Administracinė byla Nr.I2-6200-423/2022 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01080-2022-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 36; 55.1.1
(S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. rugsėjo 29 d.
Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės, Nataljos Zelionkienės, Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
sekretoriaujant Andriui Antanui Višniakui,
dalyvaujant pareiškėjui A. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
Pareiškėjas A. M. skundu prašo panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 2022-02-08 sprendimą Nr. 22-IL-20-00411-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ (b. l. 1-4).
Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Ginčijamu sprendimu pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, kadangi, įvertinęs praeityje (2002-2021 metais) padarytus administracinius nusižengimus, 1994-2010 metais priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius bei nutrauktas baudžiamąsias bylas, atsakovas padarė išvadą, jog jis gali kelti ir kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Ginčijamas sprendimas priimtas neištyrus ir objektyviai bei tinkamai neįvertinus visų aplinkybių, nesivadovaujant Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme įtvirtintais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais. Atsakovas vadovavosi pareiškėją charakterizuojančiais duomenimis, kurie yra visiškai praradę aktualumą laiko aspektu, nenurodant nei vienos esamos faktinės aplinkybės ar kitų motyvų, patvirtinančių, jog jis kelia ar galėtų kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Sprendimas pagrįstais tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais. Atsakovas ypatingai formalizuotai ir subjektyviai vertino pareiškėjo galimybę ateityje elgtis netinkamai. Atsakovas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, netinkamai taikė Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir GŠKĮ, Įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 10 punktą.
Pažymėjo, jog jis niekada nebuvo baustas už pažeidimus, susijusius su netinkamu ginklų naudojimu civilinėje apyvartoje, dėl visų padarytų pažeidimų gailisi ir siekia, kad tai niekada nepasikartotų. Jis yra Lietuvos šaulių sąjungos narys, jam išreikštas pasitikėjimas ir suteiktas leidimas disponuoti sunkiaisiais kariniais ginklais, tai leidžia neabejotinai manyti, jog jo asmenybė nekelia pavojaus aplinkiniams. Prašė skundą patenkinti.
Atsakovas atsiliepime į skundą (b. l. 19-22) nurodė, kad pagal GŠKĮ asmenims, kurie nori įsigyti ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK) Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriuje 2022-02-01 buvo gautas pareiškėjo prašymas išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus savigynai.
Patikrinimo metu nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismo 1994-10-26 nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 146 straipsnio 2 dalį.
Kauno miesto apylinkės teismo 2000-04-06 nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas kaltu pagal (duomenys neskelbtini).
Europos nuosprendžių registrų informacinėje sistemoje fiksuotas Vokietijos 2001-08-03 nuosprendis dėl pareiškėjo padarytos vagystės.
Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato 2003-04-30 nutarimu baudžiamoji byla (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) dėl pareiškėjo nutraukta, kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju.
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2007-04-18 nuosprendžiu baudžiamoji byla (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) dėl pareiškėjo nutraukta, kaltininkui susitaikius su nekentėjusiuoju.
Kauno apylinkės teismo 2009-05-15 baudžiamuoju įsakymu pareiškėjas pripažintas kaltu pagal (duomenys neskelbtini) ir jam skirta bauda.
Kauno miesto apylinkės teismo 2010-06-30 nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas kaltu pagal (duomenys neskelbtini).
Kauno miesto apylinkės prokuratūros 2011-04-11 nutarimu ikiteisminis tyrimas (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) dėl pareiškėjo nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo.
Administracinių nusižengimų registro duomenimis nuo 2002 m. iki 2021 m. pareiškėjas baustas už 32 administracinius nusižengimus (pažeidimus), iš jų, 5 kartus už nustatyto greičio viršijimą (2017-12-30 už nustatyto greičio viršijimą, kai leistinas greitis viršytas 27 km/h, 2017-04-08 už nustatyto greičio viršijimą, kai leistinas greitis viršytas 26 km/h, 2016-04-19 už nustatyto greičio viršijimą, kai leistinas greitis viršytas 40 km/h), 10 kartų už kelio ženklų reikalavimų nesilaikymą, žmonių vežimo ir Kelių eismo taisyklių pažeidimą, 3 kartus už viešosios rimties trikdymą, 1 kartą už smulkų chuliganizmą, 1 kartą už pasipriešinimą policijos, Viešojo saugumo tarnybos pareigūnui ar policijos rėmėjui, policijos ar Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės saugumo departamento, Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimą, 4 kartus už naudojimosi saugos diržais, vaikų ūgiui ir svoriui pritaikytomis atitinkamos grupės sėdynėmis, taip pat motociklininko šalmais tvarkos pažeidimą, 3 kartus už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimas ir (ar) pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymą, 2 kartus už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą arba nulėmusį turto sugadinimą, 3 kartus už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovės ir apsaugos bei atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus, pažeidimą.
GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodyta, kad šio įstatymo 3 straipsnio 6-10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Policijos registrų duomenys patvirtina, kad pareiškėjas sistemingai daro teisės pažeidimus, susijusius su pavojumi savo ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, nuosavybei, visuomenės saugumui. Įstatyme nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio įstatymo tikslų įgyvendinimą, todėl toks pareiškėjo elgesys akivaizdžiai nesuderinamas su Įstatymo tikslais ir jame įtvirtintais rūpestingumo bei atidumo reikalavimais, keliamais specialiosios teisės subjektui - ginklo turėtojui.
Nesutinka su pareiškėjo skundo motyvu, jog paskutinė baudžiamoji byla iškelta prieš 12 metų, už padarytus nusikaltimus jam nebuvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, administraciniai nusižengimai padaryti per ilgą laiko tarpą. Pažymėjo, jog administraciniai nusižengimai (pažeidimai) nebuvo pagrindinis motyvas, dėl ko pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklą, tačiau tai yra asmenį charakterizuojanti medžiaga. Nustatyti neigiamai pareiškėją charakterizuojantys faktai tiek dėl jų padarymo laiko, tiek dėl jų pobūdžio įpareigoja taikyti GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punktą, todėl prašo skundą atmesti.
Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno AVPK Viešosios tvarkos valdybos 2022-02-08 sprendimo Nr. 22-IL-20-00411-e, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus (b. l. 11, 24-25), pagrįstumo ir teisėtumo.
Ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, taip pat ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas, taigi ir ginčo teisinius santykius reglamentuoja GŠKĮ bei su jo įgyvendinimu susiję kiti poįstatyminiai teisės aktai.
Teisės aktų nuostatos, numatančios griežtus reikalavimus ginklų apyvartai, visų pirma yra skirtos prevencijai, nes šaunamieji ginklai yra ypatingi ribotos civilinės apyvartos objektai, jų savininkams ir naudotojams keliami specialūs reikalavimai, kurių tikslas užtikrinti visuomenės saugumą, išvengti šaunamojo ginklo patekimo pas asmenims, kurie neturi teisės jais naudotis bei tuo pačiu išvengti paties netinkamo šaunamojo ginklo panaudojimo. Prevenciniai šaunamųjų ginklų apyvartos reikalavimai suponuoja šaunamojo ginklo savininkų ir naudotojų aukštesnį atsakomybės standartą negu kitais, įprastų neribotos civilinės apyvartos objektų atvejais.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas GŠKĮ nuostatas, yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją valstybės valdžios ir valdymo institucijos turi pareigą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, saugoti asmenį nuo kėsinimosi į jo gyvybę bei sveikatą, ginti žmogaus teises ir laisves. Ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką. Tiek, kiek būtina visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai užtikrinti, žmogaus teisėms ir laisvėms ginti, tam tikroms asmenų kategorijoms gali būti nustatytos skirtingos leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygos (pvz. 2001-04-12 nutarimas, 2013-01-25 nutarimas).
Pagal GŠKĮ 17 straipsnį B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, jei nustatoma bent viena minėtos įstatymo normos 1 dalies 1-11 punktuose nurodyta aplinkybė. Pagal GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punktą, kuriuo vadovavosi atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šiuo atveju policijos įstaiga nurodo atsisakymo išduoti leidimą laikyti ginklus, leidimą nešiotis ginklus ar sprendimo panaikinti šių leidimų galiojimą motyvus. Pažymėtina, jog GŠKĮ nepateikia konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja didelė pasikėsinimo į minėtus teisinis gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-12-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014; 2018-03-19 sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-136-1062/2019).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2014-06-03 nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-974/2014 lingvistiniu bei teleologiniu (įstatymo tikslo) teisės aiškinimo būdais aiškindama GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto (pagal šiuo metu galiojančio įstatymo redakciją 10 punktas) nuostatą, kuria atsakovas vadovavosi ginčo atveju, pažymėjo, kad joje yra kalbama ne apie bet kokius asmenį, pretenduojantį gauti leidimą ginklams, nors ir neigiamai, charakterizuojančius duomenis, o tik apie tokius duomenis, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad toks asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tai reiškia, kad šioje teisės normoje nurodyti duomenys apie asmenį turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs tam, kad būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens keliamą grėsmę šioje normoje nurodytoms vertybėms. Todėl tokio pobūdžio duomenys apie ginklus įsigyti siekiantį asmenį kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinami tam tikru „kokybiniu“ aspektu. Tai taip pat reiškia, kad tokie duomenys neturi prarasti savo aktualumo, vertinant asmens galimą elgesį ir ateityje.
Įvertinus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto normos aiškinimo, matyti, kad kiekvienas atvejis yra vertinamas individualiai, o pripažinimą, jog asmuo gali kelti ar kelią grėsmę kitų asmenų ir savo gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, iš esmės lemia jo veiksmų iki prašymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus pateikimo vertinimas. Atitinkamai, vertinant pareiškėjo charakteristikas ir biografiją, turi būti atsižvelgiama į pareiškėjo veiksmų pobūdį, t. y. į kokius visuomenės gėrius šiomis veikomis buvo kėsintasi ir kokia atsakomybė (baudžiamoji ar administracinė) už tuos veiksmus buvo taikoma, taip pat į sunkumą, pakartotinumą bei tai, kiek laiko yra praėję nuo minėtų veiksmų atlikimo iki prašymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus pateikimo.
Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismo 1994-10-26 nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas kaltu pagal (duomenys neskelbtini).
Kauno miesto apylinkės teismo 2000-04-06 nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas kaltu pagal (duomenys neskelbtini).
Europos nuosprendžių registrų informacinėje sistemoje fiksuotas Vokietijos 2001-08-03 nuosprendis dėl (duomenys neskelbtini).
Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato 2003-04-30 nutarimu baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) dėl pareiškėjo nutraukta, kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju.
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2007-04-18 nuosprendžiu baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) dėl pareiškėjo nutraukta, kaltininkui susitaikius su nekentėjusiuoju.
Kauno apylinkės teismo 2009-05-15 baudžiamuoju įsakymu pareiškėjas pripažintas kaltu pagal (duomenys neskelbtini) ir jam skirta bauda.
Kauno miesto apylinkės teismo 2010-06-30 nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas kaltu pagal (duomenys neskelbtini).
Kauno miesto apylinkės prokuratūros 2011-04-11 nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) dėl pareiškėjo nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo.
Administracinių nusižengimų registro duomenimis nuo 2002 m. iki 2021 m. pareiškėjas baustas už 32 administracinius nusižengimus (pažeidimus), iš jų, 5 kartus už nustatyto greičio viršijimą (2017-12-30 už nustatyto greičio viršijimą, kai leistinas greitis viršytas 27 km/h, 2017-04-08 už nustatyto greičio viršijimą, kai leistinas greitis viršytas 26 km/h, 2016-04-19 už nustatyto greičio viršijimą, kai leistinas greitis viršytas 40 km/h), 10 kartų už kelio ženklų reikalavimų nesilaikymą, žmonių vežimo ir Kelių eismo taisyklių pažeidimą, 3 kartus už viešosios rimties trikdymą, 1 kartą už smulkų chuliganizmą, 1 kartą už pasipriešinimą policijos, Viešojo saugumo tarnybos pareigūnui ar policijos rėmėjui, policijos ar Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės saugumo departamento, Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimą, 4 kartus už naudojimosi saugos diržais, vaikų ūgiui ir svoriui pritaikytomis atitinkamos grupės sėdynėmis, taip pat motociklininko šalmais tvarkos pažeidimą, 3 kartus už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimas ir (ar) pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymą, 2 kartus už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą arba nulėmusį turto sugadinimą, 3 kartus už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovės ir apsaugos bei atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus, pažeidimą (b. l. 27-45).
Vertinant pirmiau nurodytus duomenis, kaip minėta, jie yra reikšmingi tiek kiekybiniu aspektu (2002-2021 metais padaryti 32 administraciniai nusižengimai, 1994-2010 metais priimti 5 apkaltinamieji nuosprendžiai, 3 baudžiamosios bylos nutrauktos), tiek ir jų atsiradimo laike aspektu. Nuo paskutinio Kelių eismo taisyklių pažeidimo (2021-12-06) iki ginčijamo spendimo priėmimo dienos praėjo tik 2 mėnesiai, todėl teisėjų kolegijos manymu, negalima teigti, kad visi padaryti pažeidimai yra praradę aktualumą GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo prasme. Nurodyti duomenys yra akivaizdūs ir informatyvūs bei patvirtina, kad pareiškėjas linkęs nuolat piktybiškai pažeidinėti teisės aktais nustatytas taisykles, teisės aktų pažeidimus vykdo sistemingai, pareiškėjo neatsakingo elgesio faktai, jo padarytų veikų pobūdis leidžia spręsti, kad pareiškėjui teisės aktai nėra vertybė, kuria siekiama užtikrinti visuomenės ir jų narių saugumą. Nėra jokių objektyvių prielaidų pagrįstai išvadai, kad išdavus pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, jis pakeis savo požiūrį ir laikysis teisės aktų reikalavimų, kuriais siekiama užtikrinti visuomenės bei jos narių saugumą.
Tokio pobūdžio situacijos, kurios nustatytos nagrinėjamoje byloje ne tik kelia pavojų asmenų gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, bet ir pažeidžia Įstatyme įtvirtintus rūpestingumo ir atidumo reikalavimus, keliamus ginklo ir šaudmenų turėtojui, ir tai charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte išvardytiems teisiniams gėriams. Todėl atsakovo priimtas sprendimas proporcingumo principo nepažeidžia.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas šio pobūdžio bylas, yra akcentavęs, kad Įstatyme nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio įstatymo tikslų įgyvendinimą. Sprendžiant dėl specialios teisės suteikimo (atėmimo), pareiga įrodyti, kad asmuo atitinka įstatymo reikalavimus (jų nepažeidė), tenka pačiam asmeniui, siekiančiam tokią teisę įgyti, tuo pačiu jam tenka ir pareiga paneigti abejones, kylančias vertinant vienus ar kitus faktus, reikšmingus specialios teisės turėjimui (pvz., 2018-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1355-438/2018).
Pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų, kad neteisinga persekioti jį visą likusį gyvenimą už anksčiau padarytas klaidas, kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą administracinių teismų praktiką, pažymi, kad šie ir panašaus pobūdžio atsikirtimo į formaliąsias įstatymų nuostatas argumentai turi būti vertinami kiekvienu konkrečiu atveju taikant teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. Tačiau kartu pabrėžtina, kad, atsižvelgiant į Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintas įstatymų taikymo nuostatas, išvardyti principai gali (ir turi) būti teismo taikomi tik išimtinėse situacijose, t. y. situacijose, kai faktinės konkrečios administracinės bylos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina (parodo), kad formalusis įstatymo taikymas susikirstų su šiuose principuose įtvirtintomis vertybėmis. Kalbant apie nagrinėjamos bylos situaciją, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtas konkrečias bylos aplinkybes, vertina, jog pareiškėjo nurodyti argumentai savaime nėra pakankami suteikti byloje nagrinėjamai situacijai paminėtą išskirtinumą ir daro išvadą, kad GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymas pareiškėjo atžvilgiu nesikerta su pirmiau aptartais teisės taikymo principais.
Pareiškėjo nurodė, jog jis yra Lietuvos šaulių sąjungos narys, jam išreikštas pasitikėjimas ir suteiktas leidimas disponuoti sunkiaisiais kariniais ginklais, numatytas jo dalyvavimas kulkosvaidininko parengimo pratybose, todėl mano, jog jis yra patikimas asmuo. Pabrėžtina, jog teisiniai santykiai, reglamentuoti Lietuvos Respublikos šaulių sąjungos įstatyme, niekaip nėra susiję su pareiškėjo teise turėti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus pagal GŠKĮ normas.
Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teisė turėti ginklą nėra absoliuti, nes tai susiję su žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumu, todėl, kaip jau minėta, valstybė kontroliuoja ginklų ir šaudmenų apyvartą, nustato griežtus reikalavimus subjektams, norintiems gauti leidimus nustatytų kategorijų ginklams įsigyti, laikyti, nešioti ir naudoti. Neišdavimas pareiškėjui leidimo laikyti (nešiotis) ginklą, nėra laikytinas jo baudimu, kadangi leidimas laikyti (nešiotis) ginklą yra išduodamas tik tiems subjektams, kuriems netaikomi GŠKĮ 17 straipsnyje nustatyti apribojimai.
Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo sprendimo turinį, sprendžia, kad šis individualus administracinis aktas priimtas vadovaujantis GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, yra nurodyti atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus teisiniai pagrindai, taip pat ir faktinės aplinkybės, kuriomis buvo remiamasi.
Kolegijos vertinimu, ginčijamas sprendimas neišduoti leidimo ginklui yra pagrįstas ir proporcingas, nepažeidžia, kaip nurodo pareiškėjas, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų, specialiais norminiais aktais nustatytos asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros, sprendime nurodytas faktinis jo pagrindimas pareiškėją apibūdinančių kriterijų požiūriu yra pakankamas tam, kad būtų galima taikyti pareiškėjo atžvilgiu GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punktą. Institucija taip pat išpildė minėtoje teisės normoje jai numatytą pareigą skundžiamą sprendimą atsisakyti išduoti leidimą laikyti ginklą tinkamai motyvuoti. Prielaidų teigti, jog skundžiamu sprendimu buvo nepagrįstai apribotos pareiškėjo teisės, atsižvelgus į byloje nustatytų aplinkybių visetą, nagrinėjamu atveju taip pat nėra, kitų skundžiamo sprendimo naikinimo pagrindų, t. y. to, kad jį būtų priėmęs nekompetentingas administravimo subjektas ar jo priėmimo metu būtų pažeistos pagrindinės procedūros, nenustatyta, todėl naikinti priimto sprendimo nėra pagrindo, skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo A. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.
Teisėjai Daina Kukalienė
Natalja Zelionkienė
Asta Urbonienė