Civilinė byla Nr. e2-1230-465/2020

(Proceso Nr. 2-68-3-23990-2019-4)

                          Procesinio dokumento kategorija: 2.1.5.1.1;2.1.5.2; 2.1.5.3; 2.1.5.4;  3.1.7.6; 3.2.6.1   

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 6 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė,

sekretoriaujant Birutei Adamonienei,

dalyvaujant ieškovo UAB „Jurdas“ atstovui adv. pad. Kornelijui Pivoriūnui,

atsakovo UAB „Venipak Lietuva“ atstovui adv. Tomui Petrikui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Jurdas“ ieškinį atsakovui UAB „Venipak Lietuva“ dėl nuostolių atlyginimo,

n u s t a t ė :

Ieškovas nurodo, kad jis 2015-04-08 su atsakovu sudarė siuntų vežimo sutartį Nr. AKJ20150408, kuria atsakovė įsipareigojo pagal ieškovo pateiktą kurjerio iškvietimą paimti iš ieškovo nurodytos vietos siuntą ir pristatyti ją gavėjui, o ieškovas įsipareigojo už suteiktas paslaugas atsiskaityti. Ieškovas teigia, kad pagal nurodytus važtaraščius atsakovas siuntas jų gavėjams pristatė, bet nepaėmė iš siuntų gavėjų išperkamojo mokesčio, viso 2291,95 Eur. Nors atsakovas pripažįsta šio mokesčio iš siuntos gavėjų nepaėmęs, kaip tai numato Sutarties 2.1.10 punktas, tačiau ieškovui jo patirtų nuostolių neatlygino. Taip pat pažymi, kad tarp šalių kilo ginčas dėl siuntų Nr. 67, Nr. 85 ir Nr. 62 pristatymo, nes atsakovas teigia, kad šias siuntas grąžino ieškovui, tačiau rašytiniai įrodymai – elektroniniai laiškai – patvirtina, kad siuntos buvo pristatytos gavėjams. Todėl ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 4275,45 Eur dydžio išperkamojo mokesčio sumą kaip patirtus nuostolius. Teigia, jog dėl neteisėtų atsakovo veiksmų patyrė viso 6567,40 Eur nuostolių, kurių atsakovas geruoju neatlygina. Be to, prašo priteisti 8 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinyje nurodė, kad ginčas tarp šalių buvo nagrinėjamas Vilniaus miesto apylinkės teisme, tačiau ieškinys dėl skolos priteisimo buvo atmestas. Vilniaus apygardos teismas 2019m. vasario 7d. nutartimi minėtą sprendimą paliko galioti. Teismai nustatė, kad jog ieškovas nebuvo pareiškęs reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo, o tik dėl skolos priteisimo, todėl nesant skolos pagrindo, ieškinio netenkino. Teigia, kad dėl padarytos žalos atlyginimo yra nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas, kuris dėl užtrukusio bylinėjimosi buvo praleistas. Atsižvelgiant į tai, kad terminas praleistas ne dėl ieškovo kaltės, praleistą ieškinio senaties terminą prašo atnaujinti.

Dublike ieškovas palaikė ieškinio argumentus, papildomai nurodė, kad pašto paslaugų teikimą reglamentuoja Pašto įstatymas, kuriame nenumatytas ieškinio senaties terminas dėl turtinės žalos atlyginimo. Todėl ieškovo teigimu, taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytas trejų metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties atnaujinimo pagrindu yra ieškovui sudarytos teisinės kliūtys laiku apginti savo pažeistas teises teisme, konstatavus teismui, kad ieškovo reikalavimas nebuvo tinkamai suformuluotas. Be to, ieškovas nesutinka, kad atsakovo nurodyti techninės įrangos gedimai atleidžia jį nuo atsakomybės. Ieškovo nurodo, kad išnagrinėtoje civilinėje byloje e2-10851-600/2018 nebuvo nustatinėjama atsakovo civilinė atsakomybė, todėl joje nustatytos aplinkybės neturi prejudicinės reikšmės.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinio reikalavimus palaikė jo procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais.

Atsakovas atsiliepime nurodo, kad dėl tų pačių siuntų gabenimo buvo išnagrinėtas ginčas teisme. Teigia, kad ieškovas nurodo analogišką faktinį pagrindą, kaip ir Prejudicinėje byloje. Atsakovo teigimu, ieškovas ženkliai praleido ieškinio senaties terminą nuostoliams pareikšti, nes ginčui, kylančiam iš krovinių vežimo yra taikomas sutrumpintas dvejų metų ieškinio senaties terminas, kurį ieškovas yra praleidęs. Tai specialioji teisės norma, kuri atsakovo teigimu šiuo atveju turėtų būti taikoma. Nurodo, kad nėra pagrindo ieškovo praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti. Vien aplinkybė, kad ieškovas pats netinkamai suformulavo ieškinį Prejudicinėje byloje, yra subjektyvios aplinkybės, priklausančios nuo paties ieškovo atstovaujamo profesionalaus teisininko. Be to, atkreipė dėmesį į tai, kad ir Prejudicinėje byloje pirmosios instancijos teismas buvo pasiūlęs ieškovui pakeisti atsakovą tinkamu subjektu ir ieškinio reikalavimus, tačiau ieškovas tokių veiksmų neatliko. Taip pat atsakovas nurodo, kad nėra jo kaltės dėl COD pinigų dėl siuntų Nr. 66, 71,72 nepaėmimo iš gavėjų. Atsakovas teigia savo pareigas įvykdęs tinkamai, tačiau COD pinigai nebuvo paimti iš gavėjo dėl techninių priežasčių, įvykusių vežėjams Lenkijos Respublikoje, o vadovaujantis Pašto įstatymo 12 straipsnio 6 dalimi, atsakovas atsakytų, tik esant jo kaltei. Be to, mano, kad ieškovas reiškia ieškinį netinkamam atsakovui, nes siuntos Nr. 66, 71, 72 buvo pristatytos ieškovo klientui, kuris už prekes ieškovui nėra atsiskaitęs. Kitos siuntos Nr. 62, 67, 85 buvo grąžintos ieškovui kaip neįteiktos, todėl atsakovui nekilo pareiga pervesti COD mokestį. Tokia išvada padaryta ir įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo galutiniu procesiniu sprendimu. Atkreipė dėmesį į tai, pagal šalių pasirašytą Sutartį ieškovas nenustatė kitokio palūkanų dydžio, todėl gali prašyti tik 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo.

Atsakovas triplike nurodo, kad ieškovas šiuo ieškiniu bando išspręsti savo problemas su užsienio klientu, nukreipdamas savo reikalavimą į vežėją (atsakovą). Patenkinus ieškinį, būtų suformuotas precedentas, kuomet vežėjas taptų atsakingu už užsakovo ir jo kliento tarpusavio problemas, nepaisant to, kad vežėjas nėra padaręs jokios žalos ir nesukėlęs jokių neigiamų padarinių. Be to, ieškovas bando paneigti res judicata faktus, nustatytus kitoje byloje. Pažymi, kad nėra paneigtas faktas, jog ieškovas ieškinio senatį praleido. Terminas buvo praleistas dėl paties ieškovo nerūpestingumo ir neatidumo. Pažymi, jog skolos grąžinimo bei žalos atlyginimo reikalavimai yra savarankiški, turintys skirtingus įrodinėjimo dalykus. Ieškovas, vadovaudamasis dispozityvumo principais, pasirinko gynybos priemonę – reikalavimą dėl skolos priteisimo, kuris išimtinai patenka į sutartinių santykių ribas. Teigia, kad ieškovas turėjo visas sąlygas Prejudicinės bylos nagrinėjimo metu suformuluoti reikalavimą tinkamai, buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko. Nurodo, kad ieškovo dublike išdėstyti argumentai nepaneigia fakto, kad dėl siuntų Nr. 66,71 ir 72 pristatymo be išperkamojo mokesčio atsakovas nėra kaltas, todėl atsakovo atsakomybė nekyla. Dėl kitų siuntų yra priimtas galutinis įsiteisėjęs sprendimas, todėl ieškinys turėtų būti atmestas pilna apimtimi.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas ieškinį prašė atmesti atsiliepime bei triplike nurodytais argumentais.  

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad 2015-04-08 šalys sudarė siuntų vežimo sutartį Nr. AKJ20150408 (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovas įsipareigojo pagal ieškovo pateiktą kurjerio iškvietimą paimti iš ieškovo nurodytos vietos siuntą ir pristatyti ją gavėjui, o ieškovas įsipareigojo už suteiktas paslaugas su atsakovu atsiskaityti (e. bylos 1t., b. l. 42-45). Vadovaujantis Sutarties 2.1.10 punktu atsakovas įsipareigojo pervesti ieškovui COD (angl. cash of delivery) pinigus, gautus iš siuntų gavėjų. Kilus ginčui tarp šalių dėl 5963,77 Eur dydžio išperkamojo mokesčio už pristatytas siuntas Nr. 66,71,72,62,67,85 priteisimo, ieškovo ieškinys 2018-02-15 Vilniaus miesto apylinkės teismo  galutiniu sprendimu buvo atmestas (e. bylos 1t., b. l. 7-12). Vilniaus apygardos teismo 2019-02-07 nutartimi sprendimas buvo paliktas galioti (e. bylos 1t., b. l. 13-20).

Dėl termino ieškinio senačiai atnaujinimo

Ieškinio senatis – tai įstatyme nustatytas terminas, per kurį galima ginti savo pažeistas teises ar interesus pareiškiant ieškinį teisme. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja kita šalis (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio turi patikrinti ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti.

Ginčas tarp šalių kilo dėl siuntų, kurios buvo siunčiamos 2015m. liepos – rugpjūčio mėnesiais. Remiantis informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis matyti, kad į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo ieškovas kreipėsi 2016m. spalio 26d., taigi ieškinio senaties termino, nepraleido. Teismams atmetus ieškinį ir nusprendus, kad pagal formuluojamą dalyką ir pagrindą tenkinti ieškovo reikalavimų dėl skolos priteisimo pagrindo nėra, pakartotinai su ieškiniu dėl nuostolių atlyginimo ieškovas kreipėsi tik 2019m. rugpjūčio 12d. Nepaisant to, ar šiuo atveju būtų taikytinas bendrasis trejų metų ieškinio senaties terminas, ar kaip nurodo atsakovas - sutrumpintas dvejų metų terminas, ginčas nekyla dėl to, kad ieškinio senaties terminas, reiškiant ieškinį atsakovui dėl nuostolių atlyginimo yra praleistas.  

Ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose neišvardintas aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašas; taip pat neįvardyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių pripažinimo svarbiomis praleisto termino priežastimis. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10- 22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009; 2009-10-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2009). Kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai dėl bylos šalių, dėl kurių sprendžiamas praleisto ieškinio senaties termino priežasčių svarbos įvertinimo klausimas. Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010; 2010-12-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2010).

            Be to, svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2013).

Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodo, kad ieškinio senaties terminą praleido ne dėl savo kaltės, o dėl objektyvių aplinkybių, susijusių su valstybės institucijų veikla. Ieškovas tvirtina, kad jis vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, pagal kurią ieškovas nėra įpareigojamas teisiškai kvalifikuoti ginčą, nes pagal ieškovo nurodomas faktines aplinkybes tokia pareiga kylanti teismui. Todėl ieškovas laikosi nuomonės, jog jo reikalavimą priteisti dėl skolos priteisimo perkvalifikuoti į reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo turėjo bylą nagrinėjantis teismas. Kitaip tariant, svarbiomis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą ieškovas laiko skirtingą teismų tų pačių santykių kvalifikavimą, kuris, jo teigimu, jam sudarė kliūtis laiku apginti savo pažeistas teises teisme. Tačiau su tokiais ieškovo nurodytais argumentais sutikti negalima.

Dispozityvumo principas, įtvirtintas CPK 13 straipsnyje, reiškia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t.y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Įstatymo nustatytas reikalavimas suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, tinkamai juos išdėstyti procesiniuose dokumentuose aiškiai ir nuosekliai, kad jie būtų suprantami byloje dalyvaujantiems asmenims bei teismui. Iš ieškinio turinio turi būti aišku, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu ir ko reikalaujama iš konkretaus asmens (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2013).

Nagrinėjamu atveju ieškovas, be kita ko, naudodamasis profesionalia teisininko pagalba, kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo, t. y. pats, kaip tai numato civilinio proceso normos, suformulavo ieškinio dalyką ir pagrindą. Nagrinėdami šalių ginčą dėl skolos priteisimo, teismai nusprendę, jog ieškovas pasirinko netinkamą savo pažeistų teisių gynimo būdą, ieškinį atmetė. Teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko, nei pagrindo, tačiau gali savo nuožiūra parinkti ginčui taikytinas materialinės teisės normas, t. y. tinkamai kvalifikuoti teisinius santykius, nurodant teisinį (bet ne faktinį) ieškinio pagrindą. Ta faktinė aplinkybė, kad ieškovui nepavyko apginti savo pažeistų teisių jo pasirinktu civilinių teisių gynimo  būdu, negali būti laikoma objektyvia kliūtimi, nepriklausančia nuo jo valios. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą matyti, jog būtent ieškovui tenka pareiga formuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, būtent ieškovui civilinio proceso normos suteikia teisę tikslinti ieškinio dalyką arba pagrindą (CPK 141 straipsnio 1 dalis), ką, beje, jam ir siūlė teismas bylos nagrinėjimo eigoje, todėl akivaizdu, kad priešingai, nei teigia ieškovas, tik nuo jo valinių sprendimų ir jo procesinio elgesio priklauso, kaip efektyviai bus pasiektas jį tenkinantis materialinis teisinis rezultatas. Remiantis išdėstytais motyvais konstatuotina, kad objektyvių kliūčių ieškovui laiku kreiptis teisinės gynybos nebuvo, taigi, ir svarbių aplinkybių, dėl kurių galėtų būti atnaujintas praleistas ieškinio senaties terminas, nenustatyta.

Kasacinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008-07-08 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-339/2008 ir kt.). Taikant senatį, ieškinys atmetamas ne todėl, kad yra pažeidimas, bet taikoma senatis, o todėl, kad nepriklausomai nuo to, būtų ar nebūtų nustatytas pažeidimas, pažeistos teisės nebūtų įmanoma apginti dėl praleisto ieškininės senaties termino. Tai, kad ieškinio senaties pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus, reiškia, jog tuo atveju, kai ieškovas praleidžia įstatymo nustatyta terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, bei jo neatnaujina, ieškinys atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimų (ne) pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008-08-01 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-317/2008).

Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo pateikimo, jei nenustatoma svarbių priežasčių jį atnaujinti (Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 2 dalis), yra pagrindas ieškinį atmesti (Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 1 dalis). Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad ieškinys pareikštas praleidus ieškinio senatį, todėl atmestinas, o dėl kitų ieškinyje nurodytų aplinkybių nepasisakytina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

        Atsižvelgiant į tai, pagal į bylą pateiktus rašytinius įrodymus iš ieškovo atsakovo naudai priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos – 2831,40 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (e. bylos 1t., b. l. 100-106).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93 str., 259, 263, 265, 268, 270 str. str., teismas

n u s p r e n d ė:

        Ieškovo UAB „Jurdas“ reikalavimo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą netenkinti, ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo UAB „Jurdas“ (į. k. 302701387) 2831,40 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt vieną eurą, 40 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovo UAB „Venipak Lietuva“ (į. k. 300906055) naudai.

        Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Margarita Ambrazaitienė