Civilinė byla Nr. e2A-1587-934/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-39010-2017-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.1; 3.3.1.1; 3.3.1.18

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Visvaldo Kazakiūno, Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės T. F. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-01-24 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės T. F. ieškinį atsakovei J. I. dėl skolos priteisimo.  

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.        Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 4 803,04 Eur skolos, 5 proc. metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad S. M. prašymu suteikė jo sutuoktinės dukrai J. A. (dabar – I.) paskolą, pervesdama lėšas į jos banko sąskaitą. Pažymėjo, kad piniginės lėšos nebuvo grąžintos, nors po S. M. mirties ieškovė buvo susitikusi su atsakove ir žodžiu ragino grąžinti pinigines lėšas.

2.        Atsakovė atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog banko sąskaita, į kurią buvo pervestos lėšos, ji nesinaudojo, o sąskaitos naudojimą, valdymą bei disponavimą buvo perleidusi savo patėviui S. M.. Pažymėjo, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, kadangi ieškovės pervestomis lėšomis J. Iter niekada nesinaudojo, o šios lėšos buvo skirtos išimtinai S. M.. Atsakovės nuomone, tarp ieškovės ir atsakovės patėvio galimai buvo susiklostę ne paskolos, bet dovanojimo teisiniai santykiai. Atsiliepime pažymėjo, jog ieškovė iš atsakovės vardu atidarytos banko sąskaitos taip pat yra gavusi piniginių lėšų.

3.        Dublike ieškovė sutiko su atsakovės argumentu, jog iš atsakovės banko sąskaitos į ieškovės banko sąskaitą buvo pervesta 868,86 Eur suma, todėl savo ieškinio reikalavimą sumažino iki 3 934,18 Eur. Ieškovė nesutiko su atsakovės pozicija, kad pervestos lėšos yra parama ar dovana, pažymėjo, kad pervestų lėšų panaudojimas nėra laikytina reikšminga aplinkybe šios civilinės bylos kontekste, kadangi lėšos bet kuriuo atveju turi būti grąžintos. Taip pat pabrėžė, kad ieškinys yra pareikštas tinkamai atsakovei, o net ir tuo atveju, jei teismas spręstų, jog lėšos priteistinos iš atsakovės kaip S. M. įpėdinės, tai nebūtų pagrindas atmesti ieškinį.

4.        Triplike atsakovė palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad žodiniu susitarimu buvo suteikusi S. M. teisę naudotis, valdyti ir disponuoti jos vardu atidarytoje banko sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis ir su šia banko sąskaita susieta banko kortele, tačiau AB DNB banko (dabar – Luminor bank AB) apie šią aplinkybę neinformavo. Šią atsakovės nurodytą aplinkybę gali pagrįsti ir tai, jog lėšų judėjimas banko sąskaitoje vyko ir tada, kai atsakovė būdavo išvykusi į užsienį. Pabrėžė, kad ieškovė neneigia to fakto, kad su atsakove nėra pažįstamos, jokių sandorių viena su kita niekada neturėjo ir atsakovė pinigų ieškovės skolinti niekada neprašė. Atsakovės nuomone, ji pervestų lėšų neturi grąžinti nei kaip asmeninė skolininkė, nei kaip asmuo, atsakantis už palikėjo S. M. skolas. 

5.       Ieškovė pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose pabrėžė, kad teismas, nepaisant to, ar procesiniame dokumente nurodytas teisinis pagrindas ir ar šis pagrindas nurodytas teisingai, privalo nuspręsti, koks įstatymas turi būti taikomas ir jo pagrindu įvertinti teisinį reiškiamų reikalavimų pagrįstumą. Ieškovė akcentavo, jog tuo atveju, jei teismas laikytų, kad tarp šalių nesusiklostė paskolos teisiniai santykiai, taikytinos nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančios teisės normos.

6.       Atsakovė pateiktame atsiliepime į rašytinius paaiškinimus pabrėžė, kad ji niekaip nėra praturtėjusi dėl ieškovės veiksmų, t. y., ieškovės atliktų 7 piniginių perlaidų į atsakovės vardu atidarytą banko sąskaitą naudojosi, jas valdė ir disponavo S. M., bet ne atsakovė. Taip pat pažymėjo, kad nėra priežastinio ryšio tarp ieškovės turto sumažėjimo ir atsakovės turto pakitimo, kadangi toks priežastinis ryšys galėtų būti konstatuotas tik tarp S. M. praturtėjimo ir ieškovės turto sumažėjimo. Papildomai pažymėjo, kad jeigu ieškovės mokėjimų tikslas buvo paskolos suteikimas, ieškovė prisiėmė riziką, jog tokie mokėjimai gali būti nepripažinti kaip paskolos suteikimas, o įvertinti kaip finansinė parama ar dovana.

7.       Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė palaikė ieškinį, tripliką ir rašytinius paaiškinimus juose išdėstytais motyvais, prašė ieškinį tenkinti.

8.       Atsakovė ir jos atstovė teismo posėdžiuose su ieškiniu nesutiko visiškai, palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus.

II. Byloje priimto teismo procesinio sprendimo esmė

9.        Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-01-24 sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės T. F. 2186,95 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės J. I. naudai bei  5 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.

10.       Teismas sprendimą grindė tokiais motyvais:

10.1                      Byloje esantys rašytiniai įrodymai ir atsakovės paaiškinimai pagrindžia aplinkybę, jog ji savo banko sąskaitos duomenis, banko kortelę bei elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis buvo perdavusi naudoti, valdyti ir disponuoti patėviui S. M., siekdama padėti jam išvengti antstolių vykdomų išieškojimų. Nepaisant to, teismui pateiktas Luminor Bank AB raštas patvirtinantis, kad J. A. (dabar – I.) nebuvo informavusi ir suteikusi Luminor banke įgaliojimų naudoti/valdyti/disponuoti savo banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) kitiems asmenims. Nepranešus bankui apie suteikimą kitam asmeniui naudoti, valdyti ar disponuoti banko sąskaitą, laikytina, kad lėšas naudojantis asmuo veikia asmens, kurio vardu atidaryta banko sąskaita, vardu. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas nesutiko su atsakovės pozicija, kad ji yra netinkama bylos šalis;

10.2                      Teismas akcentavo, jog ieškovė mokėjimo paskirtyse nurodė „sąskaitos papildymas“ ir pinigų pervedimo tikslą iš esmės įrodinėjo tik savo paaiškinimais teismo posėdžio metu. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, galinčių patvirtinti, kad pinigų pervedimo tikslas buvo paskolos atsakovei suteikimas. Teismas padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju byloje esančių duomenų nepakanka daryti išvadai, kad ieškovę ir atsakovę siejo paskolos teisiniai santykiai. t.y. ieškovė neįrodė, kad pervesdama pinigus į atsakovės banko sąskaitą suteikė paskolą. 

10.3                      Teismas sprendė, jog atsakovė tikėtinai pagrindė, kad jos banko sąskaita naudojosi S. M., kadangi iš atsakovės banko sąskaitos išrašo nustatyta, kad grynųjų pinigų ir kitos operacijos atsakovės banko sąskaitoje vyko net jai esant užsienyje, be to, iš S. M. banko sąskaitos išrašo matyti, kad S. M. savo banko sąskaita nuo 2012-11-26 aktyviai nebesinaudojo, o jo lėšos buvo nuskaitomos antstolių.

10.4                      Byloje jokių duomenų, kad ieškovė mokėjimus į atsakovės sąskaitą būtų atlikusi ne savanoriškai, t. y. dėl suklydimo, apgaulės ar pan. – nėra. Teismo vertinimu, ieškovė aiškiai neapibrėžusi, kokiu teisiniu pagrindu ir kuriam galutiniam gavėjui (atsakovei ar S. M.) periodiškai pervedinėjo lėšas, prisiėmė riziką, kad šalis siejusius teisinius santykius bus sudėtinga pagrįsti įrodymais bei riziką, kad be pagrindo įgytas turtas bus neišreikalautas. Kadangi byloje konstatuotas savanoriškas turto perdavimas asmens, žinojusio, kad jis neprivalo vykdyti prievolės, šis turtas iš jį gavusio asmens negali būti išreikalautas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11.       Ieškovė T. F. apeliaciniu skundu skundžia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-01-24 sprendimą, prašo jį panaikinti bei spręsti klausimą iš esmės – priteisti iš atsakovės J. A. ieškovės naudai 3 934,18 Eur skolos, 5 proc. metines procesines palūkanas bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

12.       Ieškovės apeliacinio skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:

12.1.                      Pareiga įrodyti turto gavimo egzistavimo pagrindą šios kategorijos bylose tenka atsakovui. Konkrečiu atveju atsakovė ne tik, kad nenurodė, bet juo labiau neįrodė egzistuojant kokį nors piniginių lėšų gavimo pagrindą. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, nors viena vertus ir nustatė, jog piniginės lėšos buvo pervestos nesant teisinio pagrindo, kita vertus, sprendė, kad atsakovė gavusi į sąskaitą pinigines lėšas, ir panaudojusi jas savo reikmėms, neturi pareigos tokias pinigines lėšas grąžinti;

12.2.                      Atsakovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme rėmėsi tik tokia aplinkybe, jog neva banko sąskaitą ir banko kortelę buvo perdavusi naudotis S. M., tačiau tokių savo teiginių niekaip neįrodė. Akivaizdu, jog atsakovė gavo pinigines lėšas ir pati jas naudojo, o dabar vengia pareigos tokias pinigines lėšas grąžinti;

12.3.                      Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad S. M. naudojosi savo asmenine banko sąskaita, o atsakovei išvykus į užsienį, kitas asmuo naudojosi jos banko kortele, kadangi šia kortele galėjo naudotis bet kas, o ji nebuvo uždaryta net ir po S. M. mirties;

12.4.                      Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir byloje esančių ieškovės paaiškinimų, nepasisakė, kodėl jų nevertina ir juos atmeta. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, dėl ko priėmė visiškai nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

12.5.                      Keltinas pagrįstas klausimas dėl pirmosios instancijos 2018-09-04 teismo posėdžio garso įrašo kokybės, kadangi garso įrašo kokybė labai prasta, formuojasi didelis garsinis fonas, kuris apsunkina garso įrašo klausimą, o kai kurių šio garso įrašo sakinių bei juos pasakiusių asmenų negalima identifikuoti. Apeliantės vertinimu, šios aplinkybės sudaro absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 168 straipsnio 1 dalis), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

13.       Atsakovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.  

14.       Atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:

14.1.                       Apeliaciniame skunde gausiai cituojama kasacinio teismo praktika, tačiau ji niekaip nepagrindžia skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumo ir jo argumentų, padarytų nagrinėtos bylos aplinkybių ir įrodymų kontekste;

14.2.                       Apeliantė iškraipo teismo sprendimo motyvus ir pateikia juos fragmentiškai, įterpdama savo niekuo nepagrįstą vertinimą. Apeliantė net kelis kartus nurodo kaip teismo konstatuotas aplinkybes, nors tokių teiginių skundžiamame sprendime nėra. Teismas nekonstatavo, jog atsakovė būtų gavusi ir/ar naudojusis ieškovės pervestomis lėšomis, o tai, kad jos buvo pervestos į atsakovės vardu atidarytą sąskaitą, byloje net nebuvo ginčo;

14.3.                      Atsakovė nėra niekaip praturtėjusi dėl ieškovės veiksmų, kadangi banko sąskaita ir kortele naudojosi, valdė ir disponavo S. M.. Be to, atsakovės praturtėjimui ieškovės sąskaita nėra jokio teisinio pagrindo, t.y. nei įstatymo, nei sutarties.

14.4.                      Ieškovė, atlikdama periodinius mokėjimus į atsakovės sąskaitą, dėl kurių niekuomet nesitarė ir nebendravo su pačia atsakove, kartu prisiėmė riziką, kad ginčo atveju, tokie mokėjimai gali būti nepripažinti kaip paskolos suteikimas, o vertintini kaip finansinė parama ar dovana;

14.5.                      Apeliantės skunde keliamas reikalavimas grąžinti bylą nagrinėti iš naujo vien dėl nekokybiško teismo posėdžio garso įrašo yra neproporcingas ir absoliučiai nesuderinamas su proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei operatyvumo principais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

I. A. instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

15.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

16.       Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės T. F. ieškinys atsakovei J. I. dėl skolos priteisimo, pagrįstumo ir teisėtumo.

17.       Byloje nustatyta, kad ieškovė T. F. į atsakovės J. A. (dabar – I.) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) per laikotarpį nuo 2013-07-29 iki 2016-01-29 atliko septynis mokėjimus ir iš viso pervedė bendrą 4803,04 Eur sumą, mokėjimo paskirtyse nurodydama „sąskaitos papildymas“. Tarp šalių kilo ginčas dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo bei dėl ieškovės lėšų, pervestų į atsakovės banko sąskaitą grąžinimo.

Apeliacinis skundas netenkintinas. 

18.       Paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino. Tais atvejais, kai sutarties turinys nepatvirtina, kad paskolos dalykas buvo perduotas paskolos gavėjui, pareiga įrodyti paskolos dalyko perdavimo faktą tenka paskolos davėjui. Tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs reikalavimai – jų turinys turi patvirtinti paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pvz., ,,pinigus gavau“, ,,ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“ ir pan.), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-14 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018 22 punktą ir jame nurodytą praktiką; 2018-05-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-378/2018).

19.       Pažymėtina, jog apeliaciniame skunde nesiremiama paskolos teisinių santykių tarp ieškovės ir atsakovės egzistavimu ar jų ginčijimu, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas tik apeliacinio skundo argumentus, plačiau nepasisako dėl su paskolos teisiniai santykiais susijusių šalių argumentų ir bylos aplinkybių bei jų nevertina. Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, kad byloje esančių duomenų nepakanka daryti išvadai, kad ieškovę ir atsakovę siejo paskolos teisiniai santykiai. t.y. ieškovė neįrodė, kad pervesdama pinigus į atsakovės banko sąskaitą suteikė paskolą.

20.       Apeliantė apeliaciniame skunde rėmėsi nepagrįsto praturtėjimo institutu ir pažymėjo, jog atsakovė neįrodė egzistuojant kokį nors piniginių lėšų gavimo pagrindą, nors tokia pareiga šios kategorijos bylose tenka jai. Negana to, pirmosios instancijos teismas, nors viena vertus ir nustatė, jog piniginės lėšos buvo pervestos nesant teisinio pagrindo, kita vertus, sprendė, kad atsakovė gavusi į sąskaitą pinigines lėšas, ir panaudojusi jas savo reikmėms, neturi pareigos tokias pinigines lėšas grąžinti. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės teiginiais nesutinka.

21.       Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad šios kategorijos bylose ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, o pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui, todėl ieškovui pakanka įrodyti nepagrįsto turto įgijimo aplinkybes, o atsakovas, teigdamas, kad turtas įgytas pagrįstai, turi pateikti įrodymus, esančius tokio turto įgijimo pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-687/2018).

22.       Vertinant šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimus kaip įrodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Įrodymai, kurie yra fizinių asmenų – civilinės bylos šalių – paaiškinimuose gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, duoti gera valia, be pašalinės įtakos, faktinius duomenis gaunant tiesiogiai (stebint, skaitant, klausant ar kitokiu būdu tiesiogiai surenkant informaciją), turint normalius gebėjimus rinkti, įsiminti, atgaminti ir perteikti informaciją, sugebant būti pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Jeigu šių reikalavimų asmens gebėjimai ar teikiama informacija neatitinka, tai įrodymai vertinami pagal konkrečias aplinkybes kaip mažiau patikimi, abejotini ar nepatikimi (CPK 185, 186 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-09-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-400-701/2016).

23.       Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės buvimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-25 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

24.       Apeliacinės

25.       Apeliacinės

26.       Taigi, apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas įvertino tiek vienos šalies, tiek kitos šalies argumentus, paaiškinimus, rašytinius įrodymus, nepažeisdamas įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių taisyklių. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vien tai, kad apeliantė turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesines teises normas bei nesudaro pagrindo priimtą sprendimą panaikinti ar pakeisti.

Dėl garso įrašo kokybės

27.       Apeliaciniame skunde apeliantė iškėlė klausimą dėl pirmosios instancijos 2018-09-04 teismo posėdžio garso įrašo kokybės. Pasak apeliantės, garso įrašo kokybė labai prasta, formuojasi didelis garsinis fonas, kuris apsunkina garso įrašo klausimą, o kai kurių šio garso įrašo sakinių bei juos pasakiusių asmenų negalima identifikuoti. Apeliantės vertinimu, šios aplinkybės sudaro absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 168 straipsnio 1 dalis).

28.       CPK 329 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintas vienas iš absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų – kai byloje nėra teismo posėdžio protokolo, kai ji išnagrinėta žodinio proceso tvarka. Pagal CPK 168 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1480 redakcija) kiekvienas žodinis bylos nagrinėjimas fiksuojamas teismo posėdžio garso įrašu, išskyrus CPK nustatytus atvejus. Teismo posėdžio garso įrašas laikomas teismo posėdžio protokolu ir yra sudedamoji bylos dalis. Kai dėl techninių priežasčių nepavyksta tinkamai užfiksuoti teismo posėdžio ar jo dalies garso įrašu, bylą nagrinėjantis teismas šalies prašymu arba savo iniciatyva priima nutartį pakartoti procesinį veiksmą, kurio nepavyko garso įrašu užfiksuoti.

29.       Apeliacinės

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo  

30.       CPK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, ši taisyklė taikoma ir žyminiam mokesčiui, kurį šalis sumoka paduodama apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Teismui netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteistinos.

31.       Maksimalūs advokato ar advokato padėjėjo atlyginimo už suteiktas teisines paslaugas civilinėse bylose dydžiai ir jų nustatymo kriterijai yra pateikti Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 redakcija) (toliau – Rekomendacija).

32.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip patvirtintų Rekomendacijoje. Atsakovė nurodė, kad ji patyrė 718,44 Eur dydžio išlaidas už teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, kurias ji prašo priteisti iš ieškovės. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, neviršija Rekomendacijoje nustatytų maksimalių dydžių, todėl atmetus apeliacinį skundą priteistinos iš ieškovės atsakovės naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties

33.       Europos Ž. T. Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Apeliacinis teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui. Vertinant, ar apeliacinio skundo motyvai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

34.       Kadangi kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodyta praktika, dėl jų plačiau nepasisako.

35.       Apibendrinant daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, todėl pagrindo teismo sprendimui naikinti nėra, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Ieškovės T. F. apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-01-24 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei J. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės T. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) apeliacinės instancijos teisme patirtas 718,44 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai         Loreta Bujokaitė  

Visvaldas Kazakiūnas

Žilvinas Terebeiza