilis turėjo esminių kokybės trūkumų, kurie nebuvo akivaizdžiai matomi, jiems nustatyti reikėjo specialistų įvertinimo.
23. Teismas nurodė, kad tai, jog ieškovės įsigytas naudotas automobilis netrukus po jo įsigijimo sugedo, vėliau pripažintas neatitinkančiu techninių reikalavimų, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad automobilis nebuvo galimas naudoti pagal paskirtį.
24. Teismas konstatavo, jog aplinkybė, kad transporto priemonės nebuvo galima naudoti pagal paskirtį, ieškovei pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu nebuvo žinoma.
25. Teismas pažymėjo, kad atsakovė neįrodinėjo ir neįrodė aplinkybių, jog buvo informavusi ieškovę apie tokius automobilio trūkumus, dėl kurių jo nebūtų galima eksploatuoti, ar kad šie trūkumai atsirado po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, ar dėl pirkėjos kaltės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
26. Apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo atsakovė (apeliantė) UAB „Šaudymo centras“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
26.1. 2024-06-18 ieškovė savo iniciatyva atliko transporto priemonės privalomąją techninę apžiūrą. Nei vienas transporto priemonės trūkumas ar defektas, kurį savo procesiniuose dokumentuose nurodė ieškovė, atlikus privalomąją techninę apžiūrą, nebuvo nustatytas. Teismas ignoravo privalomosios techninės apžiūros rezultatų ataskaitą ir padarė nepagrįstas išvadas, kad automobilį su jo turimais trūkumais būtų uždrausta eksploatuoti. Teismo nurodyti defektai yra laikytini tik ieškovės teiginiais ir negali būti pripažinti esminiais daikto trūkumais, tokių defektų egzistavimo nepatvirtino privalomąją techninę apžiūrą atlikusi įmonė.
26.2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad transporto priemonė neatitinka Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų tikrinimo pozicijų ir trūkumų vertinimo kriterijų sąrašo 4.11 punkto, 9.3 punkto reikalavimų ir dėl to automobilio negalima naudoti pagal paskirtį.
26.3. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė naudojosi automobiliu ir per tris mėnesius nuvažiavo apie 9 tūkstančius kilometrų, į tai, kad atsakovė sutiko savo sąnaudomis remontuoti automobilį, jeigu toks remontas buvo būtinas, tačiau ieškovė su šiuo pasiūlymu nesutiko, nėra pagrindo teigti, kad daikto trūkumai yra tokie reikšmingi (esminiai), kad nupirktas daiktas negali būti naudojamas pagal paskirtį. Byloje nėra pagrindo teigti, kad pirkėjo teisių gynimo būdų, nustatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.334 straipsnio 1 dalies 2–3 punktuose, nepakako pažeistoms pirkėjo teisėms apginti. Todėl negali būti pripažinta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad esminiams automobilio trūkumams išaiškėjus tik po atliktos specialistų apžiūros, ieškovė, kaip pirkėja, iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties, todėl tai sudaro pakankamą pagrindą teismui pripažinti sutarties pažeidimą esminiu ir nutraukti sutartį CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu pagrindu.
26.4. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos, sprendimą priėmė ignoruodamas civilinės bylos medžiagą, netinkamai aiškindamas teisinį reglamentavimą, vadovaudamasis vien prieštaringais teiginiais.
27. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Profilaktinė dezinfekcija“ prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
27.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad automobilis buvo netinkamos kokybės, o jo trūkumai buvo esminiai. Automobilio defektai buvo tokie, kad trukdė tinkamai naudotis transporto priemone pagal jos paskirtį. Tokias išvadas patvirtina byloje esantys įrodymai.
27.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi CK 6.333 straipsnio 2 dalimi, nurodydamas, kad pardavėjas privalo garantuoti, jog perduodami daiktai neturi paslėptų trūkumų, kurių pirkėjas nežino ir negali žinoti. Ieškovė pagrįstai tikėjosi įsigyti transporto priemonę, kuri tinkama naudoti veikloje, ir neturėjo pagrindo manyti, jog automobilis buvo po eismo įvykio ar remontuotas nekokybiškai. Šie faktai ieškovei nebuvo atskleisti.
27.3. Ieškovė negalėjo naudoti transporto priemonės pagal paskirtį. Tokia situacija atitinka CK 6.333 straipsnio 6 dalyje nustatytą trūkumų sampratą.
27.4. Transporto priemonės techninė apžiūra neapima visų defektų, atitinkamų tyrimų techninę apžiūrą atliekanti įstaiga nevykdo. Atsakovės argumentai dėl techninės apžiūros rodo sąmoningą bandymą nukreipti dėmesį nuo faktinių trūkumų reikšmės.
27.5. Ieškovės atsisakymas perduoti automobilį remontui neaiškiomis sąlygomis buvo pagrįstas protingumo ir saugumo sumetimais, todėl atsakovės priekaištai dėl šios pozicijos yra nepagrįsti.
27.6. Vienintelis proporcingas būdas atkurti šalių teisinę padėtį buvo sutarties panaikinimas ir restitucijos taikymas. Ši priemonė nėra piktnaudžiavimas, bet sąžiningos civilinės apyvartos garantija, kuria pasinaudojo ieškovė. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas pirkėjui suteikia teisę atsisakyti sutarties, kai daiktas turi esminių trūkumų.
27.7. Šiuo atveju susiklostė tipinis pirkimo-pardavimo teisinis santykis tarp dviejų juridinių asmenų. Tai, kad ieškovė nėra vartotoja, nemažina atsakovės, kaip pardavėjos, pareigos atskleisti esminę informaciją apie parduodamo daikto kokybę, ypač kai ši informacija yra žinoma tik pardavėjai.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
28. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
29. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad 2023-04-20 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi pardavėja atsakovė UAB „Šaudymo centras“ pardavė pirkėjai ieškovei UAB „Profilaktinė dezinfekcija“ automobilį VW Caddy, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), už 20000,00 Eur. Pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad automobilio rida yra 96350 km; transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra yra galiojanti; grafoje informacija apie įvykius ir trūkumus papildoma informacija nenurodyta.
30. Ieškovė apie parduodamą transporto priemonę sužinojo iš skelbimo automobilių pardavimo portale www.autoplius.lt, kuriame buvo nurodyta, jog automobilis pirktas Moller Auto 2019 m. birželio mėnesį, du padangų komplektai, ratai, stogo bagažinė, automobilio kategorija M1, nereikia mokėti kelių mokesčių, keliamoji krovinio galia 750 kg, yra lingės, kuro sąnaudos 5l/100 km, 5 durys, sėdat ir važiuojat.
31. Iš 2023-09-26 Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaitos nustatyta, kad transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus. Nustatyti trūkumai: gesintuvas.
32. Iš 2023-05-08 oficialaus VW centro atstovo UAB „Kredora“ atliktų darbų akto nustatyta, kad buvo daužtas automobilio priekis, neveikia „adblue“ bake lygio matuoklė, mechaniškai yra pažeista el. štekerinės jungtis, kontaktai pažeisti korozijos, reikalingas laidų remontas, „adblue“ magistralinis vamzdelis yra nesandarus, reikia keisti. Už šią paslaugą ieškovė sumokėjo 57,83 Eur.
33. Iš 2023-05-30 oficialaus VW centro atstovo UAB „Kredora“ atliktų darbų akto nustatyta, kad pagal užsakymą (suremontuoti automobilį, neveikia „adblue“ bake lygio matuoklė, mechaniškai pažeista el. štekerinės jungtis, kontaktai pažeisti korozijos, reikalingas laidų remontas, „adblue“ magistralinis vamzdelis yra nesandarus, reikia keisti) automobiliui atliktas laidų remontas, „adblue“ padavimo magistralės nuėmimas ir uždėjimas, programinės įrangos naujinimas ir adaptacija, „adblue“ bako nuėmimas ir uždėjimas, atliktų remonto darbų kaina – 1356,30 Eur. Ieškovė už atliktus darbus sumokėjo 1269,47 Eur.
34. Iš 2023-07-19 oficialaus VW centro atstovo UAB „Kredora“ automobilio defektų remonto sąmatos nustatyta, kad automobiliui reikalinga atlikti: variklio laidų pynės remontas, radaro nuėmimas ir uždėjimas, radaro kalibravimas, programinės įrangos naujinimas ir adaptacija, priekinių žibintų keitimas, žibintų nuėmimas ir uždėjimas, papildomo šildytuvo keitimas. Defektų remonto suma – 3849,62 Eur.
35. Iš 2024-06-18 Privalomosios transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų ataskaitos nustatyta, jog transporto priemonė neatitinka techninių reikalavimų. Nustatyti trūkumai: dyzelinio variklio išmetamosios dujos; dūmingumas; variklio būklė ir (ar) veikimas netinkami dūmingumo matavimui atlikti (variklio gedimo indikacinė lemputė); iš sumontuotos diagnostinės sistemos rodmenų galima spręsti, kad yra veikimo sutrikimų arba atlikti ne visi numatytieji testai; gesintuvas. Ši techninės apžiūros rezultatų ataskaita su neigiama išvada nesuteikia teisės dalyvauti viešajame eisme.
36. Iš VW įgalioto atstovo UAB „Kredora“ meistro-perėmėjo S. K. 2023-06-29 elektroninio laiško nustatyta, kad meistras komentare dėl automobilio nustatytų gedimų nurodė, kad 2023-05-30 remonto metu buvo pastebėti papildomi automobilio pažeidimai po autoįvykio, kurie pašalinti nekokybiškai, pavyzdžiui, priekinis automobilio radaras, kuris yra preciziškai tikslus, sureguliuotas primityviu būdu; pridėta poveržlių, kad tik būtų gautas teisingas matymo kampas; pagal gamintojo technologiją turi būti pakeistos visos pažeistos dalys; automobilio žibintai sutvarkyti privirinant autoįvykio metu nulaužtus tvirtinimus; pažeistos automobilio jungtys pagal gamintojo technologiją turi būti pakeistos, nes privalo būti sandarios ir nekelti pavojaus; pažeistas papildomas automobilio šildytuvas, suremontuotas nekokybiški ir pavojingai, užhermetizuojant jį elementariu sandarikliu. Pateiktos nurodytų pažeidimų nuotraukos.
37. Iš 2024-10-31 UAB „Asistavita“ Kilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. KK240228 nustatyta, kad buvo atliktas automobilio VW Caddy, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimas, pateiktos išvados: transporto priemonės rinkos vertė (neatsižvelgiant į nepataisytus arba netinkamai pataisytus apgadinimus ir defektus) – 14420,00 Eur; transporto priemonės atkuriamoji vertė (nepataisytų arba netinkamai pataisytų apgadinimų ir defektų remonto kaštai) (be PVM) 5130,00 Eur; transporto priemonės atkuriamoji vertė (nepataisytų arba netinkamai pataisytų apgadinimų ir defektų remonto kaštai) (su PVM) 6210,00 Eur; transporto priemonės rinkos vertė (atsižvelgiant į nepataisytus arba netinkamai pataisytus apgadinimus ir defektus) 8210,00 Eur. Automobilio apžiūros data – 2024-10-31. Ataskaitoje nurodyta, kad remonto išlaidų skaičiavimui naudoti UAB „Kredora“ įkainiai, kadangi automobilis diagnostikai ir defektų nustatymui buvo pristatytas į gamintojo atstovo servisą, kuriame atlikti remonto darbai pagal gamintojo numatytą remonto technologiją. Siekiant darbų tęstinumu užtikrinti saugų automobilio eksploatavimą, vertintojas, sudarydamas remonto skaičiavimus, taikė konkretaus serviso valandinį darbo įkainį. Keičiamų detalių kainos, dažymo darbų laiko normos, dalių keitimo normatyvai nustatyti pagal „Audatex“ kompiuterinę duomenų bazę. Keistinoms dalims neskaičiuotas nusidėvėjimas, nes jos remonto metu, atlikto galimai iki pardavimo, turėjo būti pakeistos naujomis, kad transporto priemonės vertė po remonto nepasikeistų iš esmės ir turėtų gamintojo garantijas. Vertintojas remonto sąmatoje nevertino ir neskaičiavo tų defektų šalinimo, kurie jau buvo atlikti VW įgalioto atstovo UAB „Kredora“ servise. Vertintojas, sudarydamas remonto sąmatą, vertino tik tuos defektus, kuriuos buvo galima nustatyti vizualiai apžiūrėjus transporto priemonę ir tuos, kurie buvo nustatyti gamintojo atstovo UAB „Kredora“ servise. Kitų galimų defektų, kurių be ardymo ar specialios diagnostinės įrangos nustatyti nėra galimybės, vertintojas nevertino ir prielaidų nekėlė. Kadangi, apžiūrint vertinamą transporto priemonę, akivaizdžiai buvo matyti priekinių dalių jungimo vietų nesutapimai su gretimomis dalimis (pvz.: priekinio kairės pusės sparno ir kairės pusės durų sandūros vietoje sparnas yra kiek išlindęs į išorę, ir taip yra matomas netolygumas šių dviejų dalių plokštumoje; nekokybiškai sumontuotas dešinės pusės trikampis stiklas), bei netolygūs tarpai salono priekinės dalies vidinių apdailų montavime (priekinio dešinės pusės statramsčio apdailos gerai nepriglunda joms numatytose vietoje, kairiojo statramsčio apdaila subraižyta), vertintojas vertino transporto priemonės kėbulo geometrijos matavimą ir geometrijos atstatymą su visomis šiam darbui reikalingomis remonto darbų operacijomis – susijusių kėbulo dalių išmontavimu/sumontavimu (pvz.: priekinių sparnų ir priekinio stiklo). Transporto priemonės apžiūros metu nustatyta, kad variklio gaubto vidinis paviršius neatitinka kėbulo spalvos, todėl darytina prielaida, jog variklio gaubtas po apgadinimo buvo pakeistas, tačiau nenudažytas. Be to, priekinis bamperis nudažytas nekokybiškai – dažai lupasi, o atskiros bamperio dalys nekokybiškai surinktos – matyti nevienodi tarpai. Vertintojas įvertino šių dalių paruošimo dažymui ir dažymo išlaidas.
38. Į bylą pateiktos fotonuotraukos, kuriose matyti užfiksuoti automobilio defektai („klaidos“ lemputė, automobilio detalių pažeidimai, nekokybiškas dažymas ir kt.).
39. Į bylą pateikta transporto priemonės VW Caddy If P&C Insurance AS filialo administruotų žalų bylų dokumentai, iš kurių nustatyta, kad buvo registruoti penki su automobiliu susiję draudiminiai įvykiai.
Dėl atsakovės apeliacinio skundo
40. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovė apeliaciniame skunde akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos, sprendimą priėmė ignoruodamas civilinės bylos medžiagą, netinkamai aiškindamas teisinį reglamentavimą, vadovaudamasis vien prieštaringais teiginiais.
41. CK 6.305 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą).
42. Pardavėjas privalo pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę (CK 6.317 straipsnio 1 dalis). Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Pardavėjas neatsako pagal šio straipsnio 1 dalies reikalavimus už bet kokį daiktų neatitikimą, jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tokį neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis). Pardavėjas pagal sutartį ir šį kodeksą atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis).
43. Reikalavimai pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei reglamentuoti CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, o jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami (CK 6.333 straipsnio 1, 4 dalys). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).
44. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Taigi pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-969/2016; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017).
45. Dėl pirkėjo atidumo ir pardavėjo pareigos atskleisti informaciją apie daiktą kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl pirkimo-pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009). Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018).
46. Parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017).
47. Dėl reikalavimų parduodamo naudoto daikto kokybei kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pirma, kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).
48. Pirkėjas, įsigijęs daiktą, neatitinkantį jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytą pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu, todėl sprendžiant, ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galėjo susidaryti, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015).
49. Vienas iš netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teisių gynimo būdų įtvirtintas CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte, kuriame nustatyta – jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Šis pirkėjo teisių gynimo būdas yra išimtinis, todėl jam taikyti turi būti nustatytas pakankamas faktinis ir teisinis pagrindas. Tokios pozicijos laikomasi kasacinio teismo formuojamoje nurodytos normos taikymo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2011).
50. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad šios pirkėjo teisės, skirtingai nuo CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose įtvirtintų pirkėjo teisių, įgyvendinimas pardavėjui sukelia labiau neigiamus turtinius padarinius, nes pardavėjas turi grąžinti pirkėjui ne tik sumokėtą kainą, bet pardavėjui taip pat grąžinamas kokybės neatitinkantis daiktas, kuris nepataisytas ar kitaip iki tinkamos kokybės neatkurtas, negali būti realizuojamas kitam pirkėjui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2012).
51. Ar netinkamos kokybės daiktų perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas, nustatoma remiantis CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais. Tai, kad reikia remtis šiais kriterijais, remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004-04-29 nutarimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004, išaiškino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-04-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2012. Teisėjų kolegija išaiškino, kad, sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies asmeniniai interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo didžiąja dalimi to, ko pagal sutartį per visą jos terminą pagristai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar ir dėl kitų priežasčių.
52. CK 6.217 straipsnio, reglamentuojančio sutarties nutraukimą, 1 dalyje nustatyta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta.
53. Iš šios įstatymo normos struktūros ir turinio galima daryti išvadą, kad esminiu sutarties pažeidimu gali būti pripažintas bet kuris šios normos punkto pažeidimas ar kelių punktų pažeidimai. Esant bet kuriam iš šių pažeidimų (pažeidimams), sutartis gali būti nutraukta vienašališkai (CK 6.217 straipsnio 1 ir 4 dalys) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2012).
54. Nagrinėjamoje byloje ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei ir prašė panaikinti 2023-04-20 tarp ieškovės ir atsakovės sudarytą automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, taikyti restituciją ir įpareigoti ieškovę grąžinti atsakovei transporto priemonę, o atsakovę įpareigoti grąžinti ieškovei 20000,00 Eur. Ieškovė nurodė, kad 2023-04-20 sudarius pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje nei automobilio defektai, nei dalyvavimas eismo įvykiuose nebuvo nurodyti, automobilis buvo saugiai parvarytas iš (duomenys neskelbtini) ir nuo 2023-05-02 pradėtas eksploatuoti. Automobilio valdymo skydelyje užsidegė įspėjamieji ženklai („check“ signalai) apie gedimą. 2023-05-08 specialistai nustatė, kad automobilio dugne esantys elektros laidai yra remontuoti, tačiau remontas atliktas nekokybiškai ir dėl to transporto priemonės valdymo skydelyje dega įspėjamieji signalai. Po atliktos diagnostikos įspėjamieji gedimo simboliai buvo pašalinti. Problemai neišnykus, 2023-05-30 specialistai atliko detalesnius nustatytų defektų remonto darbus. Automobilis buvo eksploatuojamas toliau, tačiau problemos tęsėsi – užsidegė ne tik įspėjamieji ženklai prietaisų skydelyje, bet ir buvo pastebėti dešinės pusės žibinto gedimai. 2023-07-19 ieškovė vėl pristatė automobilį patikrai, jos metu buvo nustatyti paslėpti automobilio defektai, kurių remonto kaina sudaro 3849,62 Eur (su PVM). Nuo 2023-07-17 automobilis yra neeksploatuojamas. Ieškovė pažymėjo, jog perkant automobilį, atsakovė patikino, kad jis sutvarkytas, yra galiojanti techninė apžiūra, todėl ieškovei nekilo jokių abejonių dėl automobilio tinkamumo naudotis. Skelbime apie automobilio pardavimą jokių defektų ar eismo įvykių nebuvo nurodyta, jų nebuvo nurodyta ir transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje. Paslėpti trūkumai buvo nustatyti tik užsidegus valdymo skydelyje įspėjamiesiems ženklams ir po to juos radus autoservise detalios ir išsamios apžiūros metu. Ieškovės teigimu, atsakovės parduotas automobilis pardavimo metu buvo su paslėptais ir nenurodytais trūkumais, apie kuriuos ieškovė nežinojo ir negalėjo žinoti. Atsakovė šias aplinkybes nuslėpė, o daiktas (automobilis) negali būti naudojamas pagal paskirtį.
55. Atsakovė su ieškovės ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad iki pardavimo automobilis buvo eksploatuojamas, prižiūrimas, o pardavimo metu atitiko techninius reikalavimus. Pardavimo metu automobilio techninė apžiūra buvo galiojanti, atsakovė apie automobilio defektus nieko nežinojo. Atsakovė pažymėjo, kad automobilis buvo intensyviai eksploatuojamas pakankamai ilgai, ir nėra garantijų, kad jo būklė yra tokia pati, kokia buvo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu. Automobiliu nuo jo pardavimo 2023-04-20 iki 2023-07-20 nuvažiuota 9072 km, taigi, automobilis galėjo būti naudojamas ir buvo naudojamas pagal paskirtį. Dalis ieškovės nurodytų defektų buvo aiškiai matomi, ir ieškovė negalėjo jų nepastebėti, kai apžiūrėjo automobilį prieš pirkimą, kita dalis defektų gali būti vertinama kaip natūralaus tokio parduoto naudoto daikto nusidėvėjimo kokybės pokytis. Atsakovės nuomone, ieškovei buvo parduota transporto priemonė, atitinkanti visus teisės aktų nustatytus techninius bei saugos reikalavimus, taip pat ir skelbime nurodytą transporto priemonės komplektaciją. Ieškovė turėjo teisę tikrinti automobilį bet kuriame servise, tačiau to nepadarė. Ieškovė suvokė ir žinojo, kad perka 4 metų senumo ir 96350 km nuvažiavusį automobilį iš neprofesionalios pardavėjos, naudojusios jį savo asmeninėms reikmėms, todėl ieškovės rūpestingumo laipsnis turėjo būti didesnis nei vidutinis. Ieškovė įgyjamą automobilį apžiūrėjo, pretenzijų dėl jo kokybės neturėjo, jo techninės būklės (kokybės), pasitelkdama specialistus, netikrino, todėl jos elgesys neatitiko apdairaus, atidaus, rūpestingo pirkėjo standarto. Ieškovė prisiėmė visą riziką dėl įsigyto automobilio. Atsakovės vertinimu, tai, kad eksploatuojant automobilį kilo jo remonto poreikis, neįrodo pardavėjos atsakomybės už paslėptus automobilio trūkumus. Atsakovės nuomone, visi automobilio defektai atsirado vėliau, ilgalaikio bei intensyvaus ieškovės naudojimo metu. Ieškovė nepateikė jokių neabejotinų įrodymų, patvirtinančių, kad jos ieškinyje nurodyti automobilio trūkumai/defektai jau buvo iki automobilio pardavimo ir/ar jo perdavimo ieškovei metu arba atsirado dėl priežasčių, atsiradusių iki daikto perdavimo, ir buvo nuslėpti. Taigi, nėra pagrindo daryti išvadą, jog automobilis neatitiko kokybės reikalavimų nuosavybės perdavimo metu arba defektai atsirado dėl priežasčių, egzistavusių iki automobilio perdavimo ieškovei momento.
56. Minėtas pirkėjo, pardavėjo pareigų pobūdis, įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės lemia, jog, sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir, kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).
57. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad automobilio pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta 2023-04-20, nei pirkimo-pardavimo sutartyje, nei skelbime apie parduodamą automobilį nebuvo nurodyta jokių automobilio trūkumų ar defektų. 2023-05-08 atlikta pirminė automobilio apžiūra, specialistų nustatyta, kad buvo daužtas automobilio priekis, neveikia „adblue“ bake lygio matuoklė, mechaniškai yra pažeista el. štekerinės jungtis, kontaktai pažeisti korozijos, reikalingas laidų remontas, „adblue“ magistralinis vamzdelis yra nesandarus, reikia keisti. Kita automobilio apžiūra atlikta 2023-05-30, pagal užsakymą (suremontuoti automobilį, neveikia „adblue“ bake lygio matuoklė, mechaniškai pažeista el. štekerinės jungtis, kontaktai pažeisti korozijos, reikalingas laidų remontas, „adblue“ magistralinis vamzdelis yra nesandarus, reikia keisti) automobiliui atliktas laidų remontas, „adblue“ padavimo magistralės nuėmimas ir uždėjimas, programinės įrangos naujinimas ir adaptacija, „adblue“ bako nuėmimas ir uždėjimas. 2023-07-19 sudaryta automobilio defektų remonto sąmata, kurioje nustatyta, kad automobiliui reikalinga atlikti: variklio laidų pynės remontas, radaro nuėmimas ir uždėjimas, radaro kalibravimas, programinės įrangos naujinimas ir adaptacija, priekinių žibintų keitimas, žibintų nuėmimas ir uždėjimas, papildomo šildytuvo keitimas. Ieškovė nurodė, kad nuo 2023-07-17 automobilis yra neeksploatuojamas. Iš 2024-06-18 Privalomosios transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų ataskaitos nustatyta, jog transporto priemonė neatitinka techninių reikalavimų. Nustatyti trūkumai: dyzelinio variklio išmetamosios dujos; dūmingumas; variklio būklė ir (ar) veikimas netinkami dūmingumo matavimui atlikti (variklio gedimo indikacinė lemputė); iš sumontuotos diagnostinės sistemos rodmenų galima spręsti, kad yra veikimo sutrikimų arba atlikti ne visi numatytieji testai; gesintuvas. Ši techninės apžiūros rezultatų ataskaita su neigiama išvada nesuteikia teisės dalyvauti viešajame eisme. 2024-10-31 UAB „Asistavita“ Kilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad transporto priemonės atkuriamoji vertė (nepataisytų arba netinkamai pataisytų apgadinimų ir defektų remonto kaštai) (su PVM) 6210,00 Eur. Buvo vertinti tik tie defektai, kuriuos buvo galima nustatyti vizualiai apžiūrėjus transporto priemonę ir tie, kurie buvo nustatyti gamintojo atstovo servise, kiti galimi defektai, kurių be ardymo ar specialios diagnostinės įrangos nustatyti nėra galimybės, nevertinti. Apžiūrint vertinamą transporto priemonę, akivaizdžiai buvo matyti priekinių dalių jungimo vietų nesutapimai su gretimomis dalimis (pvz.: priekinio kairės pusės sparno ir kairės pusės durų sandūros vietoje sparnas yra kiek išlindęs į išorę, ir taip yra matomas netolygumas šių dviejų dalių plokštumoje; nekokybiškai sumontuotas dešinės pusės trikampis stiklas), bei netolygūs tarpai salono priekinės dalies vidinių apdailų montavime (priekinio dešinės pusės statramsčio apdailos gerai nepriglunda joms numatytose vietoje, kairiojo statramsčio apdaila subraižyta). Vertintojas vertino transporto priemonės kėbulo geometrijos matavimą ir geometrijos atstatymą su visomis šiam darbui reikalingomis remonto darbų operacijomis – susijusių kėbulo dalių išmontavimu/sumontavimu (pvz., priekinių sparnų ir priekinio stiklo). Taip pat nustatyta, kad variklio gaubto vidinis paviršius neatitinka kėbulo spalvos, todėl darytina prielaida, jog variklio gaubtas po apgadinimo buvo pakeistas, tačiau nenudažytas. Be to, priekinis bamperis nudažytas nekokybiškai – dažai lupasi, o atskiros bamperio dalys nekokybiškai surinktos – matyti nevienodi tarpai.
58. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtą kasacinio teismo praktiką bei nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, jog byloje yra įrodyta, kad atsakovės parduotas daiktas (automobilis) buvo netinkamos kokybės. Automobilio kokybės trūkumai buvo esminiai (neveikianti „adblue“ bake lygio matuoklė, mechaniškai pažeista el. štekerinės jungtis, pažeisti korozijos kontaktai, nesandarus „adblue“ magistralinis vamzdelis, nesukalibruotas radaras, papildomo šildytuvo keitimas, variklio laidų pynė), kadangi automobilis negalėjo būti naudojamas pagal paskirtį, ko ir tikėjosi ieškovė jį įsigydama. Be to, minėta techninės apžiūros rezultatų ataskaita su neigiama išvada nesuteikia teisės automobiliui dalyvauti viešajame eisme. Esminiai automobilio trūkumai paaiškėjo ieškovei panaudojus automobilį neilgą laiką (pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta 2023-04-20, automobilis pradėtas eksploatuoti 2023-05-02, trūkumai fiksuoti 2023-05-08). Informacijos apie esminius automobilio trūkumus nebuvo nei skelbime apie parduodamą automobilį, nei automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje. Tokia informacija ieškovei, įgyjančiai automobilį, taip pat nebuvo atskleista. Atsakovės vertinimu, kadangi ieškovė pirko ne naują automobilį, be to, žinojo, jog juo buvo numuštas gyvūnas, galėjo jį atidžiai apžiūrėti, pasitelkdama specialistus, kad įsitikintų, jog automobilis yra be defektų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymas nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).
59. Sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y., kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams. Šiuo atveju byloje nustatyta, kad automobilio trūkumai paaiškėjo per kelias savaites nuo pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo. Trūkumų esmė buvo nustatyta tik specialistams atlikus detalią automobilio apžiūrą. Minėti apžiūros metu nustatyti automobilio trūkumai buvo esminiai, be to, jie buvo nustatyti tik detaliai apžiūrėjus transporto priemonę. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje įrodė įsigyto daikto – naudoto automobilio – esminius kokybės trūkumus. Nustatytų defektų faktą patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Byloje įrodyta ir tai, kad pirkimo metu ieškovė nežinojo ir jai negalėjo būti žinoma apie parduoto automobilio trūkumus, trūkumai buvo nustatyti tik pasitelkus specialistų pagalbą. Nagrinėjamu atveju atsakovei neinformavus apie automobilio esminius trūkumus, ieškovė, pirkdama transporto priemonę, neturėjo galimybių išsiaiškinti šių trūkumų, kurie paaiškėjo tik po detalios automobilio patikros. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ieškovė automobilį pirko naudoti pagal tiesioginę paskirtį, todėl pagrįstai tikėjosi, jog atsakovės parduodamas automobilis bus tam tinkamas. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovės iš atsakovės įsigytas automobilis turėjo kokybės trūkumų, apie kuriuos ieškovė nebuvo informuota prieš sudarant pirkimo-pardavimo sutartį. Netrukus po automobilio įsigijimo paaiškėjo automobilio esminiai kokybės trūkumai, dėl kurių automobilio nebuvo galima naudoti pagal paskirtį. Po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo paaiškėjus esminiams automobilio trūkumams, lėmusiems prarastą galimybę jį eksploatuoti ir naudoti pagal tikslinę paskirtį, ieškovė (pirkėja) iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties.
60. Kaip jau minėta, aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas. Nagrinėjamu atveju atsakovė įrodymų, kad transporto priemonės trūkumai galėjo atsirasti jau po transporto priemonės perdavimo ieškovei dėl jos netinkamo naudojimosi daiktu arba trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos, į nagrinėjamą bylą nepateikė. Šiuo atveju atsakovės nurodyti argumentai, jog trūkumai atsirado dėl pačios ieškovės itin intensyvaus automobilio naudojimo, yra deklaratyvūs ir neįrodyti bei nepatvirtina, jog transporto priemonės trūkumai atsirado dėl ieškovės kaltės.
61. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė tinkamai įgyvendino jai tenkančią įrodinėjimo pareigą ir įrodė įsigyto daikto – naudoto automobilio – esminius kokybės trūkumus, dėl kurių automobilio naudoti pagal jo tiesioginę paskirtį nėra galimybės, o atsakovė neįrodė, jog pardavė ieškovei tinkamos kokybės automobilį, kad automobilio trūkumai atsirado po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dėl ieškovės ar trečiųjų asmenų kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki automobilio pardavimo. Šiuo atveju ieškovė, kaip pirkėja, iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties. Tai sudarė pagrindą pirmosios instancijos teismui pripažinti sutarties pažeidimą esminiu ir nutraukti sutartį CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu pagrindu.
Dėl bylos procesinės baigties
62. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti nėra jokio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
63. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
64. Apeliacinės instancijos teismui sprendžiant, kad atsakovės apeliacinis skundas netenkintinas, spręstinas klausimas dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismui pateikė 2025-04-08 sąskaitą už teisines paslaugas, kurios suma 847,00 Eur; 2025-04-08 mokėjimo nurodymą, patvirtinantį apie 847,00 Eur sumos sumokėjimą advokatei už teisines paslaugas.
65. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
66. Atsižvelgiant į minėtas rekomendacijas, į ieškovės pateikto procesinio dokumento turinį, analizuotus klausimus, į atsiliepimo apimtį, galimai sugaištą laiką, spręstina, kad ieškovės prašoma priteisti suma yra pagrįsta, nėra per didelė, neprieštarauja protingumo bei sąžiningumo principams, todėl ieškovei UAB „Profilaktinė dezinfekcija“ iš atsakovės UAB „Šaudymo centras“ priteistina 847,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokatės pagalbai apmokėti.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės UAB „Šaudymo centras“ (į. k. 304371397) ieškovei UAB „Profilaktinė dezinfekcija“ (į. k. 244131010) 847,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Rasa Bartašienė
Egidijus Mockevičius
Birutė Simonaitienė