VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S  U Ž  A K I Ų

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. liepos 14 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Alfonsas Guobys, rašytinio proceso tvarka atsakovui už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „4finance“ ieškinį atsakovui D. Č. dėl skolos priteisimo, priimdamas sprendimą už akių.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškininiu reikalavimu priteisti iš atsakovo 600 Eur negrąžintos paskolos sumą, 27,37 Eur palūkanas iki kredito grąžinimo ir 577,70 Eur palūkanas po kredito grąžinimo, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio 9 d. tarp ieškovo ir atsakovo nuotoliniu būdu per sistemą www.smscredit.lt buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, kurios pagrindu ieškovas paskolino atsakovui 150 Eur sumą. Atsakovas 2015 m. rugpjūčio 14 d. – 2015 m. rugpjūčio 28 d. laikotarpiu pateikė prašymus papildomai kredito sumai. Atsakovas iki 2016 m. gegužės 11 d. turėjo grąžinti iš viso 627,37 Eur sumą. Nurodė, kad atsakovas savo įsipareigojimų nevykdė.

Atsakovui Civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka buvo įteiktas ieškinio nuorašas ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus. Per teismo nustatytą terminą atsakovas be pateisinamos priežasties atsiliepimo į ieškinį nepateikė, o ieškovas yra pareiškęs prašymą priimti sprendimą už akių, jei byloje atsiliepimas į ieškinį nebus pateiktas, todėl byloje atsiranda Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalyje numatytos sprendimo priėmimo už akių pasekmės.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (Civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2015 m. rugpjūčio 9 d. tarp ieškovo ir atsakovo nuotoliniu būdu per sistemą www.smscredit.lt buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, kurios pagrindu ieškovas paskolino atsakovui 150 Eur sumą. Atsakovas 2015 m. rugpjūčio 14 d. – 2015 m. rugpjūčio 28 d. laikotarpiu pateikė prašymus papildomai kredito sumai. Atsakovas iki 2016 m. gegužės 11 d. turėjo grąžinti iš viso 627,37 Eur sumą. Duomenų apie tai, kad atsakovė su ieškovu atsiskaitė, byloje nepateikta.

Iš ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad tarp bylos šalių buvo sudaryta vartojimo kredito sutarties sampratą atitinkanti sutartis (Civilinio kodekso 6.886 straipsnio 1 dalį), kurią sudarant kredito davėjas (ieškovas) privalo užtikrinti tinkamą atsakingo skolinimo principo įgyvendinimą (Civilinio kodekso 6.886 straipsnio 2 dalis). Vienas iš tokio principo įgyvendinimą užtikrinančių teisės aktų yra Vartojimo kredito įstatymas (Civilinio kodekso 6.886 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis Vaitojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1-2 dalimis prezumiuojama, kad vartojimo kredito kaina yra protinga, pagrįsta ir sąžininga, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu nėra didesnė kaip 200 procentų. Vien įstatyminės prezumpcijos neviršijimas savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad vartojimo kredito sutarties kaina buvo sąžininga ir pagrįsta. Atsižvelgiant į tai, kad vartotojų teisių apsauga yra susijusi su viešojo intereso užtikrinimu, teismas kiekvienu atveju ex officio turi vertinti, ar vartojimo kredito sutarties kaina kaip ir bet kuri kita vartojimo sutarties nuostata buvo sąžininga ir nepažeidė vartotojų interesų (Civilinio kodekso 6.193 straipsnio 4 dalis, Civilinio proceso kodekso 179 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju, teismas atsižvelgęs į tai, kad vartojimo kredito kainą sudaro tik mokėtinos sutartinės palūkanos, taip pat įvertinęs aplinkybę, kad jos sudaro maždaug 1/22 kredito sumos, sprendžia, kad ieškovo nustatytos atsakovui 293,41 Eur sutartinės palūkanos yra protingo dydžio bei atitinka sąžiningą verslo praktiką (Civilinio proceso kodekso 6.886 straipsnio 1-2 dalis, Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1-2 dalis). Atsižvelgiant į išdėstyta, atsakovui neįvykdžius tinkamai savo sutartinės piniginės prievolės laiku grąžinti 600 Eur dydžio kreditą bei 27,37 Eur dydžio sutartines palūkanas, pastarosios sumos priteisiamos iš atsakovo ieškovui (Civilinio proceso kodekso 12 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Ieškovas taip pat prašo priteisti 577,70 Eur palūkanas, paskaičiuotas pagal vartojimo kredito sutarties 7.1 punkte įtvirtintą 198,10 proc. palūkanų normą už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos 2016 m. sausio 7 d. iki 2016 m. lapkričio 15 d. Šias palūkanas ieškovas laiko minimaliais nuostoliais, susidariusiais dėl to, kad ieškovas negalėjo atsakovo laiku negrąžinto kredito ir sutartinių palūkanų perskolinti. Teismas pažymi, kad Vartojimo kredito įstatymo nuostatos yra taikomos ir sutartims, kurių pobūdis arba tikslas suteiktų galimybę išvengti šio įstatymo nuostatų taikymo (Vartojimo kredito įstatymo 1 straipsnio 2 dalis). Iš šios teisinės nuostatos teismas daro išvadą, kad Vartojimo kredito įstatymo teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio, dėl ko vartojimo kredito sutarties šalys negali jų pakeisti sutartimi (Civilinio kodekso 6.157 straipsnio 1 dalis). Viena iš tokių imperatyvių nuostatų įtvirtinta Vartojimo kredito sutarties įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje, pagal kurią pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną; jokios kitos netesybos ar mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Dėl šios priežasties teismas ieškovo prašomas priteisti Vartojimo kredito sutarties 7.1 punkte nustatytas 198,10 proc. palūkanas mažina iki įstatyme įtvirtinto imperatyvaus 0,05 proc. dydžio, skaičiuojamo nuo laiku negrąžintos kredito ir sutartinių palūkanų 627,37 Eur sumos už kiekvieną uždelstą dieną ieškovo nurodomu laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 7 d. iki 2016 m. lapkričio 15 d. viso už minėtą laikotarpį priteisiant 98,18 Eur palūkanų.

Remiantis Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo taip pat priteistinos ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 725,55 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme - 2017 m. birželio 14 d. - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalimi - jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui - proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal ieškovo ieškinį yra patenkinti 60,20 procentai reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos vadovaujantis šia proporcija. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo ieškovui priteistina viso 16,26 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Valstybė patyrė 0,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 3 p.). Civilinio proceso kodekso 96 str. 6 d. numatyta, kad jeigu iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakyme Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu nepriteistinos valstybei iš atsakovo.

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsniu, 285-288 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo D. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „4finance“, j. a. k. 301881644, naudai 600 Eur (šešių šimtų eurų) negrąžintą paskolą, 27,37 Eur (dvidešimt septynių eurų 37 ct) palūkanas iki kredito grąžinimo termino, 98,18 Eur (devyniasdešimt aštuonių eurų 18 ct) palūkanas po kredito grąžinimo termino, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 725,55 sumą Eur (septynių šimtų dvidešimt penkių eurų 55 ct) nuo bylos iškėlimo teisme - 2017 m. birželio 14 d. - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 16,26 Eur (šešiolikos eurų 26 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo šalies pridedamos medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data, žyminio mokesčio kvitas. Kartu su pareiškimu turi būti pateikti visi šalies turimi įrodymai, susiję su byla, ir pareikšti prašymai teismui padėti išreikalauti turinčius bylai reikšmės įrodymus, kurių šalis pati negali gauti.

Papildomai paskelbti apie sprendimo už akių priėmimą viešai, specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt ir, nepavykus kopijos įteikti paštu, skaičiuoti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikimo terminą nuo viešo paskelbimo dienos.

Ieškovas sprendimą gali apskųsti per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas              Alfonsas Guobys