Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-422-932/2014
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-08030-2014-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 48.5.; 63.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2014 m. rugpjūčio 1 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė,
sekretoriaujant Zitai Tupčiauskienei,
dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui A. B.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi pareiškėjo A. B. skundą dėl Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK Viešosios policijos skyriaus 2014 m. birželio 13 d. nutarimo, kuriuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, atsisakyta pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną pagal ATPK 1813 straipsnį,
n u s t a t ė :
A. B. 2014 m. birželio 6 d. pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK, prašydamas imtis priemonių, kad jam nebūtų kliudoma matytis ir bendrauti su skyriumi gyvenančiais vaikais D. B. ir G. B.. Pareiškime nurodė, kad 2014-05-14 į jį kreipėsi buvusi sutuoktinė A. Š., informavusi esant parengtus visus dokumentus dėl jos išvykimo trejiems metams į (duomenys neskelbtini), kur ji ketina pasiimti ir bendrus jų nepilnamečius vaikus D. B. ir G. B.. Buvusi sutuoktinė atsisakė nurodyti tikslią kelionės datą, taip pat negalėjo nurodyti, kur vaikai gyventų, mokytųsi ir pan. Jis kol kas nėra davęs A. Š. leidimo išvežti iš Lietuvos jų bendrus vaikus. Buvusi sutuoktinė, galimai siekdama priversti duoti reikiamą sutikimą, atjungusi vaikų telefonus nei paskutinįjį gegužės savaitgalį, kurį pagal teismo patvirtintą tvarką turėjo teisę praleisti su savo berniukais, nei antradienį (2014-06-03), neleido jam susitikti su vaikais, nes atvykus prie namų, kuriuose jie gyvena, vaikų nebuvo, A. Š. bendravo tik SMS būdu, rašydama, jog ji su vaikais yra išvykusi. 2014-06-05, apie 19.00 val., nuvykęs vaikų gyvenamuoju adresu teismo sprendime nurodytu laiku, pro langą pamatė vyresnįjį sūnų D., kuris, jį pastebėjęs, šūktelėjęs „Tėtis, slėpkimės“, nubėgo nuo lango, prie kurio tuo metu buvo pribėgęs sūnus G.. Paskambinus domofonu niekas neatsakė, jis pakilo į antrą aukštą, buto duris atidarė A. Š., už kurios nugaros stovėjo vaikai. Vaikų motina pareiškė vaikų neduosianti, nes pastarieji neva nenori važiuoti ir jo bijo. Iškvietus policijos pareigūnus, jie taip pat negalėjo padėti pasimatyti su vaikais.
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK Viešosios policijos skyriaus 2014 m. birželio 13 d. nutarimu, vadovaujantis 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, buvo atsisakyta pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 1813 straipsnį.
Skundu A. B. prašo panaikinti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK 2014 m. birželio 13 d. nutarimą ir įpareigoti minėtą Instituciją pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną. Pažymi, kad nutarimą priėmusi pareigūnė nurodė, jog 2014-06-05 policijos komisariate užregistruotas A. Š. skundas, o 2014-06-10 policijos komisariate registruotas A. B. pareiškimas. Tai konstatuojant buvo nevertinta ir neatsižvelgta į tai, kad ne A. Š., o būtent A. B. iniciatyva 2014-06-05 buvo kviesta policija, prašant pagalbos, nes buvusi sutuoktinė A. Š. jau kuris laikas, t. y. nuo 2014-05-29, nevykdydama teismo sprendimo, neleido pasimatyti su nepilnamečiais vaikais. Šio A. B. iškvietimo pagrindu buvo surašytas patrulės O. J. tarnybinis pranešimas, apie kurio surašymą, policijos pareigūnių kvietimą į įvykio vietą ir pan., ginčijamame nutarime visiškai neužsimenama. Ši aplinkybė, kaip pabrėžia skundą padavęs asmuo, yra reikšminga, sprendžiant klausimą dėl kilusio konflikto esmės ir administracinio teisės pažeidimo teisenos pradėjimo/nepradėjimo. Būtent minėtame pranešime yra nurodyta, kad policijos pareigūnams atvykus prie namo, esančio Bistryčios g. 12 ir paskambinus į 4 butą, duris atidariusi A. Š., nepaisant teismo sprendime nustatytos vaikų bendravimo su tėvu tvarkos, neleidžia tėvui pasimatyti su vaikais, taip pažeisdama ne tik A. B. teises, bet ir nepilnamečių vaikų galimybę būti ir bendrauti su tėvu ir kitais savo broliais ir seserimis, gyvenančiais kartu su tėvu. Tokie A. Š. veiksmai turėjo būti įvertinti kaip siekis išvengti atsakomybės už teismo sprendimo nevykdymą, bandymą pateisinti savo neteisėtus veiksmus, kurie tiesiogiai palietė ir nepilnamečius vaikus, galimai juos psichologiškai traumavo. Skundžiamame nutarime neįvertintos ir A. B. pareiškime nurodytos faktinės aplinkybės, jog nepilnamečių vaikų motina, galimai siekdama priversti A. B. duoti sutikimą dėl jos su vaikais išvykimo į (duomenys neskelbtini), piktnaudžiaudama savo, kaip vaikų motinos teisėmis ir galimai panaudodama savo teises priešingai vaikų interesams, jų galimybei bendrauti ir matytis su tėvu, nuo 2014-05-29 sūnui D. skirtas telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas A. Š. vardu, buvo išjungtas, o ji pati nekėlė naudojamo telefono, nes buvo išvykusi (į Lenkijos Respubliką, palikdama nežinia kam, galima net be priežiūros vaikus). Šias faktines aplinkybes galima buvo patikrinti užsiklausiant duomenis iš mobiliojo ryšio operatoriaus bei A. Š. darbovietės. Be to nutarime yra įrašas, jog „papildomai A. B. patikslino“, tačiau jo nutarimą priėmusi pareigūnė nė karto neapklausė, todėl jis papildomai jokių paaiškinimų negalėjo teikti. Be to, apklausiant nepilnamečius D. B. ir G. B., buvo pažeisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-06-21 apžvalgoje dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo nustatyti vaikų apklausai taikytini reikalavimai, nes jų apklausoje dalyvavo konfliktą išprovokavusi vaikų motina.
Atsiliepimu Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK Viešosios policijos skyrius su pateiktu skundu nesutiko. Nurodė, kad nenustatyta jokių faktinių duomenų apie tai, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. A. B. skunde nurodytos aplinkybės dėl pažeistos bendravimo su vaikais tvarkos yra civilinės teisės dalykas. Vien faktas, kad A. Š. nesilaikė teismo nustatytos bendravimo tvarkos, nesant jokių kitų aplinkybių, patvirtinančių, jog ji neteisėtai trukdė vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitaip pažeidė vaiko teises, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, jog jos veiksmuose yra ATPK 1813 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis. ATPK 1813 straipsnio teisės normos formuluotė yra blanketinė, t. y. pagal šį straipsnį administracinėn atsakomybėn gali būti traukiama už vaiko teises apibrėžiančio Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pažeidimus. A. B. bendravimo su vaikais tvarka nustatyta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-03-13 sprendimu. Tuo atveju, jeigu yra pažeidžiami šios tvarkos nuostatai, ieškovo prašymu antstolis turėtų surašyti faktinių aplinkybių konstatavimo aktą apie teismo sprendimo nevykdymą ir kreiptis į teismą, prašydamas už vykdomojo dokumento nevykdymą vienam iš tėvų skirti baudą kito tėvo naudai. Nutarimą priėmusios Institucijos nuomone, A. B. savo interesus gali ginti civilinio proceso tvarka.
Teismo posėdyje apklaustas skundą padavęs A. B. patvirtino palaikantis savo paduotą skundą jame išdėstytais argumentais. Nurodė, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. kovo 13 d. sprendimu buvo nustatyta jo bendravimo su nepilnamečiais vaikais – sūnumis D. ir G. – tvarka, dėl kurios iki šių m. gegužės pabaigos nekilo problemų. Konfliktai prasidėjo 2014-05-27, kuomet jo buvusi sutuoktinė A. Š. nurodė, jog reikalingas jo sutikimas dėl vaikų išsivežimo į (duomenys neskelbtini), kur pastaroji gavo darbą trejų metų kadencijai. Būtent po minėto A. Š. pareikalavimo jam buvo sudarytos įvairios kliūtys bendrauti su vaikais. Jis negalėjo 2014-05-29 pasiimti sūnaus G., nors tądien buvo jo išleistuvės ir buvo sutarta dėl jo pasiėmimo, tačiau vakare telefonu iš buvusios sutuoktinės sužinojo, kad ji su vaikais yra išvažiavusi (kur išvyko, jam nebuvo pranešta). Sūnų negalėjo pasiimti nei 2014-06-03, nei 2014-06-05, nors pagal teismo sprendimu nustatytą tvarką nurodytu metu jam ir priklausė laiką praleisti su vaikais. Sūnus pamatė tik 2014-06-10. Apklausiamas A. B. pabrėžė, jog nuo 2014-05-30 buvo absoliučiai ignoruojamas. Būtent jo iniciatyva buvo kreiptasi į policiją, siekiant įsitikinti (įkalbėti) buvusią žmoną vykdyti teismo sprendimu nustatytą tvarką dėl jo bendravimo su vaikais. Minėto sprendimo nevykdymas yra neteisėtas ir sukelia atitinkamas teisines pasekmes. Dėl to, kad negali laisvai bendrauti su vaikais, labai išgyvena. Pažymėjo, kad buvo atjungtas sūnaus D. mobiliojo ryšio telefonas, dėl ko patyrė stresą, manydamas, jog galėjo atsitikti kažkas blogo. Šiuo metu A. Š. jau yra išvykusi į (duomenys neskelbtini), kartu išsiveždama abiejų nepilnamečių sūnus, nuo jų išvykimo (2014-07-04) jis neturi jokio kontakto su vaikais (b. l. 55-56).
Skundą padavusios A. B. skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos ATPK 301 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Nagrinėjamoje byloje skundą padavęs asmuo galimų administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 1813 straipsnyje bei 181 straipsnio 1 dalyje, padarymą grindžia tuo, kad jam trukdoma nekliudomai matytis su savo nepilnamečiais vaikais Dominyku ir G. B.. Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. kovo 13 d. sprendimu (toliau – Sprendimas) buvo nutraukta A. B. ir A. Š. sudaryta santuoka. Minėtu Sprendimu pastarųjų nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta kartu su motina jų tuo metu gyvenamojoje vietoje bei tuo pačiu patvirtinta tvarka ir sąlygos dėl A. B. bendravimo su vaikais. Tiek skundo argumentai, tiek ir paties A. B. teisme išsakytų parodymų turinys rodo, kad iš esmės yra ginčijama nurodytu Sprendimu nustatyta bendravimo su vaikais tvarka. Skundą padavęs A. B. nurodo, kad jam nuo šių metų gegužės mėn. pabaigos buvo sudarytos kliūtys pasimatyti su vaikais, to jis negalėjo padaryti nei paskutinįjį gegužės mėn. savaitgalį (2014-05-30 – 2014-06-01), nei 2014-06-03, nors pagal Sprendimą tokiam teisė jam ir priklausė. Vadinasi, skundą padavęs asmuo nurodo, jog Sprendimu įtvirtinta jo bendravimo su vaikais tvarka yra pažeista, Sprendimas nevykdomas. Susidarius tokiai situacijai, jog priimtas teismo sprendimas yra galimai nevykdomas, asmuo turėtų imtis atitinkamų veiksmų – kreiptis į antstolį dėl faktinių aplinkybių konstatavimo akto, patvirtinančio teismo sprendimo nevykdymą, surašymo bei šio akto pagrindu kreiptis į teismą, prašydamas taikyti kaltai šaliai atitinkamas priemones už teismo sprendimo nevykdymą. Tuo tarpu iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra paduotas ieškovės A. Š. ieškinys atsakovui A. B. dėl santuokos nutraukimo sutarties pakeitimo, prašant: 1) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 13 d. sprendimu nustatytą nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą ir nustatyti, jog pastarųjų gyvenamoji vieta yra su motina jos gyvenamojoje vietoje; 2 ) nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su vaikais tvarką iki vaikai gyvens su motina užsienyje. Ieškovei prašant, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nepilnamečių vaikų D. B. ir G. B. gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove A. Š., nenurodant konkrečios gyvenamosios vietos, iki kol byloje įsiteisės galutinis teismo sprendimas (b. l. 48-50). Tuo tarpu A. B. 2014 m. birželio 3 d. antstoliui D. K. pateikė vykdyti 2009 m. kovo 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą Nr. N2-4178-501/2009 dalyje dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo. Ieškovės A. Š. atstovas savo ruožtu paprašė teismui pritaikyti laikinąją apsaugos priemonę ir sustabdyti išieškojimo veiksmus vykdymo procese. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 17 d. nutartimi tokį prašymą tenkino ir, pritaikęs laikinąją apsaugos priemonę, sustabdė vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0174/14/20065 pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą Nr. N2-4178-501/2009 dalyje dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, iki kol byloje įsiteisės galutinis sprendimas (b. l. 51-53). Taigi, kaip matyti, šiuo metu teismo sprendimo vykdymas dalyje dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo yra sustabdytas. Teismas 2014 m. liepos 17 d. nutartyje nurodė, jog A. B. bendravimas su nepilnamečiais vaikais dėl didelio atstumo yra apsunkintas, todėl laikinai negali būti vykdomas, kaip tai buvo numatyta 2009 m. kovo 13 d. Sprendime. Vadinasi, skundą padavusio asmens teisė matytis ir bendrauti su vaikais yra laikinai apribota. Toks apribojimas nustatytas teismo sprendimu, pritaikant laikinąsias apsaugos priemones. Atsižvelgiant į tai, kad civilinėje byloje ieškovės A. Š. ieškinys atsakovui A. B. dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo (ieškovei prašant pakeisti ankstesnę vaikų gyvenamąją vietą bei nustatant laikiną A. B. bendravimo su vaikais tvarką iki jie gyvens su motina užsienyje) šiuo metu yra neišspręstas, teismas nagrinėjamu atveju neturi pagrindo daryti išvadą apie tai, jog A. Š. nevykdė teismo sprendimu nustatytos tvarkos, neleisdama vaikams matytis su savo tėvu, bei savo ruožtu spręsti klausimą dėl tikslingumo jos atžvilgiu pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną.
Įtakos skundžiamo nutarimo teisėtumui ir pagrįstumui neturi ta aplinkybė, jog, kaip nurodo skundą padavęs asmuo, jo policijos pareigūnai neapklausė, dėl ko nutarime neva nepagrįstai įrašytas teiginys „A. B. patikslino“. Nutarime išties yra nurodyta, jog A. B. patikslinimu, A. Š. jam draudžia matytis ir bendrautis su vaikais. Būtent tokias aplinkybes, kviesdamas policijos pareigūnus bei jiems atvykus, nurodė A. B., tokias aplinkybes pastarasis išdėstė ir Vilniaus miesto 1 policijos komisariatui adresuotame pareiškime, analogiškus teiginius išsakė tiek skunde dėl nutarimo, tiek apklausiamas teisme, todėl skundžiamame nutarime A. B. pozicija nurodyta teisingai.
Skunde akcentuojama ir ta aplinkybė, jog apklausiant nepilnamečius D. ir G. B. dalyvavo vaikų motina ir buvusi A. B. sutuoktinė A. Š., kuri, skundą padavusio asmens įsitikinimu, galėjo paveikti jų paaiškinimus. Nors ši aplinkybė ir niekaip nepaneigia skundžiamo nutarimo pagrįstumo, visgi pažymėtina, jog teismo reikalavimu byloje buvo pateikta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyriaus medžiaga. Iš 2014 m. birželio 26 d. buities tyrimo akto Nr. A715-3785/14(2.13.2.10-AD15) matyti, jog nepilnamečiai D. ir G. B., siekiant išsiaiškinti jų santykius su kiekvienu iš tėvų, jų nuomonę, su kuriuo iš tėvų norėtų gyventi, bendravo su Skyriaus specialistais. Su vaikais bendrauta atskirai, nedalyvaujant motinai. Atskirų pokalbio metu tiek D. B., tiek G. B. nurodė, jog norėtų gyventi su motina, išvykti su ja į užsienį (b. l. 45-47).
Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus motyvas, teismas neturi juridinio pagrindo tenkinti skundą padavusio asmens prašymą ir panaikinti 2014 m. birželio 13 d. nutarimą, dėl ko paduotas skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiamas nutarimas paliekamas galioti nepakeistas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
A. B. skundo dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus 2014 m. birželio 13 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, panaikinimo, netenkinti.
Nutartis per 20 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui.
Teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė