Civilinė byla Nr. 2-13690-924/2012

Teisminio proceso Nr. 2-05-3-09784-2012-3

Procesinių sprendimų kategorijos:

(S)

116.1.; 128.2.

KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 12 d.

Kaunas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Paliokas, sekretoriaujant Mintautei Varnaitei, dalyvaujant pareiškėjams L. A. G. ir A. J. R., jų atstovei advokatei Virginijai Inai Bedarfienei, nedalyvaujant suinteresuotų asmenų Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovams, viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų L. A. G. ir A. J. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

n u s t a t ė:

pareiškėjai L. A. G. ir A. J. R. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jų tėvo J. R., gim. (duomenys neskelbtini) , įkalinimo metu nuo 1948 m. rugsėjo 9 d. iki 1953 m. birželio 1 d. jo vaikai pareiškėjai L. A. G. ir A. J. R.s, būdami mažamečiai, negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), nes turėjo slapstytis. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas nuo 1939-1990 m. okupacijų nukentėjusių asmenų teisiniam statusui pripažinti.

Pareiškėjai, bei jų atstovė nurodė, kad jų tėvas J. R., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenęs (duomenys neskelbtini), 1948 m. rugsėjo 9 d. buvo neteisėtai suimtas, apkaltinus pagal RTFSR BK 58-10 str. 1 d. ir TSRS Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo 1947 m. birželio 4 d. įsako 2 str. ir įkalintas Ypatingajame lageryje Magadano srityje nuo 1949 m. balandžio 9 d. iki 1954 m. gruodžio 25 d. Pareiškėjai pažymėjo, kad trys vaikai A., gim. (duomenys neskelbtini), bei L. A., gim. (duomenys neskelbtini)., ir A. J., gim. (duomenys neskelbtini)., augo tėvo J. R. ir motinos J. R. šeimoje. Gyveno (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų tėvas dirbo Šilutės spirito gamyklos direktoriumi, įvairiais būdais rėmė partizanus, žiemos metu aprūpindavo juos drabužiais, maistu ir spiritu. Buvo įskųstas ir suimtas. Tėvą suėmė darbe, apie tai pareiškėjų motiną informavo tėvo bendradarbis. Pareiškėjų motina su vaikais nedelsiant pabėgo iš namų. Keletą dienų slapstėsi pas kaimynus Šilutėje, po to juos pasiėmė giminės į Kauną. Kaune apie metus laiko gyveno pas J., (duomenys neskelbtini)., vėliau pareiškėjus ir jų motiną priglaudė P., kurie gyveno (duomenys neskelbtini). Ten slapstėsi nuo 1949 m. iki 1953 m. birželio mėn., t.y. iki baigėsi represijos. Tėvas pas pareiškėjus sugrįžo 1954 m. prieš Naujuosius metus, visa šeima į Šilutę gyventi nesugrįžo. Pareiškėjai nurodė, kad tėvo kalinimo laikotarpiu L. A. buvo 6 m., A. J. R.- beveik dveji metai. Tėvo kalinimo laikotarpiu šeima negalėjo gyventi savo namuose (duomenys neskelbtini), nes bijojo būti ištremti.

Suinteresuotas asmuo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras atsiliepime į pareiškimą, nurodė, kad susipažinęs su pareiškėjų pareiškimu bei pateiktais įrodymais pažymi, kad pagrįsti liudytojų parodymai leistų daryti prielaidą, kad slapstymosi faktas yra buvęs (b.l. 34).

Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškėjai pateikė teismui Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro raštą, kuriame nurodyta, kad pareiškėjų tėvas J. R. buvo politinis kalinys ir pasiųlyta pareiškėjams kreiptis į Kauno miesto apylinkės teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad jų šeima tėvo kalinimo metu negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Minėtas aplinkybes nustačius liudytojų parodymais suinteresuotas asmuo neprieštarauja dėl juridinio fakto nustatymo (b.l. 32-33).

Suinteresuotiems asmenims apie teismo posėdį pranešta tinkamai (b.l. 44, 45), tačiau jie į teismo posėdį neatvyko. Gautas suinteresuoto asmens Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro prašymas bylą nagrinėti jų atsovui nedalyvaujant (b.l. 51). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius savo atsiliepime į pareiškimą nurodė civilinę bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Esant nurodytoms aplinkybėms, civilinė byla nagrinėtina suinteresuotų asmenų atstovams nedalyvaujant.

Pareiškimas tenkintinas.

Teismas iš civilinėje byloje esančių įrodymų nustatė, kad pareiškėjai L. A. G. bei A. J. R. yra J. R., mirusio (duomenys neskelbtini) vaikai (b.l. 8-15). Iš Lietuvos ypatingojo archyvo pažymos nustatyta, kad J. R. 1948 m. rugsėjo 9 d., gyvenęs (duomenys neskelbtini), buvo suimtas LTSR valstybės saugumo ministerijos Šilutės aps. skyriaus ir laikomas LTSR vidaus reikalų ministerijos kalėjime Nr. 1 Vilniaus mieste. Už antisovietinę agitaciją ir valstybinio turto grobstymą pagal RTFSR BK 58-10 str. 1 d. ir TSRS Aukščiausiosios tarybos prezidiumo 1947m. birželio 4 d. įsako 2 str. buvo nubaustas 15 m pataisos darbų lagerio. 1949 m. balandžio 9 d. J. R. buvo išvežtas atlikti bausmę į Ypatingąjį lagerį Nr. 7. Remiantis Centrinės komisijos 1954 m. lapkričio 22 d. nutarimu bausmės terminas buvo sumažintas iki faktiškai atlikto ir 1954 m. gruodžio 25 d. buvo paleistas iš Sovvostlago. LTSR ATP 1959 m. balandžio 23 d. posėdžio protokolo Nr. 1 išraše nurodyta, kad J. R. buvo panaikintas teistumas (b.l. 16). Byloje esantis LR Generalinės prokuratūros 2012 m. balandžio 3 d. pažymėjimas Nr. 12.11.-18 patvirtina, kad J. R. neteisėtai represtuotas, bei apkaltintas pagal RTFSR BK 58-10 str. 1 d. ir TSRS Aukščiausiosios tarybos prezidiumo 1947m. birželio 4 d. įsako 2 str., ir buvo kalinamas LTSR MVD kalėjime Nr. 1 Vilniuje ir Y. L. Nr. 7, Taišeto m., Irkutsko sr., bei Sevvostlage, Magadano sr., Rusijos Federacijoje nuo 1948 m. rugsėjo 9 d. iki 1954 m. gruodžio 25 d. Pagal LR 1990 m. gegužės 2 d. „Asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams rėžimams, teisių atkūrimo“ įstatymo 1-ąjį straipsnį yra nekaltas Lietuvos Respublikai ir jam yra atkurtos visos jo pilietinės teisės (b.l. 17).

Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų ar kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 444 str., 445 str.).

Pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktą tremtiniams prilygintais asmenimis pripažįstami bent vieno iš tėvų (įtėvių) įkalinimo metu buvę nepilnamečiai politinių kalinių vaikai (įvaikiai) ir politinių kalinių sutuoktiniai, jeigu šeima tuo metu negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Pagal minėto įstatymo 5 straipsnio 4 dalį tokiems asmenims pripažįstamas nuo okupacijų nukentėjusio asmens – tremtinio teisinis statusas.

Iš pareiškėjų L. A. G. ir A. J. R. pateiktų rašytinių įrodymų, duotų paaiškinimų teismo posėdžio metu, taip pat liudytojų R. S. P., P. L. T. parodymų yra pakankamas pagrindas spręsti, kad pareiškėjai, jų tėvo (politinio kalinio) J. R. įkalinimo metu, nuo 1948 m. rugsėjo 9 d. iki 1953 m. birželio 1 d. (iki baigėsi represijos), būdami nepilnamečiai negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), nes turėjo slapstytis. Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, bei į tai, kad kitokiu būdu negalima gauti reikalingų dokumentų, teismas laiko, kad pareiškimas yra pagrįstas, prašomas juridinis faktas nustatytinas.

Juridinis faktas nustatytinas tikslu pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939 – 1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymą pripažinti nuo okupacijų nukentėjusio asmens teisinį statusą (CPK 177 str., 185 str., 444 str. 2 d. 9 p.).

Iš pareiškėjų lygiomis dalimis priteistina 17,48 Lt dydžio išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263–270, 307 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 445, 448 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai L. A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. J. R., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvo J. R., gim. (duomenys neskelbtini)., įkalinimo metu nuo 1948 m. rugsėjo 9 d. iki 1953 m. birželio 1 d., būdami nepilnamečiai, negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini).

Juridinis faktas nustatytinas nuo 1939 – 1990 metų okupacijų nukentėjusių asmenų teisiniam statusui pripažinti.

Priteisti iš pareiškėjų L. A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) A. J. R. a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei po 8,74  Lt (aštuonis litus 74 ct),  išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                         Edvardas Paliokas