Administracinė byla Nr. A-438-1124/2010
Procesinio sprendimo kategorija 38 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. spalio 11 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko (pranešėjas),
sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,
dalyvaujant pareiškėjo atstovui Aurelijui Gruodžiui,
atsakovo atstovei Daivai Radzevičiūtei,
trečiųjų suinteresuotųjų asmenų atstovams A.S., V.A.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „City Plaza“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „City Plaza“ skundą atsakovui Kauno apskrities viršininko administracijai (procesinių teisių perėmėjas – Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos), tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kauno miesto savivaldybės administracijai, V.A., S.N., L.D.N. dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas UAB „City Plaza“ su skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Kauno apskrities viršininko pavaduotojo 2007 m. gruodžio 6 d. įsakymą Nr. 02-01-13181 bei įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją per 60 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį su pareiškėju dėl žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, nuomos.
Pareiškėjas nurodė, kad įsigijęs pastatą – acetileno stotį ((duomenys neskelbtini)) ir statinius – kiemo aikštelę, esančius žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, 2007 m. sausio 23 d. su prašymu kreipėsi į atsakovą Kauno apskrities viršininko administraciją dėl žemės nuomos sutarties sudarymo, tačiau nesulaukė jokio atsakymo. 2007 m. spalio 12 d. pareiškėjas kreipėsi į atsakovą, dėl kokių priežasčių nesudaroma žemės nuomos sutartis ir 2007 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. S2-3817 (1.7) buvo informuotas, jog sklypas išformuotas.
Pareiškėjas pabrėžė, jog ginčijamas įsakymas dėl sklypo išformavimo priimtas viršijant apskrities viršininko kompetenciją, įsakymo priėmimo tvarką bei viešojo administravimo principus, t.y. atsakovas šiuo atveju veikė neteisėtai, piktnaudžiavo valdžia bei priėmė įsakymą, kuris pagal jo mastą ir griežtumą yra neproporcingas administravimo tikslui.
Be to, ginčijamame akte nėra nurodytos konkrečios teisės aktų normos, kuriomis atsakovas vadovavosi priimant skundžiamą aktą. Pareiškėjo nuomone, sudaryti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, nuomos sutartį nebuvo jokių kliūčių.
Atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija su skundu nesutiko.
Atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad ginčijamas įsakymas buvo priimtas atsižvelgiant į Kauno miesto savivaldybės administracijos 2007 m. spalio 23 d. raštą Nr. R15-595-(A137/6), V.A. 2007 m. spalio 23 d. prašymą bei į 2007 m. lapkričio 28 d. žemės naudojimo patikrinimo aktą. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Kaune, kuris buvo išformuotas ginčijamu įsakymu, patenka į O., J., A., K.N. iki nacionalizacijos valdytą 9,06 ha žemės sklypą. Pagal pateiktą V.A. prašymą ginčo žemės sklypas buvo patikrintas ir 2007 m. lapkričio 28 d. surašytas žemės naudojimo patikrinimo vietoje aktas Nr. 2Ž-47-(13.7).
Nustatyta, kad ginčo žemės sklype yra mūrinis nenaudojamas pastatas – acetileno stotis, kuriame nevykdoma jokia veikla, dalis sklypo yra nenaudojama, apaugusi medžiais, želdiniais bei sklypas neužstatytas jokiais statiniais.
Tokiu būdu nebuvo jokio pagrindo pripažinti žemės sklypą valstybės išperkama žeme. Atsakovas pagrįstai išformavo sklypą, nes kol nėra išspręstas nuosavybės teisių atkūrimo klausimas, negali būti išnuomojamas valstybinis žemės sklypas, į kurį yra pretendentai. Atsakovo teigimu, šiuo metu jis neatsisako sudaryti nuomos sutarties su pareiškėju, tačiau gali išnuomoti tik dalį sklypo.
Tretysis suinteresuotasis asmuo Kauno miesto savivaldybė su skundu nesutiko.
Atsiliepime pažymėjo, kad įstatymu yra suteikta teisė apskrities viršininkui teikti duomenis nekilnojamo turto registro tvarkytojui tiek dėl žemės sklypo įregistravimo, tiek dėl jo išformavimo. Atsižvelgiant į esamą situaciją, pareiškėjo reikalavimai dėl ginčijamo įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį su pareiškėju dėl žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, yra laikytini nepagrįstais ir skundas turėtų būti atmestinas.
Tretieji suinteresuoti asmenys S.N. ir V.A. bei jų atstovė nurodė, jog su skundu nesutinka, kadangi pagal patikrinimo aktą statiniai ir pastatas žemės sklype yra nenaudojami, ginčijamas įsakymas pilnai atitinka Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 ir 13 straipsnių nuostatas.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. rugsėjo 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas pažymėjo, jog bylos medžiaga nustatyta, kad Kauno apskrities viršininko pavaduotojo 2007 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 02-01-13181 “Dėl žemės sklypo (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenų išbraukimo ir sklypo išformavimo (Kauno m.)“ nutarta teikti VĮ Registrų centro Kauno filialui išbraukti Kauno apskrities viršininko administracijos vardu įregistruoto žemės sklypo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenis ir išformuoti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune.
Ginčijamas įsakymas buvo priimtas atsižvelgiant į Kauno miesto savivaldybės administracijos 2007 m. spalio 23 d. raštą Nr. R15-595-(A137/6), V.A. 2007 m. spalio 23 d. prašymą bei į 2007 m. lapkričio 28 d. žemės naudojimo patikrinimo aktą. Tretysis suinteresuotas asmuo V.A. (buvusi pavardė P.) įstatymo nustatytu laiku pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į jos senelės O.N. ir į jos tėvo J.N. iki nacionalizacijos valdytą 9,06 ha žemę, buvusią Kauno apskrityje, Pažaislio valsčiuje, (duomenys neskelbtini) kaime. Pretendentai į O.N., J.N. ir A.N. žemę pageidavo susigrąžinti žemę natūra.
Teismo vertinimu, byloje esanti planinė medžiaga patvirtina, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Kaune, kuris buvo išformuotas ginčijamu Kauno apskrities viršininko pavaduotojo įsakymu, patenka į O., J., A., K.N. iki nacionalizacijos valdytą 9,06 ha žemės sklypą. Patikrinus žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, naudojimą, 2007 m. lapkričio 28 d. buvo surašytas Žemės naudojimo vietoje patikrinimo aktas Nr. 2Ž-47-(13.7), kuris neginčijamai patvirtina, kad žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, yra mūrinis nenaudojamas pastatas - acetileno stotis, kuriame nevykdoma jokia veikla, dalis sklypo yra nenaudojama, apaugusi medžiais, želdinais, žemės sklypas nėra užstatytas statiniais. Teismas akcentavo, jog duomenų, kad ginčo žemės sklypas yra naudojamas, pareiškėjas nepateikė, taip pat byloje nėra duomenų, jog ginčo žemės sklypas yra priskirtas valstybės išperkamai žemei.
Teismas nurodė, jog Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui priėmus 2001 m. balandžio 2 d. nutarimą, įstatymų leidėjas pakeitė Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnį, kuriame buvo numatyta galimybė asmenims, pretenduojantiems atkurti nuosavybės teises, gražinti visą laisvą (neužstatytą) žemę natūra. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsniu, nuosavybės teisės į žemę iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams priskirtose teritorijose atkuriamos gražinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiams, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai. Minėto įstatymo 12 straipsnyje nurodoma, jog prie valstybės išperkamos žemės galima priskirti tokią žemę, kuri iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų. Kaip matyti iš žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, žemės tvarkymo byloje esančių dokumentų, planų, šiame 0,3678 ha sklype buvo teisiškai registruotas statinys acetileno stotis (duomenys neskelbtini), bendro ploto 29,87 m2, bei kiemo statiniai unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie nuosavybės teise priklauso pareiškėjui.
Teismas pabrėžė, jog pateikti planai, t. y detalaus plano, patvirtinto Kauno miesto valdybos 2000 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. 1140 ištrauka, po geodezinių matavimų sudarytas planas patvirtina, kad ne visas žemės sklypas yra užstatytas, asmenims, pageidaujantiems susigrąžinti iki nacionalizacijos valdytą O., J., A.N. žemę, būtų galimybė atkurti nuosavybės teises natūra.
Teismas nurodė ir tai, jog Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 punktas numato, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Šiuo konkrečiu atveju, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad 0,3678 ha dydžio žemės sklypas esamiems statiniams, t. y. acetileno stočiai (kurios bendras plotas yra tik 29,87 m2) eksploatuoti yra reikalingas.
Teismas nepagrįstu pripažino pareiškėjo motyvą, jog atsakovas neturėjo teisės priimti ginčijamo įsakymo. Šiuo klausimu teismas nurodė, jog Žemės įstatymo 7 straipsnis numato, kad valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektai (patikėtiniai) yra apskričių viršininkai, valstybės turto privatizavimo institucijos, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytas valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo organizatorius, kiti įstatymų nustatyti subjektai bei šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti subjektai. Apskrities viršininkas yra apskrities teritorijoje esančios valstybinės žemės patikėtinis, išskyrus žemę, kuri patikėjimo teise perduota kitiems įstatymų nustatytiems subjektams bei Vyriausybės nutarimais – šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytiems patikėtiniams, taip pat privatizuojamiems statiniams ir įrenginiams priskirtą valstybinę žemę, kurią patikėjimo teise valdo, naudoja ir ja disponuoja valstybės turto privatizavimo institucijos. Apskrities viršininkas apskrities teritorijoje taip pat organizuoja ir vykdo valstybinę žemės naudojimo kontrolę bei atlieka kitų įstatymų nustatytas funkcijas dėl žemės fondo valstybinio valdymo ir žemės naudojimo reguliavimo (Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalis 7 ir 13 punktai). Taigi atsakovas turėjo teisę jam nustatytos kompetencijos ribose priimti ginčijamą įsakymą.
Teismas konstatavo ir tai, kad šiuo ginčijamu įsakymu nebuvo pažeisti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme numatyti principai, kadangi atsakovas, priimdamas ginčijamą įsakymą, atsižvelgė į teisėtus pretendentų, siekiančių atkurti nuosavybės teises gražinant žemę natūra, lūkesčius, t.y. administracinio sprendimo mastas atitiko būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas nurodė, jog Kauno apskrities viršininko pavaduotojo 2007 m. gruodžio 6 d. įsakymas Nr. 02-01-13181 yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti jo nėra jokio įstatyminio pagrindo. Teismo vertinimu, atmetus šį skundo reikalavimą, nėra pagrindo tenkinti reikalavimą dėl įpareigojimo Kauno apskrities viršininko administraciją per 60 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį su pareiškėju dėl žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, nuomos.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas UAB „City Plaza“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad apskrities viršininkas turėjo teisę priimti ginčijamą įsakymą. Kauno apskrities viršininko pavaduotojas priimdamas skundžiamą 2007 m. gruodžio 6 d. įsakymą Nr. 02-01-13181 neįgyvendino Vyriausybės sprendimo dėl nekilnojamųjų daiktų vertės perskaičiavimo, nevykdė teismo sprendimo, netikslino kadastro duomenų dėl paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat neįgyvendino jokiu kitu teisės aktu nustatytų teisių ar pareigų.
2. Pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo visų pareiškėjo nurodytų argumentų. Vien tik argumentas, jog žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo suformuotas individualiu administraciniu aktu sukėlusiu atitinkamas teise ir pareigas dėl ko pagal formuojamą administracinių teismų praktiką negali būti panaikintas administracine tvarka, yra pakankamas pagrindas panaikinti skundžiamą Kauno apskrities viršininko pavaduotojo 2007 m. gruodžio 6 d. įsakymą Nr. 02-01-13181, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais.
3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog nebuvo pažeisti Viešojo administravimo įstatyme numatyti principai. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje yra įtvirtinti viešojo administravimo principai, tarp jų įstatymų viršenybės, proporcionalumo, nepiktnaudžiavimo valdžia. Kauno apskrities viršininko pavaduotas skundžiamu įsakymu išformavo žemės sklypą kaip nekilnojamąjį turto objektą, kuris buvo suformuotas pagal ir šiandieną galiojantį patvirtintą detalųjį planą, tuo būdu užkirsdamas minėto žemės sklypo civilinę apyvartą, kadangi pagal Civilinio kodekso 1.109 straipsnį civilinių teisių objektu gali būti tik identifikuotas ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas žemės sklypas. Tokiu būdu Kauno apskrities viršininko administracija, siekdama išvengti įstatyme nustatytos pareigos išnuomoti žemės sklypą pareiškėjui, nusprendė išformuoti žemės sklypą, nors tam nebuvo jokio pagrindo.
4. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatas bei netinkamai vertino įrodymus, taip pat nepagrįstai nurodė, kad nėra duomenų, jog ginčo žemės sklypas yra priskirtas valstybės išperkamai žemei. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktu žemė iš piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal įstatymą, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų. Pareiškėjo teigimu, ginčo žemės sklypas yra ir iki 1995 m. birželio 1 d. buvo Kauno miestui priskirtoje teritorijoje. 2000 m. rugsėjo 26 d. Kauno miesto valdybos sprendimu Nr. 1140 patvirtintu detaliuoju planu ginčo žemės sklypas buvo priskirtas pareiškėjui šiuo metu priklausančio pastato ir statinių eksploatavimui.
Todėl, kaip teigia pareiškėjas, ši žemė yra užimta pastatams ir statiniams eksploatuoti reikalingų žemės sklypų, o tai reiškia, kad yra valstybės išperkama. Pareiškėjas nurodo, jog byloje yra pateiktas sprendimas dėl detalaus plano patvirtinimo, taip pat yra pateiktas ir pats detalus planas. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad nėra duomenų, jog ginčo žemės sklypas yra priskirtas valstybės išperkamai žemei.
5. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.
Šioje byloje teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą nurodė, kad duomenų, jog ginčo žemės sklypas yra naudojamas, pareiškėjas nepateikė. Tačiau , kaip akcentavo pareiškėjas, byloje yra pateikti duomenis, jog ant žemės sklypo stovi pastatytas tiek pastatas tiek ir kiemo statiniai. Todėl vien statinių buvimas ant žemės sklypo patvirtina, kad žemės sklypas naudojamas bent jau statinių pastatymui ir stovėjimui, o teismas nepagrįstai konstatavo, jog nėra duomenų, kad žemės sklypas yra naudojamas.
Pareiškėjo teigimu, jis šiuo metu neeksploatuoja statinių pagal tiesiogine jų paskirtį, bet taip elgiasi dėl to, kad atsakovas nesudaro žemės nuomos sutarties, o savo ruožtu pareiškėjas negali nuosavybės teise priklausančio pastato rekonstruoti ir naudoti pagal jo paskirtį. Šias aplinkybes, pareiškėjo teigimu, patvirtina ir teismui pateiktas aktas. Be to, nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, jog žemės sklypas nėra užstatytas statiniais, tačiau jis neatsižvelgė į byloje pateiktus ir esančius kadastro duomenis.
Pareiškėjas akcentuoja, jog vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tuo tarpu, kaip matyti iš byloje pateiktų kelių kadastrinių matavimų duomenų, kuriuos atliko du skirtingi atitinkamą kvalifikaciją turintys asmenys, visas žemės sklypas buvo užstatytas, todėl teismas nepagrįstai konstatavo, jog žemės sklypas yra neužstatytas.
Atsiliepimais į apeliacinį skundą atsakovas bei tretieji suinteresuotieji asmenys Kauno miesto savivaldybės administracija bei V.A. prašo palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, atsiliepimuose nurodo, jog palaiko pirmosios instancijos teismo sprendimą bei jo motyvus.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Byloje kilęs ginčas dėl Kauno apskrities viršininko pavaduotojo 2007 m. gruodžio 6 d. įsakymo Nr. 02-01-13181 “Dėl žemės sklypo (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenų išbraukimo ir sklypo išformavimo (Kauno m.)“, kuriuo nutarta teikti VĮ Registrų centro Kauno filialui išbraukti Kauno apskrities viršininko administracijos vardu įregistruoto žemės sklypo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenis ir išformuoti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune.
Byloje nustatyta, kad ginčo žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo suformuotas Kauno m. valdybos 2000 m. rugsėjo 26 sprendimu Nr. 1140, patvirtinus detalųjį planą, kuriuo nustatytas apie 3800 kv. m. žemės sklypo plotas, skiriant jį naudoti šiame sklype esančiam pastatui (t. 1, b. l. 66). Šis žemės sklypas, atlikus kadastrinius matavimus – 0,3678 ha, 2001 m. balandžio 24 d. buvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre (t. 1, b. l. 64).
Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo teisinius santykius reguliuoja Žemės, Teritorijų planavimo įstatymai bei juos įgyvendinantys teisės aktai.
Pagal ginčijamo sprendimo priėmimo metu galiojusią Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 20 dalies redakciją žemės sklypų formavimas ir pertvarkymas buvo apibūdinamas, kaip visuma žemėtvarkos veiksmų, apimančių žemės sklypų projektavimą, šių sklypų ribų ženklinimą vietovėje ir kadastro duomenų nustatymą bei jų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą. Minėto straipsnio 29 dalyje taip pat nustatyta, kad „Žemėvaldų projektai (planai) - specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, nustatantys žemės sklypų formavimą, pertvarkymą, paėmimą, konsolidaciją, taip pat naudojimo sąlygas (tikslinę paskirtį, apribojimus, servitutus ir pan.).“
Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 37 straipsnio 1; 2 ir 6 dalis žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai yra viena iš žemėvaldų projektų (planų) rūšių, patenkančių į žemėtvarkos dokumentų sistemą, kurie „rengiami ir įgyvendinami šio Įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka tais atvejais, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus reikia padalyti, atidalyti, sujungti ar atlikti jų amalgamaciją, taip pat formuojant naujus žemės sklypus valstybinėje žemėje.“
Byloje nustatyta, kad ginčijamas atsakovo 2007 m. gruodžio 6 d. įsakymas Nr. 02-01-13181 “Dėl žemės sklypo (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenų išbraukimo ir sklypo išformavimo (Kauno m.)“ buvo priimtas, siekiant nustatyti ginčo žemės sklype plotus, kurie gali būti suteikti tretiesiems asmenims, nuosavybės teisių atkūrimui įgyvendinti bei kurie gali būti priskirti jame esančiam, tačiau faktiškai nenaudojamam, pastatui eksploatuoti. Šių aplinkybių atsakovas neginčija, tai patvirtina ir jo atsiliepimų į skundą turinys.
Minėta, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 37 straipsnio 1; 2 ir 6 dalių nuostatas, tais atvejais, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus reikia padalyti, atidalyti, sujungti ar atlikti jų amalgamaciją, taip pat formuojant naujus žemės sklypus valstybinėje žemėje, turi būti rengiami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai.
Ginčo nagrinėjimo metu galiojusi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 6 ir 7 punktų redakcijos taip pat numatė, kad detalieji planai rengiami: „kai keičiamos naudojamų žemės sklypų ribos ir plotas; kai žemės sklypai formuojami prie naudojamų statinių.“, o šio straipsnio 5 dalis nustatė, kad aptariamu atveju, kai žemės sklypas randasi ne kaimų teritorijose ir ne žemės ūkio paskirties žemėje, vietoj žemėvaldų planų (projektų), rengiami detalieji planai.
Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 6 ir 7 dalis patvirtintų detaliųjų planų sprendiniai galioja neterminuotai, jeigu tvirtinant detalųjį planą nebuvo nustatytas konkretus galiojimo terminas, o detaliųjų planų keitimai rengiami, derinami ir tvirtinami ta pačia tvarka kaip ir detalusis planas.
Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad atsakovas, norėdamas pertvarkyti ginčo žemės sklypą, tai galėjo atlikti tik inicijavęs detaliojo plano, patvirtinto Kauno m. valdybos 2000 m. rugsėjo 26 sprendimu Nr. 1140 pakeitimą, panaikinimą ir pan., Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir žemės įstatymų nustatyta tvarka, o ne išformuodamas ginčo žemės sklypą, t. y., tik galiojančio teritorijų planavimo dokumento pakeitimas nustatyta tvarka, sudaro teisinį pagrindą atitinkamai pertvarkyti žemės sklypą, kuris prieš tai nustatyta tvarka buvo suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.
Šiuo atveju taip pat pažymėtina, kad ir pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą (2006 m. lapkričio 16 d. įstatymo Nr. X-907 redakcija), žemė, kuri <...> „iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų“, yra pripažįstama valstybės išperkama, t. y., galiojantys detalieji planai, kuriais suformuoti žemės sklypai, reikalingi pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti, vien formaliąja prasme, yra ta teisinė prielaida, kuri nesukuria sąlygų (sudaro kliūtį) natūra grąžinti šią žemę pretendentams, siekiantiems atkurti nuosavybės teises.
Nagrinėjamu atveju negali būti pripažintas pagrįstu ir tas ginčijamo sprendimo argumentas, kad pareiškėjas ginčo žemės sklypo ir jame esančių pastatų faktiškai nenaudoja ir pan., nes pareiškėjui 2006 m. birželio 27 d. įgijus šiame žemės sklype stovinčius pastatus su priklausiniais, šis žemės sklypas, esant teisinėms prielaidoms, jam nustatyta tvarka nebuvo išnuomotas (suteiktas naudotis), kas atitinkamai suvaržė jo galimybę visaverčiai naudotis tiek pastatais, tiek pačiu žemės sklypu, todėl šis atsakovo argumentas taip pat negali būti pripažintas objektyviu ir teisingu. Be to, tokia aplinkybė, kaip žemės sklypo nenaudojimas, naudojimas pastatams eksploatuoti mažesne apimtimi, naudojimas ne pagal paskirtį ir pan., tik sudarytų prielaidas parengti atitinkamą teritorijų planavimo dokumentą, kuriuo atitinkamai ir būtų pertvarkytas žemės sklypo naudojimas.
Byloje duomenų, kad detalusis planas, patvirtintas Kauno m. valdybos 2000 m. rugsėjo 26 sprendimu Nr. 1140, yra nustatyta tvarka pakeistas ar negaliojantis, nėra. Iš proceso dalyvių, tame tarpe ir atsakovo, pasisakymų taip pat matyti, kad ir šiuo metu dėl minėto detaliojo plano keitimo, nustatyta tvarka nėra pradėtos atitinkamos procedūros.
Iš viso to darytina išvada, kad ginčijamas atsakovo įsakymas, kuriuo buvo išformuotas žemės sklypas, prieš tai atitinkamai nepakeitus teritorijų planavimo dokumentų, yra neteisėtas, nes neatitinka minėtų teisės aktų reikalavimų. Dėl šių priežasčių, pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu bei yra naikintinas, nes teismui netinkamai išaiškinus bei pritaikius materialinės teisės normas, buvo neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 143 str.).
Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjui 2006 m. birželio 27 d. įsigijus ginčo žemės sklype stovinčius pastatus su priklausiniais, kas pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 punkto nuostatas, sudarė jam teisines prielaidas išsinuomoti šį žemės sklypą iš valstybės, jis atsakovui 2007 m. sausio 23 d. pateikė prašymą išnuomoti jam ginčo žemės sklypą (t. 1, b. l. 16), tačiau atsakovas 2007 m. gruodžio 18 d. raštu jo prašymo netenkino, atsisakymą tai daryti, grįsdamas šioje byloje ginčijamo įsakymo priėmimu (t. 1, b. l. 25).
Tai savo ruožtu lemia, kad ginčijamą įsakymą pripažinus neteisėtu bei jį panaikinus, atsakovas (šiuo atveju jo teisių perėmėjas) turi iš naujo svarstyti minėtą 2007 m. sausio 23 d. pareiškėjo prašymą išnuomoti jam ginčo žemės sklypą, t. y., tęsti administracinę procedūrą, nuo tos stadijos, kurioje ji buvo nepagrįstai nutraukta. Dėl ko, pareiškėjo reikalavimas - įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją per 60 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį su pareiškėju dėl žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, nuomos, negali būti tenkinamas pilna apimtimi. Šiuo atveju atsakovas tik įpareigotinas iš naujo svarstyti pareiškėjo 2007 m. sausio 23 d. prašymą išnuomoti jam ginčo žemės sklypą.
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija,
n u s p r e n d ž i a:
Panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą:
pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „City Plaza“ skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Kauno apskrities viršininko pavaduotojo 2007 m. gruodžio 6 d. įsakymą Nr. 02-01-13181 “Dėl žemės sklypo (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenų išbraukimo ir sklypo išformavimo (Kauno m.)“ bei įpareigoti atsakovą - Nacionalinę žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (Kauno apskrities viršininko administracijos teisių perėmėją) iš naujo išnagrinėti bei priimti sprendimą dėl uždarosios akcinės bendrovės „City Plaza“ 2007 m. sausio 23 d. prašymo išnuomoti jai žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune,.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Irmantas Jarukaitis
Romanas Klišauskas