Teismingumo byla Nr. T-27/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09884-2020-2 

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5 (S)

NUTARTIS

2021 m. kovo 3 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojos Skirgailės Žalimienės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos teismo prašymą išspręsti bylos pagal ieškovo T. G. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos, dėl žalos atlyginimo, rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė :

Pareikštu ieškiniu ieškovas teismo prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos (valstybės) 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 50 proc. dydžio metines palūkanas (kiti ieškinyje pareikšti reikalavimai teismo buvo atsisakyti priimti). Pareikštas ieškinys grindžiamas atitinkamomis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Europos žmogaus teisių konvencijos, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos, Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. balandžio 27 d. reglamento (ES) Nr. 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), Erasmus aukštojo mokslo chartijos, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (inter alia 6.271 straipsnis) ir kitų teisės aktų nuostatomis.

Ieškovas nurodė, kad jis nuo 2016 m. studijavo viename iš Lietuvos universitetų, o 2018 m. tęsė studijas kitame; 2018/2019 m. vykdė studijas pagal tarptautinę programą viename iš užsienio universitetų. Kaip nurodoma ieškinyje, tam tikri valstybės valdžios institucijos darbuotojai 2016 m. sausio 31 d. pateikė skundą Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybai (toliau – ir Tarnyba) dėl galimų ieškovo akademinės etikos ir procedūrų pažeidimų. Tarnyba ir šios Tarnybos kontrolierius 2017 m. balandžio 11 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ieškovo akademinės etikos ir procedūrų pažeidimų (toliau – ir Sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini)) ir informavo ieškovą, kad sprendimas paskelbtas interneto svetainėje www.etika.gov.lt.

Kaip nurodoma ieškinyje, Lietuvos Respublika, per valstybės valdomą interneto svetainę, tiesiogiai arba netiesiogiai sudarė prieigą užsienio universitetui ir kitiems duomenų valdytojams surinkti, valdyti, susižinoti ar kitaip disponuoti nenuasmeninta informacija ir asmens duomenis apie privatų pareiškėjo gyvenimą. Neribotai auditorijai atskleistame nenuasmenintame sprendime daugybę kartų nurodytas ieškovo vardas, pavardė, inicialai. Pareiškėjo vardas ir pavardė siejami tiesiogiai su studentu, o studentas daug kartų tiesiogiai siejamas su ieškovo vardu ir pavarde. Taip buvo pasikėsinta į ieškovo orumą, moralinį neliečiamumą, privataus gyvenimo gerbimą ir jo konfidencialumą, ieškovo vardo ir pavardės išviešinimą nepagarbiame kontekste ir pan. Pareiškėjas nuo Sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) paskelbimo ir paskleidimo momento patyrė ir patiria daugybę nesklandumų, nepatogumų, rūpesčių ir neigiamų emocijų, kurios menkina pareiškėjo pasitikėjimą savimi ir savo sugebėjimais. Pavyzdžiui, ieškovo teigimu, (duomenys neskelbtini) m. dėl (duomenys neskelbtini), jam buvo užkirsta galimybė lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą, ieškovas stumiamas į socialinę atskirtį ir kt.

Ieškovo teigimu, Lietuvos Respublika, neribotai auditorijai paskleidusi Sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) esančius teiginius, nenuasmenintą informaciją, kitus asmens duomenis, ir pan., veikė nerūpestingai ir neapdairiai. Be to, visa nenuasmeninta informacija buvo išversta į anglų kalbą ir lengvai prieinama anksčiau minėtoje interneto svetainėje neribotam asmenų ratui. Ieškinyje taip pat pateikiami argumentai dėl konkrečių institucijų bei tarnautojų atsakomybės, esant susiklosčiusiai situacijai.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimu ieškinį atmetė, kaip pareikštą netinkamam atsakovui.

Teismas sprendime be kita ko nurodė, kad Tarnyba galėtų būti savarankiškas Lietuvos Respubliką (valstybę) atstovaujantis subjektas; ieškovas atsakovais pasirinko netinkamą šalį, teismui pasiūlius ją pakeisti, nepakeitė, taigi ieškinys yra atmetamas kaip pareikštas netinkamai šaliai.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą apeliacine tvarka pagal ieškovo apeliacinį skundą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydama išspręsti kilusio ginčo rūšinio teismingumo klausimą.

Teisėjų kolegijos nuomone, Tarnyba gali būti vertinama kaip viešojo administravimo subjektas, o reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo siejami su šio subjekto atliktais veiksmais (priimtais aktais) (Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. XI-1583 (toliau – ir Tarnybos nuostatai), 2, 3, 5, 7 punktai, 13 punkto 7 papunktis, 14 punkto 14 papunktis, Civilinio kodekso 6.271 straipsnis).

Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovo reikalavimų turinį, siekdama užkirsti galimybę būsimiems ginčams ar abejonėms dėl rūšinio teismingumo, sprendė esant tikslinga kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją, siekiant išspręsti kilusio ginčo rūšinio teismingumo kausimą.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

        Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 36 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ir – ABTĮ 22 straipsnio 2 dalis). 

                        Visų pirma, pažymėtina, kad Specialioji teisėjų kolegija pagal kompetenciją pasisakydama dėl keliamo ginčo rūšinio teismingumo, nesprendžia ir nevertina nei dėl ieškinio teisinio ir faktinio pagrįstumo, nei dėl subjekto, turinčio atsakyti pagal ieškovo keliamą reikalavimą. Ginčo teisinės ir faktinės aplinkybės bei teisinis reglamentavimas vertintinas tik tiek, kiek tai susiję su bylos rūšinio teismingumo klausimo išsprendimu.

Prašomą priteisti neturtinę žalą ieškovas kildina iš to, kad nenuasmenintas Sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paskelbtas atitinkamoje interneto svetainėje, taip pasikėsinant į jo orumą, moralinį neliečiamumą, privataus gyvenimo gerbimą ir jo konfidencialumą, ieškovo vardo ir pavardės išviešinimą nepagarbiame kontekste ir pan. Ieškovo teigimu, dėl susiklosčiusios situacijos jis patyrė ir patiria daugybę asmeninių, dalykinių nesklandumų, nepatogumų, neigiamų emocijų ir pan. Ieškinyje taip pat pateikiami argumentai dėl konkrečių institucijų bei tarnautojų atsakomybės, esant susiklosčiusiai situacijai.

                         Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovo (pagal tuometinę procesinę situaciją – pareiškėjo) skundas dėl Sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, pareikštas administraciniam teismui, buvo atsisakytas priimti (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutartis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartis; teisminio proceso Nr. 3-61-01562-2017-7). Administracinis teismas nurodė, kad Sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) pats savaime nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių.

                    Nagrinėjamoje byloje pareikštas reikalavimas dėl minėto Sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo taip pat buvo atsisakytas priimti (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 17 d. nutartis, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartis).

                        Ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio teisinio pobūdžio ir, pagal bendrąją taisyklę, jie yra priskirtini nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis). Administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis).

                        Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius yra valstybės pareigūnas, nagrinėjantis skundus, pranešimus ir savo iniciatyva atliekantis tyrimus dėl galimų akademinės etikos ir procedūrų pažeidimų. Tarnybos kontrolieriaus veiklą užtikrina Tarnyba, kuri yra biudžetinė įstaiga; Tarnybos vadovas yra kontrolierius; Tarnybos nuostatus tvirtina Seimas (Mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnio 12 dalis). Mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnio 11 dalyje nurodytos sprendimų, kuriuos, išnagrinėjęs skundą (pranešimą) arba atlikęs tyrimą, priima Tarnybos kontrolierius, rūšys. Tarnybos kontrolieriaus sprendimai skelbiami Tarnybos interneto svetainėje (Mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnio 17 dalis). Atitinkamas teisinis reglamentavimas, susijęs su Tarnyba ir šios Tarnybos kontrolieriaus veikla, be kita ko, ir su Tarnybos kontrolieriaus viešų pranešimų skelbimu, yra įtvirtintas tai pat ir Tarnybos nuostatuose.

                        Specialioji teisėjų kolegija pažymi, kad pagal aptartą teisinį reglamentavimą, Tarnyba ir Tarnybos kontrolierius yra viešojo administravimo subjektai, kurie, vykdydami Mokslo ir studijų įstatyme, Nuostatuose numatytas funkcijas, atlieka viešojo administravimo veiklą (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 18, 20 dalys).

                        Specialiosios teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo prašoma priteisti neturtinė žala, internete paskelbus nenuasmenintą Sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), yra susijusi su atitinkama viešojo administravimo subjektų veikla viešojo administravimo srityje, bet ne su civilinėmis teisinėmis tokio paskelbimo pasekmėmis, kaip jos pagal savo esmę suprantamos Civiliniame kodekse įtvirtintų nuostatų kontekste (taip pat žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 3 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-3/2020).

                        Taigi keliamas ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo patenka į Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje apibrėžtų ginčų kategoriją, kurie priskirtini administracinio teismo kompetencijai (ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

                        Kaip jau buvo minėta anksčiau, ginčo teisinės ir faktinės aplinkybės bei teisinis reglamentavimas vertintas tik tiek, kiek tai susiję su bylos rūšinio teismingumo klausimo išsprendimu (bet ne kitais ginčo išsprendimui aktualiais klausimais).

                        Apibendrinant tai, kas išdėstyta, byla perduodama Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

                        Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimas netenka teisinės galios ex lege (lot. pagal įstatymą) (CPK 36 straipsnio 7 dalis, ABTĮ 22 straipsnio 7 dalis).

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a :

        Ginčas teismingas administraciniam teismui.

Perduoti bylą pagal ieškovo T. G. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos, dėl žalos atlyginimo, Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

                Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimas netenka teisinės galios.

                Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.