Nuorašas:           

 Byla Nr. 1S-408-315/2018

                                                                                    Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03287-2018-4

                                                           Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

   2018 m. gruodžio 14 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Kisielius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės P. B. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nutarties, kuria netenkintas P. B. prašymas dėl turto konfiskavimo sumos sumokėjimo išdėstymo.

Teismas

n u s t a t ė :

P. B., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 5 d. nuosprendžiu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo T. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atsakomybei be užstato, nustatant 2 (dviejų) metų laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla nutraukta.

P. B. paskirta BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė -uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos 2018 m. sausio 19 d.

Vadovaujantis BK 71 straipsniu, P. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - 20 MGL dydžio (1000 Eur) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, P. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant iš jo į valstybės biudžetą konfiskuotino turto (automobilio „Fiat Fullback“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę iš dalies atitinkančią pinigų sumą – 3000 Eur (tris tūkstančius eurų).

Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas P. B. prašymas dėl turto konfiskavimo sumos sumokėjimo išdėstymo, kuriame nurodė, jog teismas 20 MGL (1000 Eur) įmokai nustatė 10 mėnesių sumokėjimo terminą, tačiau 3000 Eur dydžio konfiskuotino turto įmokai į valstybės biudžetą nebuvo numatytas joks išdėstymas. Atsižvelgiant į tai, kad jis neturi nuolatinių stabilių pajamų pagal darbo santykius, nes dirba individualiai, ikimokestinės mėnesio pajamos svyruoja nuo 500 iki 800 Eur, neturi jokio likvidaus turto, šiuo metu banko sąskaitoje turi apie 80 Eur, turi teisę ir pareigą tenkinti savo minimalius gyvybinius poreikius, kad būtų darbingas, bei į tai, kad 1000 Eur įmoka buvo išdėstyta 10 mėnesių laikotarpiui, mano, jog logiška ir proporcinga būtų 3000 Eur dydžio įmoką į valstybės biudžetą išdėstyti per 30 mėnesių terminą. Pažymėjo, kad yra nusiteikęs geranoriškai pagal savo išgales įvykdyti prievoles valstybei, todėl nemato jokio pagrindo nuosprendžio vykdyme dalyvauti antstoliui. Mano, kad Valstybė visų pirma turi suteikti galimybę asmeniui geranoriškai įvykdyti prievolę. Todėl prašė teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę - 3000 Eur vertės turto konfiskavimo vykdymą išdėstyti per 30 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nutartimi P. B. prašymas netenkintas nenustačius tam teisinio pagrindo.

Skundu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės P. B. prašo apylinkės teismo nutartį panaikinti ir tenkinti jo prašymą dėl turto konfiskavimo sumos sumokėjimo išdėstymo. Skunde nurodomi iš esmės tie patys argumentai, kurie buvo nurodyti skunde pirmosios instancijos teismui.

Skundas netenkintinas.

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos mokėjimo išdėstymo nenumato. BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punkte nurodyta, kad įsiteisėjęs nuosprendis dėl baudžiamojo poveikio priemonių – turto konfiskavimo ir išplėstinio turto konfiskavimo – pateikiamas vykdyti antstoliams. Nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK) nenumato teismui galimybės išdėstyti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo išieškojimo terminą. Baudžiamojoje byloje klausimas dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo yra išspręstas ir nuosprendžio vykdymas šioje dalyje bus perduotas kompetentingai institucijai - antstoliui, todėl P. B. gali aktyviai bendradarbiauti ir susitarti su antstoliu, tokiu būdu mažinant priverstinio vykdymo neigiamas pasekmes.

Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės P. B. skunde nurodytos aplinkybės pirmosios instancijos teismui buvo žinomos, tačiau, kaip minėta, teisinio pagrindo išdėstyti turto konfiskavimo sumos sumokėjimą, nėra. 

Pasak P. B., tai, kad nei BPK, nei BVK nenumato teismui galimybės išdėstyti įsiteisėjusiu nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - turto konfiskavimo išieškojimo terminą, laikytina akivaizdžia teisės spraga, prieštaraujančia ir esminiams baudžiamosios teisės doktrininiams principams (teisės normos aiškinamos kaltinamojo naudai), ir taip pat iš LR Konstitucijos kylančiam teisinės valstybės imperatyvui ir teisingumo bei protingumo principams. Tokiu atveju galėtų būti taikoma įstatymo - LR Civilinio proceso kodekso analogija. Tačiau, taikyti nagrinėjamu atveju įstatymo analogiją, taip pat nėra teisinio pagrindo. 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsnio 2 dalimi, 361 straipsniu, 362 straipsniu, 364 straipsniu,

n u t a r i a :

atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės P. B. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas                                                                 Arūnas Kisielius

Nuorašas tikras:

Teisėjas Arūnas Kisielius