Baudžiamoji byla Nr.  1-3277-946/2014                                                                                                                                                                                       Teisminio proceso Nr. 1-23-1-01134-2014-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.;                                         1.2.14.1.2.1.; 1.2.26.2.1.; 2.3.6.4.5.; 2.10.2.7.

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Arūnas Purvainis,

sekretoriaujant Rasai Baranauskaitei, Ramunei Gudaitei, dalyvaujant

prokurorei Inesai Gulbinienei,

kaltinamajam E. S.,

kaltinamojo gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei,

UAB „Rimi Lietuva“ įgaliotam atstovui A. M.

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 10 klasių išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Kaune, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, anksčiau teistas: 1) 2007-11-10 Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 284 str. 1 d. bauda 10 MGL; 2) 2008-09-03 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 4 d. laisvės apribojimu 1 metams ir 6 mėnesiams, galutinė bausmė subendrinus su bausme, paskirta 2007-11-10 nuosprendžiu, paskirta laisvės apribojimas 1 metams ir 6 mėnesiams ir 6 MGL bauda. 2009-03-26 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi paskirta laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę, arešto bausmė atlikta (2009-07-13 paleistas iš bausmės atlikimo vietos), bauda nesumokėta; 3)2013-01-09 teistas Didžiojoje Britanijoje už narkotinių medžiagų įsigijimą ir vartojimą, laikymą ir gamybą tik asmeniniam vartojimui; 4) 2013-03-01 teistas Didžiojoje Britanijoje už valstybės pareigūno įžeidimą arba pasipriešinimą jam,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 284 str. 1 d., ir

n u s t a t ė :

E. S. 2014-11-22 apie 21.30 val. UAB „Rimi Lietuva“ prekybos centre Nr. 38, esančiame Prancūzų g. 81, Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš parduotuvės prekybos salės atvirai išsinešė pro kasą UAB „Rimi Lietuva“ priklausantį, turtą – vieną 0,7 talpos butelį trauktinės „Žalios devynerios“, 30,99 Lt vertės ir už jį nesumokėjo, tačiau už kasų buvo sulaikytas apsaugos darbuotojų, kurios išsineštą butelį iš jo atėmė. Iš karto po to E. S. grįžo atgal į prekybos salę, kurioje paėmė UAB „Rimi Lietuva“ priklausantį, turtą – vieną 0,5 talpos butelį alaus „Švyturio Baltas“, 2,99 Lt vertės, jį atsidaręs atvirai išgėrė dalį butelyje buvusio alaus ir praėjo už šį butelį su nugertu alumi nesumokėjęs pro kasą, kur buvo sulaikytas apsaugos darbuotojų, tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą jam turtą UAB“Rimi Lietuva“ priklausantį turtą – alų.

Taip pat E. S. 2014-11-22 apie 21.30 val. viešoje vietoje, UAB „Rimi Lietuva“ prekybos centre Nr. 38, Prancūzų g. 81, Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sulaikomas prekybos centro darbuotojų dėl pasikėsinimų padaryti vagystę, jų ir prekybos centre buvusių lankytojų akivaizdoje keikėsi necenzūriniais žodžiais, garsiai šaukė, tyčia ranka smogė į įėjimo į prekybos centrą durų stiklą, jį įskėlė, tyčia spirdamas sudaužė giros butelį, tyčia sulenkdamas sugadino du apsaugos vartelius, demonstravo kovinių imtynių veiksmus prekybos centro lankytojų atžvilgiu, jėga atidarinėjo automatines įėjimo į prekybos centrą duris, tokiu įžūliu ir vandališku elgesiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir viešąją tvarką.

E. S. teisiamajame posėdyje apklausiamas kaltu prisipažino visiškai, tačiau parodymus duoti atsisakė.

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė baudžiamojoje byloje yra įrodyta liudytojų A. S., A. D., I. T. parodymais, byloje esančia vaizdo medžiaga, kitais rašytiniais įrodymais.

Liudytoja A. S. parodė, kad šeštadienį, lapkričio 22 dieną, vakare, apie 21.30 val. ji dirbo parduotuvėje kasininke. Matė kaip apsaugos darbuotojos sulaikė labai girtą pilietį, kuris pradėjo priešintis. Viskas atrodė labai baisiai, nes tas pilietis buvo užsimaukšlinęs kapišoną, todėl ji jo veido gerai neįžiūrėjo. Jį apsaugos darbuotojos pradžioje buvo sulaikę, bet jis vėliau vėl įbėgo į prekybos salę, ir vėl iš jos išbėgo. Jį vėl bandė sulaikyti. Antrą kartą jam išeinant iš prekybos salės matė, kad jis nešėsi alaus butelį, nes praėjo pro jos kasą. Apsaugos darbuotojos vėl jį sulaikė už kasų. Jis buvo agresyvus, labai skeryčiojosi į visas puses. Ji pati tada žiūrėjo kaip apsaugoti kasą, terminalą, užsidarė cigarečių dispanserius, kad nepavogtų nieko. Pro jos kasą kaltinamasis praėjo du kartus. Pirmą kartą ji nespėjo pamatyti, ką jis pranešė pro kasą, bet jį sulaikė apsaugos darbuotojai. Bet jis nuo jų pabėgo ir vėl įpuolė į salę. Tai antrą kartą paėmė  tą minėtą alų. Apsaugos darbuotoja jį vijosi, bandė sulaikyti, bet jis viską stumdė. Matė, kaip pirmą kartą jį sulaikė apsaugos darbuotojai ir iš jo atėmė vieną degtinės butelį, kuris kainuoja virš 20 litų. Atrodo, kad pas jį buvo „Trejų devynerių“ butelis. Vieną tą butelį apsauga iš jo ir atėmė. Per antrą jo išėjimą matė tik alaus butelį. Tai buvo „Švyturio“ alus, kuris kainavo apie 3 litus. Jis turėjo tik vieną butelį alaus. Jis už kasų konfliktavo su apsaugos darbuotojais. Pirmą kartą jis pribėgo prie išėjimo durų, jį vijosi. Bet tada jis vėl grįžo atgal į salę. Jis ten bėgiojo prie durų ir atgal. Galiausiai, jis atplėšė duris ir išėjo. Atrodo, kad išėjimo duris apsaugos darbuotojai buvo užblokavę. Pašalinių žmonių tuo metu buvo. Buvo du jaunuoliai, kurie sėdėjo ant suoliuko, ir dvi moterys, kurios laukė prie durų išeiti. Tie žmonės buvo pakraupę, jiems buvo baisu. Tas žmogus atrodė neprognozuojamas. Degtinę, kurią atėmė iš kaltinamojo, tai apsaugos darbuotojai grąžino į salę, o su alumi nežino, kaip buvo. Jis kumščiais daužė apsaugos vartelius. Prekyboje esančių daiktų jis nesudaužė, nesugadino. Jis tikrai buvo neblaivus. Kai jis nešėsi alų, tai ji prašė jo sustoti ir susimokėti už alų, jis lyg stabtelėjo, pradėjo krapštyti pinigus, bet matėsi, kad jų neturi. Į jos prašymą jis nereagavo. Viskas atrodė baisiai. Jis bėgiojo, sakė keiksmažodžius, bet jo kalba buvo nerišli, nes buvo labai girtas. Tik paskui pamatė, kaip buvo sulaikytas ir atvestas į tarnybines patalpas. Nebuvo aišku, ką jis norėjo padaryti tuo momentu. Pastoviai to konflikto nestebėjo, nes prižiūrėjo kasą. Po įvykio matė, kad durų stiklas įskeltas.

Liudytoja A. D. parodė, kad tiesiog per kameras pastebėjo tą kartą šio žmogaus veidą, kuris ateidavo į parduotuvę ir anksčiau. Suvokė, kad gali įvykti toks dalykas, todėl atėjo prie kasų, kur jau buvo jos kolegė, stebėti ar jis susimokės už prekes. Matė, kaip kilo incidentas su kasininke, nes jis nenorėjo susimokėti, tai tada ji užblokavo išėjimo iš parduotuvės duris. Ir tada prasidėjo jo chuliganiški veiksmai. Jos dar bandė su kolege jį sulaikyti, bet jis panaudojo jėgą ir išsisuko. Tada jos atėmė iš  jo trauktinės butelį. Iš salės jis išsinešė  butelį žalių „Trejų devynerių“. Tai buvo vienas butelis 0,7 litro talpos. Kadangi išėjimo iš parduotuvės durys buvo užblokuotos, jis grįžo į prekybos salę, nes negalėjo išeiti iš parduotuvės. Jis į salę antrą kartą įėjo be trauktinė butelio, nes kolegė jį jau buvo atėmusi. Jis įėjęs į prekybos salę, paėmė alaus ir jį ten atsikimšo. Jis vaikščiojo su juo po salę. Jos jam sakė, kad reikia sumokėti. Į tai nieko neatsakė. Jis rėkė, veiksmais bandė provokuoti. Priešinosi sulaikomas. To alaus butelio jos iš jo neatėmė, leido jam atsigerti, kad jis nekeltų incidentų, nepradėtų muštis, nes parduotuvėje didžioji dalis klientų buvo moterys. Kol laukė ekipažo ir policijos, tai jis sudaužė įėjimo durų stiklą. Jis įskilo. Kaip duris daužė nematė, nes tuo metu ten nebuvo, tik matė kaip daužė apsaugos vartelius. Sulankstė juos su rankom ir kojom. Taip pat sudaužė jaunuolių giros butelį. Tie jaunuoliai išėjo, kai atsidarė durys. Kaltinamasis buvo agresyvus, chuliganiškas. Jis daugiausia viską darė veiksmais, jėga. Atvykęs ekipažas uždėjo antrankius ir paguldė ant grindų. Kol dar nebuvo atvykęs ekipažas, tai jis gražiuoju prašė atidaryti duris. Kai jam neatidarė, tada jis keikėsi, keiksmažodžius vartojo ant visų. Labiausiai pyko ant apsaugos darbuotojų ir kasininkės. Giros butelį jis sudaužė tyčia. Jis ten vaikščiojo pirmyn atgal, blaškėsi pro tuos jaunuolius. Jis pasilenkė trenkti vienam iš jaunuolių ir tą butelį su ranka, ar koja sudaužė. Jis sudaužė tą butelį specialiai. Prieš jas, moteris, jis smurto nenaudojo. Jis smurtavo prieš tuos vaikinus, kuriems sudaužė girą. Jis jiems buvo užsimojęs suduoti, bet ar pataikė ar ne, nežino.

Liudytoja I. T. parodė, kad 2014-11-22 21.30 val. į parduotuvę atėjo kaltinamasis, kuris buvo išgėręs. Jos tada nuėjo į apsaugos skyrių ir žiūrėjo jo tolimesnius veiksmus. Jis pasiėmė „Žalios trejos devynerios“ 0,7 ltr., butelį už  29,99 Lt. Matė, kad jis praėjo pro kasas, kur jį sulaikė bei paėmė iš jo tą butelį. Paskui jis grįžo vėl atgal į prekybos salę. Pasiėmė alų. Vieną butelį „Švyturio baltas“ jos paėmė, bet paskui jis vėl grįžo ir pasiėmė dar vieną butelį. Tada jos jau jam nieko nesakė, tai jis tą butelį atsidarė. Duris buvo jau užblokavę, bet paskui jos atsidarė. Kaltinamasis tada išėjo į lauką, kur atvažiavo apsaugos ekipažas ir jį sulaikė. Uždėjo jam antrankius ir laukė tada policijos.

UAB“Rimi Lietuva“ 2014-11-22 pareiškime nurodyta, kad UAB“Rimi Lietuva“ prekybos centre Nr. 38 2014-11-22 apie 21.30 val. apsaugos darbuotoja I. T. pro kamerą pastebėjo E. S., kuris pavogė butelį žalios trejos devynerios, kurio kaina 30,99 Lt., ir baltą Švyturio alų, kurio kaina 2,99 Lt. Sulaikomas pilietis buvo agresyvus, todėl buvo užblokuotos durys. Tada šis pilietis sudaužė durų stiklą, apsaugos vartelius, o parduotuvėje chuliganiškai elgėsi, nes priekabiavo prie žmonių, sukėlė muštynes, jėga atidarė užblokuotas duris, nepakluso sulaikymui (b.l. 3). Analogiškos aplinkybės nurodytos ir 2014-11-22 dienos pranešime dėl asmens sulaikymo saugomame objekte (b.l. 20).

2014-11-22 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vietoje, prekybos centre „Rimi“, esančiame Kaune, Prancūzų g. 81, įėjimo durų stiklas įskilęs, viduje prie suoliuko ant grindų matyti sudaužytas stiklinis giros butelis (b.l. 5-8).

Peržiūrėjus teisiamajame posėdyje vaizdo įrašus, esančius pateiktame kompaktiniame diske (b.l. 14-15) nustatyta, kad juose užfiksuotas asmuo baltomis (šviesiomis) kelnėmis yra E. S.. Tą atsakydamas po peržiūros į klausimą patvirtino ir pats kaltinamasis (b.l. 94). Vaizdo įraše užfiksuota, kaip jis demonstruoja jėgos ir kitokius kovinius veiksmus, bando išeiti pro užblokuotas duris jėga, o vėliau yra sulaikomas. Jo rankoje matyti ir laikomas alaus butelis.

Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokole užfiksuota, kad E. S. 2014-11-22 22.58 val. nustatytas 1,77 promilių neblaivumas (b.l. 23).

Bylą atiduodant teismui kaltinamojo nusikalstamos veikos dėl alkoholinių gėrimų pagrodimo iš parduotuvės buvo kvalifikuotos kaip du atskiri epizodai(realioji nusikalstamų veikų sutaptis) pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. kaip pasikėsinimai atvirai pagrobti svetimną turtą. Bylos nagrinėjimo teisme metu prokurorė pateikė prašymą pkeisti nusikalstamos veikos kvalifikaciją antrame vagystės apizodė (dėl alaus butelio) į LR BK 178 str. 2 d. kaip baigto nusikaltimo.

Tačiau įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas sprendžia, kad tokia veikos kvalifikacija yra teisinga tik iš dalies, tai yra tiek, kiek buvo ji buvo kvalifikuota kaip atviroji vagystė ir kaip baigtas nusikaltimas, o ne pasikėsinimas pagrobti svetimą turtą.

Teismas pažymi, kad pasikėsinimu pripažįstamas toks veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Šiuo atveju kaltininkui niekas nesutrukdė grįžus į prekybos salę iš karto po to, kai iš jo buvo atimtas pabandytas išsinešti alkoholinio gėrimo pirmasis butelis, pasiimti butelį alaus ir jį atsidarius imti gerti, todėl dėl suvartoto butelyje buvusio alaus jo veika laikytina baigta. Nustatytos aplinkybės, rodančios kaltinamajį netrukdomai galėjus naudotis parduotuvės turtu – alumi (jį netrukdomai gerti nereaguojant į raginimus susimokėti, rodo, kad jis pagrobtu turtu jau laisvai disponavo pagal savo valią, todėl tokie veiksmai kvalifikuojami tik kaip baigtas nusikaltimas.

Taip pat teismas nagrinėjamu atveju sprendžia, kad E. S. veika tiek dėl butelio „Žalios devynerios“ vagystės, tiek ir dėl butelio alaus vagystės, turi būti kvalifikuojama ne kaip du atskiri apezidai, o kaip viena tęstinė veika. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai kaltininkui pavyksta pagrobti tik dalį, o ne visą turtą, į kurį jis kėsinosi, veika kvalifikuojama kaip baigtas nusikaltimas pagal faktiškai kilusias pasekmes, išskyrus atvejus, kai konkuruoja dvi kvalifikuojančius požymius numatančios normos, nustatytos skirtingose LR BK straipsnio dalyse. Tokiu atveju, esant dviejų specialių kvalifikuojančius požymius numatančių normų konkurencijai, taikytina ta norma, kurioje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už pavojingesnę nusikalstamą veiką. Taigi, nagrinėjamu atveju E. S. nusikalstama veika dėl alkoholinių gėrimų vagystės galėtų būti kvalifikuojama kaip pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką tik tokiu atveju, jeigu viso turto (alkoholinių gėrimų), kuriuos jis kėsinosi pagrobti (alaus ir trauktinės) vertė būtų didesnė nei 250 MGL, kas yra kvalifikuojantis nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 178 str. 3 d., požymis. Tačiau šiuo atveju tokių faktinių duomenų nėra, todėl nenustačius didelės vertės kvalifikuojančio požymio, jo veika kvalifikuota kaip baigtas nusikaltimas pagal kitą specialų kvalifikuojantį požymį (atviras svetimo turto pagrobimas), numatytą mažiau pavojingesnės veikos sudėtį numatančio LR BK 178 str. 2 d. dispozicijoje.

Teismas taip pat pažymi, kad tik tinkamai įvertinus subjektyviuosius veikos požymius, įmanoma nustatyti, ar kaltininko atliktų veiksmų visuma vertintina kaip kelios atskiros nusikalstamos veikos, ar jie yra tik vienos tęstinės nusikalstamos veikos epizodai.

Tęstiniu nusikaltimu laikoma veika, susidedanti iš tapačių veiksmų, esant vieningai tyčiai ir siekiant vieningo rezultato. Tokio nusikaltimo ypatumas yra tas, kad jis daromas ne ištisai, o susideda iš atskirų veiksmų, kurie kitomis aplinkybėmis yra savarankiški nusikaltimai. Šiuo nagrinėjamu atveju, kaip nustatyta E. S. padaryti veiksmai buvo tapatūs. Kiekvienu atveju jais buvo siekiama vieningo rezultato - pagrobti alkoį, grobimas buvo vykdomas analogišku būdu - atvirai, toje pačioje vietoje, tapatūs atskiri veiksmai faktiškai buvo atlikti vienu ir tuo pačiu laiku (apie 21.30 val.). Veiksmai buvo padaryti vieninga tyčia bei turint vieningą ir vienintelį sumanymą pagrobti alkoholio, kas matyti iš to, kad nuteistasis grobdavo tik alkoholinius gėrimus ir savo veiką tęsė kiekvienu atveju iš karto po to, kai apsaugos darbuotojos atimdamo bandoma išsinešti butelį.

Nustačius, kad nusikaltimai padaryti vieninga tyčia ir siekiant vieningo rezultato, veika turi būti pripažįstama tęstine. Tokiu atveju veikos kvalifikavimui kaip baigro nusikaltimo visiškai jokios reikšmės neturi tai, kad tokios tęstinės nusikalstamos veikos atskiruose epizoduose kaltininkui dėl kokių nors priežasčių nepavyko pagrobti svetimo turto (kaip šiuo atveju pirmojo „Žalių devynerių“ butelio), nes veika laikoma baigta pagrobus bent dalį norėto pagrobti turto (kaip šiuo atveju butelį alaus, kurį kaltinamasis išgėrė).

Kaip minėta, kaltinamojo padaryta veika visiškai atitinka ir atvirosios vagystės kvalifikuojantį požymį.

Pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį. Šie vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Šiame LR BK straipsnyje numatytos atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis ją nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso. Tuo tarpu slapta vagystė yra tada, kai: 1) svetimas turtas pagrobiamas nesant nukentėjusiojo arba pašalinių asmenų, taip pat jiems esant, tačiau nepastebint kaltininko veiksmų (nejaučiant, negirdint, nematant); 2) nukentėjusysis ar pašaliniai asmenys mato ir suvokia kaltininko veiksmus, tačiau parodo, kad nieko nesupranta, o kaltininkas įsitikinęs, kad veikia slaptai; 3) turtas pagrobiamas pastebint nukentėjusiajam arba pašaliniams asmenims, tačiau jie dėl mažametystės, ligos ar kitokios būsenos (pavyzdžiui, girtumo, narkotinio apsvaigimo) nesuvokia kaltininko veiksmų, ir kaltininkas tai supranta (kasacinės nutartys Nr. 2K-415/2008, 2K-136/2011).

Taigi, iIštyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis E. S. veikdamas tiesiogine tyčia atvirai grobė svetimą, UAB“Rimi Lietuva“ priklausantį turtą – alkoholinius gėrimus (butelį trauktinės„Žalios devynerios“ bei butelė alaus „Švyturio Baltas“) ir savo sumanymą iš dalies įgyvendino. Kaip matyti iš byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų, E. S. nusikalstamai veikė viešai, atvirai iš parduotuvėje esančios lentynos paimdamas ir atvirai rankose pro kasos praėjimą išsinešdamas alkoholinius gėrimus, o alų dar ir atsidarydamas bei demonstratyviai išgerdamas, tai darė parduotuvės darbuotojos kasininkės bei apsaugos darbuotojų, kurios į tai sureagavo, o taip pat parduotuvėje buvusių kitų pirkėjų akivaizdoje. Iš kasininkės, apsaugos darbuotojų veiksmų matyti, kad E. S. paimant alkoholinius gėrimus, juos nešant pro kasą, o alų prieš tai dar atidarant ir išgeriant, jos pamatė šią neteisėtą veiką ir patį turto (alkoholio) pagrobimo (alaus iš butelio išgėrimą) faktą bei aiškiai tai suprato, dėl ko atitinkamai reagavo užblokuodama parduotuvės išėjimo duris.

Iš to, kad E. S. iš parduotuvės nešinas paimtu ir iki galo dar nespėtu išgerti alaus buteliu norėjo pasišalinti nesumokėjęs ir greitai, matyti, kad ir jis pats suvokė, kad tiek dirbanti kasininkė, apsaugos darbuotojos, kiti parduotuvėje esantys pirkėjai, matantys jį išsinešant iš parduotuvės alų, supranta jo nusikalstamų veiksmų pobūdį, dėl ko ir ėmėsi atitinkamų priemonių reaguojant į tokius jo veiksmus. Taigi nustačius aplinkybę, kad E. S. veiksmai padaryti matant kitiems asmenims, suvokiantiems, jog grobiamas svetimas turtas, jam pačiam suprantant, kad tokie jo veiksmai buvo pastebėti, tačiau to nepaisant, konstatuotina, kad jis svetimą turtą pagrobė atvirai (atsidaręs išgėrė alaus butelį ir išėjo praėjo pro kasą už tai nesumokėjęs). Todėl jo veika dėl alkoholinių gėrimų pagrobimo atitinka vienos tęstinės baigtos nusikalstamos veikos pagal LR BK 178 str. 2 d. požymius. Dėl to būtent taip ir turi būti teisingai kvalifikuojama jo padaryta veika.

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus taip pat darytina išvada, kad kaltinamasis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, vandališkais veiksmais (ranka smogė į įėjimo į prekybos centrą durų stiklą ir jį įskėlė, tyčia spyrė ir sudaužė giros butelį, tyčia sulenkė ir taip sugadino du apsaugos vartelius, demonstravo kovinių imtynių veiksmus prekybos centro lankytojų atžvilgiu, jėga atidarinėjo automatines įėjimo į prekybos centrą duris) ir necenzūriniais žodžiais parduotuvės darbuotojų bei klientų atžvilgiu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tokiu būdu padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d.

Pagal LR BK 284 str. 1d. atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Iš straipsnio dispozicijos matyti, kad aptariama veika gali būti padaryta keturiais alternatyviais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais. Veikiant bet kuriuo iš nurodytų būdų ar keliais jų visi veiksmai turi būti atlikti viešoje vietoje, dėl veiksmų turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ir tvarka. Analizuojant minėto nusikaltimo sudėti teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad grasinimai – tai žmonių bauginimas žodžiais ar veiksmais. Viešosios tvarkos pažeidimas gali pasireikšti tokiais bauginimo būdais, kurie žmonėms pirmiausia kelia smurto, turto sunaikinimo ar sugadinimo ar kitų panašių agresyvių veiksmų baimę, o vandališki veiksmai gali pasireikšti ir būti suprantami kaip svetimo turto daužymas, padegimas ar kitoks niokojimas. Todėl pagal byloje nustatytas aukščiau aptartas aplinkybes yra neabejotinai aiškiai matyti, kad E. S. būtent vandališkais veiksmais, o taip pat ir necenzūriniais žodžiais viešoje vietoje veikė nusikalstamai, ko pasėkoje pademonstravo nepagarbą ne tik parduotuvės darbuotojų, bet ir jos klientų atžvilgiu,  ir tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį.

Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl nustatytos pasekmės lemia pačios veikos baigtumo momentą. Iš to matyti, kad E. S. veika teisingai kvalifikuota kaip baigta nusikalstama veika, numatytą LR BK 284 str. 1 d.

Taigi, konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje Ištirtų įrodymų visuma yra pagrindas E. S. pripažinti kaltu padarius LR BK 178 str. 2 d. ir LR BK 284 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas ir paskirti bausmę.

E. S. atsakomybe lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamus nusikaltimus, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skiriant kaltinamajam bausmę (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.). E. S. padarė vieną apysunkį ir vieną nesunkų nusikaltimus jis veikė tiesiogine tyčia, nusikaltimus padarė būdamas anksčiau jau teistas po du kartus Lietuvoje ir Didžiojoje Britanijoje, Lietuvoje iki dabar neatlikęs paskutiniu nuosprendžiu paskirtos bausmės – baudos, kas rodo jo visiškai nekritišką požiūrį į nusikaltimus. Konstatuotina, kad tai parodo ir tai, kad kaltinamasis nesistengia pasitaisyti, taikytis prie socialiai priimtinų elgesio taisyklių ir ateityje nenusikalsti, bet yra linkęs daryti nusikalstamas veikas. Tuo pačiu tai reiškia, kad kaltinamajam yra pagrindas skirti griežtesnę savo rūšimi bausmę. Nors kaltinamasis yra recidyvistas BK 27 str. prasme, kuriam įstatymas numato tipinę bausmę – laisvės atėmimą (BK 56 str.), teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslus galima pasiekti kaltinamajam neskiriant pačios griežčiausios rūšies bausmės. Skiriant bausmę ir nustatant jos dydį taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis yra nedirbantis, nevedęs, į tai, kad jo veika buvo padaryta nedidelė žala (dėl išgerto alaus butelio), kuri yra atlyginta, į nustatytas jo atsakomybę sunkinančią bei lengvinančią aplinkybes.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už jo padarytus nusikaltimus skirtina BK 178 str. 2 d. ir BK 284 str. 1 d. sankcijose numatyta bausmė – laisvės apribojimas. Bausmės dydis nustatytinas ne didesnis nei nurodytos sankcijoje laisvės apribojimo bausmės dydžio vidurkis. E. S. paskyrus bausmę, ji turės būti sumažinta vienu trečdaliu (BK 64¹ str.), nes tam yra visos reikalingos sąlygos (byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą). Pažymėtina, kad nežiūrint to, kad kaltinamasis atsisakė teisme duoti parodymus, jis prisipažino visiškai padaręs nusikaltimus pagal kaltinimą, tą patį padarė ir ikiteisminio tyrimo metu, kur davė parodymus, be to, teisiamajame posėdyje peržiūrėjus vaizdo įrašą, patvirtino, kad įraše užfiksuotas asmuo yra jis. Taigi, kaltinamasis niekaip neneigė jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymo, todėl tai turi būti vertinama ne tik, kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, bet ir kaip pagrindas bausmei vienu trečdaliu sumažinti. Taip pat teismas pažymi, kad paskirta šiuo nuosprendžiu bausmė turės būti subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir iki dabar neatlikta bausme – bauda.

Byloje buvo gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos elektroniniu parašu pasirašyta ir elektroniniu paštu atsiųsta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, patirtų dėl advokato, teikusio antrinę teisinę pagalbą įtariamajam E. S. šioje byloje.

Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Kadangi šioje byloje kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, kuris numato, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka, tai tokio advokato darbo apmokėjimui valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos iš esmės galėtų būti priteisiamos iš kaltu pripažinto E. S. vadovaujantis jau minėtomis BPK 106 str. nuostatomis.

              Tačiau nagrinėjamu atveju minėtų išlaidų priteisti nėra pagrindo. Pirma, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos rašte (pažymoje) nėra suformuluotas prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybės naudai, todėl tokia pažyma traktuojama kaip informacinio pobūdžio ir jokiu būdu neįpareigojanti teismą šias išlaidas priteisti iš nuteistojo. Antra, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos. Analogiškai tokio pobūdžio klausimai sprendžiami ir aukštesniųjų teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-540/2014).

Byloje esantys daiktiniai įrodymai nuosprendžiui įsiteisėjus – diskas su vaizdo įrašu, saugomas voke (b.l. 15) baudžiamojoje byloje, paliktinas byloje kaip dokumentinė tyrimo medžiaga (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

              Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos   baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 ir 2 dalimis, 304 str., 305 str. 1 d., 5, d., 6 d., 307 str. 1 d., 6 d., 7 d.,

  n u s p r e n d ė :

E. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 178 str. 2 d ir BK 284 str. 1 d., ir paskirti jam bausmes:

- pagal BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimo bausmę 9 mėnesiams, įpareigojant nuo 22 val. iki 5 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, ir per 5 mėnesius išdirbti 60 valandų neatlygintinai sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

- pagal BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimo bausmę 6 mėnesiams, įpareigojant nuo 22 val. iki 5 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, ir per 3 mėnesius išdirbti 40 valandų neatlygintinai sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti subendrintą laisvės apribojimo bausmę vieneriems metams, įpareigojant nuo 22 val. iki 5 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, ir per 9 mėnesius išdirbti 90 valandų neatlygintinai sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti laisvės apribojimo bausmę 9 mėnesiams, įpareigojant nuo 22 val. iki 5 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, ir per 6 mėnesius išdirbti 60 valandų neatlygintinai sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 2 dalimis paskirtą bausmę subendrinti visiško sudėjimo būdu su 2008-09-03 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir iki dabar neatlikta bausme 6 MGL (780 litų) bauda ir skirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės apribojimo bausmę 9 mėnesiams, įpareigojant nuo 22 val. iki 5 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, ir per 6 mėnesius išdirbti 60 valandų neatlygintinai sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir  6 MGL (780 litų/225 Eurai) baudą.

Į paskirtos galutinės laisvės apribojimo bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 str., įskaityti laikotarpį nuo 2014-11-22 iki 2014-11-24, kai E. S. buvo sulaikytas, prilyginant  1 (vieną) sulaikymo dieną 2 (dviems) laisvės apribojimo dienoms.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti: diską su vaizdo įrašu, saugomą voke baudžiamojoje byloje, palikti byloje kaip dokumentinę tyrimo medžiagą (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato, gynusio procese E. S., darbui apmokėti iš E. S. nepriteisti.

Išaiškinti E. S., kad jam paskirtoji bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pristatyti Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.