Civilinė byla Nr.2-7016-131/2013
Proceso Nr.2-68-3-01424-2013-6
Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1.; 116.1
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. lapkričio 22 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vladas Leonas,
sekretoriaujant Ingai Murauskaitei,
dalyvaujant ieškovui S. Č.,
ieškovo atstovui advokatui Vilhelmui Keluočiui ,
atsakovui A. R.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. Č. ieškinį atsakovui A. R. Dėl nepilnamečiam vaikui nustatyto išlaikymo dydžio sumažinimo, tretysis asmuo nepilnametis K. Č., išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (VTAS).
n u s t a t ė:
Ieškovas ieškinyje nurodo, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas civilinėje byloje Nr.2-177-631/06 išnagrinėjęs ieškovės I. Č. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikino išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisti nutarė įpareigoti S. Č. mokėti laikiną - iki teismo sprendimo byloje priėmimo – materialinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui K. Č. po 650 Lt kas mėnesį, periodines išmokas mokant vaiko įstatyminei atstovei motinai I. Č.. Ieškovas nurodo, kad vėliau, po motinos mirties, materialinis išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo padidintas iki 800 Lt/mėn., o 2010 m. gruodžio mėn. Vilniaus apygardos teismas šį išlaikymą padidino iki 1000 Lt/mėn., nors teismui buvo pristatyta pažyma, kad atlyginimas S. Č. neišmokamas. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad šiuo metu jo finansinė padėtis ir gyvenimo sąlygos bei būklė tiek pasikeitė, kad iškilo būtinybė kreiptis į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui, priteisto Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.2-177-631/06, formos pakeitimo. Ieškovas nurodo, kad anksčiau jis dirbo UAB „Baltijos biodyzelino centras“ technikos direktoriaus pareigose. 2011-09-09 Vilniaus apygardos teisme buvo priimta nutartis uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos biodyzelino centras“, iškelti bankroto bylą (bylos Nr.B2-5917-178/11). Ieškovas teigia, kad UAB „Baltijos biodyzelino centras“ finansinė padėtis jau seniai buvo nepatenkinama ir jis, būdamas bendrovės akcininkas ir darbuotojas, dirbo negaudamas darbo užmokesčio. Ieškovas nurodo, kad buvo dedamos visos pastangos gauti finansavimą ir tęsti biodyzelino gamyklos statybą. Be to prasidėjo ikiteisminis tyrimas dėl išvogtų įmonės lėšų, todėl reikėjo ruošti dokumentus tiek Lietuvos prokuratūrai, tiek Berlyno prokuratūrai, dalyvauti apklausose, ruošti dokumentus ir dalyvauti derybose su potencialiais investuotojais tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Ieškovas nurodo, kad jo atleidimo iš pareigų dieną įmonės buhalterinės apskaitos duomenimis įmonė jam liko skolinga 222171,90 Lt darbo užmokesčio ir 86013,72 Lt kitų kreditorinių įsiskolinimų jam. Dėl nurodytų priežasčių, išieškant periodines išmokas K. Č. išlaikymui tampa neįvykdomu antstolės patvarkymas Nr.0012/11/00387. Ieškovas nurodo, kad nuo 2011-11-18 jis liko be darbo ir pragyvenimo šaltinio, 2011-11-21 buvo įregistruotas kaip bedarbis Vilniaus teritorinės darbo biržos Vilniaus miesto skyriuje. Ieškovas nurodo, kad 2008 m. mirus K. Č. motinai I. Č., K. Č. globėju buvo jo senelis, velionės motinos tėvas B. R., o mirus pastarajam, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2011-08-10 įsakymu Nr.A30-2008 K. Č. rūpintoju paskirtas (be teismo sprendimo) A. R.. Ieškovas nurodo, kad dalį I. Č. nuosavybės teise priklausiusio turto, kaip palikimą faktiškai yra priėmęs K. Č.. Ieškovas teigia, kad K. Č. faktiškai priklauso 50% pelningai veikiančios UAB „Glorieta“ akcijų, kurias 2001-06-15 jam padovanojo atsakovas, kuriam akcijos priklausė kaip asmeninė nuosavybė. Ieškovas nurodo, kad UAB „Glorieta“ valdo viešbutį-restoraną „Dvaras“, kurio patalpa ir įranga priklauso šeimos įmonei UAB „Glorieta“. Be to, ieškovas nurodo, kad UAB „Glorieta“ elektros tiekimui naudojasi S. Č. priklausančia elektros tiekimo linija, už kurios naudojimąsi įmonė atsakovui nemoka ir atsisako nupirkti iš jo šią elektros tiekimo liniją. Ieškovas teigia, kad gaunamos iš įmonės pajamos užtikrino šeimos išlaikymą, iš gaunamų pajamų buvo kapitaliai suremontuotas B. R. priklausantis namas, sutvarkytas gerbūvis (kapitalinis remontas kainavo apie 70 000 Lt, aplinkos tvarkymo darbai kainavo apie 50 000 Lt) ir šiuo turtu dabar naudojasi A. R.. Ieškovas teigia, kad dovanodamas sūnui Karoliui jam priklausančias įmonės akcijas, jis norėjo užtikrinti jam lėšas pragyvenimui, laisvalaikiui ir mokslui, tačiau šiuo metu visą šeimos turtą ir verslą užvaldė A. R.. Ieškovas mano, jog rūpintojui nekyla finansinių sunkumų dėl K. Č. išlaikymo, kadangi išlaikytinis faktiškai turi turto, kuriuo disponuoja rūpintojas, valdo įmonės akcijas, gauna pajamas iš buvusio šeimos verslo, taip pat gauna rūpybos išmokas, o K. Č. gauna našlaičio pašalpą. Ieškovas nurodo, kad šiuo metu yra susiklosčiusios tokios aplinkybės, kai faktiškai nepilnamečio K. Č., kuriam nustatytas išlaikymas iš ieškovo, turtinė padėtis yra daug geresnė, nei ieškovo, privalančio teikti sūnui išlaikymą, nes jo globėjas valdo visą šeimos turtą bei verslą, Karolis gauna našlaičio pensiją, A. R. gauna išmokas globai, ir reikalauja iš S. Č. pinigų išlaikymui iš neišmokėto jam darbo užmokesčio. Ieškovas teigia, kad esant tokioms aplinkybėms, kai iš esmės pasikeitė – pablogėjo S. Č. turtinė būklė, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr.2-177-631/06 priteistas 650 Lt, o vėliau 1000 Lt išlaikymas K. Č. ieškovui tapo nepakeliamas ir neįgyvendinamas. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad išimtos iš lėšos iš įmonės įstatinio kapitalo pilnai leidžia dengti jam priteistą išlaikymą sūnui 15-ai metų. Ieškovas teigia, kad iš anksčiau pateiktų duomenų ir prie ieškinio pridedamų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovo materialinė padėtis pasikeitė iš esmės, šiuo metu jis liko be pakankamų lėšų pragyvenimui ir neaišku, kada jo turtinė padėtis pagerės. Ieškovas taip pat nurodo, kad niekada nebuvo sutikęs ir neprašė, kad B. R. arba A. R. taptų jo sūnaus globėjais ir be to, A. R. privalo grąžinti gautas išmokas iš Vaikų išlaikymo fondo, kaip apgaulingai gaunamas lėšas. Ieškovas ieškinyje prašo atleisti jį nuo išlaikymo teikimo nepilnamečiam jo sūnui K. Č. ir pripažinti iš įmonės įstatinio kapitalo išimtas lėšas sumoje 190515,20 Lt kaip S. Č. išlaikymą nepilnamečiam vaikui K. Č., kadangi K. Č. lieka ir toliau valdyti 50% įmonės UAB „Glorieta“ akcijas, o išimtos iš įstatinio kapitalo lėšos buvo jo asmeninės ir jos negali priklausyti akcininkams, kurie nedalyvavo formuojant įmonės įstatinį kapitalą (b.l.1-4).
2013-10-16 teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ir ieškovas žodžiu patikslino ieškinį prašydami sumažinti vaikui skirtą išlaikymą iki 300 Lt. Ieškovas parodo, kad teismo priteistas sūnaus išlaikymas 1100 Lt sumoje, gaunant 1700 Lt atlyginimą jam yra per didelė našta. Ieškovo manymu tokia išlaikymo suma yra per didelė, todėl kad jo materialinė padėtis yra stipriai pasikeitusi po teismo sprendimo priėmimo ir ši našta jam yra nepakeliama. Ieškovas mano, jog vaiko našlaičio pensija ir jei iš jo būtų priteista 300 Lt tai būtų pakankami pinigai vaiko išlaikymui. Parodo, kad jis žino kiek kainuoja vaiko išlaikymas, kadangi pats augina studentą (b.l.131-132).
Atsakovas su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime atsakovas nurodo, kad patenkinus ieškinį bus iš esmės pažeisti nepilnamečio interesai. Atsakovas nurodo, kad ieškovas, 2013 m. sausį pateikdamas Teismui prašymą dėl atleidimo nuo išlaikymo negalėjo nežinoti, kad jis jau nuo 2012 m. gruodžio mėnesio dirbo LR Seimo kanceliarijoje Seimo nario padėjėju ir gavo padorų atlyginimą. Atsakovas mano, jog ieškovo teiginiai, kad jis neturi galimybių išlaikyti savo nepilnametį vaiką yra nepagrįsti ir klaidinantys teismą, kadangi nuo 2012 m. gruodžio mėnesio Seimo kanceliarija atlieka pervedimus nuo priskaičiuoto ieškovui atlyginimo į rūpintojo sąskaitą. Atsakovas nurodo, kad teismui atleidus ieškovą nuo išlaikymo būtų pažeistos vaiko teisės ir interesai gauti išlaikymą.
2013-08-23 parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovas parodė, kad jis, kaip globėjas, jokių pajamų iš UAB „Glorieta“ negauna, nes įmonė nedirba pelningai. Atsakovas parodo, kad mirus vienam akcininkui, liko keturi akcininkai ir liko 400 000 Lt įmonės skola. Atsakovas teigia, kad 1999 metais S. Č. buvo išmokėta 166 000 Lt. Atsakovas parodo, kad įstatinio kapitalo mažinimu buvo padengta įmonės skola. Taip pat atsakovas parodo, jog per tiek metų ieškovas nė karto nebendravo su savo sūnumi K. Č., o vietoj to ieškovas rūpinasi savo materialine padėtimi. Prašė ieškinį atmesti.
2013-10-16 teismo posėdžio metu atsakovas prašė ieškinį atmesti atsiliepime nurodytais pagrindais. Prašo atkreipti dėmesį, kad ieškovas nėra bedarbis (b.l. 132).
Trečiasis asmuo nepilnametis K. Č. parengiamojo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti ir parodė, kad šiuo metu jį išlaiko jo dėdė A. R.. Trečiasis asmuo negalėjo tiksliai pasakyti kokio dydžio yra jo išlaidos, bet mano, jog jo globėjas skiria jam pakankamai lėšų. Nurodė, kad vasaros metu jis lanko sporto salę, už kurią moka 200 Lt per mėnesį. Taip pat nurodė, kad su tėvu S. Č. jis nebendrauja ir nemato iš ieškovo iniciatyvos bendrauti. Nurodė, kad eis į 11 klasę, o ateityje norėtų studijuoti. Trečiasis asmuo nurodė, kad dirbti jam dar niekur neteko.
Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovo pateiktoje išvadoje nurodyta, kad Vaikų teisių apsaugos skyrius nesutinka su ieškovo ieškiniu (b.l. 45-46). VTAS išvadoje pažymėta: „Vadovaujantis LR Konstitucijos 38 straipsniu, LR CK 3.192 straipsniu, tėvai privalo iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Įstatymuose yra įtvirtinta imperatyvi tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus. Tėvo ar motinos atsisakymas nuo šios pareigos negalioja. Ši pareiga yra asmeninio pobūdžio ir jos įgyvendinimas negali būti perleistas kitiems asmenims. Tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti išlaikymo dydį (formą). Pagal LR CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t.y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (LR CK 3.3 straipsnio 1 dalis).“.
Teismo posėdžio metu VTAS atstovė prašė vadovautis teismui pateikta VTAS išvada, parodė, kad ir patikslintas teismo posėdžio metu ieškinys neatitinka vaiko interesų, prašė, kad vaikui būtų nustatytas didesnis išlaikymas negu nurodyta patikslintame ieškinio reikalavime.
Ieškinys atmestinas.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartimi, S. Č. buvo įpareigotas mokėti laikiną išlaikymą nepilnamečiui sūnui K. Č. po 650 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis (b.l. 88). Vėliau, mirus vaiko motinai, išlaikymas nepilnamečiui vaikui buvo padidintas iki 800 Lt, o Vilniaus apygardos teismui 2010-12-07 tenkinus ieškovo B. R. apeliacinį skundą, iš atsakovo S. Č. nepilnamečio sūnaus K. Č. išlaikymui priteista po 1000 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2008-05-01 iki vaiko pilnametystės (b.l. 110-117)
Ieškinio pareiškime paminėtas reikalavimas atleisti ieškovą nuo išlaikymo teikimo nepilnamečiui sūnui K. Č., 2013-10-16 teismo posėdžio metu, ieškovas pakeitė ieškinio reikalavimą ir prašė sumažinti priteisto išlaikymo dydį iki 300 Lt kas mėnesį. Ieškovas nurodė, jog nuo to momento, kai buvo priteistas išlaikymas, jo turtinė padėtis pablogėjo, uždirba 1700 Lt iš kurių 1100 Lt privalo atiduoti sūnaus išlaikymui. Nurodė, jog šiuo metu jo sūnaus turtinė padėtis yra daug geresnė nei jo, ieškovo, privalančio teikti sūnui išlaikymą. Ieškovo teigimu, sūnus gauna 400 Lt našlaičio pensiją, todėl 300 Lt išlaikymui yra pakankami pinigai vaiko išlaikymui. Ieškovo reikalavimas dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio sumažinimo yra grindžiamas pablogėjusia ieškovo turtine padėtimi ir tuo, jog nepilnamečio vaiko turtinė padėtis yra daug geresnė nei ieškovo.
Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta CK 3.192 str., pagal kurio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti išlaikymo dydį (formą). Pagal CK 3.201 str., reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 str. 1 d.) .
Lietuvos Aukščiausias teismas yra nurodęs, kad pagrindas reikalauti keisti teismo nustatytą išlaikymo vaikui dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (CK 3.201 str.) . Įstatyme nekonkretizuota, kokio pobūdžio ir masto tėvų turtinės padėties ar vaiko poreikių pasikeitimas laikytinas esminiu, todėl šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3, 1.5 str.), tačiau kiekvienu atveju visų pirma turi būti užtikrinti vaiko interesai. Pažymėtina, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus. Dėl to, nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.
Kiekviena proceso šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus ( CPK 178-179 str.). Taigi, ieškovas grįsdamas savo reikalavimą, privalo pateikti teismui įrodymus, kad po to, kai buvo iš jo priteistas padidintas išlaikymas vaikui (2010-10-07) iš esmės pablogėjo jo turtinė padėtis.
Iš bylos duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismo nutarties priėmimo metu, (2010-10-07), ieškovas S. Č. dirbo dviejuose darbuose, t.y. UAB „Pasirinkimas“ verslo konsultantu bei UAB „Baltijos Biodyzelino centras“ technikos direktoriumi. Atliekant ikiteisminį tyrimą pagal BK 164 str. dėl vengimo išlaikyti vaikus, įtariant S. Č. buvo nustatyta, kad S. Č. dirbdamas UAB „Baltijos Biodyzelino centras“ nuo 2008-09-01 negavo atlyginimo, UAB „Pasirinkimas“ gavo tik 50 Lt per mėnesį, dėl ko, Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2011-11-10 nutarimu buvo konstatuota, kad šiuo metu S. Č. nemoka vaikui išlaikymo dėl objektyvių priežasčių, t.y. dėl neišmokėto atlyginimo darbovietėje (b.l. 23-27). Šiuo metu ieškovas dirba Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijoje ir jo mėnesinės pajamos siekia 2325,00 Lt (neatskaičius SODROS mokesčių ir išmokų už vaiką)(b.l. 118). Tai rodo, jog tuo metu, kai iš ieškovo buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiui vaikui, ieškovas gaudavo ženkliai mažesnes pajamas, nei jas gauna dabar.
Teismas, išnagrinėjęs byloje esančius duomenis apie ieškovo turtinę padėtį, daro išvadą, jog ieškovo turtinė padėtis, vertinant su 2010 metais, pagerėjo.
Teismų praktikoje pažymima, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti.
Ieškovas ieškinyje nurodė, jog UAB Baltijos biodyzelino centras“ jam liko skolinga 222171,90 Lt darbo užmokesčio ir 86013,72 Lt kitų kreditorinių įsiskolinimų, be to, teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad jam ir jo mirusiai žmonai, kaip šeimos pinigai, priklauso 253 000 Lt už suteiktą kreditą įmonei, tačiau jie iki šiol negrąžinti. Nurodė, jog į teismą dėl skolos grąžinimo kol kas nesikreipė. Tai rodo, jog ieškovas turėdamas pinigų, nesiekia jų susigrąžinti ir taip užtikrinti tiek savo, tiek savo nepilnamečio sūnaus gerovės. Todėl ieškovo ir ieškovo atstovo teiginiai, jog ieškovui mokant vaiko išlaikymui 300 Lt kas mėnesį, būtų greičiau padengtas vaikui priteistas išlaikymo įsiskolinimas, negali būti vertinami kaip siekis greičiau grąžinti priteistą išlaikymo skolą.
Pagrindas keisti išlaikymo dydį yra vaiko tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimas ar pagerėjimas, vaiko poreikių pasikeitimas ir kitos svarbios aplinkybės ( CK 3.201 str. 1 d.). Pažymėtina, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus.
Iš bylos duomenų nustatyta, jog ieškovo sūnui šiuo metu yra 16 metų, jis mokosi 11 klasėje, sportuoja, ateityje siekia studijuoti (b.l. 121). Teismo sprendimo dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priėmimo metu, ieškovo sūnui buvo tik 13 metų. Vaikui augant reikalinga daugiau skirti lėšų išlaikymui. Teismų praktikoje pažymėta, jog augant vaikams, jų poreikiai didėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-303/2008). Ieškovas nepateikė duomenų ir įrodymų, kad jo sūnaus poreikiai būtų sumažėję, todėl vertintina, kad nėra pagrindo nepilnamečio sūnaus K. Č. išlaikymą sumažinti iki 300 Lt per mėnesį.
Kartu teismas įvertina ir tai, kad apie S. Č. 2001-06-15 ir 2001-07-20 Sutartimis dovanotas UAB „Glorieta“ akcijas sūnui K. Č. (b.l. 28-29, 30-31), jau buvo žinoma priimant Vilniaus apygardos teismo 2010-12-07 nutartį dėl išlaikymo padidinimo.
Vilniaus apygardos prokuratūros 2013-03-27 nutarime dėl atsisakymo taikyti viešojo intereso gynimo priemones, pažymėta, kad K. Č., kaip UAB „Glorieta“ 50 procentų akcininko turtinius reikalus, nepažeisdamas turto administratoriaus teisių, tvarko jo dėdė A. R. (b.l. 86-92). Be to, iš byloje pateiktų duomenų, matyti, kad K. Č., kaip UAB „Glorieta“ akcininkui, 2008-2013 metais, nebuvo išmokėti dividendai iš UAB „Glorieta“ (b.l. 125-126).
Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2013-02-22 rašte Nr. A104-757 (2.13.2.6-AD15) pažymėta, kad nepilnametis K. Č. našlaičio pensiją gauna po motinos mirties, o globos (rūpybos) išmokos (520 Lt, kuriuos valstybė skiria tėvų globos (rūpybos) netekusiems vaikams) negauna, nes našlaičio pensija (400,37 Lt) kartu su išmoka gaunama iš Vaikų išlaikymo fondo (195 Lt) viršija minėtą 520 Lt (b.l.45-46). Dėl paminėto ieškovo argumentą, kad sūnus gauna našlaičio pensiją ir globos (rūpybos) išmoką, vertinama kritiškai.
CK įtvirtintas vaikų ir tėvų turto atskyrimo principas (CK 3.185 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarimas Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje, 2005 m. birželio 23 d. Nr. 54), dėl to vaiko kasdienių poreikių tenkinimui skiriamos išmokos, negali būti siejamos nei su vaiko turimu asmeniniu turtu, nei su jo globėjo turimu turtu, lėšomis ar pajamomis.
Pažymėtina, vaikų tėvai turi prigimtinę pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir sudaryti jiems normalias gyvenimo ir ugdymo sąlygas. Tokiu būdu įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovas esminio savo turtinės padėties pablogėjimo neįrodė, nepilnamečio vaiko poreikiai nesumažėjo, todėl nėra pagrindo mažinti iš ieškovo priteisto išlaikymo nepilnamečiui sūnui K. Č..
Ieškinys atmestinas, nes nėra pagrįstas byloje surinktais įrodymais.
Pažymėtina, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (LR CK 3.201 str.).
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270, straipsniais, teismas,
n u s p r e n d ž i a:
Ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Vladas Leonas