Civilinė byla Nr. 2A-995-254/2013,
Procesinio sprendimo kategorijos:
34.5; 35.3.6; 121.14; 121.18;
(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. birželio 3 d.
Kaunas
Kauno
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos
teisėjų: Dalės Burdulienės (pranešėja), Leono Jachimavičiaus ir Algimanto
Kukalio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Lietuvos
Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio
ministerijos, apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 29
d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2395-660/2013 pagal ieškovo A. P. patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai,
atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir
Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos, dėl skolos priteisimo,
tretieji asmenys R. S., R. S., D. L., K. L., R. L. ir
G. L..
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Ginčo esmė
ieškovas
kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu (I t. b. l. 147-150) ir prašė priteisti solidariai iš atsakovių 40 000 Lt skolos
ir 2 500 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2007-11-24 iki 2009-02-19; 5 procentų
dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo
teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas
nurodė, kad 2007-07-24 sudarė su A. L. paskolos sutartį
Nr. 9078. Gautą 10 000 Lt sumą A. L. įsipareigojo grąžinti
iki 2007-11-24. 2007-09-13 ieškovas su minėtu asmeniu pasirašė susitarimą Nr.
12132, kuriuo susitarė pakeisti 2007-07-24 paskolos sutarties punktą Nr. 1,
nurodant, kad A. L. pasiskolino iš atsakovo 40 000 Lt,
kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2007-11-24. Sutartu laiku paskola nebuvo grąžinta.
A. L. 2009-07-13 mirė, todėl ieškovas kreipėsi į notarų
biurą pagal mirusiojo gyvenamąją vietą ir pareiškė kreditorinį reikalavimą dėl A. L. skolos. Tačiau mirusiojo įstatyminiai paveldėtojai dėl palikimo
priėmimo į notarų biurą nesikreipė ir paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Kadangi
tokiu atveju visas mirusiojo turtas perėjo atsakovėms, iš jų priteistina skola
ir palūkanos. Nurodė, kad skola iš atsakovių priteistina solidariai, nes priešingu
atveju ieškovui būtų apsunkinta galimybė skolą išsiieškoti, nežinant kuri
institucija pirmesnė realizuos turtą ir už kokią kainą.
II.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kėdainių
rajono apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendimu (b. l. 78-81) ieškinį
patenkino iš dalies; priteisė iš turto palikėjo A. L. turto
paveldėtojos atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės
tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, ieškovui skolą – pinigų sumą,
neviršijant Lietuvos Respublikai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės,
tačiau ne didesnę negu 40 000 Lt; palūkanas už laikotarpį nuo 2007-11-24 iki
2009-02-19 – pinigų sumą, neviršijant Lietuvos Respublikai, atstovaujamai
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, perėjusio paveldėto
turto tikrosios vertės, tačiau ne daugiau negu 2 500 Lt; 5 procentų dydžio
metinių palūkanų už priteistą sumą (40 000,00 Lt) už laikotarpį nuo bylos
iškėlimo teisme (2009-04-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – pinigų
sumą, neviršijant Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės
tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, perėjusio paveldėto turto tikrosios
vertės; bei bylinėjimosi išlaidas – pinigų sumą, neviršijant Lietuvos
Respublikai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės, tačiau ne didesnę negu
2 638 Lt; išieškojimą nukreipė į A. L. priklausiusį turtą –
10/1359 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys
neskelbtini), esančio Kauno r. (duomenys neskelbtini) sen.
(duomenys neskelbtini) k.; priėmė ieškovo dalies ieškinio
reikalavimų atsisakymą ir civilinę bylą dalyje dėl 5 procentų dydžio metinių
palūkanų už negrąžintą paskolos sumą – 40 000 Lt, už laikotarpį nuo 2009-02-19
iki paskolos sumos grąžinimo dienos, nutraukė; ieškinį
dalyje dėl skolos ir palūkanų priteisimo iš atsakovės Lietuvos Respublikos,
atstovaujamos Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, atmetė.
Teismas nustatė,
kad A. L. turtas, kurį sudaro 10/1359 žemės sklypo,
unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) k. (duomenys
neskelbtini) sen. Kauno r. ir kurio vertė yra 781 Lt, 2012-04-11 palikimo
perėjimo valstybei liudijimu perėjo valstybei, o nuo 2012-05-09 šį turtą
patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba. Teismas sprendė, kad nesant
duomenų apie tai, jog atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Kauno
apskrities VMI, priėmė kokį nors palikėjo A. L. turtą,
ieškinys šio atsakovės atžvilgiu atmestinas. Teismas nurodė, kad tretieji
asmenys, nesutikdami su jų tėvo A. L. įsiskolinimu
ieškovui, nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių šį įsiskolinimą, taip pat nesiėmė
jokių aktyvių veiksmų dėl ieškovo ir A. L. sudarytos
sutarties ir susitarimo nuginčijimo. Nors Kauno apskrities VMI atstovė teigė,
kad A. L. įpėdinis yra jo sūnus D. L.,
kuris galimai priėmė po A. L. mirties likusį palikimą,
faktiškai pradėdamas jį valdyti, nes gyvena jo sodyboje, teismas konstatavo,
kad byloje šį teiginį pagrindžiančių duomenų nėra. Valstybė, skirtingai nei
kiti įpėdiniai, negali pasirinkti paveldėjimo būdo ar atsisakyti priimti palikimą
ir atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio turto tikrosios vertės (CK 5.62
str. 3 d.). Teismas sprendė, kad ieškovas leistinais įrodymais – notariškai
patvirtinta sutartimi ir susitarimu – įrodė, kad paskolino A.
L. 40 000 Lt, duomenų apie paskolos grąžinimą nėra, todėl konstatavo, jog A. L., negrąžinęs ieškovui skolos, pažeidė sutartinius
įsipareigojimus. Teismas taip pat nurodė, kad byloje nėra duomenų, kurie
visiškai ar iš dalies paneigtų ieškovo reikalavimų dėl skolos priteisimo pagrįstumą
ar teisėtumą, todėl ieškinį tenkinto iš dalies ir iš atsakovės Lietuvos
Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės Žemės tarnybos, priteisė ieškovui skolą,
neviršijant atsakovei perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės, tačiau ne
didesnę kaip 40 000 Lt. Konstatavęs, kad A. L. neįvykdė
prievolės, teismas tenkino ieškovo prašymą priteisti 5 procentų dydžio metinių
palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009-04-06) iki
teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Teismas
tenkino ieškovo atsisakymą ieškinio dalyje dėl 5 procentų metinių palūkanų už
negrąžintą paskolos sumą – 40 000 Lt, už laikotarpį nuo 2009-02-19 iki paskolos
sumos grąžinimo dienos, ieškovui patvirtinus, kad jam ieškinio atsisakymo
pasekmės žinomos.
Teismas
priteisė iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės
tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, ieškovui 2 000 Lt už advokato padėjėjo
pagalbą bei 638 Lt žyminio mokesčio.
III.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovė
Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio
ministerijos, apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir priimti
naują sprendimą – patikslintą ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais
argumentais:
1. Teismas pažeidė CK
5.50 straipsnio 1 dalies ir CK 5.62 straipsnio 3 dalies nuostatas konstatavęs, jog nėra duomenų, kad Lietuvos Respublika,
atstovaujama Kauno apskrities VMI, priėmė kokį nors palikėjo A. L. turtą, todėl ieškinį jos dalyje nepagrįstai atmetė. Atsakovė
nurodo, kad vadovaujantis Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į
valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių
perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo
atliekomis taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2004-05-26 nutarimu Nr. 634 (Žin., 2004, Nr. 86-3119) ir Žemės įstatymu (Žin.,
1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-868), tiek Nacionalinė
žemės tarnyba, tiek Kauno apskrities VMI valstybės vardu įgyvendina
valstybės teises į paveldėtiną ar jau paveldėtą turtą. Nors valstybė yra
specifinis turto paveldėtojas, ji yra
civilinių santykių dalyvė lygiais pagrindais kaip ir kiti šių santykių dalyviai
ir priima besąlygiškai visą palikimą. Įstatymas nenumato jokių išimčių
dėl palikimo priėmimo nei Lietuvos Respublikai, nei kitiems subjektams, todėl
esant duomenims, jog po A. L. mirties jo nekilnojamasis
turtas – statiniai ir 10/1359 žemės sklypo,
unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) k. Kauno r., perėjo valstybei, teismas
nepagrįstai atsakove byloje laikė tik Nacionalinę žemės tarnybą. Nurodo, kad
ginčo atveju Nacionalinė žemės tarnyba yra valstybės, kuriai pareikštas
ieškinys, atstovas, bet ne savarankiškas atsakovas, kuriam galėtų būti
reiškiamas materialinis teisinis reikalavimas. Paveldimas turtas paveldėjimo
teise pereina valstybei, o ne Nacionalinei žemės tarnybai, ir valstybės vardu
paveldint palikėjo turtą teisėmis ir pareigomis dalijasi tiek Kauno apskrities
VMI, tiek Nacionalinė žemės tarnyba, todėl priešingas teismo sprendimas prieštarauja
sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams;
2. Teismas nevertino to
fakto, jog palikėjui priklausiusi ginčo žemės sklypo dalis nėra realizuota
teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal Taisyklių 76 punktą valstybei perduotas
turtas realizuojamas aukcione, konkurso būdu, perduodamas neatlygintinai,
parduodamas per įmones, su kuriomis mokesčių inspekcija konkurso būdu yra
sudariusi konfiskuoti ar kitaip valstybei perduotino turto realizavimo
sutartis. Kadangi valstybės paveldėto žemė sklypo (jo dalies) tolesnis
administravimas atitenka Nacionalinei žemės tarnybai, kuri tokio žemės sklypo
(jo dalies) tvarkymą bei realizavimą vykdo mutatis mutandis taikydama Taisykles bei vadovaudamasi
specialiuoju įstatymu Žemės įstatymu, kuris reglamentuoja žemės nuosavybės,
valdymo ir naudojimo teisinius santykius bei žemės tvarkymą ir administravimą Lietuvos
Respublikoje. Taisyklės nereglamentuoja žemės sklypų, paveldėtų valstybės,
realizavimo bei atsiskaitymo su palikėjo kreditoriais tvarkos. Sistemiškai
aiškinant Taisyklių nuostatas, darytina išvada, kad Nacionalinė žemės tarnyba
valstybės prievolę atsiskaityti kreditoriams už palikėjo skolą galėtų įvykdyti
tik realizavus palikėjui priklausiusį žemės sklypą (jo dalį);
3. Teismas netinkamai
pritaikė CK 6.256 straipsnio, 6.874 straipsnio 1 dalies nuostatas, dėl ko
valstybė nepagrįstai įgijo pareigą mokėti palūkanas už laikotarpį nuo
2007-11-24 iki 2009-02-19. Nurodo, kad teismas, neįvertino, jog 2007-07-24 paskolos sutarties 1 punkte
sutarties šalys susitarė, jog sutartis sudaroma be delspinigių ir palūkanų. 2007-11-04
susitarimu Nr. 12132 šalys susitarė, jog
laiku negrąžinus paskolos, už kiekvieną pavėluotą dieną skolininkas A. L. privalo mokėti 0,2 procentų dydžio delspinigius. Todėl
šalims susitarus, jog paskolos sutartis sudaroma be palūkanų, teismas jas
priteisė nepagrįstai. Taip pat pažymi, kad data 2009-02-19 nėra pagrįsta
jokiais byloje esančiais įrodymais;
4. Teismas pažeidė CPK 93
straipsnio 2 dalies nuostatas, kadangi ieškovui atsisakius dalies ieškinio
reikalavimų, bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteistos ieškovui proporcingai
teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų
ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju teismas visas bylinėjimosi išlaidas (2000 Lt už advokato
padėjėjo pagalbą ir 638 Lt žyminio mokesčio) priteisė iš Nacionalinės žemės
tarnybos. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad byla nėra sudėtinga, tačiau
jos nagrinėjimas užtruko dėl ieškovo kaltės. Be to, Nacionalinė žemės tarnyba
atstovauja valstybę, todėl žyminis mokestis valstybei iš jos pačios atstovo,
viešąjį interesą turinčiame ginče, nepriteisiamas.
Ieškovas
atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime
nurodo, kad nagrinėjamo ginčo ribos – kreditoriaus reikalavimo priteisti
suteiktą paskolą iš palikimą priėmusių įpėdinių pagrįstumas, todėl nesant
duomenų, kad nuo A. L. mirties 2009-07-13 palikimo
Lietuvos Respublika, atstovaujama Kauno apskrities VMI, nepriėmė, teismas
priėmė teisingą sprendimą, neapsunkindamas kreditoriaus (ieškovo) interesų ir
teisėtų lūkesčių. Nepaisant aplinkybės, kad turtas iki šiol nėra realizuotas,
atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės Žemės tarnybos prie
Žemės ūkio ministerijos, negali atsisakyti įvykdyti turtinę prievolę, kadangi,
kai įpėdinis priima palikimą, jis besąlygiškai priima ir visas palikėjo
reikalavimo teises bei pareigas. Taigi įpėdiniui kartu su paveldėtu turtu
pereina ir palikėjo pareiga grąžinti ieškovui skolą. Be to, teismas priteisė
pinigų sumą, neviršijant Lietuvos Respublikai perėjusio paveldėto turto
tikrosios vertės, tačiau ne didesnę negu 40 000 Lt ir t. t. Pažymi, jog
ieškovas ieškinį teismui pateikė 2009-02-19, todėl ir prašo priteisti 2 500 Lt
palūkanų už laikotarpį nuo 2007-11- 24 (termino prievolei įvykdyti pabaigos)
iki šios datos (ieškinio pateikimo teismui dienos). Skolininkui neįvykdžius
prievolės, kreditorius įgyja naują teisę – teisę reikalauti nuostolių
atlyginimo, o skolininkas naują pareigą – pareigą atlyginti kreditoriui
nuostolius, padarytus prievolės neįvykdymu. Palikėjui A. P. neįvykdžius
prievolės iki nustatyto termino (2007-11-24), o 2009-07-13 mirus, skola iki
šiol nėra grąžinta, todėl atsakovė daro tęstinį prievolės pažeidimą, o ieškovas
turi teisę į visų nuostolių, padarytų per visą prievolės pažeidimo laikotarpį,
atlyginimą. Todėl ieškovas turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo už paskolos
negrąžinimo laikotarpį iki ieškinio pateikimo teismui dienos, o ne tik iki
teismo sprendimo, kuriuo prašoma priteista iš atsakovės skola, visiško
įvykdymo. Jeigu paskolos sutartyje palūkanos nenumatytos, laiku negrąžinus
skolos, kreditoriaus nuostoliai pasireiškia negautomis pajamomis, t. y.
negautomis palūkanomis, kurias jis būtų gavęs, jeigu sutartis būtų numačiusi
palūkanas arba jeigu prievolė būtų buvusi įvykdyta laiku ir kreditorius būtų
turėjęs galimybę pinigus naudoti pats. Palūkanos šiuo atveju laikytinos
minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos. Atsakovė
apeliaciniame skunde pateikė nuorodas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką,
tačiau nenurodė, kodėl, jos nuomone, ieškovas netiksliai suformulavo ieškinio
dalyką. Ieškovas tinkamai suformavo ieškinio dalyką, nurodė būtent kokio
rezultato jis siekia. Pagal CPK ieškovas nėra įpareigotas ieškinyje nurodyti
teisinį ieškinio pagrindą, o jei tokį nurodo, tai jis bylą nagrinėjančiam teismui nėra privalomas ir jo nesaisto,
nes teisinė ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių kvalifikacija, teisės normų
aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra išskirtinai bylą nagrinėjančio
teismo prerogatyva. Nurodo, kad byla tęsiasi nuo 2009 m. vasario mėnesio, t. y.
jau keturis metus, ieškiniai buvo tikslinami, vyko ne vienas teismo posėdis,
todėl apeliantės teiginys, jog ieškovui priteista neprotingai didelė
bylinėjimosi išlaidų suma, yra nepagrįstas.
Atsakovė
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,
atstovaujanti Kauno apskrities VMI, atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį
skundą atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pagal Žemės
įstatymo ( Žin., 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-868) 32 straipsnio 3 dalies 5
punktą, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos veikia valstybės
vardu valstybei paveldint ir įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn,
išskyrus atvejus, kai Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir
disponavimo juo įstatyme nustatytas valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo
organizatorius veikia valstybės vardu įsigyjant privačią žemę valstybės
nuosavybėn, kai privati žemė įsigyjama valstybės nekilnojamojo turto
atnaujinimo tikslais, ir šio Įstatymo nustatytus atvejus, kai valstybės vardu
paveldint ar kitaip įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn valstybės
vardu veikia Valstybės žemės fondas. Paveldint turtą valstybės vardu
skirtingais tarpsniais valstybės teises į paveldėtiną ir jau paveldėtą turtą
veikia dvi institucijos: apskrities VMI pagal paveldėtino turto buvimo vietą ir
Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys pagal žemės (jo dalies)
buvimo vietą. Teismas, nustatė, kad atsakovė Kauno apskrities VMI jokio A. L. turto nepriėmė, kad šį turtą paveldėjo atsakovė
Nacionalinė žemės tarnyba ir tokiu būdu įgyvendino valstybės teises į paveldėtą
turtą, todėl naikinti spendimo nėra jokio teisinio pagrindo.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos
aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Kauno
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326
straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno
apylinkės teismo 2013 m. sausio 29 d. sprendimą pakeisti.
Panaikinti
sprendimo rezoliucinėje dalyje nuorodas į atsakovės Lietuvos Respublikos atstovę
Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (kodas 188704927),
paliekant atsakove tik Lietuvos Respubliką.
Panaikinti
sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys dėl skolos ir palūkanų priteisimo iš
atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Kauno apskrities valstybinės
mokesčių inspekcijos.
Pakeisti
sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš Lietuvos valstybės ir jas
sumažinti nuo 2638 Lt iki 1978,50 Lt.
Sprendimą
kitoje dalyje palikti nepakeistą.
Teisėjai Dalė
Burdulienė
Leonas Jachimavičius
Algimantas Kukalis