Administracinė byla Nr. eA-826-552/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01136-2021-9
Procesinio sprendimo kategorija 34.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gruodžio 21 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Tete-a-tete“ kazino skundą atsakovui Lošimų priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė ,,Tete-a-tete“ kazino (toliau – ir Bendrovė) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus 2021 m. kovo 10 d. įsakymą „Dėl atlikto UAB „Tete-A-Tete“ kazino neplaninio specialiojo patikrinimo pagal 2020 m. rugsėjo 25 d. pavedimą patikrinti Nr. PT-27“ (toliau – ir Įsakymas) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas nurodė, kad Įsakymu buvo konstatuota, jog Bendrovė, 2020 m. rugpjūčio 27 d. priėmusi sprendimą apriboti D. P. maksimalias statymų sumas remdamasi prielaidomis, netinkamai pritaikė Tarnybos direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. DIE-570 patvirtinto Bendrovės nuotolinio lošimo organizavimo reglamento (toliau – ir Reglamentas) 15.3 punktą ir tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 18 straipsnio 1 dalies nuostatą „Lošimai organizuojami pagal lošimo reglamentą“; nutarta pritarti Tarnybos Patariamosios komisijos (toliau – ir Komisija) išvadai ir už šio įsakymo 2 punkte konstatuotą pažeidimą Bendrovei skirti 15 000 Eur baudą; Bendrovė įspėta apie galimą licencijos organizuoti lošimus B kategorijos automatais Nr. 0080, išduotos Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2003 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. N-49 (licencija patikslinta Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2007 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. N-144), galiojimo sustabdymą už šio įsakymo 2 punkte konstatuotą pažeidimą; Bendrovei nurodyta ne vėliau kaip iki 2021 m. kovo 19 d. pašalinti šio įsakymo 2 punkte konstatuotą pažeidimą.
3. Pareiškėjo teigimu, Tarnyba netinkamai vertino Reglamento 15.3 punktą ir dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad jis nesuteikia Bendrovei teisės taikyti statymų ribojimus, nenustačius Reglamento ar kitų teisės aktų pažeidimo, kas sąlygojo nepagrįstos išvados apie Įstatymo 18 straipsnio pažeidimą ir nepagrįsto Įsakymo priėmimą. Pareiškėjas nurodė, kad Reglamento 15.2 punktas suteikia Bendrovei teisę be papildomo perspėjimo riboti maksimalaus statymo sumą lošėjams, kurie pažeidinėja Reglamento taisykles, o Reglamento 15.3 punktas suteikia Bendrovei papildomas teises, nepateikiant papildomo paaiškinimo lošėjui. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Reglamento 15.3 punktas nenumato, jog jame nurodyti veiksmai gali būti atliekami tik tuo atveju, kai lošėjas pažeidžia Reglamento ar teisės aktų nuostatas, jame nėra duota nuoroda į Reglamento 15.2 punktą, kas leistų manyti, kad norint pasinaudoti šiame punkte numatyta teise turi būti papildomos sąlygos. Pareiškėjas pažymėjo, kad tais atvejais, kai Reglamentas nukreipia į kitą jo punktą, tai aiškiai ir yra nurodyta. Pareiškėjo teigimu, Reglamento 15.3 punkte nėra reglamentuota pranešimo apie limitų apribojimus, nei apie atsisakymo sudaryti sutartį ar ją nutraukti tvarką. Todėl pareiškėjas neturėjo pagrindo sutikti su Tarnybos padaryta išvada, kad Reglamento 15.2 punktas reglamentuoja galimo ribojimo pagrindą, o 15.3 punktas – pranešimo apie tokio ribojimo tvarką. Pareiškėjas pažymėjo, kad pati Tarnyba patvirtino Reglamentą, kuriame aiškiai numatyta Bendrovės teisė atsisakyti sudaryti nuotolinio lošimo sutartį ir registruoti naują lošėjo lošimų sąskaitą arba bet kuriuo metu nutraukti nuotolinio lošimo sutartį ir uždaryti lošėjo lošimų sąskaitą, ir / arba apriboti statymų sumas, nepateikiant papildomo paaiškinimo lošėjui (Reglamento 15.3 p.), teisė nepriimti įmokos / statymo, nepateikiant jokių priežasčių (Reglamento 59.1 p.). Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad jokių pastabų dėl šių Reglamento nuostatų Tarnyba neturėjo nei tvirtinant Reglamentą pirmą kartą, nei tvirtinant Reglamento pakeitimus. Pareiškėjas darė išvadą, kad Tarnyba, patvirtindama Bendrovės Reglamentą ir vėliau tvirtindama kitų lošimų organizatorių reglamentus su analogiškomis nuostatomis, suteikė pagrindą Bendrovei manyti, kad ji turi teisę naudotis Reglamento 15.3 punkte numatytomis teisėmis ir Reglamento 15.3 punktas turėtų būti taikomas taip, kaip jame nurodyta, be papildomų interpretacijų.
4. Pareiškėjo teigimu, atsakovas nepagrįstai teigia, kad Bendrovė negali riboti teisės dalyvauti lošimuose nesant objektyvių, Reglamente ar kituose teisės aktuose apibrėžtų tokio ribojimo pagrindų. Pareiškėjas pažymėjo, kad Reglamento aiškinimas, jog Bendrovei suteikiama teisė apriboti statymų sumas tik tuo atveju, kai yra nustatytas Reglamento ar teisės aktų pažeidimas, užkirstų kelią Bendrovei greitai reaguoti, įtariant galimus pažeidimus. Nesuteikiant Bendrovei teisės apriboti statymo sumas iš karto, kai įtariamas pažeidimas, galimos situacijos, kai bus padarytas pažeidimas, kurio būtų buvę galima išvengti. Atsižvelgęs į azartinių lošimų reguliavimo specifiškumą, pareiškėjas darė išvadą, kad azartinių lošimų paslaugų teikėjui teisė apriboti šios paslaugos teikimą, kilus menkiausiai abejonei, ar toks paslaugų teikimas nesukels neigiamų pasekmių jų vartotojui, turėtų būti suteiktas prioritetas azartinių lošimų paslaugų vartotojo teisės lošti atžvilgiu, o bet kokie teisinio reguliavimo neaiškumai tokiose situacijose turėtų būti aiškinami šios paslaugos teikėjo naudai, ypač, turint omenyje, kad Reglamentą patvirtino Tarnyba. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Reglamentas nustato aiškią ginčų su lošėju sprendimo tvarką, tačiau D. P. šia tvarka nepasinaudojo, todėl ir paaiškinimas lošėjui nebuvo pateiktas.
5. Pareiškėjas pažymėjo, kad lošėjas, sudarydamas nuotolinio lošimo sutartį ipso facto (savaime) sutinka su tuo, kad Bendrovė gali tiek nutraukti su juo sudarytą sutartį, tiek apriboti statymų sumas. Reglamentas užtikrina lošėjo apsaugą, suteikdamas jam teisę gauti informaciją pateikus pretenziją. Pareiškėjas darė išvadą, kad Reglamento nuostatos, leidžiančios apriboti statymų sumas, nepažeidžia lošėjų teisių ir kartu užtikrina Bendrovės teisę imtis veiksmų, įtariant galimus pažeidimus ir taip užkertant kelią galimiems Reglamento ar kitų teisės aktų pažeidimams.
6. Pareiškėjas nesutiko su atsakovo pozicija, kad ankstesni Bendrovės atžvilgiu priimti sprendimai nebuvo susiję su statymų ribojimo klausimais, o buvo susiję su Bendrovės nuolaidų taikymo sąlygomis, ir pažymėjo, kad, nepaisant to, jog ankstesnės situacijos nėra identiškos, tačiau jų išsprendimui turėjo įtakos ir Reglamento 15.3 punkto taikymas. Todėl Tarnyba, priimdama sprendimus, vertino šią Reglamento nuostatą ir Bendrovė turėjo pagrindo manyti, kad Tarnyba Reglamento 15.3 punktą vertina taip, kaip jame ir parašyta, t. y. kaip suteikiantį Bendrovei teisę apriboti statymų sumas ir nesant Reglamento ar teisės aktų pažeidimo.
7. Pareiškėjo teigimu, skaičiuojant Bendrovei skirtiną baudą, trečiuoju baudos skaičiavimo etapu, kuomet vertinamos Įstatymo 292 straipsnio 5 dalies 1–4 ir 6 punktuose nurodytos subjekto padėtį gerinančios arba subjekto padėtį bloginančios aplinkybės, nepagrįstai buvo nuspręsta, kad pažeidimas padarytas tyčia. Pareiškėjas pažymėjo, kad Bendrovė savo veikloje vadovavosi Tarnybos patvirtintu Reglamentu, jį taikė ir aiškino tiesiogiai ir atsižvelgdama į ankstesnę Tarnybos praktiką, nurodytą aukščiau, t. y. naudojosi Reglamento 15.3 punktu Bendrovei suteikta teise apriboti statymus, nepateikiant papildomo paaiškinimo. Nei Bendrovė, nei jos atsakingas darbuotojas nesiekė tyčia atlikti neteisėtus veiksmus, bet buvo suklaidinti teisinio fakto, kad pati Tarnyba patvirtino Reglamentą kaip aiškų ir atitinkantį visus jam keliamus reikalavimus, anksčiau matydama, kad Bendrovė taiko Reglamento 15.3 punktą, t. y. apriboja statymų sumas, nesant Reglamento ar kitų teisės aktų pažeidimų ir nenurodžius tokio apribojimo priežasčių lošėjui, nenurodė, kad tokie Bendrovės veiksmai laikytini Įstatymo pažeidimu. Pareiškėjas darė išvadą, kad, esant tokiai situacijai, nėra pagrindo pripažinti, jog Reglamento 15.3 punktas netinkamai buvo taikytas tyčia.
8. Pareiškėjo teigimu, Įsakymas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, kadangi yra nemotyvuotas ir teisiškai ydingas, nes jame išvada, jog Reglamento 15.3 punktas yra ne savarankiškas Bendrovės teises nustatantis punktas, o tik nustato pranešimo apie Reglamento 15.2 punkte įtvirtintos teisės įgyvendinimo tvarką, apsiribojo tik nurodymu, kad tokia išvada daroma sistemiškai vertinant Reglamento nuostatas.
9. Atsakovas Tarnyba atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.
10. Atsakovas paaiškino, kad Įsakyme aiškiai išdėstyta, jog Įstatymo 18 straipsnio 1 dalis numato, kad lošimai yra organizuojami pagal lošimo reglamentą. Bendrovės Reglamento 12 punkte nustatyta, kad: „Lošėjas gali dalyvauti nuotoliniuose lošimuose atlikdamas neribotą statymų skaičių, jei nėra taikomi įstatymų numatyti ar paties lošėjo nusistatyti ribojimai“. Atsakovo teigimu, vertinant, ar Bendrovė turėjo pagrindą, vadovaudamasi Reglamentu, apriboti lošėjo statomas sumas, bet kuriuo atveju nepateikdama papildomo paaiškinimo lošėjui, svarbu Bendrovės Reglamento nuostatas vertinti sistemiškai. Atsakovas nurodė, kad Reglamento 15.2 punkto nuostata aiškiai nurodo tokio galimo ribojimo pagrindą – Reglamento taisyklių pažeidimą. Atsakovo teigimu, Reglamento 15.3 punktas aiškiai nurodo, kad 15.2 punktas reglamentuoja galimo ribojimo pagrindą, o 15.3 punktas – pranešimo apie tokio ribojimo tvarką.
11. Atsakovas paaiškino, kad Įsakymu buvo nustatyta, jog, išanalizavus lošėjo ir kitų Bendrovės nurodytų lošėjų atliktus statymus, 2020 m. gruodžio 17 d. tarnybiniame pranešime Nr. IVL- 2193 „Dėl informacijos užfiksavimo“ užfiksuota, kad ne dėl visų lažybų įvykių baigčių, kurias spėjo lošėjas, kiti Bendrovės minimi klientai atlikdavo analogiškus statymus (iš devynių pareiškėjo atliktų statymų net trys atlikti statymai už lažybų įvykio baigtis buvo spėti tik lošėjo), taip pat su kai kuriais Bendrovės minimais klientų atliktais statymais lošėjo atlikti statymai nebuvo susiję (iš septynių Bendrovės paminėtų klientų, trijų klientų spėtos lažybų įvykio baigtys nesutapo su lošėjo spėtomis konkrečiomis lažybų įvykių baigtimis), taip pat įvertinus lošėjo ir kitų Bendrovės minimų klientų statymų sumas (kurios buvo labai skirtingos ir svyravo nuo kelių iki keliasdešimt ar kelių šimtų eurų), lažybų įvykių, už kuriuos spėjo lošėjas ir klientai koeficientus (kurie svyravo nuo 1.80 iki 3.45 priklausomai nuo lažybų įvykio baigties pasirinkimo), lažybų įvykių baigtis (visi lošėjo statymai pralaimėjo), taip pat ir lošėjo bei Bendrovės minimų klientų statymų istoriją, nustatyta, kad lošėjo ir Bendrovės minimų tam tikrų klientų statymų sutapimai buvo atsitiktiniai. Įsakyme nurodyta, kad apklausus Bendrovės direktorių, ar Bendrovėje atliekamas rizikos vertinimas, pagal kurį vykdoma kliento stebėsena ir vertinama, ar klientas atitinka rizikingumo požymius, yra reglamentuotas vidiniuose Bendrovės teisės aktuose, Bendrovės direktorius atsakė, kad Bendrovės teisės aktai nereglamentuoja atliekamos kliento rizikos vertinimo, konkretaus kriterijų sąrašo nėra, vadovaujamasi bendrais rizikos vertinimo kriterijais. Atsakingas Bendrovės darbuotojas, vadovaujantis nuotolinių lošimų organizavimo skyriui, atlieka kliento stebėseną ir priima sprendimus atlikti veiksmus klientų atžvilgiu (šiuo atveju apriboti statymų sumas). Atsakovas darė išvadą, kad iš Bendrovės direktoriaus paaiškinimo matyti, jog lošėjo statymų apribojimo metu Bendrovėje buvo vadovautasi ne konkrečiais Reglamento punktais, kuriuos lošėjas galimai pažeidė, tačiau neapibrėžtais, Bendrovėje nereglamentuotais kriterijais.
12. Atsakovas nurodė, kad Komisija nenustatė objektyvių priežasčių (kokias Reglamento nuostatas pažeidė lošėjas), patvirtinančių Bendrovės priimtą sprendimą lošėjo atžvilgiu apriboti jo statymus. Tokių įrodymų Bendrovė nepateikė tiek patikrinimo metu, tiek Komisijos posėdžio metu. Įsakyme taip pat pažymėta, kad konsultavimasis su kitais lošėjais prieš atliekant statymą, panašių statymų atlikimas, taip pat kontaktinių duomenų pakeitimas paskyroje savaime, nenustačius kitų galimų pažeidimo požymių (sutartų rungtynių arba trečiųjų asmenų naudojimosi lošėjo paskyra), nėra laikytini draudžiama veikla nei pagal Įstatymą, nei pagal Reglamentą. Nors Bendrovė nurodė, kad Reglamentas Bendrovei suteikia teisę apriboti kliento statomas sumas lažybose, nepateikiant papildomo paaiškinimo, vertinant Reglamento 15.2 ir 15.3 punktų nuostatas, skundžiamame Įsakyme padaryta išvada, kad šios Reglamento nuostatos nesuteikia Bendrovei teisės taikyti statymų ribojimus, nenustačius Reglamento pažeidimo.
13. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad Įsakyme nurodyta pozicija prieštarauja Tarnybos praktikai, ir atkreipė dėmesį, kad Bendrovės nurodyti Tarnybos priimti sprendimai nėra susiję su statymų ribojimo klausimais, o susiję su Bendrovės nuolaidų taikymo sąlygomis. Be to, lošėjo skundas Tarnyboje yra gautas 2020 m. rugsėjo 11 d., o išaiškinimas lošimus organizuojančioms bendrovėms dėl statomų sumų ribojimo ir lošimo organizavimo reglamentų taikymo buvo išsiųstas 2020 m. rugsėjo 30 d.
14. Atsakovas nurodė, kad, vadovaujantis Tarnybos direktoriaus 2020 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. DIE-257 patvirtinto Įstatyme nustatytų baudų apskaičiavimo aprašo (toliau – ir Aprašas) 5 punktu, buvo apskaičiuotas baudos dydis nuosekliai trimis etapais Aprašo II skirsnyje nustatyta tvarka ir, atsižvelgus į lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, įvertinus subjekto padėtį gerinančias arba subjekto padėtį bloginančias aplinkybes, taip pat įvertinus tai, kad Bendrovei apskaičiuotas baudos dydis (39 060 Eur) viršija Įstatyme nustatytą maksimalų baudos dydį, Bendrovei buvo paskirta – 15 000 Eur bauda, neviršijanti maksimalaus Įstatymo 292 straipsnio 3 dalyje nustatyto baudos dydžio.
15. Atsakovas pažymėjo, kad Įsakymas priimtas atsižvelgiant į Viešojo administravimo įstatymą bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje nurodomus administraciniam teisės aktui keliamus reikalavimams, t. y. Įsakyme nurodyti pagrindiniai faktai ir argumentai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo Tarnyba rėmėsi, priimdama tokį Įsakymą, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
II.
16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. spalio 26 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundą, panaikino Įsakymą ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 3 833 Eur bylinėjimosi išlaidų.
17. Teismas nustatė, kad 2020 m. rugsėjo 11 d. Tarnyboje buvo gautas D. P. pranešimas, kuriame jis nurodė, jog 2020 m. rugpjūčio 11 d. pradėjo naudotis Bendrovės paslaugomis. Nuo 2020 m. rugpjūčio 16 d. iki 26 d. jis atliko 9 statymus už 2 000 Eur sumą, visus statymus pralaimėjo, tačiau buvo Bendrovės apribotas iki maksimalios 10–30 Eur statymų sumos. Lošėjo atliktų statymų sumos būdavo nuo 100 iki 400 Eur. Pasak lošėjo, kai jis „Cbet pagalbos“ paklausė, kodėl sumažinti statymų limitai, jam buvo paaiškinta, kad Bendrovė gali apriboti statymų sumas ir nepateikti paaiškinimo, vadovaudamasi Reglamento 15.3 punktu. Pranešime lošėjas Tarnybos prašė nustačius, kad Bendrovė pasielgė neteisingai, įpareigoti Bendrovę anuliuoti visus apribojimus jo atžvilgiu.
18. Teismas nustatė, kad Tarnyba, patikrinusi Bendrovės veiklą, nustatė, jog lošėjas su Bendrove nuotolinio lošimo sutartį sudarė 2020 m. birželio 28 d. Po to, kai lošėjas laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 16 iki 26 d. atliko devynis statymus, Bendrovė apribojo pareiškėjo statymų sumas lažybose, paliekant galimybę pastarajam atlikti statymus, kurių laimėjimo dydis negali viršyti 20 proc. didžiausio galimo laimėjimo, taikomo atskirai lažybų įvykio baigčiai, nepriklausomai nuo sporto rūšies ar tam tikro įvykio. Priimdama sprendimą apriboti lošėjo statymų sumas, Bendrovė vadovavosi Reglamento 15.3 punktu ir tokį sprendimą grindė tuo, kad 2020 m. rugpjūčio 27 d. Bendrovei kilo įtarimų, jog lošėjas dalyvauja organizuotame lažybų statymų pirkime už pinigines lėšas. Įtarimų Bendrovei kėlė ir lošėjo kontaktinės informacijos pasikeitimai bei lėšų įmokėjimo būdas.
19. Teismas nustatė, kad Tarnyba 2021 m. sausio 28 d. priėmė įsakymą Nr. DIE-24, kuriame konstatavo, kad Bendrovė riboti maksimalias statomas sumas, nenutraukiant dalykinių santykių su lošėju, gali tik dėl pastebėtų įstatymų pažeidimų, esant aiškiam pagrindui, nustatytam Reglamente, todėl yra pagrindas manyti, jog Bendrovės nuotolinių lošimų organizavimo skyriaus vadovo veiksmai sąlygojo tai, kad 2020 m. rugpjūčio 27 d. buvo priimtas sprendimas apriboti lošėjo maksimalias statymų sumas, remiantis prielaidomis, tokiu būdu galimai pažeidžiant Įstatymo 18 straipsnio 1 dalį ir netinkamai pritaikant Reglamento nuostatą. Šiuo įsakymu Bendrovės neplaninio specialiojo patikrinimo medžiagą dėl galimo Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies nuostatos pažeidimo nutarta perduoti Komisijai sprendimui dėl baudos skyrimo ir jos dydžio nustatymo priimti.
20. Komisija nustatė, kad, įvertinus Reglamento nuostatas sistemiškai, darytina išvada, jog Reglamento 15.2 ir 15.3 punktų nuostatos nesuteikia Bendrovei teisės taikyti statymų ribojimus nenustačius Reglamento pažeidimo. Komisija konstatavo, kad Bendrovė, 2020 m. rugpjūčio 27 d. priėmusi sprendimą apriboti lošėjo maksimalias statymų sumas, remdamasi prielaidomis, netinkamai pritaikė Reglamento 15.3 punktą ir tokiu būdu pažeidė Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies nuostatą „Lošimai organizuojami pagal lošimo reglamentą“. Komisija, vadovaudamasi Aprašo 5 punktu, apskaičiavo baudos dydį nuosekliai trimis etapais Aprašo II skirsnyje nustatyta tvarka ir skyrė Bendrovei 15 000 Eur baudą.
21. Teismas vadovavosi Įstatymo 201 straipsnio 1 dalimi, Reglamento 15 punktu ir pažymėjo, kad Reglamento 15.2 punkto nuostatoje – lošėjams, kurie pažeidinėja šio Reglamento taisykles, Bendrovė turi teisę be papildomo perspėjimo riboti maksimalaus statymo sumą – yra įtvirtintas tiek galimo ribojimo pagrindas (lošėjams, kurie pažeidinėja šio Reglamento taisykles), tiek ir pranešimo apie taikomą ribojimą tvarka (Bendrovė turi teisę be papildomo perspėjimo riboti maksimalaus statymo sumas). Teismas atkreipė dėmesį, kad Reglamento 15.3 punktas nenumato, jog jame nurodyti veiksmai gali būti atliekami tik tuo atveju, kai lošėjas pažeidžia Reglamento ar kito teisės akto nuostatas. Priešingai, jame yra užfiksuota Bendrovės teisė savo diskrecijos ribose atlikti ar atsisakyti atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus ir pranešimo apie tokius atliekamus veiksmus tvarka (nepateikiant papildomo paaiškinimo lošėjui).
22. Teismas, įvertinęs minėtas Reglamento normas, dėl kurių aiškinimo byloje kilo ginčas, lingvistiniu ir sisteminiu teisės aiškinimo metodais, ir atsižvelgęs į tai, kad kiekvienas Reglamento 15 punkto papunktis numato atskiras, savarankiškas papildomas Bendrovės teises bei tai, kad Reglamento 15.3 punkte nenumatyta, jog jame nurodyti veiksmai gali būti atliekami tik tuo atveju, kai lošėjas pažeidžia Reglamento ar kitų teisės aktų nuostatas, nesutiko su Tarnybos Įsakyme padaryta išvada, kad Reglamento 15.2 punktas reglamentuoja galimo ribojimo pagrindą, o 15.3 punktas – pranešimo apie tokio ribojimo tvarką, kas reiškia, kad apriboti statymų sumas galima tik lošėjui pažeidus Reglamento, Įstatymo ar kitų teisės aktų nuostatas. Tokią išvadą teismas darė įvertinęs ne tik išanalizuotas, bet ir kitas Reglamento nuostatas, kurios leidžia Bendrovei atlikti apribojimus, nesiejant jų su Reglamento ar kitų teisės aktų pažeidimų konstatavimu, kaip pavyzdžiui Reglamento 59.1 punkte, kuriame numatyta Bendrovės teisė nepriimti įmokos / statymo, nepateikiant jokių priežasčių. Teismas atkreipė dėmesį, kad Reglamento 78 punkte numatyta, jog Reglamento ar kito teisės akto pažeidimas lemia nebe ribojimų taikymą, o apskritai lošėjo lošimų sąskaitos sustabdymą ir statymų atšaukimą ir atitinkamai Bendrovės pareigą apie tokių veiksmų atlikimą pranešti kompetentingoms institucijoms (Reglamento 79 p.).
23. Teismas, įvertinęs Reglamento nuostatas lingvistiškai ir sistemiškai, bei atsižvelgdamas į Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje numatytą azartinio lošimo apibrėžimą, kuriuo lošimai siejami su rizika ir atsitiktinumu, bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, iš esmės sutiko su pareiškėjo pozicija, kad Bendrovės teisė riboti Reglamento 15.3 punkte nurodytus veiksmus, tame tarpe ir apriboti statymo sumas, neturėtų būti siejama išimtinai su lošėjo padarytu Reglamento ar kitų teisės aktų pažeidimu. Teismas atkreipė dėmesį, kad toks aiškinimas dėl lošimų organizatoriaus diskrecijos teisės yra suformuluotas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-996-525/2019.
24. Teismas pažymėjo, kad azartinių lošimų veikloje vienas svarbiausių veiksnių, kuriuos privalo įvertinti lažybų organizatorius – teikiamų lažybų pasiūlos rizika. Kiekvieno statymo rizika priklauso nuo daugelio faktorių, tarp jų – konkretaus lošėjo rizika, kuri gali būti susijusi su lažybų organizatoriaus klaidų ieškojimu, naudojimusi duomenimis, gautais iš lažybų įvykio dalyvių, statymais už įvykius, kuriuose didesnė nesąžiningumo tikimybė, įtarimai dėl numanomų neteisėtų lošimų, pasinaudojant svetimomis sąskaitomis, ir kt. Todėl remiantis tiek Reglamento, tiek tarp kliento ir Bendrovės sudarytos nuotolinio lošimo sutarties nuostatomis, lošimų organizatoriui yra suteikta teisė vykdyti kliento stebėseną, pvz., Bendrovė turi teisę atlikti lošėjų patikrą telefonu (Reglamento 25 p.), Bendrovė turi teisę reikalauti pateikti papildomą informaciją ir dokumentus, net ir po lošėjo lošimų sąskaitos registracijos (Reglamento 37 p.). Teismas nurodė, kad šios Reglamento nuostatos taip pat patvirtina, kad kilus net menkiausioms abejonėms dėl kliento sąžiningumo, lošimų organizatoriui suteikiama platesnė diskrecijos teisė taikyti apribojimus ar net atsisakyti teikti šias paslaugas, siekiant apsaugoti tiek savo interesus, tiek vartotoją nuo galimų neigiamų socialinių ir finansinių pasekmių.
25. Teismas, įvertinęs Bendrovės veiklos specifiškumą – organizuoti azartinius lošimus – sutiko su pareiškėjo pozicija, kad rizikos faktoriai ir jų nustatymo mechanizmas yra lošimus organizuojančios bendrovės komercinė paslaptis ir negali būti įtvirtinti Reglamente ar vidiniuose teisės aktuose. Be to, tokio įpareigojimo, t. y. lošimus organizuojančioms bendrovėms turėti patvirtintas rizikos nustatymų metodikas, nėra numatyta nei Įstatyme, nei kituose teisės aktuose.
26. Teismas pažymėjo, kad, remiantis Reglamento 9 punktu, preziumuojama, jog kiekvienas klientas, prieš sudarydamas nuotolinio lošimo sutartį su Bendrove, yra susipažinęs su Reglamentu ir sutartį su Bendrove sudaro tik tuo atveju, jei sutinka su Reglamento nuostatomis, kartu ir su tomis nuostatomis, kurios suteikia teisę Bendrovei taikyti lošėjo atžvilgiu apribojimus. Tokiu būdu klientas prisiima riziką, jog jo atžvilgiu bet kada gali būti taikomi tam tikri apribojimai, bei su jais sutinka.
27. Teismas darė išvadą, kad Reglamento nuostatos, leidžiančios apriboti statymų sumas, nepažeidžia lošėjų teisių ir kartu užtikrina Bendrovės teisę imtis veiksmų, įtariant galimus pažeidimus ir taip užkertant kelią galimiems Reglamento ar kitų teisės aktų pažeidimams.
28. Teismas nustatė, kad Bendrovė savo sprendimą apriboti lošėjo statymų sumas grindė tuo, jog 2020 m. rugpjūčio 27 d. Bendrovei kilo įtarimų, kad lošėjas dalyvauja organizuotame lažybų statymų pirkime už pinigines lėšas, taip pat įtarimų kėlė lošėjo kontaktinės informacijos pasikeitimai bei lėšų įmokėjimo būdas. Nors Tarnyba, atlikusi patikrinimą, D. P. ir Bendrovės nurodytų tam tikrų klientų statymų sutapimus vertino kaip atsitiktinius ir nenustatė objektyvių priežasčių – Reglamento nuostatų pažeidimo – patvirtinančių Bendrovės priimtą sprendimą apriboti D. P. statymus, teismo vertinimu, priėjo prie neteisingos išvados, kad Reglamento nuostatos nesuteikia Bendrovei teisės taikyti statymų ribojimus nenustačius Reglamento ar kitų teisės aktų nuostatų pažeidimo, todėl nepagrįstai konstatavo, kad Bendrovė netinkamai pritaikė Reglamento 15.3 punktą ir tokiu būdu pažeidė Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies nuostatą „Lošimai organizuojami pagal lošimo reglamentą“.
29. Teismas konstatavo, kad Įsakyme padaryta išvada, jog Bendrovė, 2020 m. rugpjūčio 27 d. priėmusi sprendimą apriboti lošėjo maksimalias statymų sumas, remdamasi prielaidomis, netinkamai pritaikė Reglamento 15.3 punktą ir tokiu būdu pažeidė Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies nuostatą „Lošimai organizuojami pagal lošimo reglamentą“, nėra pagrįsta nei Reglamento, nei teisės aktų nuostatomis, todėl panaikino Įsakymą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 str. 1 d. 1 p.).
30. Pasisakydamas dėl pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, teismas nustatė, kad už skundo parengimą, tame tarpe žyminį mokestį – 22,50 Eur, pareiškėjas atstovui advokatui sumokėjo 5 921,25 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas vadovavosi ABTĮ 40 straipsnio 1, 5 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio l, 2 dalimis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – ir Rekomendacijos) 7, 8.2 punktais, atsižvelgė į tai, kad pareiškėjo skundas teismui pateiktas 2021 m. balandžio 9 d., t. y. 2021 m. II ketvirtį, todėl nurodė, kad turi būti remiamasi 2020 m. IV ketvirčio rodikliais. Kadangi vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2020 m. IV ketvirtį buvo 1524,2 Eur, teismas nurodė, kad maksimali priteistina suma už skundo surašymą yra 3 810,50 Eur (1524,2 Eur x 2,5). Teismas, atsižvelgdamas į nagrinėtos bylos pobūdį, sudėtingumą, bei į tai, kad pareiškėjo skundas tenkintinas, tačiau prašoma suma už skundo parengimą viršija Rekomendacijose nustatytus dydžius ir pagal pateiktą teisinių paslaugų aprašymą detalizuota tik 3 225 Eur suma, sumažino pareiškėjui priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą iki Rekomendacijose numatytos maksimalios priteistinos sumos už skundo surašymą – 3 810,50 Eur, todėl iš atsakovo priteisė pareiškėjo naudai 3 833 Eur (3810,50 + 22,50 už žyminį mokestį) bylinėjimosi išlaidų.
III.
31. Atsakovas Tarnyba apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
32. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, vadovaujasi Įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, Reglamento 12, 15 punktais ir nurodo, kad teismas klaidingai aiškino Reglamento nuostatas, kad Reglamento 15 punktas numato atskiras, savarankiškas papildomas Bendrovės teises, bei tai, kad Reglamento 15.3 papunktyje nenumatyta, jog jame nurodyti veiksmai gali būti atliekami tik tuo atveju, kai lošėjas pažeidžia Reglamento ar kitų teisės aktų nuostatas. Atsakovo teigimu, lošimų organizatoriai savo veiksmų negali grįsti prielaidomis ir lošėjų statomas maksimalias sumas riboti teisės aktų nedraudžiamais atvejais. Atsakovas nesutinka su teismo padaryta išvada, kad Bendrovės teisė riboti Reglamento 15.3 punkte nurodytus veiksmus, tame tarpe ir apriboti statymo sumas, neturėtų būti siejama išimtinai su lošėjo padarytu Reglamento ar kitų teisės aktų pažeidimu. Atsakovas laikosi pozicijos, jog Reglamento 15.2 punktas reglamentuoja galimo ribojimo pagrindą, o 15.3 punktas – pranešimo apie tokio ribojimo tvarką. Atsakovo teigimu, Reglamento nuostatos nesuteikia Bendrovei teisės taikyti statymų ribojimus, nenustačius Reglamento pažeidimo. Šios nuostatos numato tik Bendrovės teisę, nustačius konkretų Reglamento pažeidimą, nepateikti lošėjui priimto sprendimo apriboti statymų sumas motyvo. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, akivaizdu, jog Bendrovė Reglamentą privalo aiškinti ir taikyti sistemiškai su kitais teisės aktais. Sprendimas dėl lošėjo statomų sumų ribojimo nėra pagrįstas objektyviomis aplinkybėmis, nes Bendrovė, apribodama lošėjo statymus, vadovavosi neapibrėžtais ir Bendrovėje nereglamentuotais rizikos kriterijais, o toks ribojimas, nesuderintas su jokiais teisės aktų reikalavimais, pažeidžia lošėjo teises ir teisėtus interesus.
33. Atsakovas pažymi, kad teismo argumentai apie rizikos faktorių kriterijus, kurie nėra aprašyti nei konkrečiame teisės akte, nei Bendrovės reglamente, neturi jokios teisinės reikšmės. Atsakovas paaiškina, kad Tarnyba, kaip institucija, prižiūrinti azartinių lošimų organizavimo veiklą, tuo atveju, jei lošimus organizuojanti bendrovė savo sprendimus apriboti lošėjų statymus ar nutraukti nuotolinio lošimo sutartis priiminėtų savo nuožiūra, atsižvelgdama į teismo išaiškinimą, kad rizikos faktoriai ir jų nustatymo mechanizmas yra lošimus organizuojančios bendrovės komercinė paslaptis, negalėtų įgyvendinti Įstatymo 28 straipsnyje nurodytų funkcijų ir užtikrinti lošėjų teisių ir jų interesų apsaugos. Atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad lošimus organizuojančioms bendrovėms turėti patvirtintas rizikos nustatymų metodikas nėra numatyta nei Įstatyme, nei kituose teisės aktuose (Įstatymo 18 str. 1 d., Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 29 str. 1 d. 1–3 p.).
34. Atsakovas nurodo, kad azartiniams lošimams galioja principas – „leidžiama tik tai, kas aiškiai numatyta įstatyme“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-252-969/2021), todėl, jei konkretūs rizikos faktoriai ir jų nustatymo mechanizmas nėra įtvirtinti Reglamente ar vidiniuose teisės aktuose ir apie tokius taikomus kriterijus žino tik pati Bendrovė, toks aiškinimas prieštarauja principui „leidžiama tik tai, kas aiškiai numatyta įstatyme“. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad teismas nusprendė dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens teisių ir pareigų (D. P.), todėl yra pagrindas tokį sprendimą pripažinti negaliojančiu.
35. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų pareiškėjui priteisimo, nurodo, kad byla nėra didelės apimties, nesudėtinga, todėl teismas nepagrįstai priteisė maksimalią priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, kuri yra neteisinga, neproporcinga ir neadekvati. Atsakovo teigimu, pareiškėjo skundo tenkinimo atveju bylinėjimosi išlaidos neturėtų viršyti bent jau priteistinos maksimalios bylinėjimosi išlaidų sumos už skundo surašymą vidurkio, t. y. neviršyti 1 905 Eur.
36. Pareiškėjas Bendrovė atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
37. Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo teiginiais dėl trečiojo suinteresuoto asmens įtraukimo į bylą, nurodo, kad D. P. materialinis teisinis suinteresuotumas byloje nagrinėtino ginčo išsprendimu apsiriboja tik tuo, kad būtų panaikinti jam 2020 m. rugpjūčio 27 d. pritaikyti maksimalių statymų sumų ribojimai. Pareiškėjas paaiškina, kad D. P. galimybių realizuoti savo teises ir pareigas apribojimas tęsėsi tik nuo 2020 m. rugpjūčio 27 d. iki 2021 m. kovo 19 d., kai D .P. buvo panaikinti statymų sumų limitai. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad byloje nebuvo nagrinėjamos jokios aplinkybės, susijusios su D. P. galimybių realizuoti teises ir pareigas ribojimu ir / ar tokio ribojimo panaikinimu. Pareiškėjas daro išvadą, kad teismo sprendimas ne tik neturi įtakos D. P. teisėms ir pareigoms – jo materialiniam teisiniam interesui nebūti ribojamam statant lošimų sumas, bet teismo sprendime net nėra pasisakyta dėl tokių lošėjo galimybių realizuoti teises ir pareigas galiojimo bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėjas pažymi, kad aplinkybė, jog D. P. nėra įtrauktas į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu, atsakovui buvo žinoma nuo pat Bendrovės skundo gavimo iš teismo momento, tačiau Tarnyba nei atsiliepimo į Bendrovės skundą rengimo metu, nei bylos žodinio nagrinėjimo teismo posėdyje metu nekėlė klausimo dėl jo įtraukimo į bylą.
38. Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo azartinių lošimų teisinio reguliavimo nuostatų aiškinimu, nurodo, kad tai, jog pagal Įstatymo 18 straipsnio nuostatas lošimai turi būti organizuojami tik pagal reglamentą, kuriame būti nustatytos tiek lošimus organizuojančios bendrovės, tiek lošėjo teisės ir pareigos, savaime nereiškia, kad tokiame reglamente turi būti nurodyti lošimų organizatoriaus atliekamo rizikos vertinimo, pagal kurį vykdoma kliento stebėsena ir vertinama, ar klientas atitinka rizikingumo požymius, metodika, būdai, specifika. To nenumato ir Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad atsakovo nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje motyvai niekaip nesusiję su nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiomis aplinkybėmis, abiejų bylų ratio decidendi visiškai skirtingi. Pareiškėjas pažymi, kad tam, jog Tarnyba galėtų išsiaiškinti ir vertinti kokiais konkrečiais kriterijais vadovaujantis Bendrovė priėmė konkretų sprendimą lošėjo atžvilgiu, galėtų apginti lošėjų interesus ir įvertinti Bendrovės veiklos pobūdį, neturi apsiriboti vien tik Reglamento analize, bet gali vadovautis ir kita jai pateikiama informacija (ne Reglamento forma), kuri neprivalo būti visais atvejais prieinama ir žinoma lošėjui.
39. Pareiškėjo teigimu, atsakovas, kuris ir patvirtino Reglamentą, jo 15.2 ir 15.3 punktų nuostatas aiškina ir taiko netinkamai. Pareiškėjas vadovaujasi Tarnybos direktoriaus 2016 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. Dl-231 patvirtintų Nuotolinio lošimo organizavimo reglamento rengimo metodinių rekomendacijų (toliau – ir Metodinės rekomendacijos) 17 punktu ir daro išvadą, kad Tarnyba, patvirtindama Reglamentą, suteikė pagrindą Bendrovei manyti, jog jo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kaip jas suvokia Bendrovė, be papildomų interpretacijų. Pareiškėjo teigimu, Reglamento 15.3 punkto turinys aiškiai ir vienareikšmiai nustato, kad Bendrovė pasielgs teisėtai, jei, jos manymu, esant reikalui, taikys ribojimus lošėjui ir nepateiks jam papildomo paaiškinimo dėl tokio taikymo. Reglamento 15.2 punktas nustato ne tik ribojimų lošėjui taikymo pagrindą – Reglamento pažeidimą, bet ir ribojimų taikymo tvarką – ribojimai gali būti taikomi nieko nepranešus lošėjui, todėl, pareiškėjo teigimu, atsakovas nepagrįstai teigia, kad Reglamento 15.2 punktas nustato tik ribojimo pagrindą – Reglamento pažeidimą. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Reglamento 15.2 punkte nėra jokių nuorodų į Reglamento 15.3 punkto nuostatas, taip pat ir Reglamento 15.3 punkte nėra nurodyta, kad tam, jog jis galėtų būti taikomas, būtinai turi egzistuoti Reglamento 15.2 punkte nustatytas pagrindas – Reglamento pažeidimas. Pareiškėjas daro išvadą, kad Reglamento 15.3 punktas suteikia papildomas teises Bendrovei, tarp kurių ir teisė apriboti statymo limitus, nenurodant pagrindo ir nesant Reglamento ar kitų teisės aktų pažeidimų.
40. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad lošėjui sudarant nuotolinio lošimo sutartį, lošėjas patvirtina, kad sudarydamas sutartį jis yra susipažinęs su Reglamentu (Nuotolinio lošimo sutarties 14 p.), todėl klientas suvokia ir sutinka, kad jo atžvilgiu bet kada gali būti taikomi tam tikri apribojimai. Pareiškėjas vadovaujasi Reglamento 78, 81 punktais ir daro išvadą, kad, nepaisant to, jog Bendrovei yra suteikta teisė neperspėjus apriboti lošėjo statymų sumą, nutraukti su lošėju sudarytą sutartį, Bendrovė turi pateikti lošėjui paaiškinimus, jei kyla ginčas ir lošėjas pateikia pretenziją. Pareiškėjas nurodo, kad teismas, motyvuodamas sprendimą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-996-525/2019 išdėstytais išaiškinimais, niekaip nenukrypo nuo teisminės praktikos.
41. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad žodinio bylos nagrinėjimo metu abu Bendrovės atstovai teikė išsamius paaiškinimus dėl Bendrovės taikomo „know-how“ valdant lošimų organizavimo veiklos rizikas, susijusias su konkrečių lošėjų atžvilgiu, reikalui esant, atliekamais veiksmais, įskaitant ir nuorodas į Reglamento nuostatas, todėl tokie šalies paaiškinimai taip pat yra bylos duomenys. Pareiškėjo teigimu, teismas turėjo pakankamai byloje surinktų duomenų, kad susiformuotų jo įsitikinimas, jog rizikos faktoriai ir jų nustatymo mechanizmas yra lošimus organizuojančios bendrovės „know-how“ ir jie neprivalo būti įtvirtinti Bendrovės Reglamente ar vidiniuose teisės aktuose.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
42. Byloje kilęs ginčas dėl Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus įsakymo, kuriuo pripažinta, jog pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, pareiškėjui skirta 15000 Eurų bauda, jis įspėtas ir įpareigotas pašalinti pažeidimą.
43. Pareiškėjas, nesutikdamas su įsakymu ir manydamas, kad atsakovas netinkamai aiškino ir taikė Įstatymą, kreipėsi į pirmosios instancijos teismą. Savo skundą pareiškėjas grindė tuo, jog Reglamentą taikė tinkamai, pasinaudojo Reglamento 15.3 punkte numatyta savarankiška teise Bendrovei taikyti statymų ribojimus, kilus įtarimams, jog lošėjas veikia nesąžiningai.
44. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino, pripažinęs, jog Reglamento 15.3 punktas numato atskirą, savarankišką Bendrovės teisę apriboti maksimalias statymų sumas be papildomo paaiškinimo lošėjui, todėl atsakovas, tvirtindamas jog pareiškėjas tokią sankciją gali taikyti tik už nustatytus Reglamento pažeidimus, yra neteisus.
45. Apeliaciniame skunde atsakovas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą teisės aktų, reglamentuojančių Azartinius lošimus, aiškinimo ir taikymo aspektais, akcentuodamas kad azartiniams lošimams galioja principas „leidžiama tik tai, kas aiškiai numatyta įstatyme“, todėl nesant konkretaus rizikos faktoriaus ir jų nustatymo mechanizmo, įtvirtinto Reglamente ar įstatyme, pareiškėjo veiksmai buvo neteisėti.
46. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų.
47. Byloje nustatytos šios faktinės aplinkybės, dėl kurių tarp šalių nėra ginčo: pareiškėjas yra lošimų bendrovė, kuri, be kita ko, veikia pagal Tarnybos patvirtintą Bendrovės nuotolinio lošimo organizavimo reglamentą. Bendrovė 2020 m. rugpjūčio 27 d. priėmė sprendimą riboti lošėjo D.P. maksimalias statymų sumas, įtarusi, jog šis gali dalyvauti organizuotame lažybų statymų pirkime. Lošėjas kreipėsi į atsakovą, kuris atliko tyrimą ir Įsakymu pripažino, jog bendrovė pažeidė Įstatymo 18 straipsnio 1 dalį bei skyrė bendrovei piniginę sankciją.
48. Esminis klausimas, dėl kurio šalys nesutaria – Reglamento 15 punkto, numatančio Bendrovės teises aiškinimas ir taikymas. Atsakovas mano, jog Reglamento 15.3 papunktis numato tik pranešimo apie ribojimo, numatyto Reglamento 15.2 papunktyje, taikymo tvarką ir turi būti taikomas tik tais atvejais, kai yra nustatyti Reglamento ar kitų teisės aktų pažeidimai. Pareiškėjas tvirtina, jog Reglamento 15.3 papunktyje yra numatytas savarankiškas lošėjo teisių ribojimo pagrindas, nereikalaujantis konkretaus Reglamento ar kitų teisės aktų pažeidimo nustatymo.
49. Azartinių lošimų įstatymo 18 straipsnis numato, kad lošimai organizuojami pagal lošimo reglamentą, kuriame turi būti nurodyta:1) lošimo pavadinimas; 2) lošimo organizavimo vieta; 3) lošimo taisyklės; 4) įmokos, imamos už dalyvavimą lošime, dydis; 5) didžiausia laimėjimo suma; 6) laimėjimų grupės; 7) „kaupiamojo fondo“ sudarymo ir laimėjimo tvarka (jeigu sudaromas toks fondas); 8) lošimo kortelių rūšys, jų numeravimo, įsigijimo bei grąžinimo tvarka (jeigu organizuojamas bingas), išskyrus atvejį, kai bingo kortelės platinamos per tiesioginio ryšio sistemą; 9) laimėjimų išmokėjimo tvarka; 10) pretenzijų pateikimo ir nagrinėjimo tvarka. Lošimo reglamentą, jo pakeitimus ir papildymus tvirtina Priežiūros tarnyba.
50. Bendrovės nuotolinio lošimo organizavimo reglamento 15 punktas numato Bendrovės papildomas teises, kurios suskirstytos į keturias grupes: sustabdyti Paskyros savininko naudojimasį Lošėjo lošimų sąskaita (15.1 papunktis); riboti maksimalaus statymo sumą lošėjams(15.2 papunktis); atsisakyti sudaryti nuotolinio lošimo sutartį ir registruoti naują Lošėjo lošimų sąskaitą arba bet kuriuo metu nutraukti nuotolinio lošimo sutartį ir uždaryti Lošėjo lošimų sąskaitą, grąžinant įmokėtų pinigų likutį į Lošėjo mokėjimo sąskaitą ir / arba apriboti statymų sumas (15.3 papunktis), atsisakyti patvirtinti Paskyros savininko įkeltus arba atsiųstus asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus (15.4 papunktis).
51. Naudojimasis šiomis bendrovės teisėmis kiekvienu iš paminėtų keturių atvejų yra apibrėžiamas skirtingomis aplinkybėmis – 15.1 papunktyje nurodyti veiksmai gali būti atliekami kilus vien įtarimams, kad lošėjas veikė nesąžiningai, 15.2 papunktis reikalauja nustatyti Reglamento pažeidimą, 15.3 papunktis visiškai nesieja jame numatytų Bendrovės teisių su nustatytais pažeidimais, įtarimais ir pan; 15.4 papunktyje nurodyta teise galima naudotis, kai pateikti dokumentai yra prastos kokybės, sunkiai įskaitomi, prastai matomi, retušuoti ar kitaip pakeisti su kompiuterinėmis programomis ar techniniais prietaisais. Taigi, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad kiekvienas iš Reglamento 15.1-15.4 papunkčių numato atskiras ir savarankiškas Bendrovės teises bei jų įgyvendinimo tvarką ir ne visais atvejais jų taikymui privalo būti įrodytas Reglamento ar kitų teisės aktų pažeidimo faktas.
52. Teisėjų kolegija pažymi, kad norint pripažinti Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies pažeidimą, būtina nustatyti, jog lošimai buvo organizuojami ne pagal lošimo reglamentą arba kad konkrečiame lošimo reglamente nėra nurodyti duomenys, kurių reikalauja Įstatymo 18 straipsnio 1 dalis. Kartu pažymėtina ir tai, kad lošimų reglamentą tvirtina būtent Lošimų priežiūros taryba, taigi ji, tvirtindama reglamentą turėtų atsižvelgti, ar reglamento nuostatos, išsamios, tikslios, aiškios, logiškos ir suderintos viena su kita, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, Azartinių lošimų įstatymą ir kitus norminius teisės aktus, tiesiogiai reguliuojančius lošimų organizavimą.
53. Atsakovas neįrodinėjo, kad pareiškėjo Reglamente trūksta kokių nors būtinų duomenų ar kad jis nėra aiškus, tikslus ir pan., tačiau manė, kad Bendrovė be pakankamo pagrindo apribojusi lošėjui maksimalaus statymo sumą, netinkamai taikė Reglamentą.
54. Kaip jau minėta, pripažinus tai, kad Reglamento 15.3 papunktyje yra numatyta savarankiška bendrovės papildoma teisė apriboti lošėjo maksimalių statymų sumas be papildomo paaiškinimo, pripažintina ir tai, jog Bendrovė nagrinėjamu atveju lošimą organizavo būtent pagal Reglamentą ir jos veiksmuose nėra Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies pažeidimo požymių.
55. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog nebūtų pagrįsta visiška lošimus organizuojančios įmonės diskrecija, susijusi su jos ir lošėjų santykiais, todėl lošimų reglamentuose turėtų būti konkrečiai apibrėžti atvejai, kada įmonės gali taikyti tam tikras sankcijas lošėjams, rizikos faktoriai ir pan. Tokio pobūdžio problemas turėtų išspręsti Tarnyba, prieš tvirtindama lošimų reglamentus. Tačiau tai nepaneigia anksčiau padarytų išvadų, kad konkrečiu atveju Bendrovė veikė pagal Reglamentą, su kuriuo buvo supažindintas lošėjas, o pasirašydamas sutartį, jis sutiko dalyvauti lošimuose Reglamente numatytomis sąlygomis, tarp jų ir su bendrovės teise be papildomų paaiškinimų apriboti jo maksimalių statymų sumas.
56. Apeliantas akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr.eA-996-525/2019 suformuota praktika. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka, nes apeliantas selektyviai cituoja minėtą nutartį. Administracinėje byloje Nr. eA-996-525/2019 buvo sprendžiamas kitos lošimų bendrovės Nuotolinio lošimo organizavimo reglamento normos, kuri iš esmės yra panašiai apibrėžianti lošimų organizatoriaus teises, kaip ir nagrinėjamoje byloje, taikymo klausimas. Teisėjų kolegija teisės normą, dėl kurios aiškinimo kilo ginčas, įvertinusi lingvistiniu ir sisteminiu teisės aiškinimo metodais, atsižvelgdama į tai, kad Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.244 straipsnio 1 dalyje lošimai ir lažybos siejami su rizika ir atsitiktinumu, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, iš esmės pritarė trečiojo suinteresuoto asmens pozicijai, kad lošimų organizatoriaus teisė riboti asmens (lošėjo) dalyvavimą nuotoliniuose lošimuose neturėtų būti siejama išimtinai tik su asmens (lošėjo) padarytu teisės normų pažeidimu ar jo nesąžiningais veiksmais. Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai rėmėsi administracinių teismų praktika.
57. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, neįtraukęs į bylos nagrinėjimą trečiuoju suinteresuotu asmeniu lošėjo, kuriam buvo apribotos maksimalios statymo sumos, pažeidė jo teises ir teismo sprendimas vien dėl to turėtų būti pripažintas neteisėtu. Tačiau pirmosios instancijos teismas nagrinėjo ginčą tarp Bendrovės ir Tarnybos dėl Įsakymo panaikinimo, bylos nagrinėjimo iš esmės metu lošėjo teisės nebebuvo apribotos, todėl teismo sprendimas nebeturėjo įtakos lošėjo teisėms ir pareigoms ir, atitinkamai, nebuvo pagrindo šį asmenį įtraukti į bylos nagrinėjimą.
58. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo argumentus dėl teismo išlaidų paskirstymo, nemato pagrindo keisti teismo sprendimo ir šiuo aspektu. Pirmosios instancijos teismas sumažino pareiškėjo realiai patirtas atstovavimo išlaidas iki Rekomendacijose numatyto maksimalaus dydžio bei priteisė sumokėtą žyminį mokestį. Apelianto prašomas taikyti atstovavimo išlaidų vidurkis nėra pagristas jokiais objektyviais kriterijais ir netitiktų principo „pralaimėjęs moka“ reikalavimų.
59. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu.
60. Pareiškėjas prašo priteisti jo naudai iš atsakovo 3085,50 Eur jo patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, pareiškėjas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
61. Byloje pateikta PVM sąskaita faktūra serija LIN Nr. 8004809 ir SEB banko 2022 m. vasario 4 d. patvirtinimas apie lėšų įskaitymą patvirtina, kad pareiškėjas advokatų kontorai Glimsted, Bernotas ir partneriai sumokėjo 3085,50 Eur sumą už atsiliepimo į apeliacinį skundą šioje byloje parengimą ir pateikimą teismui.
62. Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyta, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą priteistinas maksimalus užmokesčio dydis apskaičiuojamas taikant koeficientą 1,3. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjas advokatui už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir pateikimą teismui sumokėjo 2022 m. vasario 4 d. (žr. SEB banko patvirtinimą), taigi apskaičiuojant maksimalų galimą priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį taikytinas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris 2021 m. III ketvirtį buvo 1 598,1 Eur. Atsižvelgiant į tai, maksimali galima priteisti suma sudaro 2077,53 Eur (1 598,1 x 1,3).
63. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo taikomas realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus, priteisiamos protingo dydžio išlaidos, nes teismas negali toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-64-520/2015; 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1134-575/2019). Tai reiškia, kad ne visos faktiškai proceso dalyvių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).
64. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, į bylos sudėtingumą, trukmę, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą, pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes, įvertinus pareiškėjo atstovo suteiktų paslaugų apimtį ir darbo laiko sąnaudas, teikiant teisines paslaugas šioje byloje, taip pat byloje nagrinėtas faktines ir teisines aplinkybes, bylos apimtį, sudėtingumą tiek faktų vertinimo, tiek teisės aiškinimo ir taikymo prasme, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, pareiškėjo prašoma priteisti suma turėtų būti mažintina iki Rekomendacijose nurodomo maksimumo, todėl už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir pateikimą teismui pareiškėjui iš atsakovo priteistina 2077,53 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsakovo Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Tete-a-tete“ kazino iš atsakovo Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2077,53 Eur (du tūkstančius septyniasdešimt septynis eurus 53 centus) bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ramūnas Gadliauskas
Ričardas Piličiauskas
Arūnas Sutkevičius