Baudžiamoji byla Nr. 1-494-408/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29692-2018-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.1;
1.1.6.6; 2.1.10.1; 2.1.15.3.3.1; 2.3.6.4.6.1;
2.3.4.6.2 (N)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. kovo 27 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Virginijus Kalkauskas,
sekretoriaujant Gitanai Levčenkaitei,
dalyvaujant prokurorui M. Š.,
kaltinamajai J. P.,
nukentėjusiosios įstatyminei atstovei E. M.,
laiduotojui J. P.,
nedalyvaujant civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės vadove, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Kauno raj., neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
Kaltinamoji J. P. 2018-03-08 apie 07.30 val. Kauno rajone, Lapių miestelyje, (duomenys neskelbtini) gatve vairuodama automobilį HONDA CR-V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodama kryptimi link Kalno g., ties sankryža su Merkio gatve pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punktų reikalavimus tuo, kad artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, nepraleido iš kairės pusės, pagal vairuojamo automobilio važiavimo kryptį, perėjoje ėjusių pėsčiųjų G. B. ir K. M., jas parbloškė, dėl ko G. B. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o K. M. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.
J. P. savo kaltę pripažino visiškai. Ji parodė, kad 2018-03-08 apie 07.30 val. Kauno rajone, Lapių miestelyje vairavo nuosavybės teise priklausantį automobilį HONDA CR-V. Važiavo kryptimi link Kalno gatvės. Automobilyje kartu važiavo dvi mažametės dukrytės. Buvo ankstyvas rytas, matomumas geras, kelio važiuojamoji dalis slidi, vietomis buvo padengta suvažinėtu sniegu. Vairuojamo automobilio važiavimo greitis buvo iki 40 km/h. Važiuodama matė, kad artėja prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos. Perėjos zonoje ant važiuojamosios dalies yra įrengtas kalnelis. Tai žinodama dar šiek tiek sumažino greitį. Likus iki perėjos, galimai, apie dvidešimt metrų, pradėjo stabdyti savo vairuojamą automobilį, nes pamatė į kelio važiuojamąją dalį, iš kairės pusės pagal vairuojamo automobilio judėjimo kryptį, įžengusias dvi mergaites. Pradėjus stabdyti automobilis slydo, nes buvo labai slidu. Suko vairą kairiau, bet pamatė, kad iš priešpriešiais atvažiuoja automobilis, tada vėl pasuko dešiniau ir įjungė garsinį signalą tikėdamasi, kad mergaitės atsisuks į jos pusę ir sustos. Pėsčiosios dar paspartino žingsnį judėdamos tolyn link šaligatvio ir tada įvyko kontaktas su vaiku. Vos tik automobilis sustojo paskubomis išlipo iš jo ir nuskubėjo link perėjos. Buvo tikra, kad savo automobilio priekiniu dešiniu kampu kliudė tik vieną mergaitę. Pribėgo prie jos, teiravosi apie sveikatos būklę. Kita mergaitė, vilkėjusi rožinę striukę, stovėjo ant šaligatvio. Jai nekilo mintis, kad jos automobilis kliudė ir ją, nes ji stovėjo, niekuo nesiskundė. Tada ji pasiūlė nukentėjusiom įlipti į savo automobilį, kad jos nesušaltų. Matė ties sankryža su A. M. g. stovintį mokyklinį mikroautobusą. Jo vairuotojas kažką darė su savo mobiliu telefonu. Pamanė, kad kviečia policiją. Pati buvo ištikta didelio šoko, pasimetusi. Rūpėjo kuo greičiau pasirūpinti mergaitėmis. Apžiūrėjusi tą mergaitę, kuri buvo su tamsia striuke, jokių išorinių sužalojimų nesimatė. Abi mergaitės sakė, kad joms viskas gerai. Labai greitai į įvykio vietą atvyko policijos tarnybinis automobilis. Matė, kad iš policijos automobilio išlipo vyriškis, kuris priėjo, nevilkėjo policininko uniformos. Vyras paklausė mergaičių kaip jos laikosi, mergaitės atsakė, kad viskas gerai. Mergaites nuvežė į mokyklą. Po įvykio daug kartų bendravo su mergaičių tėvais, buvo susitikusi. Atsiprašė, kad taip nutiko, siūlė savo pagalbą. Dėl to, kas nutiko, labai gailisi.
Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltė yra visiškai įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, apžiūros protokolais, kita bylos medžiaga:
Iš nukentėjusiosios K. M. parodymų matyti, kad 2018-03-08 apie 7.30 val., Kauno rajone, Lapių miestelyje kartu su drauge G. B. ėjo link viešojo transporto sustojimo. Ėjo Kalno gatve, t. y., nuo namų link (duomenys neskelbtini) g. Buvo šviesus paros metas, tuo metu nesnigo, tačiau ant kelio važiuojamosios dalies buvo suvažinėto sniego, buvo šalta. Matė, kad artėja prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nes reikėjo pereiti į kitą kelio pusę. Ši kelio atkarpa puikiai pažįstama, nes kasdien ten eina link autobuso, kuris nuveža į mokyklą. Einant šaligatviu Gabija ėjo liudytojai iš dešinės pusės. Priėjusios nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, esančią ties A. M. gatve, įžengė į gatvę ir ėjo tolyn. Prieš įžengiant į kelio važiuojamąją dalį pažvelgusi į dešinę matė, kad link perėjos artėja automobilis, tačiau jis buvo tikrai dar toli. Transporto priemonė tikrai buvo virš 50 metrų atitolusi nuo perėjos. Daugiau iš tos pusės, nei iš kairės atvažiuojančių automobilių nebuvo. Pamena, kad perėjus pusę kelio ir jau likus nedaug iki šaligatvio pamatė tamsios spalvos šešėlį, o tada kažkokį momentą nieko nebepamena. Atsimena, kad nukrito ant kelio važiuojamosios dalies, paskubomis atsikėlė ir stengėsi kuo greičiau nueiti iki šaligatvio. Kai atėjo iki šaligatvio, rado ten sėdinčią Gabiją. Buvo labai išsigandusi, patyrė didžiulį šoką, nes susivokė, kad ją partrenkė automobilis. Labai greitai priėjo nepažįstama moteris, kuri visą dėmesį sutelkė į Gabiją. Moteris sakė, kad labai slidu ir ji nespėjo sustabdyti automobilio. Į gydymo įstaigą nuvežė tėvai (b. l. 62-63).
Liudytoja apklausta nepilnametės nukentėjusiosios K. M. įstatyminė atstovė E. M. parodė, kad 2018-03-08 apie 8.00 val. į mobilų telefoną paskambino dukra K. M. ir pasakė, kad ją kartu su drauge G. partrenkė automobilis. Mergaitė paaiškino, kad ji dabar yra mokykloje. Liudytoja pasakė, kad atvažiuos pas dukrą, tačiau ji atsakė, kad yra ištikta šoko, išsigandusi, netrukus bus kontrolinis darbas, todėl važiuoti pas ją nereikia. Mobiliuoju telefonu liudytoja paskambino K. klasės auklėtojai. Mergaitės buvo nuvestos pas mokyklos medicinos seselę, o ji atvyko į mokyklą, kur ir rado mergaites. Seselė norėjo kviesti Greitosios medicinos pagalbos medikus, tačiau liudytoja pasakė, kad pati nuveš dukrą į ligoninę patikrinti. G. į gydymo įstaigą nuvežė tėtis. Dukrą nuvežė į LSMUL VšĮ „Kauno klinikos“, kur buvo atlikti tyrimai, mergaitė apžiūrėta medikų. Tą patį vakarą su dukra grįžo namo. Toliau pas gydytojus lankėsi šeimos klinikoje, esančioje Lapių miestelyje. Apie įvykio kilimo aplinkybes dukra pasakojo tik tiek, kad priėjus prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos matė atvažiuojantį automobilį, tačiau jis buvo dar toli. Einant per gatvę ji pajuto smūgį į dešinę kūno pusę. Po to matė tik juodą vaizdą. Po kažkurio laiko išgirdo automobilio signalą, atsikėlė ir nuėjo link šaligatvio. K. pasakojo, kad prie jos ir G. priėjo nepažįstama moteris, kuri bendravo tik su G., t. y., jos klausinėjo apie jos savijautą. Apie eismo įvykio kilimo aplinkybes daugiau papasakoti nieko negali, nes nematė. Viską sužinojo tik iš dukters pasakojimo. Dėl įvykio metu sužalotos dukters kreipėsi į draudimo bendrovę, gauta piniginė išmoka. Pageidauja, kad eismo įvykį sukėlusi ir jos vaiką sužalojusi moteris būtų nubausta (b. l. 100-101).
Iš nukentėjusiosios G. B. parodymų matyti, kad 2018-03-08 apie 7.30 val., Kauno rajone, Lapių miestelyje kartu su drauge K. M. ėjo link viešojo transporto sustojimo. Ėjo Kalno gatve link Barsūniškio g. Pamena, kad buvo šviesus paros metas, nesnigo, buvo šalta. Matė, kad artėja prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nes reikėjo pereiti į kitą kelio pusę. Ši kelio atkarpa puikiai pažįstama, nes kasdien ten eina link autobuso, kuris nuveža į mokyklą. Visai priartėjus prie perėjos matė, kad iš dešinės pusės jokia transporto priemonė neatvažiuoja. Į kairę pusę, galimai, nepažvelgė. Įžengė į kelio važiuojamąją dalį ir ėjo nereguliuojama pėsčiųjų perėja. Kai buvo ties kelio viduriu iš dešinės pamatė automobilį tamsios spalvos, kuris negreitai artėjo prie perėjos. Išgirdo automobilio garsinį signalą, o tada pajuto smūgį į dešinę kūno pusę. Apsisukusi nukrito, labai dusino, skaudėjo dešinį šoną, skaudėjo abiejų kojų kelius. Pamena, kad nukrito ant kelio važiuojamosios dalies ir paskubomis keturiomis nuropojo ant šaligatvio. Po akimirkos priėjo Kamilė. Pažvelgusi į ją matė, kad ji labai išsigandusi, stovėjo lyg sustingusi. Labai greitai priėjo nepažįstama moteris, kuri priklaupė prie liudytojos, teiravosi apie sveikatos būklę. Kartu su Kamile ir moterimi priėjo prie automobilio, kuris stovėjo už sankryžos. Moteris su savo automobiliu nuvežė iki mokyklos. Į mokyklą atvažiavo tėtis, kuris nuvežė į LSMUL VšĮ Kauno klinikos (b. l. 55-56).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G1681/2018(02) matyti, kad K. M. nustatytas minkštųjų audinių ir odos nubrozdinimas kairio kelio srityje išsivystė kontaktuojant su kietu, plokščiu paviršiumi. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu, nes ilgalaikis gydymas po traumos taikytas tik dėl subjektyvių nusiskundimų ir nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (b. l. 49-50).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G1685/2018(02) matyti, kad G. B. konstatuota kelių sumušimai, poodinės kraujosruvos keliuose, odos nubrozdinimas kairiame kelyje, kairio kelio vidinio šalutinio raiščio patempimas. Dėl kairio kelio vidinio šalutinio raiščio patempimo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 52).
Nurodytas įvykio aplinkybes patvirtina vaizdo įrašas, kuris saugomas kompaktiniame diske (b. l. 16), kuriame užfiksuotas eismo įvykis, įvykęs 2018-03-08 apie 07.35 val., Kauno rajone, Lapių miestelyje, ties (duomenys neskelbtini) g. - A. M. g. sankryža, eismo įvykio vietos schema (b. l. 10), nuotraukos (b. l. 11, 12) papildomi duomenys apie eismo įvykį (b. l. 13), kita bylos rašytinė medžiaga.
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas priėjo prie išvados, kad kaltinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo J. P. pasitvirtino. Taigi, konstatuotina, kad kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje kaltinamoji J. P., vairuodama kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, ir dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nepilnametės G. B. sveikata ir nežymiai sutrikdyta nepilnametės K. M. sveikata.
Teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamoji J. P. nenumatė, kad dėl jos veikos gali atsirasti pavojingi padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (dėl BK 281 straipsnio 1 dalies). Tai yra neatsargios kaltės rūšis - nusikalstamas nerūpestingumas (BK 16 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad neatsargūs nusikaltimai, kuriais pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės, yra labai įvairūs tiek pagal faktines aplinkybes, tiek pagal kilusius padarinius, todėl teismui konstatavus, kad asmuo pažeidė Kelių eismo taisykles dėl neatsargumo, būtina įvertinti padarytos veikos pavojingumo laipsnį, t. y. kokie Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo padaryti, ar padaryti pažeidimai, susiję su itin dideliu kaltininko neatsargumu ir šiurkščiu Kelių eismo taisyklių nesilaikymu bei pagarbos kitiems eismo dalyviams nebuvimu, kokios Kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymo pasekmės (kiek asmenų nukentėjo, kokie sužalojimai jiems buvo padaryti, ar yra žuvusiųjų ir kiek) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-200/2010). Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamoji pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus tuo, kad artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, nepraleido iš kairės pusės, pagal vairuojamo automobilio važiavimo kryptį, perėjoje ėjusių pėsčiųjų G. B. ir K. M., jas parbloškė, dėl ko G. B. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o K. M. – nežymiai sutrikdyta sveikata. Teisiamajame posėdyje aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta J. P. kaltė padarius KET 30 punkte nurodytus pažeidimus, kurių padariniai – nukentėjusiųjų nepilnamečių G. B. ir K. M. nesunkus ir nežymus sveikatos sutrikdymas, patvirtintas specialisto išvadomis, tiek ir priežastinį ryšį tarp J. P. KET nurodyto punkto pažeidimo ir kilusių pasekmių. J. P. neteisėti veiksmai buvo pagrindinė ir būtina sąlyga eismo įvykiui kilti ir pasekmėms atsirasti, taigi tarp jos veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. J. P. kaltė dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais ir teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.
Dėl laidavimo taikymo
Laiduotojas J. P. prašo perduoti kaltinamąją J. P. jam pagal laidavimą ir atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės. Paaiškino, jog yra kaltinamosios sutuoktinis. Žmoną apibūdina kaip sąžiningą, darbščią, nepasižyminčia agresyvumu ir nekonfliktišką asmenį. Jis pats yra baustas administracine tvarka, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, neteistas. Nurodo, jog jo asmeninės savybės, glaudus psichologinis ryšys su J. P., tai, jog su žmona pastoviai bendrauja, darys teigiamą įtaką kaltinamosios žmonos elgesiui.
Prašymas tenkintinas.
BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jei: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Paprastai asmenimis, vertais pasitikėjimo, teismas laiko pilnamečius asmenis, turinčius autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galinčius daryti jam teigiamą įtaką. Pripažindamas asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, teismas turi atsižvelgti ir į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį bei galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į tokio asmens charakteristiką (darbovietės administracijos, visuomeninės organizacijos ir pan.).
Kaltinamoji nusikalto neturėdama teistumo, prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, draudimo bendrovės yra iš dalies atlyginusi padarytą žalą. Teigiamos J. P. charakterizuojamos aplinkybės leidžia padaryti išvadą, kad dėl pozityvios laiduotojo įtakos bei jo paties asmeninių savybių, o taip pat padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, kaltinamoji ateityje nenusikals. Dėl išvardintų aplinkybių sprendžiama, kad yra visos sąlygos, numatytos BK 40 straipsnyje, atleisti J. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnio numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Nagrinėjamu atveju neginčijamai yra nustatyta, jog kaltinamoji J. P. nusikalstamą veiką padarė naudodamasi specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, taigi formalus pagrindas minėtų normų taikymui neabejotinai egzistuoja. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog J. P. nusikalstamą veiką padarė būdama blaivi, neapsvaigusi nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, todėl šiuo atveju nėra pagrindo taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.
Dėl civilinio ieškinio
Nepilnametės nukentėjusios K. M. įstatyminiai atstovai E. M. ir G. M. šioje byloje yra pareiškę civilinį ieškinį ir prašo iš kaltinamosios J. P. priteisti K. M. 700 eurų neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 145-146).
Kaltinamoji J. P. su ieškiniu nesutinka.
AB „Lietuvos draudimas“ su ieškiniu nesutinka.
BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 113 straipsnis nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.
Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.
Pagal CK 6.250 straipsnį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiškai reikšmingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką.
Nukentėjusiajai dėl šio įvykio sukeltų pasekmių buvo nežymiai sužalota. Taigi, teismui nekyla jokių abejonių, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusioji K. M. patyrė fizinius skausmus, taip pat dvasinius išgyvenimus. Akivaizdu, jog dėl patirtų kūno sužalojimų jai buvo apribotos mokymosi galimybės, nukentėjusiosios gyvenimo kokybė, vertinant tai fiziniu ir dvasiniu kriterijumi, buvo ir yra žymiai pablogėjusi dėl skausmų bei gydymo, šalinant sveikatos sutrikdymo padarinius.
Draudimo bendrovė nukentėjusiajai sumokėjo 800 eurų neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 66).
Atsižvelgdamas į nurodytus kriterijus, taip pat į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei į susiformavusią teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas konstatuoja, kad pareikštas civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti nėra adekvatus dėl nukentėjusiosios sveikatai sukeltų pasekmių, todėl atsižvelgdamas į sužalojimo pobūdį, gydymosi trukmę, patirtus išgyvenimus ir kitus nepatogumus, teismas laiko, kad nukentėjusiajai padaryta 1000 eurų dydžio neturtinė žala, kurios dalis jai jau išmokėta (neturtinei žalai atlyginti civilinis atsakovas byloje AB „Lietuvos draudimas“ sumokėjo 800 eurų), todėl nukentėjusiai priteistina 200 eurų neturtinės žalos atlyginimo iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“.
Atkreiptinas dėmesys, jog pagal susiformavusią teismų praktiką nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama iki 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.
Kaltinamajai kardomoji priemonė nebuvo paskirta.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsniu, 115 straipsniu, 272 straipsniu, 273 straipsniu, 276 straipsniu, 291 straipsniu, 297-299 straipsniais, 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
J. P., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti laiduotojos J. P. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.
Baudžiamąją bylą nutraukti.
Išaiškinti J. P., kad jeigu ji laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu ji laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti J. P., kad jis gali atsisakyti laidavimo.
Nukentėjusiosios K. M. įstatyminių atstovų E. M. ir G. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti K. M. 200 (du šimtus) Eur iš AB „Lietuvos draudimas“ neturtinės žalis atlyginimo.
Daiktinį įrodymą – kompaktinį diską su vaizdo įrašu – palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.
Teisėjas Virginijus Kalkauskas