Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2A-995-254-2013].docx
Bylos nr.: 2A-995-254/2013
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Nacionalinė žemės tarnyba prie LR Žemės ūkio ministerijos 188704927 atsakovas
Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 188729019 atsakovas
Kategorijos:
SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Bylos dėl paskolos
dėl kreditavimo
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Paveldėjimo teisė
Paveldėjimas
Palikimo priėmimas ir atsakomybė už palikėjo skolas
Prievolių teisė
Prievolės:
Prievolių rūšys:
Piniginės prievolės
CIVILINIS PROCESAS
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Apeliacinis procesas:
Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą apeliacine tvarka, teisės

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-995-254/2013,

Procesinio sprendimo kategorijos: 34.5; 35.3.6; 121.14; 121.18;

 

 (S)

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2013 m. birželio 3 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Dalės Burdulienės (pranešėja), Leono Jachimavičiaus ir Algimanto Kukalio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2395-660/2013 pagal ieškovo A. P. patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai  Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos, dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys R. S., R. S., D. L., K. L., R. L. ir G. L..

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I.                    Ginčo esmė

 

ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu (I t. b. l. 147-150) ir prašė priteisti solidariai iš atsakovių 40 000 Lt skolos ir 2 500 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2007-11-24 iki 2009-02-19; 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2007-07-24 sudarė su A. L. paskolos sutartį Nr. 9078. Gautą 10 000 Lt sumą A. L. įsipareigojo grąžinti iki 2007-11-24. 2007-09-13 ieškovas su minėtu asmeniu pasirašė susitarimą Nr. 12132, kuriuo susitarė pakeisti 2007-07-24 paskolos sutarties punktą Nr. 1, nurodant, kad A. L. pasiskolino iš atsakovo 40 000 Lt, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2007-11-24. Sutartu laiku paskola nebuvo grąžinta. A. L. 2009-07-13 mirė, todėl ieškovas kreipėsi į notarų biurą pagal mirusiojo gyvenamąją vietą ir pareiškė kreditorinį reikalavimą dėl A. L. skolos. Tačiau mirusiojo įstatyminiai paveldėtojai dėl palikimo priėmimo į notarų biurą nesikreipė ir paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Kadangi tokiu atveju visas mirusiojo turtas perėjo atsakovėms, iš jų priteistina skola ir palūkanos. Nurodė, kad skola iš atsakovių priteistina solidariai, nes priešingu atveju ieškovui būtų apsunkinta galimybė skolą išsiieškoti, nežinant kuri institucija pirmesnė realizuos turtą ir už kokią kainą.

 

II.                 Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

Kėdainių rajono apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendimu (b. l. 78-81) ieškinį patenkino iš dalies; priteisė iš turto palikėjo A. L. turto paveldėtojos atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, ieškovui skolą – pinigų sumą, neviršijant Lietuvos Respublikai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės, tačiau ne didesnę negu 40 000 Lt; palūkanas už laikotarpį nuo 2007-11-24 iki 2009-02-19 – pinigų sumą, neviršijant Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės, tačiau ne daugiau negu 2 500 Lt; 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (40 000,00 Lt) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2009-04-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – pinigų sumą, neviršijant Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės; bei bylinėjimosi išlaidas –  pinigų sumą, neviršijant Lietuvos Respublikai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės, tačiau ne didesnę negu 2 638 Lt; išieškojimą nukreipė į A. L. priklausiusį turtą – 10/1359 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Kauno r. (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) k.; priėmė ieškovo dalies ieškinio reikalavimų atsisakymą ir civilinę bylą dalyje dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų už negrąžintą paskolos sumą – 40 000 Lt, už laikotarpį nuo 2009-02-19 iki paskolos sumos grąžinimo dienos, nutraukė; ieškinį dalyje dėl skolos ir palūkanų priteisimo iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, atmetė.

 Teismas nustatė, kad A. L. turtas, kurį sudaro 10/1359 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini) sen. Kauno r. ir kurio vertė yra 781 Lt, 2012-04-11 palikimo perėjimo valstybei liudijimu perėjo valstybei, o nuo 2012-05-09 šį turtą patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba. Teismas sprendė, kad nesant duomenų apie tai, jog atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Kauno apskrities VMI, priėmė kokį nors palikėjo A. L. turtą, ieškinys šio atsakovės atžvilgiu atmestinas. Teismas nurodė, kad tretieji asmenys, nesutikdami su jų tėvo A. L. įsiskolinimu ieškovui, nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių šį įsiskolinimą, taip pat nesiėmė jokių aktyvių veiksmų dėl ieškovo ir A. L. sudarytos sutarties ir susitarimo nuginčijimo. Nors Kauno apskrities VMI atstovė teigė, kad A. L. įpėdinis yra jo sūnus D. L., kuris galimai priėmė po A. L. mirties likusį palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, nes gyvena jo sodyboje, teismas konstatavo, kad byloje šį teiginį pagrindžiančių duomenų nėra. Valstybė, skirtingai nei kiti įpėdiniai, negali pasirinkti paveldėjimo būdo ar atsisakyti priimti palikimą ir atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio turto tikrosios vertės (CK 5.62 str. 3 d.). Teismas sprendė, kad ieškovas leistinais įrodymais – notariškai patvirtinta sutartimi ir susitarimu – įrodė, kad paskolino A. L. 40 000 Lt, duomenų apie paskolos grąžinimą nėra, todėl konstatavo, jog A. L., negrąžinęs ieškovui skolos, pažeidė sutartinius įsipareigojimus. Teismas taip pat nurodė, kad byloje nėra duomenų, kurie visiškai ar iš dalies paneigtų ieškovo reikalavimų dėl skolos priteisimo pagrįstumą ar teisėtumą, todėl ieškinį tenkinto iš dalies ir iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės Žemės tarnybos, priteisė ieškovui skolą, neviršijant atsakovei perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės, tačiau ne didesnę kaip  40 000 Lt. Konstatavęs, kad A. L. neįvykdė prievolės, teismas tenkino ieškovo prašymą priteisti 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009-04-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismas tenkino ieškovo atsisakymą ieškinio dalyje dėl 5 procentų metinių palūkanų už negrąžintą paskolos sumą – 40 000 Lt, už laikotarpį nuo 2009-02-19 iki paskolos sumos grąžinimo dienos, ieškovui patvirtinus, kad jam ieškinio atsisakymo pasekmės žinomos.

Teismas priteisė iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, ieškovui 2 000 Lt už advokato padėjėjo pagalbą bei 638 Lt žyminio mokesčio.

 

III.           Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

 

Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1.   Teismas pažeidė CK 5.50 straipsnio 1 dalies ir CK 5.62 straipsnio 3 dalies nuostatas konstatavęs, jog nėra duomenų, kad Lietuvos Respublika, atstovaujama Kauno apskrities VMI, priėmė kokį nors palikėjo A. L. turtą,  todėl ieškinį jos dalyje nepagrįstai atmetė. Atsakovė nurodo, kad vadovaujantis Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-26 nutarimu Nr. 634 (Žin., 2004, Nr. 86-3119) ir Žemės įstatymu (Žin., 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-868), tiek Nacionalinė žemės tarnyba, tiek Kauno apskrities VMI valstybės vardu įgyvendina valstybės teises į paveldėtiną ar jau paveldėtą turtą. Nors valstybė yra specifinis turto paveldėtojas, ji yra civilinių santykių dalyvė lygiais pagrindais kaip ir kiti šių santykių dalyviai ir priima besąlygiškai visą palikimą. Įstatymas nenumato jokių išimčių dėl palikimo priėmimo nei Lietuvos Respublikai, nei kitiems subjektams, todėl esant duomenims, jog po A. L. mirties jo nekilnojamasis turtas – statiniai ir 10/1359 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) k. Kauno r., perėjo valstybei, teismas nepagrįstai atsakove byloje laikė tik Nacionalinę žemės tarnybą. Nurodo, kad ginčo atveju Nacionalinė žemės tarnyba yra valstybės, kuriai pareikštas ieškinys, atstovas, bet ne savarankiškas atsakovas, kuriam galėtų būti reiškiamas materialinis teisinis reikalavimas. Paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, o ne Nacionalinei žemės tarnybai, ir valstybės vardu paveldint palikėjo turtą teisėmis ir pareigomis dalijasi tiek Kauno apskrities VMI, tiek Nacionalinė žemės tarnyba, todėl priešingas teismo sprendimas prieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams;

2.   Teismas nevertino to fakto, jog palikėjui priklausiusi ginčo žemės sklypo dalis nėra realizuota teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal Taisyklių 76 punktą valstybei perduotas turtas realizuojamas aukcione, konkurso būdu, perduodamas neatlygintinai, parduodamas per įmones, su kuriomis mokesčių inspekcija konkurso būdu yra sudariusi konfiskuoti ar kitaip valstybei perduotino turto realizavimo sutartis. Kadangi valstybės paveldėto žemė sklypo (jo dalies) tolesnis administravimas atitenka Nacionalinei žemės tarnybai, kuri tokio žemės sklypo (jo dalies) tvarkymą bei realizavimą vykdo mutatis mutandis taikydama Taisykles bei vadovaudamasi specialiuoju įstatymu Žemės įstatymu, kuris reglamentuoja žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisinius santykius bei žemės tvarkymą ir administravimą Lietuvos Respublikoje. Taisyklės nereglamentuoja žemės sklypų, paveldėtų valstybės, realizavimo bei atsiskaitymo su palikėjo kreditoriais tvarkos. Sistemiškai aiškinant Taisyklių nuostatas, darytina išvada, kad Nacionalinė žemės tarnyba valstybės prievolę atsiskaityti kreditoriams už palikėjo skolą galėtų įvykdyti tik realizavus palikėjui priklausiusį žemės sklypą (jo dalį);

3.   Teismas netinkamai pritaikė CK 6.256 straipsnio, 6.874 straipsnio 1 dalies nuostatas, dėl ko valstybė nepagrįstai įgijo pareigą mokėti palūkanas už laikotarpį nuo 2007-11-24 iki 2009-02-19. Nurodo, kad teismas, neįvertino, jog 2007-07-24 paskolos sutarties 1 punkte sutarties šalys susitarė, jog sutartis sudaroma be delspinigių ir palūkanų. 2007-11-04 susitarimu Nr. 12132 šalys susitarė, jog laiku negrąžinus paskolos, už kiekvieną pavėluotą dieną skolininkas A. L. privalo mokėti 0,2 procentų dydžio delspinigius. Todėl šalims susitarus, jog paskolos sutartis sudaroma be palūkanų, teismas jas priteisė nepagrįstai. Taip pat pažymi, kad data 2009-02-19 nėra pagrįsta jokiais byloje esančiais įrodymais;

4.   Teismas pažeidė CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatas, kadangi ieškovui atsisakius dalies ieškinio reikalavimų, bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteistos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju teismas visas bylinėjimosi išlaidas (2000 Lt už advokato padėjėjo pagalbą ir 638 Lt žyminio mokesčio) priteisė iš Nacionalinės žemės tarnybos. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad byla nėra sudėtinga, tačiau jos nagrinėjimas užtruko dėl ieškovo kaltės. Be to, Nacionalinė žemės tarnyba atstovauja valstybę, todėl žyminis mokestis valstybei iš jos pačios atstovo, viešąjį interesą turinčiame ginče, nepriteisiamas.

 

Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad nagrinėjamo ginčo ribos – kreditoriaus reikalavimo priteisti suteiktą paskolą iš palikimą priėmusių įpėdinių pagrįstumas, todėl nesant duomenų, kad nuo A. L. mirties 2009-07-13 palikimo Lietuvos Respublika, atstovaujama Kauno apskrities VMI, nepriėmė, teismas priėmė teisingą sprendimą, neapsunkindamas kreditoriaus (ieškovo) interesų ir teisėtų lūkesčių. Nepaisant aplinkybės, kad turtas iki šiol nėra realizuotas, atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, negali atsisakyti įvykdyti turtinę prievolę, kadangi, kai įpėdinis priima palikimą, jis besąlygiškai priima ir visas palikėjo reikalavimo teises bei pareigas. Taigi įpėdiniui kartu su paveldėtu turtu pereina ir palikėjo pareiga grąžinti ieškovui skolą. Be to, teismas priteisė pinigų sumą, neviršijant Lietuvos Respublikai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės, tačiau ne didesnę negu 40 000 Lt ir t. t. Pažymi, jog ieškovas ieškinį teismui pateikė 2009-02-19, todėl ir prašo priteisti 2 500 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2007-11- 24 (termino prievolei įvykdyti pabaigos) iki šios datos (ieškinio pateikimo teismui dienos). Skolininkui neįvykdžius prievolės, kreditorius įgyja naują teisę – teisę reikalauti nuostolių atlyginimo, o skolininkas naują pareigą – pareigą atlyginti kreditoriui nuostolius, padarytus prievolės neįvykdymu. Palikėjui A. P. neįvykdžius prievolės iki nustatyto termino (2007-11-24), o 2009-07-13 mirus, skola iki šiol nėra grąžinta, todėl atsakovė daro tęstinį prievolės pažeidimą, o ieškovas turi teisę į visų nuostolių, padarytų per visą prievolės pažeidimo laikotarpį, atlyginimą. Todėl ieškovas turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo už paskolos negrąžinimo laikotarpį iki ieškinio pateikimo teismui dienos, o ne tik iki teismo sprendimo, kuriuo prašoma priteista iš atsakovės skola, visiško įvykdymo. Jeigu paskolos sutartyje palūkanos nenumatytos, laiku negrąžinus skolos, kreditoriaus nuostoliai pasireiškia negautomis pajamomis, t. y. negautomis palūkanomis, kurias jis būtų gavęs, jeigu sutartis būtų numačiusi palūkanas arba jeigu prievolė būtų buvusi įvykdyta laiku ir kreditorius būtų turėjęs galimybę pinigus naudoti pats. Palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos. Atsakovė apeliaciniame skunde pateikė nuorodas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, tačiau nenurodė, kodėl, jos nuomone, ieškovas netiksliai suformulavo ieškinio dalyką. Ieškovas tinkamai suformavo ieškinio dalyką, nurodė būtent kokio rezultato jis siekia. Pagal CPK ieškovas nėra įpareigotas ieškinyje nurodyti teisinį ieškinio pagrindą, o jei tokį nurodo, tai jis bylą nagrinėjančiam teismui nėra privalomas ir jo nesaisto, nes teisinė ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra išskirtinai bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Nurodo, kad byla tęsiasi nuo 2009 m. vasario mėnesio, t. y. jau keturis metus, ieškiniai buvo tikslinami, vyko ne vienas teismo posėdis, todėl apeliantės teiginys, jog ieškovui priteista neprotingai didelė bylinėjimosi išlaidų suma, yra nepagrįstas.

Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atstovaujanti Kauno apskrities VMI, atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pagal Žemės įstatymo ( Žin., 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-868) 32 straipsnio 3 dalies 5 punktą, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos veikia valstybės vardu valstybei paveldint ir įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn, išskyrus atvejus, kai Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytas valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo organizatorius veikia valstybės vardu įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn, kai privati žemė įsigyjama valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo tikslais, ir šio Įstatymo nustatytus atvejus, kai valstybės vardu paveldint ar kitaip įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn valstybės vardu veikia Valstybės žemės fondas. Paveldint turtą valstybės vardu skirtingais tarpsniais valstybės teises į paveldėtiną ir jau paveldėtą turtą veikia dvi institucijos: apskrities VMI pagal paveldėtino turto buvimo vietą ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys pagal žemės (jo dalies) buvimo vietą. Teismas, nustatė, kad atsakovė Kauno apskrities VMI jokio A. L. turto nepriėmė, kad šį turtą paveldėjo atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba ir tokiu būdu įgyvendino valstybės teises į paveldėtą turtą, todėl naikinti spendimo nėra jokio teisinio pagrindo.

 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento, nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.50 str. 1 d.), o paveldėjimo teisės liudijimas – tai įpėdinio teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento ir šių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009, 2009 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2009, 2008 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008). Pagal CK 5.62 straipsnį paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu jis testamentu paliktas valstybei, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo ar iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Kolegija pažymi, kad į bylą dalyvaujančiais asmenimis buvo įtraukti galimi palikėjo A. L. įpėdiniai, tačiau jie nesikreipė dėl palikimo priėmimo į palikimo atsiradimo vietos notarą, taip pat nepriimtas sprendimas, kuriuo būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis paliko priėmimo faktas. 2012-04-11 palikimo perėjimo valstybei liudijimas (I t., b.l. 126-128) bei Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad ieškovo skolininko A. L. turtas paveldėjimo teise perėjo valstybei. 

Įstatymas neleidžia palikimo priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 str. 1 d.), todėl nepriklausomai nuo to, kad palikimo perėjimo valstybei liudijimas išduotas tik dėl dalies palikėjo turto – žemės sklypo, valstybei paveldėjimo teise perėjo visas palikėjo turtas, todėl ji atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis). Bylą nagrinėjant teisme valstybę atstovavo apeliantė ir Kauno apskrities VMI, tačiau už palikėjo skolas atsako valstybė, bet ne jos atstovės, kurios pagal ieškovo ieškinį ir teismo sprendimo esmę nepagrįstai buvo laikomos savarankiškomis solidariomis atsakovėmis, kai šiuose paveldėjimo teisiniuose santykiuose palikėjo turtas perėjo valstybei, bet ne jos atstovėms, kurios nėra paveldėjimo teisinių santykių subjektais. Atsižvelgiant į tai, sprendime nuoroda į vieną valstybės atstovę – šiuo atveju apeliantę, yra teisiškai nereikšminga ir iš skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies pašalinama, o kita sprendimo dalis, kuria atmestas ieškinys dėl skolos ir palūkanų priteisimo iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, panaikinama. Apeliantės nurodoma aplinkybė, kad valstybė su kreditoriumi galės atsiskaityti tik tuomet, kai turtas bus realizuotas, yra susijusi su teismo sprendimo įvykdymu, bet ji neįtakoja paties  sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.     

Apeliantė nesutinka su sprendimo dalimi, kuria buvo priteista iš valstybės 2500 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2007-11-24 iki 2009-02-19. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pagal 2007-07-24 notarinės sutarties 1 punktą, ieškovas A. P., paskolino palikėjui A. L. 10 000 Lt be delspinigių ir palūkanų, kuriuos pastarasis įsipareigojo grąžinti iki 2007-11-24. 2007-09-17 notarine sutartimi šis punktas buvo pakeistas ir pagal naująją jo redakciją paskolos suma padidėjo iki 40 000 Lt bei buvo susitarta dėl netesybų, t.y. laiku negrąžinus paskolos, už kiekvieną pavėluotą dieną skolininkas A. L. įsipareigojo mokėti 0,2% dydžio delspinigius. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad paskolos gavėjui atsirado prievolė mokėti palūkanas pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį nuo 2007-11-24 iki ieškinio pareiškimo 2009-02-19 ir teismas su tuo sutiko. Kolegija sutinka su apeliante, kad pastaroji data nesutampa su ieškinio pareiškimu teisme, nes jis buvo pareikštas vėliau, bet tokią savo reikalavimų apimtį pasirinko pats ieškovas.  

Palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis palūkanų samprata Lietuvos civilinėje teisėje, išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis) ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 straipsniai), dėl kurių priteisimo buvo pareikštas ieškinio reikalavimas. Įstatymų leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003; taip pat žr. 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005; kt.). Šalių sudarytoje sutartyje aptartos piniginės prievolės neįvykdymo pasekmės, t.y. numatyta už kiekvieną termino praleidimo dieną mokėti 0,2% dydžio delspinigius, kurių ieškovas nereikalauja, tačiau tai neatima iš jo teisės prašyti priteisti įstatyminių kompensuojamą funkciją atliekančių palūkanų dėl kurių nebuvo susitarta sutartyje. Apeliantė be pagrindo pradinės sutarties 1-ąjį punktą, kuriame buvo nurodyta, kad paskola grąžinama be palūkanų ir delspinigių laiko galiojančiu, kai jo redakcija buvo pakeista 2007-09-17 notarine sutartimi ir joje tokios nuostatos neliko, todėl apeliacinis skundas skundžiamo sprendimo dalyje dėl 2500 Lt palūkanų priteisimo yra nepagrįstas.

Kolegija sutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovės 2638 Lt bylinėjimosi išlaidų neatsižvelgė į tai, kad iš keturių ieškovo reikalavimų buvo patenkinti tik trys, t.y 3/4 dalys. Nuo reikalavimo priteisti 5% dydžio metines palūkanas už laikotarpį nuo ieškinio pareiškimo dienos iki paskolos grąžinimo pagal CK 6.874 straipsnio 1 dalį ieškovas atsisakė bylą nagrinėjant teisme ne dėl atsakovės ir teismas jo atsisakymą priėmė, todėl sprendimas šioje dalyje pakeičiamas ir priteista bylinėjimosi išlaidų suma 1/4 dalimi sumažinama iki 1978,50 Lt (CPK 93 str. 2 d.).

Dėl nurodytų argumentų, apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 29 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti sprendimo rezoliucinėje dalyje nuorodas į atsakovės Lietuvos Respublikos atstovę  Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (kodas 188704927), paliekant atsakove tik Lietuvos Respubliką.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys dėl skolos ir palūkanų priteisimo iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos.

Pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš Lietuvos valstybės ir jas sumažinti nuo 2638 Lt iki 1978,50 Lt.

Sprendimą kitoje dalyje palikti nepakeistą.

 

 

Teisėjai                                                                                                Dalė Burdulienė

Leonas Jachimavičius

Algimantas Kukalis