Civilinė byla Nr. 2-53-567/2023
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02679-2017-9
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. sausio 12 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Vilijos Mikuckienės ir Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „8 stebuklas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 21 d. nutarties dalies, kuria patvirtintas kreditorės savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ papildomas finansinis reikalavimas uždarosios akcinės bendrovės „Finiens“ bankroto byloje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Finiens“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Reniva“. Nutartis įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 7 d.
2. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 15 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančios UAB „Finiens“ kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 11 d., 2020 m. sausio 6 d., 2020 m. gegužės 11 d., 2020 m. birželio 12 d., 2020 m. gruodžio 7 d., 2021 m. sausio 29 d., 2021 m. balandžio 20 d., 2021 m. gruodžio 20 d., 2022 m. sausio 24 d., 2022 m. birželio 21 d., 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartimis bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas buvo tikslinamas.
3. 2021 m. vasario 18 d. nutartimi teismas pripažino UAB „Finiens“ likviduojama dėl bankroto. Ši nutartis įsiteisėjo 2021 m. balandžio 29 d.
4. Nemokumo administratorė 2022 m. lapkričio 14 d. pateikė prašymą patikslinti kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą (DOK-40477), be kita ko, prašydama patvirtinti patikslintą savivaldybės įmonės (toliau – SĮ) „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ 44 711,49 Eur antrosios eilės finansinį reikalavimą likviduojamos dėl bankroto UAB (toliau – BUAB) „Finiens“ bankroto byloje. Nurodė, kad bendrovės bankroto byloje buvo patvirtintas antrosios eilės SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ 20 842,53 Eur finansinis reikalavimas. Nemokumo administratorė gavo 2022 m. spalio 6 d. SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą patikslinti jos antrosios eilės 44 711,49 Eur finansinį reikalavimą, nes dėl negautų įmokų nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d. susidarė 23 868,96 Eur skola.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. lapkričio 21 d. nutartimi nemokumo administratorės UAB „Reniva“ prašymą patvirtinti patikslintą BUAB „Finiens“ kreditorių sąrašą patenkino, patvirtindamas SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ 44 711,49 Eur antrosios eilės finansinį reikalavimą BUAB „Finiens“ bankroto byloje.
6. Teismas nustatė, kad nemokumo administratorė patikslintus finansinius reikalavimus pripažįsta, jų neginčija. Teismas neturi duomenų, dėl kurių kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai negalėtų būti tikslinami, todėl prašymą patenkino.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Kreditorė UAB „8 stebuklas“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 21 d. nutarties dalį, kuria SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ finansinis reikalavimas padidintas 23 868,96 Eur ir išspręsti šį klausimą iš esmės – BUAB „Finiens“ nemokumo administratorės prašymą dėl SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ finansinio reikalavimo padidinimo 23 868,96 Eur atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismas netinkamai taikė bankroto procesą reglamentuojančias teisės normas ir nepagrįstai patikslino SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ finansinį reikalavimą, jį padidindamas 23 868,96 Eur.
7.2. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 7 d. nutartimi SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ įtraukta į BUAB „Finiens“ kreditorių sąrašą su 20 842,53 Eur antrosios eilės finansiniu reikalavimu.
7.3. Iš kreditorės SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ 2022 m. spalio 6 d. prašymo matyti, kad 23 868,96 Eur įmokos už suteiktas atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugas yra susidariusios nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d., t. y. prašomas patvirtinti reikalavimas atsirado BUAB „Finiens“ bankroto proceso metu.
7.4. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 73 straipsnio 2 dalies 4 punktą SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ reikalavimas dėl 23 868,96 Eur priskirtinas prie administravimo išlaidų (turto išlaikymo išlaidų), o ne finansinio reikalavimo, todėl rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą turi būti dengiama iš BUAB „Finiens“ administravimo išlaidoms tenkančių lėšų.
7.5. SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ 23 868,96 Eur išlaidos turi būti priteisiamos iš BUAB „Finiens“ bankroto administravimui skirtų lėšų.
8. BUAB „Finiens“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Reniva“, atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Nemokumo administratorė sutinka, kad kreditorės SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ 23 868,96 Eur finansinis reikalavimas susidarė jau po bankroto bylos iškėlimo, tačiau kreditorė nusprendė susidariusią skolą teikti tvirtinti į bendrovės bendrą kreditorių sąrašą bankroto byloje.
8.2. Tiek bendrovės bankroto proceso administravimo išlaidos, tiek bendrovės kreditorių finansiniai reikalavimai dengiami iš bendrovės realizuotino turto, todėl nėra reikšminga, ar kreditorės SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ 23 868,96 Eur finansinio reikalavimo dalis bus pripažinta kaip finansinis reikalavimas, ar kaip reikalavimas, dengtinas iš bankroto proceso administravimo išlaidų, jis bus tenkinamas iš realizuotino bendrovės turto gautų lėšų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis dalis, kuria patvirtintas papildomas kreditorės SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ finansinis reikalavimas BUAB „Finiens“ bankroto byloje, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
10. Pagal nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio JANĮ 155 straipsnio 1 dalį iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms išimtims taikomi šio įstatymo 153 straipsnyje nurodyti įstatymai: 1) Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) Nr. IX-218 su visais pakeitimais ir papildymais; 2) ĮBĮ Nr. IX-216 su visais pakeitimais ir papildymais; 3) ĮBĮ Nr. VIII-270 su visais pakeitimais ir papildymais; 4) ĮBĮ Nr. I-2880 su visais pakeitimais ir papildymais.
11. Taigi, pagal JANĮ 155 straipsnyje įtvirtintą išimčių sąrašą patenka procedūros, reglamentuojančios kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. BUAB „Finiens“ bankroto byla buvo iškelta 2018 m. rugsėjo 10 d. ir kreditorių sąrašas pirmą kartą patvirtintas 2019 m. balandžio 15 d. nutartimi. Taigi, BUAB „Finiens“ bankroto byla pradėta iki JANĮ įsigaliojimo, todėl prašymai dėl BUAB „Finiens“ kreditorių sąrašo ir jų papildomų finansinių reikalavimų tvirtinimas ir padidinimas turi būti vykdomi pagal ĮBĮ nuostatas.
12. Bankrutuojančio juridinio asmens kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimas yra vienas bankroto byloje būtinų spręsti klausimų. ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas; kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu (nesumokėti mokesčiai, kitos privalomosios įmokos, įsiskolinimas atleistiems darbuotojams), tvirtinami teismo nutartimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl juridinio asmens pabaigos. Kreditoriai reikalavimus reiškia ne tiesiogiai teismui, bet bankroto administratoriui, kuris, išdėstęs argumentuotą nuomonę dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, teismui teikia juos tvirtinti arba prašo jų netvirtinti (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 10 punktas, 21 straipsnio 1 dalis).
13. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditorių reikalavimų tikslinimas reiškia naują reikalavimo tikrinimą ir kartu įsiteisėjusios nutarties peržiūrėjimą, todėl finansiniai reikalavimai turėtų būti tikslinami išimtiniais atvejais ir taikoma, kai nagrinėjant bylą nustatomas kreditorių reikalavimų dydžio pakitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011).
14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuota nuostata, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tada tvirtina kreditoriaus pareikštą finansinį reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, jog toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto finansinio reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-651/2013). Nepriklausomai nuo to, kokia yra teismui pateikiama administratoriaus pozicija dėl kreditorių sąrašo, kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumą dar kartą tikrina teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011).
15. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patvirtino kreditorės SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ papildomą finansinį reikalavimą, nes jis susidarė po BUAB „Finiens“ bankroto bylos iškėlimo, todėl turėtų būti dengiamas iš bankroto proceso administravimo išlaidų.
16. Nustatyta, kad kreditorė SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ 2022 m. spalio 6 d. kreipėsi į bankroto administratorę, prašydama patvirtinti papildomą 23 868,96 Eur finansinį reikalavimą BUAB „Finiens“ bankroto byloje. Kreditorė SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 7 d. nutartimi patvirtintas jos 20 842,53 Eur antrosios eilės finansinis reikalavimas. BUAB „Finiens“ rinkliavos įmokų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nemoka, todėl laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d. susidarė 23 868,96 Eur skola. Kartu su prašymu kreditorė SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ pateikė įrodymus, kuriais grindžia susidariusią skolą. Nemokumo administratorė 2022 m. lapkričio 11 d. pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą patikslinti kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą, be kita ko, prašydama patvirtinti patikslintą SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ 44 711,49 Eur antrosios eilės finansinį reikalavimą.
17. Pirmosios instancijos teismas, patenkindamas nemokumo administratorės prašymą patvirtinti papildomą kreditorės SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ finansinį reikalavimą, motyvuojamoje dalyje iš esmės tik abstrakčiai pacitavo JANĮ 41 straipsnio 2 dalies normą, nors finansinių reikalavimų tvirtinimo BUAB „Finiens“ bankroto byloje klausimams spręsti taikytinos ĮBĮ nuostatos (JANĮ 155 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nurodydamas, kad nemokumo administratorė reikalavimą pripažįsta ir byloje nėra duomenų, jog reikalavimas negalėtų būti patikslintas. Teismas iš esmės netikrino nemokumo administratorės pateikto patvirtinti papildomo finansinio reikalavimo pagrįstumo, t. y. neatliko įrodymų, kuriais grindžiamas prašomas patvirtinti papildomas kreditorės SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ finansinis reikalavimas, vertinimo, neatsižvelgė į skolos atsiradimo (susidarymo) laikotarpį, nevertino, ar BUAB „Finiens“ nesumokėta vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusi po bankroto bylos iškėlimo, gali būti priskirta prie bankroto proceso administravimo išlaidų ir (ar) yra pagrindas spręsti šių išlaidų priteisimo klausimą, taikant JANĮ ar ĮBĮ nuostatas.
18. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, gavęs kreditoriaus atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria be nagrinėjimo iš esmės buvo patvirtinti kreditoriaus finansiniai reikalavimai, ir nustatęs, jog yra pagrindas sutikti su atskiruoju skundu, pats gali panaikinti skundžiamą nutartį ar jos dalį. Kadangi teismas bankroto bylose turi būti aktyvus, o proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų laikymasis ypač svarbus, norint pasiekti vieną esminių bankroto instituto taikymo tikslų – iš bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės turto kuo operatyviau bei kiek įmanoma daugiau patenkinti kreditorių patvirtintų pagrįstų finansinių reikalavimų, todėl CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta teisė atskirąjį skundą gavusiam teismui pačiam panaikinti skundžiamą nutartį (ar jos dalį) turi būti taikoma bankroto procese, skundžiant nutartį dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-15-1120/2022).
19. Taigi, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, gavęs atskirąjį skundą dėl nutarties dalies, įvertinęs atskirojo skundo turinį, realizuodamas bankroto proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principus, turėjo pats panaikinti nutarties skundžiamą dalį ir šioje dalyje reikalavimo pagrįstumo klausimą spręsti teismo posėdyje, užtikrindamas kreditorės, kurios reikalavimas ginčijamas, bei kitų suinteresuotų asmenų dalyvavimą pirmosios instancijos teismo procese.
20. Nemokumo administratorės argumentai, kad nepriklausomai nuo to, ar kreditorės reikalavimas bus pripažintas finansiniu reikalavimu ar reikalavimu, dengtinu iš administravimo lėšų, jis bus tenkinamas iš realizuotino bendrovės turto gautų lėšų, nepatvirtina skundžiamos nutarties dalies teisėtumo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuo bankrutuojančio juridinio asmens piniginių prievolių kreditoriams atsiradimo momento (iki ar po bankroto bylos iškėlimo) ir pobūdžio priklauso tai, kokia tvarka jos turi būti vykdomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-611/2019). Taigi, nors reikalavimai ir administravimo išlaidos dengiamos iš tų pačių lėšų, tačiau skiriasi reikalavimo patvirtinimo tenkinimo tvarka bei eiliškumas. Tai, kad kreditorė pasirinko finansinį reikalavimą, susidariusį po bankroto bylos iškėlimo, teikti tvirtinti į bendrovės bendrą kreditorių sąrašą bankroto byloje, nėra teisiškai reikšminga, nes nemokumo procesą reglamentuojantys teisės aktai nesuteikia kreditoriui tokio pasirinkimo teisės.
21. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-683-686/2015). Kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, todėl kreditoriaus reikalavimų tvirtinimo procese sprendžiant, ar buvo atskleista bylos esmė, taikytinos tos pačios taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011; 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2014; 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-469/2019, 30 punktas; 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-389-219/2019, 30 punktas).
22. Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės netyrė ir nevertino kreditorės SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašomo patvirtinti reikalavimo atsiradimo pagrindo, pobūdžio ir susidarymo laikotarpio, nemokumo administratorės pateiktų įrodymų, nevertino, kokia tvarka po bankroto bylos iškėlimo atsiradusi nesumokėtos rinkliavos skola turėtų būti dengiama, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės. Bylos nagrinėjimas tokia apimtimi apeliacinėje instancijoje reikštų jos išnagrinėjimą iš naujo apeliacinės instancijos teisme, todėl tai neatitinka apeliacijos paskirties (patikrinti pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą) bei gali riboti šalių teisę į apeliaciją.
23. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl neatskleistos bylos esmės (dėl po bankroto bylos iškėlimo atsiradusios nesumokėtos rinkliavos skolos pagrįstumo) nutarties skundžiama dalis naikintina ir klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis),išaiškinant, kad nagrinėjamoje byloje turi būti įvertintas ginčijamo kreditorės reikalavimo atsiradimo pagrindas, pobūdis ir laikotarpis, nemokumo administratorės pateiktų įrodymų pakankamumas, nustatyta, kokia tvarka po bankroto bylos iškėlimo atsiradusi nesumokėtos rinkliavos skola turėtų būti dengiama, ar yra pagrindas susidariusią skolą priteisti iš administravimo lėšų, taip pat užtikrintas kreditorės ir kitų suinteresuotų asmenų dalyvavimas pirmosios instancijos teismo procese.
24. Apeliantės atskirasis skundas iš esmės patenkintas, todėl už atskirąjį skundą sumokėtas žyminis mokestis grąžinamas apeliantei (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 5 dalis).
25. Apeliantė neprašė priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtų kitų bylinėjimosi išlaidų ir nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų, todėl teisėjų kolegija šio klausimo nesprendžia.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 21 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas kreditorės savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ 23 868,96 Eur papildomas finansinis reikalavimas likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Finiens“ bankroto byloje, panaikinti ir klausimą dėl kreditorės savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ 23 868,96 Eur reikalavimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Grąžinti kreditorei uždarajai akcinei bendrovei „8 stebuklas“ (juridinio asmens kodas 305648623) 53 Eur (penkiasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio, sumokėto pagal 2022 m. lapkričio 25 d. mokėjimo nurodymą Nr. 12155.
Teisėjos Rasa Gudžiūnienė
Vilija Mikuckienė
Neringa Švedienė