Administracinė byla Nr. AS-507-520/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01871-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.9; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. rugpjūčio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ramutės Ruškytės ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Elektrėnų savivaldybės Vievio meno mokyklos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Elektrėnų savivaldybės Vievio meno mokyklos skundą atsakovui Valstybinei darbo inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas Elektrėnų savivaldybės Vievio meno mokykla (toliau – ir pareiškėjas, Mokykla) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus (toliau – ir atsakovas, Inspekcijos Vilniaus skyrius) 2021 m. balandžio 13 d. sprendimą                  Nr. SD-01-J (toliau – ir Sprendimas); 2) atnaujinti terminą skundui paduoti. 

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. birželio 14 d. nutartimi pareiškėjo Elektrėnų savivaldybės Vievio meno mokyklos prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti netenkino ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl Sprendimo panaikinimo.

Teismas nustatė, kad Sprendimas buvo priimtas ir įteiktas pareiškėjui 2021 m. balandžio 13 d., o pareiškėjas į teismą su skundu dėl minėto Sprendimo panaikinimo kreipėsi 2021 m. birželio 4 d., t. y. praleidęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą.

Teismas nurodė, kad Sprendime pareiškėjui buvo išaiškinta jo teisė ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo Sprendimo įteikimo dienos skųsti Sprendimą vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui arba administraciniam teismui, todėl pareiškėjui nebuvo sudaryta jokių kliūčių operatyviai reaguoti į savo teisių pažeidimą, ir įvertinus tai, kad Sprendimą priėmė Inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus vedėjas, veikiantis vyriausiojo darbo inspektoriaus vardu, kreiptis į administracinį teismą, o ne pakartotinai į Sprendimą priėmusį Inspekcijos Vilniaus skyrių.

Teismas, nustatęs, kad pareiškėjas praleido Sprendimo apskundimo terminą, vertino pareiškėjo skunde nurodytas skundo pateikimo teismui termino praleidimo priežastis. Teismas, įvertinęs priežastis, dėl kurių pareiškėjas praleido ABTĮ nustatytą vieno mėnesio apskundimo terminą, jų nepripažino objektyviomis ir nepriklausiusiomis nuo pareiškėjo valios. Teismas vertino, kad pareiškėjo suklaidinimas dėl Sprendimo apskundimo tvarkos nėra svarbi priežastis, sukliudžiusi jam laiku kreiptis į teismą. Teismas laikėsi pozicijos, kad pareiškėjas nesilaikė rūpestingumo ir sąžiningumo reikalavimų bei operatyvumo standarto kreipdamasis į teismą, todėl netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti skundo dėl Sprendimo panaikinimo pateikimo terminą ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu.

III.

Pareiškėjas Mokykla atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 14 d. nutartį ir grąžinti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. 

Pareiškėjas teigia, kad teismas netinkamai įvertino pareiškėjo prašyme atnaujinti terminą skundui pateikti nurodytas termino praleidimo priežastis, prieštaringai vertino bylos faktines aplinkybes, kurios lėmė nepagrįstos ir neteisėtos nutarties priėmimą.

Pareiškėjas paaiškina, jog Sprendimas jam buvo įteiktas 2021 m. balandžio 13 d. Nepraleisdamas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino skundui pateikti, jis 2021 m. gegužės 13 d. skundą pateikė vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui. Pareiškėjo teigimu, tokia Sprendimo apskundimo tvarka buvo nurodyta ir skundžiamame Sprendime. Pareiškėjo įsitikinimu, jis galėjo pasirinkti vieną iš dviejų Sprendime nurodomų alternatyvių apskundimo subjektų, t. y. vyriausiąjį valstybinį darbo inspektorių arba teismą, kuriems galėjo apskųsti Sprendimą.

Pareiškėjo tvirtinimu, vertinant, dėl kokių priežasčių įstatymo nustatytas vieno mėnesio terminas kreiptis į teismą buvo praleistas, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo pateikimu susijusias faktines aplinkybes. Pareiškėjas, procesiniuose dokumentuose dėstydamas proceso eigą, nurodė, kad skundą dėl Sprendimo panaikinimo pateikė laiku, nors ir ne teismui, bet vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui, tačiau 2021 m. gegužės 19 d. gavęs vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus išvadą, kurioje buvo pažymėta, jog dėl Sprendimo panaikinimo reikia kreiptis į teismą, pareiškėjas operatyviai kreipėsi į teismą.

Pareiškėjo patikinimu, jis savo teisėmis naudojosi sąžiningai ir buvo aktyvus gindamas savo teises, t. y. laiku pateikė skundą vyriausiajam valstybinio darbo inspektoriui, tačiau dėl Inspekcijos Vilniaus skyriaus Sprendime nurodytos klaidinančios apskundimo tvarkos netinkamai pasinaudojo savo teisių gynimo būdais. Pareiškėjas laikosi pozicijos, jog atskirajame skunde išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir praleistas nežymiai, todėl yra teisinis pagrindas jį atnaujinti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo Mokyklos skundą dėl to, kad skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.), pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas skundą teismui pateikė praleidęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio Sprendimo apskundimo terminą ir nepripažinęs pareiškėjo prašyme išdėstytų termino praleidimo priežasčių svarbiomis, nepriklausiusiomis nuo pareiškėjo valios, netenkino pareiškėjo prašymo dėl termino atnaujinimo skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog terminas skundui dėl Sprendimo panaikinimo pateikti buvo praleistas, o net jeigu teismas nuspręstų, kad toks terminas buvo praleistas, pareiškėjo prašyme nurodytos termino praleidimo priežastys turėtų būti pripažintinos svarbiomis ir nepriklausiusiomis nuo pareiškėjo valios, be to, terminas praleistas nežymiai.  

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jeigu teismas, prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Remiantis byloje pateiktais rašytiniais duomenimis nustatyta, kad Sprendimas priimtas ir išsiųstas pareiškėjui 2021 m. balandžio 13 d. Vadinasi, pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, paskutinė Sprendimo apskundimo termino diena buvo 2021 m. gegužės 13 d. Pareiškėjas minėtą Sprendimą 2021 m. gegužės 13 d. apskundė vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui. Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius 2021 m. gegužės 19 d. išvadoje nurodė, jog dėl Sprendimo panaikinimo pareiškėjas turėjo kreiptis į administracinį teismą. 2021 m. gegužės 19 d. gavęs šią išvadą, pareiškėjas 2021 m. birželio 1 d. išsiuntė skundą į Vilniaus apygardos administracinį teismą, t. y. skundą padavė, praleidęs vieno mėnesio Sprendimo apskundimo terminą.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai. Kartu su prašymu atnaujinti terminą administraciniam teismui turi būti paduotas skundas (prašymas, pareiškimas) (ABTĮ 30 str. 2 d.).

Termino atnaujinimas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes bei suformuotą teismų praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-53/2012; kt.). Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-601/2006; kt.).

Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad įstatymo nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-31-756/2016; kt.). 

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog teismų praktikoje yra konstatuota, jog įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai inter alia (be kita ko) yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-25/2012; kt.).

Vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis skundu į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Viena iš tokių reikšmingų aplinkybių yra tai, ar pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, buvo rūpestingas, sąžiningas ir atidus. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomas rūpestingumo, sąžiningumo ir atidumo standartas. Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-21/2012; kt.). Greta rūpestingumo, sąžiningumo ir aktyvumo reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas operatyvumo standartas.

Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Nepagrįstas delsimas yra kliūtis atnaujinti praleistą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-697/2011; kt.). 

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog jo (pareiškėjo) nurodytos termino skundui pateikti praleidimo priežastys nėra svarbios arba nepriklausiusios nuo pareiškėjo valios. Pareiškėjo teigimu, terminas skundui paduoti iš esmės buvo praleistas dėl to, kad atsakovas skundžiamame Sprendime nurodė klaidinančią apskundimo tvarką.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytas aplinkybes, su kuriomis jis sieja termino paduoti skundą praleidimą, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido ne dėl svarbių priežasčių. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo nurodytos priežastys, kad jis terminą praleido dėl atsakovo klaidingai skundžiamame Sprendime nurodytos apskundimo tvarkos, laikytinos subjektyviomis. Iš šioje nutartyje aptartų pareiškėjo procesinių veiksmų eigos matyti, kad pareiškėjas 2021 m. gegužės 19 d. gavęs vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus išvadą, tik 2021 m. birželio 1 d. kreipėsi į teismą dėl Sprendimo panaikinimo, t. y. praėjus pakankamai ilgam laikui nuo išvados gavimo dienos. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, tokie pareiškėjo veiksmai, delsiant kreiptis teisminės gynybos, laikytini nerūpestingu ir neatidžiu jo paties elgesiu.

Pažymėtina, kad pareiškėjas yra juridinis asmuo, kuriam taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, todėl nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus, todėl sudarė neigiamų pasekmių atsiradimo prielaidas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog kai skundą teikia juridinis asmuo, jis veikdamas operatyviai ir tinkamai parinkęs organizacines bei technines priemones, turi geras galimybes laiku paduoti skundą teismui (žr., pvz., 2011 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-194/2011; kt.). Pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys apibūdina subjektyvų situacijos vertinimą bei apsisprendimą elgtis tam tikru būdu ir negali būti laikomos objektyviomis aplinkybėmis, nes pareiškėjas turėjo būti aktyviu proceso dalyviu bei suvokti procesinių terminų svarbą, t. y. laiku ir tinkamai kreiptis į teismą dėl Sprendimo panaikinimo, taip pat po vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus išvados gavimo operatyviai ir nedelsdamas kreiptis į teismą dėl Sprendimo panaikinimo, tačiau net ir suprasdamas, kad terminas skundui paduoti jau yra praleistas, to nepadarė.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai ir teisėtai 2021 m. birželio 14 d. nutartimi pareiškėjo nurodytų termino skundui paduoti praleidimo priežasčių nelaikė svarbiomis ir ekstraordinariomis, netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir atsisakė priimti skundą. Dėl to pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo Elektrėnų savivaldybės Vievio meno mokyklos atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                    Rytis Krasauskas

                                                                                                Ramutė Ruškytė                                                               

                                                                                                Dalia Višinskienė