Baudžiamoji byla Nr. 1A-15-366/2020

                                                                Proceso Nr. 1-01-1-55499-2018-6

                                                                                         Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.1, 

 (S)

                                                                                         2.4.6.6.1.

                                          PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

 NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 3 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti kolegijos pirmininko ir pranešėjo Sigito Bagdonavičiaus,

teisėjų Valdo Ciesiūno ir Valdo Meidaus,

sekretoriaujant Audronai Jasiukėnienei,

dalyvaujant prokurorui Mantui Jurkėnui,

gynėjams advokatams Stanislovui Butkevičiui, Lidijai Blinkevičienei ir Raimundui Kurkliečiui,

nuteistajam G. J.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019-10-04 nuosprendžio, kuriuo M. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 253 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje, BK 260 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta:

pagal BK 253 straipsnio 1 dalį 50 (penkiasdešimt) parų arešto bausmė,

pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 25 (dvidešimt penkių ) parų arešto bausmė,

pagal BK 260 straipsnio 1 dalį 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, bausmės, paskirtos M. B. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, subendrintos apėmimo būdu ir skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams. Ši bausmė, vadovaujantis BK 65 straipsniu, BK 63 straipsnio 4 dalimi, subendrinta dalinio sudėjimo būdu su bausme, paskirta pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, ir nustatyta laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejiems) metams 1 (vienam) mėnesiui. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, sumažinus bausmę vienu trečdaliu, paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams 20 (dvidešimčiai) dienų.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta visa neatliktos bausmės dalis pagal Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. gegužės 7 d. baudžiamąjį įsakymą ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams 20 (dvidešimčiai) dienų ir 6 MGL (300 Eur) dydžio baudą.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir G. J., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neapskųstas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

 n u s t a t ė :

I.                      Bylos esmė

1.       M. B. nuteistas už tai, kad neteisėtai laikė, gabeno, pardavė psichotropinę medžiagą ir neteisėtai laikė nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti, o būtent: nuo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2018 m. lapkričio 20 d., 15.15 val., namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), laikė 0,9353 gramo psichotropinės medžiagos metamfetamino, po ko, paėmęs iš laikymo vietos dalį, t. y. 0,933 gramo psichotropinės medžiagos metamfetamino, ją laikydamas su savimi gabeno iki (duomenys neskelbtini), kur už 60 Eur šią psichotropinės medžiagos dalį pardavė G. J., o likusią dalį, t. y. 0,0023 gramo psichotropinės medžiagos metamfetamino, be tikslo ją platinti, laikė namuose, adresu (duomenys neskelbtini), iki 2018 m. lapkričio 20 d., 18.15 val., kuomet buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

2.       Be to, M. B. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai disponavo šaudmenimis, o būtent: nuo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2018 m. lapkričio 20 d., 18.25 val., pagalbinėse patalpose - rūsyje, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo laikė 1 vienetą pirmos grupės pramoninės gamybos 7,62 milimetro kalibro šovinį (7,62 x 51), kuris yra A ir B kategorijos šaudmuo; 1 vienetą antros grupės pramoninės gamybos, 303 kalibro „Britich“ šovinį (7,7 x 56R), kuris yra A ir B kategorijos šaudmuo; 2 vienetus trečios grupės pramoninės gamybos 7,62 milimetro kalibro imitacinius šovinius (7,62 x 51), kurie yra A ir B kategorijos šaudmenys; 2 vienetus ketvirtos grupės pramoninės gamybos, 45-o kalibro dujinius (CS) šovinius, kurie yra C kategorijos šaudmenys, kuriuos 2018 m. lapkričio 20 d., 18.25 val., kratos metu, adresu (duomenys neskelbtini), rado ir paėmė policijos pareigūnai.

II.                      Apeliacinio skundo argumentai

3.       Apeliaciniu skundu M. B. prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019-10-04 nuosprendį pakeisti:

3.1.        taikant BK 37 straipsnį, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo;

3.2.        pagal BK 259 straipsnio 2 dalį skirtą bausmę švelninti, paskiriant viešuosius darbus;

3.3.        taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, skirti švelnesnę, nenusijusią su laisvės atėmimu bausmę pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

4. Skunde M. B. nurodo, kad yra nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį už šovinius, kuriuos rado labai seniai prie šiukšlių konteinerio ir parsinešė namo. Laikė juos rūsyje kolekcijai, jokia žala teisiniams gėriams padaryta nebuvo. Šovinius buvo visiškai pamiršęs, jų nesinešiojo ir neketino realizuoti. Padaryta veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jos pasireiškimą nėra tokia pavojinga, kad reikėtų taikyti baudžiamąją atsakomybę. Pirmosios instancijos teismas nesvarstė ar nėra galimybės taikyti BK 37 straipsnį.

5. Apeliantas taip pat mano, kad teismas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrė per griežtą – dvidešimt penkių parų arešto bausmę. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į tai, kad nebuvo sumokėjęs už analogiškas veikas 2018 m. gegužės 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos, tačiau, nuteistasis pažymi, kad  bauda nebuvo sumokėta dėl sunkių gyvenimo aplinkybių, nes privalo išlaikyti tris nepilnamečius vaikus. Šiuo metu baudą yra sumokėjęs, dokumento kopiją pridėjo prie skundo. Nuteistasis pažymi, kad nuosprendyje pateikta jį charakterizuojanti medžiaga rodo, jog  padarytos veikos yra atsitiktinio pobūdžio, todėl pagal BK 259 straipsnio 2 dalį teismas vietoje arešto bausmės galėjo skirti viešuosius darbus.

6. Nuteistasis mano, kad pirmosios instancijos teismo skirta bausmė pagal BK 260 straipsnio 1 dalį yra taip pat per griežta ir šioje dalyje teismas turėjo vadovautis BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu teisingumo principu. Nors nuosprendyje yra įvertintas jaunas amžius, prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis,  teigiama charakteristika, tačiau teismui nebuvo pateikti ir liko neįvertinti duomenys apie tai, jog nuo 2016-06-01 gyvena nesudaręs santuokos ir išlaiko tris nepilnamečius vaikus. Byloje nustatyta, kad padarytos nusikalstamos veikos, susijusios su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, yra atsitiktinės, padarytos idealiąja sutaptimi, šių medžiagų kiekis yra labai mažas, narkotinių ir psichotropinių medžiagų pastoviai nevartoja, todėl reali žala baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms padaryta nebuvo. Visų šių aplinkybių visuma rodo mažesnį padarytų nusikaltimų ir asmenybės pavojingumą. Ilgalaikis izoliavimas nuo visuomenės itin neigiamai paveiktų ne tik jo socialinius ryšius, bet ir galimybę išlaikyti vaikus.

7. Skunde nuteistasis M. B. taip pat nurodo, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, todėl padarė nepagrįstas išvadas dėl jo kaltės padarius nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu psichotropinėmis medžiagomis. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2018-11-20 Panevėžio AVPK kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo 3-ojo skyriaus vyr. tyrėjo M. G. tarnybinio pranešimo pagrindu (t. 1., b.1. 10-16). Pirmosios instancijos teismas net netikrino ar duomenys buvo gauti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, t. y. ar teisėtai pradėtas ikiteisminis tyrimas, ar buvo naudojami kriminalinės žvalgybos metodai, ar duomenis rinko BPK numatyti subjektai. Iš teismo ištirtų įrodymų matyti, kad kitas nuteistasis - G. J. buvo galimai policijos aprūpintas vaizdo ir garso įrašus darančia aparatūra ir, naudodamas jo atžvilgiu kriminalinės žvalgybos metodus, provokavo padaryti nusikaltimą. Tokią išvadą daro, nes: 

7.1. pirma, abejones kelia vyr. tyrėjo M. G. tarnybinis pranešimas apie informaciją, jog jis (M. B.) galimai neteisėtai disponuoja narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Jeigu turėjo policijos pareigūnai tokią informaciją, kyla klausimas kodėl nebuvo užkardintas kelias nusikaltimo padarymui; 

7.2. antra, kaip tokia informacija buvo užfiksuota, nes apie tai byloje jokių duomenų, išskyrus tarnybinį pranešimą, nėra. Apeliantui kyla abejonė, kad tarnybinis pranešimas galėjo būti surašytas atgaline data; 

7.3.trečia, galimai buvo provokuojamas padaryti nusikaltimą, nes G. J. 2018-11-20 skambinėjo iš pat ryto ir prašinėjo amfetamino. Vėliau kai jis su taksi automobiliu apie 15.40 val. atvežė minėtą medžiagą prie (duomenys neskelbtini)namo ir perdavė G. J., jis tuoj pat už kelių minučių buvo patikrintas policijos pareigūnų ir pas jį buvo rastas maišelis su psichotropine  medžiaga.

8. Apeliantui abejones dėl provokacijos dar labiau sustiprina G. J. paskirta teismo simbolinė bausmė. M. B. apeliaciniame skunde pažymi, kad baudžiamoji byla išnagrinėta nesilaikant įrodymų vertinimo taisyklių, todėl priimtas nuosprendis yra nepagrįstas ir turi būti panaikintas bei priimtas  išteisinamasis nuosprendis.

10. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

I.                      Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

                Apeliacinis skundas atmetamas.

11. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju nuteistasis M. B. neginčija savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 253 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, nekelia klausimo dėl jų kvalifikavimo, tačiau kelia bausmių individualizavimo klausimą.

Dėl veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, mažareikšmiškumo

12.       Nuteistasis skunde nurodo, kad jo veika, kvalifikuota pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, yra mažareikšmė, todėl prašo šioje dalyje nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, taikant BK 37 straipsnį. Pagal šį straipsnį M. B. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai disponavo šaudmenimis, o būtent: nuo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2018 m. lapkričio 20 d., 18.25 val., pagalbinėse patalpose - rūsyje, neturėdamas leidimo laikė 1 vienetą pirmos grupės pramoninės gamybos 7,62 milimetro kalibro šovinį (7,62 x 51), kuris yra A ir B kategorijos šaudmuo; 1 vienetą antros grupės pramoninės gamybos, 303 kalibro „Britich“ šovinį (7,7 x 56R), kuris yra A ir B kategorijos šaudmuo; 2 vienetus trečios grupės pramoninės gamybos 7,62 milimetro kalibro imitacinius šovinius (7,62 x 51), kurie yra A ir B kategorijos šaudmenys ir 2 vienetus ketvirtos grupės pramoninės gamybos, 45-o kalibro dujinius (CS) šovinius, kurie yra C kategorijos šaudmenys, kuriuos 2018 m. lapkričio 20 d., 18.25 val., kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

13.       BK 253 straipsnyje nustatyto nusikaltimo objektas yra visuomenės saugumas, kuriam kyla pavojus dėl neteisėto šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų disponavimo. ??? ???Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad M. B. rūsyje laikė 6 šovinius, tačiau kaip nurodyta 2018-11-29 specialisto išvadoje Nr. 50-(899)-1S1-842, tyrimui pateikti du trečios grupės pramoninės gamybos 7.62 mm kalibro (7,62 x 51) šoviniai yra imitaciniai. Pagal nusikalstamos veikos metu galiojančios 2002 m. sausio 15 d. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo redakcijos  2 straipsnio 24 punktą, imitacinis šaudmuo – šaudmuo be sviedinio (susidedantis iš tūtos, kapsulės, parako užtaiso ir kamščio; kamščio gali nebūti) šūviui iš šaunamojo ginklo imituoti. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika, imitaciniai šaudmenys negali būti pripažinti BK 253 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos dalyku, nes jie neturi sviedinio, t. y. šaudmens dalies (kulkos, šratų, artilerijos sviedinio ar kt.), strėlės, kuriais paveikiamas taikinys, todėl šie šaudmenys neturi kaunamosios galios ir baudžiamosios atsakomybės prasme nėra pavojingi visuomenės saugumui (Nr. 2K-400/2012, 2K-234-895/2019). Dėl šios priežasties pripažintina, kad dviejų trečios grupės pramoninės gamybos 7,62 milimetro kalibro imitacinių šovinių (7,62 x 51), laikymas M. B. inkriminuotas nepagrįstai, todėl iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio šalintinas ir laikoma, kad jis nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo šaudmenimis, o būtent: nuo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2018 m. lapkričio 20 d., 18.25 val., pagalbinėse patalpose - rūsyje, neturėdamas leidimo laikė 1 vienetą pirmos grupės pramoninės gamybos 7,62 milimetro kalibro šovinį (7,62 x 51), kuris yra A ir B kategorijos šaudmuo; 1 vienetą antros grupės pramoninės gamybos, 303 kalibro „Britich“ šovinį (7,7 x 56R), kuris yra A ir B kategorijos šaudmuo, ir 2 vienetus ketvirtos grupės pramoninės gamybos, 45-o kalibro dujinius (CS) šovinius, kurie yra C kategorijos šaudmenys, kuriuos 2018 m. lapkričio 20 d., 18.25 val., kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai. Minėtos aplinkybės pašalinimas, veikos kvalifikavimui įtakos nedaro, nes lieka nuteistajam inkriminuotas keturių šovinių laikymas. 

14.       Kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje nustatyti visi veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, būtinieji požymiai, jų neginčija ir nuteistasis. Tačiau skunde nurodoma, kad veika mažareikšmė ir teismas turėjo svarstyti ar nėra galimybės atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 37 straipsnyje numatyta tvarka. Nuteistasis nurodo, kad šovinius rado labai seniai prie šiukšlių konteinerio ir parsinešė namo. Laikė juos rūsyje kolekcijai, jokia žala teisiniams gėriams padaryta nebuvo. Šovinius buvo visiškai pamiršęs, jų nesinešiojo ir neketino realizuoti.

15.       BK

16.        Šiuo atveju M. B. laikytų šovinių skaičius nedidelis – pašalinus iš kaltinimo du imitacinius šovinius, liko keturi vienetai. Vertinant nusikaltimo dalyką, pažymėtina, kad du ketvirtos grupės pramoninės gamybos 45-o kalibro dujiniai (CS) šoviniai yra nedidelės nukaunamosios galios ir iki 2010 metų, kai buvo pakeistas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas, buvo priskiriami D kategorijai. Tai rodo, kad šiais šoviniais padaryti žmogui pavojingus gyvybei sužalojimus galimybė nedidelė, jiems įsigyti ilgą laiką buvo nereikalingas leidimas. Tačiau kitų dviejų šovinių: vieno pirmos grupės pramoninės gamybos 7,62 milimetro kalibro šovinio (7,62 x 51), kuris yra A ir B kategorijos šaudmuo ir vieno  antros grupės pramoninės gamybos, 303 kalibro „Britich“ šovinio (7,7 x 56R), kuris yra A ir B kategorijos šaudmuo, laikymas negali būti laikoma mažareikšme nusikalstama veika vien dėl to, kad šie šoviniai yra tinkami šaudyti ir pačių pavojingiausių ginklų, tokių kaip automatiniai šaunamieji ginklai ir kt.  Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad nusikalstama veika kėsintasi į visuomenės saugumą, o ???šiuos pavojingus šaudmenis laikė asmuo, turintis polinkį pažeidinėti įstatymus ir daryti nusikalstamas veikas. Įvertinus minėtas aplinkybes, M. B. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 253 straipsnio 1 dalyje, negali būti laikoma mažareikšme, o tuo pačiu M. B. negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 37 straipsnyje numatyta tvarka.

Dėl skirtų bausmių skyrimo

17.       Apeliaciniame skunde prašoma švelninti bausmę pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Taip pat prašoma švelninti bausmę pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, paskiriant viešuosius darbus. 

18.       Teismų praktikoje skirti švelnesnę negu įstatymo numatyta, bausmę pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, galima tik esant išimtinėms aplinkybėms, kai akivaizdu, kad sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas prieštarautų teisingumo principui, tai yra būtų akivaizdžiai neproporcingas, neadekvatus konkrečiai nusikalstamai veikai, kaltininko asmenybei ar kitoms aplinkybėms. Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje esančius bausmės skyrimui reikšmingus duomenis, nenustatė jokių išimtinių aplinkybių, rodančių, kad BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas M. B. būtų aiškiai neproporcingas padarytai veikai ar jo asmenybei.

19.       Nusikaltimas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje, priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Šio nusikaltimo sankcija numato tik laisvės atėmimo bausmę nuo dvejų iki aštuonerių metų. Teismas įvertino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi ir šią aplinkybę pripažino atsakomybę lengvinančia (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nusikalstamas veikas M. B. padarė būdamas recidyvistu ir tai teismas pripažino jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Vertindamas nuteistojo asmenybę, teismas atsižvelgė, kad jis dirba, tačiau baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 184-185), tris kartus teistas už įvairias tyčines nusikalstamas veikas. Naujas veikas, už kurių padarymą nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, M. B. padarė turėdamas neišnykusį teistumą bei neatlikęs ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės už analogišką veiką, susijusią su disponavimu psichotropinėmis medžiagomis (1 t., b. l. 169). Nustatydamas bausmės tikslus atitinkančią bausmės rūšį, teismas įvertino tai, kad ankstesniais nuosprendžiais skirtos su terminuotu laisvės atėmimu nesusijusios bausmės neturėjo poveikio M. B. apsisprendimui keisti gyvenimo būdą ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Minėtomis aplinkybėmis darytina išvada, kad pagal BK 260 straipsnio 1 dalį M. B. paskirta sankcijoje numatyta minimali laisvės atėmimo bausmė, kuri taikant BK 641 straipsnį mažinta trečdaliu, negali būti laikoma per griežta ir švelninti ją taikant BK 54 straipsnio 3 dalį nėra teisinio pagrindo.

20.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria bausmėms, skirtoms už nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Kaip minėta, iš veikos, kvalifikuotos pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, pašalintas dviejų imitacinių šovinių laikymas, tačiau ši aplinkybė nedaro nusikaltimo mažiau pavojingu. Viena iš šių veikų priskiriama baudžiamiesiems nusižengimams, kita - apysunkių nusikaltimų kategorijai. Atsižvelgus į paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, paskirtos arešto bausmės, mažesnės nei įstatyme numatytas šios bausmės vidurkis, taip pat negali būti laikomos per griežtomis, juolab kad subendrinta bausmė mažinta trečdaliu BK 641 straipsnyje numatyta tvarka. Apeliacinio skundo argumentais dėl sunkių materialinių sąlygų dar labiau švelninti minėtas bausmes nėra teisinio pagrindo.

Dėl įrodymų vertinimo

21.       Apeliaciniame skunde keliamas įrodymų liečiamumo, patikimumo ir leistinumo klausimas BPK 20 straipsnio prasme. Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepatikrino ar nebuvo naudojami kriminalinės žvalgybos metodai, ar ikiteisminis tyrimas pradėtas pagrįstai, ar duomenis rinko Baudžiamojo proceso kodekse numatyti subjektai, ar duomenys buvo gauti, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Skunde keliama abejonė ar prieš M. B. nebuvo vykdomi provokaciniai veiksmai pasitelkiant nuteistąjį G. J..

22.       Šiam apeliacinio skundo argumentui išnagrinėti kolegija atliko įrodymų tyrimą, iškviesdama į teismo posėdį vyr. tyrėją M. G..  Liudytoju apklaustas tyrėjas papasakojo G. J. sulaikymo aplinkybes. Jis nurodė, kad atsitiktinai, važiuodamas su kolega (duomenys neskelbtini) gatve, pastebėjo kaip M. B., kuris policijai žinomas kaip galimas narkotinių medžiagų platintojas, būdamas taksi automobilyje kažką perdavė kitam asmeniui (G. J.). Kilus įtarimui kad galėjo būti perduota narkotinė medžiaga, nutarė patikrinti G. J. ir rado pas jį psichotropinę medžiagą. G. J. iki sulaikymo nepažinojo. Po G. J. sulaikymo, surašė tarnybinį pranešimą (1 t., b.l. 23). Kadangi pas G. J. buvo rasta psichotropinė medžiaga, nutarė surasti M. B..  

23.       Kolegija, įvertinusi vyr. tyrėjo M. G. parodymus byloje esančių duomenų kontekste, atmeta skundo argumentą, kad prieš M. B. buvo vykdomi provokaciniai veiksmai pasitelkiant G. J.. Pats G. J. parodė, kad  2018 m. lapkričio 20 dieną, buvo aludėje ir per pažystamus sužinojo M. B. telefono numerį. Paskambinęs jam, paprašė susitikti. M. tuo metu dirbo, todėl su M. susitiko apie 15 val. prie (duomenys neskelbtini)namo. Susitikus pakalbėjo dėl amfetamino. M. B. paėmęs iš jo 60 eurų, išvažiavo su taksi atvežti amfetamino. Už pusvalandžio M. B. su taksi grižo vėl prie (duomenys neskelbtini)namo, bei jam į kišenę įdėjo cigarečių pakelį, kuriame buvo maišelis su psichotropinėmis medžiagomis. Praėjus kelioms minutėms, jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie rado pas jį kišenėje cigarečių pakelį su psichotropinių medžiagų maišeliu. Ankščiau nėra vartojęs, tačiau norėjo pabandyti. Tokie G. J. parodymai paneigia skundo argumentą, kad jo pagalba M. B. atžvilgiu buvo atliekama provokacija. Tai, kad G. J. nėra kriminalinės žvalgybos subjektas ar asmuo, kuris padarė nusikalstamą veiką, vykdydamas pareigūnų užduotį, rodo ir tai, kad jis buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir, pripažinus kaltu jį pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, paskirta sankcijoje numatyta bausmė, kuri, kaip ir M. B., mažinta trečdaliu BK 64 1 straipsnyje numatyta tvarka. Be to, prokuroras teismui paaiškino, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas ne Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus vyr. tyrėjo M. G. pranešimu, o jį gavusios ir įvertinusios Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos tyrėjos tarnybiniu pranešimu. Surašyti dokumentus atbuline data neįmanoma, nes jie rengiami integruotoje baudžiamojo proceso informacinėje sistemoje (IBPS), kur dokumentų sukūrimo ir pasirašymo laikas fiksuojamas sekundžių tikslumu. Minėtomis aplinkybėmis paneigiama apeliaciniame skunde keliama abejonė dėl įrodymų leistinumo šiame epizode.

24.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria M. B. nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį,  keistinas, pašalinant iš aprašomosios jo dalies aplinkybę, kad M. B. laikė rūsyje imitacinius šovinius. Tačiau švelninti pirmosios instancijos paskirtas bausmes apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu,

n u t a r i a :

        nuteistojo M. B. apeliacinį skundą atmesti ir Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019-10-04 nuosprendį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Sigitas Bagdonavičius

Teisėjai      Valdas Ciesiūnas 

                                                                                                           Valdas Meidus