Civilinė byla Nr. 2A-1842-881/2013

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01705-2012-0

Procesinio sprendimo kategorija: 35.2; 35.4; 35.5; 63.1

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 6 d.

Vilnius

             Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų  Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jadvygos Mardosevič ir Virginijaus Kairevičiaus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2A-1842-881/2012 pagal atsakovo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2362-723/2012 pagal ieškovų T. T. ir I. T. ieškinį atsakovui A. S. dėl skolos priteisimo.    

             Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

             n u s t a t ė :

                                                                    I. Ginčo esmė

  ieškovai T. T. ir I. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami priteisti iš atsakovo A. S. 45 000 Lt skolos ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2008 m. kovo mėnesio 15 d. ieškovų dukters L. S. sutuoktinis A. S. ieškovams prasitarė, kad jo valdoma įmonė UAB „Trikampis žiedas“ turi finansinių sunkumų, t. y. reikalingos piniginės lėšos atsiskaityti su banku, iš kurio yra paėmęs paskolą. Atsakovas dėl šios priežasties paprašė, kad ieškovai paskolintų jam, kaip fiziniam asmeniui, 60 000 Lt. Atsakovas pažadėjo grąžinti pinigus po dviejų dienų, tačiau ne vėliau kaip iki 2008 m. balandžio 1 d. Ieškovai 2008 m. sausio 17 d. AB banke DnB NORD nutraukė terminuoto indėlio sutartį, ko rezultate Bankas išmokėjo grynaisiais pinigais 69 864,44 Lt. Iš šios sumos 60 000 Lt ieškovai paskolino atsakovui. Jokio rašytinio susitarimo, skolos raštelio ar kito skolą patvirtinančio dokumento atsakovas nepasirašė, motyvuodamas tuo, kad ieškovai gali juo visiškai pasitikėti.  Atsakovas niekada neginčijo paskolos gavimo fakto, todėl vykdydamas skolinius įsipareigojimus, 2008 m. rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais grąžino ieškovams 15 000 Lt. 2010 m. sausio 6 d. susitarimu atsakovas pripažino 45 000 Lt skolą ieškovams. Atsakovas pripažino prievolę ieškovams, tačiau prievolės neįvykdė.

Atsiliepimu į ieškinį atsakovas A. S. ginčijo ieškinio pagrįstumą ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovai neįrodė, kad atsakovas jiems skolingas 45 000 Lt. Patys atsakovai pripažįsta, kad paskolos sutartis su atsakovu niekada nebuvo sudaryta. Pinigai buvo paskolinti A. ir L. S. šeimą, todėl turi būti grąžinti abiejų sutuoktinių bendrai. Atsakovas buvo privestas pasirašyti susitarimą dėl skolos grąžinimo, nes patyrė spaudimą santuokos nutraukimo byloje. Skola buvo bendra ir didžioji jos dalis buvo panaudota namo, kuriame šiuo metu gyvena ieškovai, remontui, priežiūrai ir išlaikymui. Ieškovai, nesulaukę prievolė įvykdymo termino, elgdamiesi nesąžiningai kreipėsi į teismą.

Dublike ieškovai nurodė, kad palaiko savo ieškinio reikalavimus visa apimtimi, o su atsakovo atsiliepimo į ieškinį argumentais nesutinka. Iš vienos pusės pastarasis neigia skolinęsis iš ieškovų pinigus, paaiškindamas, kad ieškovai nepateikė teismui įrodymų, kurie patvirtintų             45 000 Lt skolos pagrįstumą, iš kitos – pripažįsta, kad pinigai buvo gauti iš ieškovų, analizuoja piniginės prievolės ieškovams pobūdį, piniginių lėšų panaudojimo aplinkybes.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino ir ieškovams iš atsakovo priteisė 45 000 lt skolos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2012 m. birželio 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir  142 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remdamasis tikimybių pusiausvyros principu, padarė išvadą, kad atsakovas asmeniškai pasiskolino iš ieškovų 60 000 Lt, iš kurių 15 000 Lt grąžino. Tai, kad ieškovai turėjo galimybę paskolinti prašomą priteisti sumą, rodo aplinkybė, jog ieškovas I. T. 2008 m. sausio 17 d.  iš savo sąskaitos AB DnB NORD banke atsiėmė turėtą indėlį – 69 864,44 Lt.  

Pasak teismo, tai, kad atsakovas yra skolingas ieškovams 45 000 Lt patvirtina 2011 m. liepos 14 d. ieškovės T. T. ir atsakovo A. S. pasirašytas susitarimas dėl 45 000 Lt skolos grąžinimo, kuriame A. S. pripažino, kad yra skolingas ieškovams 45 000 Lt ir įsipareigojo šią skolą gražinti ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų nuo tada, kai gaus pinigus pardavęs jam priklausančias UAB „Trikampis žiedas“ akcijas, o tuo atveju, jeigu akcijos nebus parduotos iki 2011 m. gruodžio 21 d., skolos grąžinimas nebus siejamas su akcijų pardavimu ir prievolė gražinti skolą turės būti įvykdyta ne vėliau kaip iki 2012 m. gegužės 31 d. Už laiku negrąžintą skolą A. S. įsipareigojo mokėti 5% dydžio palūkanas nuo negrąžintos sumos iki visiško atsiskaitymo.

Teismas, įvertinęs susitarimo dėl skolos turinį padarė išvadą, kad paskola buvo asmeninė, o ne šeimos, kaip teigia atsakovas. Tokią išvadą patvirtina 2011 m. spalio 26 d. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuri pagal Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis 2011 m. spalio 28 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtinta.

Teismas pažymėjo, kad atsakovo siūlymai spręsti ginčą taikiai neturi teisinio pagrindo ieškinio atmetimui.

Teismas taip pat padarė išvadą, kad atsakovas jokiais įrodymais nepagrindė savo teiginių, kad jo gauti pinigai buvo panaudoti pačių ieškovų namui gerinti.

Teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog pasirašė susitarimą dėl skolos esant kokiam nors spaudimui.

Teismas atmetė atsakovo argumentus dėl žalos, kurią jis patyrė dėl pareikšto ieškinio užtikrinimo priemonių taikymo, atliginimo, atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių realiai patirtą žalą.  

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas A. S. prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 28 d. d. sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo arba priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.  Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas išnagrinėjo bylą neįtraukęs į bylą dalyvaujančiu asmeniu apelianto buvusios sutuoktinės L. S., kuri yra solidariai atsakinga pagal prievolę ieškovams. Nors ieškovai nurodo, kad paskola buvo suteikta atsakovui asmeniškai, šis teiginys prieštarauja L. S. pozicijai, išsakytai 2012 m. birželio 18 d. rašte. Minėtame rašte ieškovai nors ir netiesiogiai, tačiau pripažino, kad paskola buvo suteikta abiems buvusiems sutuoktiniams.

2. Teismas, spręsdamas dėl 2011 m. lapkričio 14 d. susitarimo dėl skolos grąžinimo pasirašymo aplinkybių, neįvertino, kad šis buvo pasirašytas tą pačią dieną kaip ir sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, t. y. 2011 m. lapkričio 14 d. Be to, susitarime paskolos davėju yra nurodyta tik ieškovė T. T., bet ne abu ieškovai. Susitarimu buvo siekiama susieti apeliantą su ir buvusią sutuoktinę su suteikta paskola ir išvengti galimų teisinių ginčų šiuo aspektu ateityje. Ieškovai ir L. S., manipuliuodami atsakovo noru kuo greičiau nutraukti santuoką, transformavo abiejų sutuoktinių bendrą prievolę į asmeninę apelianto prievolę. Apelianto valia, sudarant susitarimą, buvo nukreipta ne į asmeninės prievolės sukūrimą, o į jo ir buvusios sutuoktinės turimo skolinio įsipareigojimo ieškovams patvirtinimą, tačiau dėl teisinio neišprusimo ir apgaulės, apeliantas nenumanė ir negalėjo numanyti galimų tokio susitarimo sudarymo teisinių padarynių.

3. Kadangi susitarimas buvo sudarytas tik su ieškove T. T., teismas nepagrįstai skolą priteisė ne tik jai, bet ir ieškovui I. T..

4. Byloje nėra ginčo, kad ieškovai paskolą suteikė apeliantui ir jo sutuoktinei būnant santuokoje, dalis paskolos buvo grąžinta. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno sutuoktinio vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidarios prievolės. Byloje esantis sutuoktinės atsakymas į ieškovų advokatės raštą aiškiai patvirtina, kad buvusi apelianto sutuoktinė paskolą suvokė kaip šeimai suteiktą paskolą ir pripažino solidariąją prievolę grąžinti ieškovams paskolą, todėl ji yra solidariai atsakinga už paskolos grąžinimą.      

5. Teismui konstatavus tik asmeninę apelianto prievolę grąžinti paskolą, šioje byloje nustatyti juridiniai faktai užkirs kelią visa apimtimi įvykdžius ieškovų reikalavimus ateityje reikšti buvusiai sutuoktinei atgręžtinį reikalavimą.

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovai prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Tai, kad L. S. rašte nurodė, kad kartu su sutuoktiniu grąžins paskolą, patvirtina tik skolos buvimo faktą, bet ne jos solidariąją atsakomybę. Ieškovai niekada neskolino lėšų šeimos poreikių tenkinimui, dėl pinigų skolinimo nesitarė su dukra.

2. Apeliantas klaidingai nurodo, kad susitarimas dėl skolos grąžinimo buvo pasirašytas 2012 m. lapkričio 14 d., nes susitarimas iš tiesų buvo pasirašytas 2011 m. liepos 14 d. Minėtas susitarimas patvirtina, kad prievolė buvo atsakovo asmeninė. Pradinė sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių taip pat buvo pasirašyta 2011 m. liepos 14 d. Tokį susitarimą atsakovas pasirašė aiškiai suvokdamas pasekmes ir jų siekdamas.

3. Atsakovui sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių nenurodžius prisiimto įsipareigojimo sumokėti ieškovei 45 000 lt, ši prievolė laikytina asmenine atsakovo prievole ir negali būti modifikuojama. Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių atsakovas su buvusia sutuoktine patvirtino, kad nėra sutuoktinių solidaraus įsipareigojimo ieškovams ir kitiems kreditoriams, priešingu atveju, jis būtų nurodytas sutartyje.

4. Įsiteisėjus 2011 m. spalio 28 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimui dėl santuokos nutraukimo, ateityje negali būti keliami iš naujo klausimai dėl turto, įskaitant ir prievolių, padalinimo. Prievolė ieškovams nebuvo įtraukta į sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, todėl pirmosios instancijos teismas, pagrįstai konstatavo, kad atsakovo prievolė ieškovams yra asmeninė.

5. Ieškovė susitarimo dėl skolos grąžinimo pasirašymo metu nedarė jokio spaudimo atsakovui.

6. Apeliantas nepagrįstai tvirtina, kad ieškovė netiesiogiai patvirtino, kad skola yra solidari.

7. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skolą priteisė abiejų ieškovų naudai, nors susitarimą pasirašė tik ieškovė. Ieškovai yra sutuoktiniai, todėl lėšos, kurias jie skolino atsakovui yra bendros, nors susitarimą pasirašė tik vienas iš sutuoktinių.

8. Kadangi teismas sprendė, jog įsiskolinimas yra atsakovo asmeninė prievolė, nebuvo pagrindo L. S. traukti į bylą trečiuoju asmeniu.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

               Apeliacinis skundas tenkinamas.

   Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

   Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas A. S. ir ieškovė T. T. 2011 m. liepos 14 d. pasirašė susitarimą dėl skolos grąžinimo. Susitarime atsakovas pripažino, kad yra skolingas T. T. 45 000 Lt. Susitarime taip pat buvo aptarta paskolos grąžinimo sąlygos ir tvarka, aptartos netesybos.

    Santuoka tarp atsakovo A. S. ir L. S. buvo nutraukta Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimu. Susitarimas dėl skolos grąžinimo, kuria atsakovas pripažino paskolos gavimo faktą, buvo pasirašytas 2011 m. liepos 14 d., t. y. dar santuokos metu. Sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių 45 000 Lt skola ieškovams nebuvo įtraukta į šią sutartį, taigi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar galima 45 000 Lt skolą, kuri atsirado iki santuokos nutraukimo, pripažinti asmenine atsakovo prievole, visų pirma, privalėjo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje įtraukti buvusią jo sutuoktinę L. S., kuri turėjo teisę išsakyti savo poziciją dėl prievolės atsiradimo aplinkybių, prievolės pobūdžio, juolab, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad L. S. suprato, jog prievolė dėl 45 000 Lt skolos yra abiejų sutuoktinių bendra. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 str. 1-3 d.).

    Apeliantas tvirtina, kad paskolą ieškovai, jo buvusios sutuoktinės tėvai, suteikė abiems sutuoktiniams, todėl pareigą grąžinti skolą turi ne tik jis asmeniškai, bet ir jo buvusi sutuoktinė.  Taigi nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl to, ar atsakovo prievolė pagal paskolos sutartį yra asmeninė ar bendra su buvusia sutuoktine.

    Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-482/2008).

    Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat išaiškino, kad sutuoktinių prievolių pobūdis nepreziumuojamas, t. y. kai kreditorius pareiškia reikalavimą abiem sutuoktiniams, teismas turi nustatyti, ar sutuoktinių prievolė yra solidari ar dalinė. Teismas, nagrinėdamas sutuoktinių ginčą dėl prievolės kreditoriams kvalifikavimo, privalo nustatyti jos pobūdį vadovaudamasis CK 3.109 straipsniu. Prievolės kvalifikavimas kaip bendros prievolės pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1-5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, sprendžiant ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidarias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai. Solidarioji sutuoktinių prievolė pagal tokius sandorius neatsiranda, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 str. 2 d.). Pažymėtina, kad CK 3.109 straipsnio 2 dalis sistemiškai turi būti taikoma su šio straipsnio 3 dalimi, taip pat 4 dalimi, kurioje nustatyta sutuoktinio, prisiimančio ir vykdančio prievoles, susijusias su šeimos poreikių tenkinimu, pareiga elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rūpestingai, kaip ir prisiimant ir vykdant savo asmenines prievoles. Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

    Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, tik įtraukęs į bylą trečiuoju asmeniu L. S., galėjo aiškintis ir spręsti, ar atsakovo prievolė yra asmeninio pobūdžio, ar, nustatęs, kad pasiskolintos lėšos buvo naudojamos šeimos interesais, pripažinti, jog prievolė yra bendra buvusių sutuoktinių prievolė ir turi būti padalyta tarp buvusių sutuoktinių.

    Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą, netinkamai taikė materialinės teisės normas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos ginčuose dėl santuokos metu kilusių prievolių vykdymo, o taip pat išnagrinėjo bylą neįtraukęs į procesą trečiojo asmens, t. y. atsakovo buvusios sutuoktinės, nors prievolė pagal paskolos sutartį atsirado dar iki santuokos nutraukimo, todėl apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą sprendimą ir grąžina bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

   Kadangi apeliacinis skundas tenkinamas, atsakovui iš ieškovų priteisiamas žyminis mokestis, sumokėtas paduodant apeliacinį skundą, t. y. 1 350 Lt (CPK 93 str.).

   Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 straipsniu, 301-302 straipsniais, 324-325 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

 Panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

 Priteisti atsakovui A. S. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) iš ieškovų T. T. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ir I. T. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 1 350 Lt už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                       Vilija Mikuckienė

                                                                                                                              Jadvyga Mardosevič

                Virginijus Kairevičius