Civilinė byla Nr. 2KT-43/2012
Teisminio proceso Nr. 2-35-3-00993-2012-9
Procesinio sprendimo kategorija 98.1.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2012 m. rugpjūčio 7 d.
Vilnius
Šiaulių apygardos teismo l. e. civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas Regina Agota Gutauskienė, susipažinusi su D. M. 2012 m. liepos 31 d. pareiškimu dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo visų teisėjų nušalinimo, -
n u s t a t ė:
- Bylos aplinkybės ir prašymo esmė.
Šiaulių apygardos teisme gautas atsakovės, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjamoje pirmąja instancija Radviliškio rajono apylinkės teisme, pareiškimas dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo visų teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini), nagrinėjimo. Pareiškėja, nurodydama argumentus, teigia, kad Radviliškio rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama keletas bylų, kuriose buvo sprendžiami analogiški ginčai tarp tų pačių šalių, kuriose jai buvo priimti nepalankūs sprendimai, kurie, jos manymu, buvo priimti visiškai neatsižvelgiant į pareiškėjos atsiliepimus. Pareiškėjos teigimu, ši byla yra netradicinė, joje keliami specifiniai pareiškėjos reikalavimai dėl bylos išnagrinėjimo baigties. Be to, pažymima, kad ieškovo atstovai pastoviai lankosi Radviliškio rajono apylinkės teisme ir vertinant priimtų sprendimų tendencijas, jai kyla pagrįstų abejonių, kad byla jos atžvilgiu gali būti išnagrinėta tendencingai ir šališkai, todėl pareiškėja abejoja visų Radviliškio rajono apylinkės teisėjų nešališkumu.
- Pareiškėjos pareiškimas teisinis ir faktinis vertinimas ir jo netenkinimo teisiniai argumentai.
Įstatyme ir teismų praktikoje formuojama pozicija, kad byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis to teismo teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (CPK 34 str. 2 d. 3 p.). Bylą nagrinėjančio Radviliškio rajono apylinkės teismo teisėjams pareikšto nušalinimo ir bylos perdavimo iš vieno apylinkės teismo kitam apylinkės teismui klausimus išsprendžia Apygardos teismo, kurio veiklos teritorijoje yra apylinkės teismas, teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d., 69 str. 1 d.).
Sprendžiant pareiškėjo prašymą primintina, kad teisė į teisminę gynybą yra prigimtinė žmogaus teisė, kuri apima ir teisę į teisingą teismo procesą. Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas). Prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo, turi būti šalinamos. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant proceso teisės normų įtvirtintas bylos dalyvių garantijas. Kasacinis teismas ne vieną kartą šiuo klausimu yra pažymėjęs, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis civ. byloje A. S. v. B. B., bylos Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis civ. byloje J. A. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-279/2003).
Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, pareiškimo Nr. 154). Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Aiškindamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (1998 m. gegužės 20 d. sprendimas Gautrin ir kt. v. Prancūzija, pareiškimo Nr. 38/1997/822/1025–1028).
Teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 64-66 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo. Esant absoliučių nusišalinimo (nušalinimo) pagrindų ir kitais išimtiniais įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų šališkumo, nušalinimas gali būti pareiškiamas ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams (CPK 13 str., 64 str., 66 str.).
Nagrinėjamu atveju iš pateikto pareiškimo turinio galima spręsti, kad reiškiamas nušalinimas visiems Radviliškio rajono apylinkės teismo teisėjams. Pareiškėjos keliamos abejonės Radviliškio rajono apylinkės teismo teisėjų nešališkumu dėl šiame teisme nagrinėtų bylų ir jose priimtų procesinių sprendimų, susijusių su jurisdikcine teismo veikla – teisingumo vykdymu. Tačiau ši teismo veikla, kurios išorinės išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali būti vertinama kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Lietuvos apeliacinis teismas, bei kiti teismai, taip pat ir Šiaulių apygardos teismas, spręsdami pareiškimus dėl teisėjų nušalinimo, ne kartą yra pabrėžę, kad ta aplinkybė, jog šalis nesutinka su bylą nagrinėjančio teisėjo (teismo) procesiniais sprendimais nagrinėjamoje ar kitose išnagrinėtose bylose, kuriose dalyvauja ta pati ar tos pačios šalys, nėra pagrindas savaime abejoti sprendimus priėmusio teisėjo, o tuo labiau visų atitinkamo teismo teisėjų nešališkumu, jeigu nėra kitų svarbių ir reikšmingų aplinkybių. Nesutikdamas su pirmos instancijos teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi procesinę teisę įstatymo nustatyta apeliacine ir (ar) kasacine tvarka juos skųsti aukštesnės instancijos teismui, taip pat procesiniam sprendimui peržiūrėti gali pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu, jeigu tam yra įstatyme nustatytos sąlygos. Šiuo konkrečiu atveju, pareiškėja nenurodo jokių konkrečių faktų, nepateikia jokių visų Radviliškio rajono apylinkės teismo teisėjų šališkumą patvirtinančių įrodymų. Pareiškėjos argumentai, kad byla yra netradicinė, o joje keliami specifiniai reikalavimai, visiškai nepagrindžia reikalavimo nušalinti nuo šios bylos nagrinėjimo Radviliškio rajono apylinkės teismo teisėjus. Subjektai, turintys įstatymo suteiktus įgaliojimus spręsti klausimus dėl teisėjų nušalinimo, vadovaujasi įrodymais pagrįstais argumentais, o ne byloje dalyvaujančio asmens, reiškiančio nušalinimą, subjektyvia nuomone grindžiamomis prielaidomis ar samprotavimais. Taigi, pareiškėjos keliamos abejonės dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo galimo šališkumo nesudaro pagrindo išvadai, kad šio teismo teisėjai dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių gali būti šališki ar suinteresuoti šios civilinės bylos baigtimi. Konstatuojama, kad objektyviam stebėtojui dėl skunde nurodomų aplinkybių ir pareiškėjos dėstomų faktų šiuo atveju negalėtų kilti abejonių, jog Radviliškio rajono apylinkės teisme pareiškėjos nurodoma civilinė byla gali būti išnagrinėta nešališkai.
Pareiškėjos nurodomas teisėjos V. Šiukštienės 2007-01-15 atsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) negali būti vertinamas kaip visų Radviliškio rajono apylinkės teismo teisėjų šališkumo apraiška nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, D. M. pareiškimas dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimo netenkintinas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio 3 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi, Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus pirmininkas
n u t a r i a:
Atmesti D. M. pareiškimą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimo. Bylą perduoti Radviliškio rajono apylinkės teismui nagrinėti iš esmės.
l. e. Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas Regina Agota Gutauskienė