Civilinė byla Nr. e2A-462-587/2023
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00847-2022-4
Procesinio dokumento kategorijos: 1.3.7.2.3; 2.6.10.5.2.2; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3
(S)
Kauno apygardos teismas
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gegužės 18 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Egidijaus Tamašausko ir Linos Žemaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2821-292/2022 pagal ieškovo S. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. ieškovas S. B. prašo pripažinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir UAB „(duomenys neskelbtini)“) jam pareikštą reikalavimą atlyginti atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtą žalą dėl Jungtinės Karalystės institucijų paskirtos baudos sumokėjimo nepagrįstu, neteisėtu ir jį atmesti.
2. Ieškovas nurodė, kad nuo 2020 m. gegužės 28 d. iki 2021 m. sausio 19 d. jis neterminuotos darbo sutarties Nr. 49 pagrindu dirbo pas atsakovę vairuotoju – ekspeditoriumi, šaltkalviu. Ieškovas 2020 m. lapkričio 12 d., vykdydamas savo darbines pareigas, su atsakovei priklausančiu vilkiku „Mersedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir puspriekabe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vežė krovinį iš Vokietijos į Jungtinę Karalystę (toliau – ir JK). Vokietijoje krovinys pakrautas 2020 m. lapkričio 10 d. Iš karto, pabaigus krauti, ieškovas pats krovinį apjuosė plombavimo juosta, uždėjo plombą, duomenys buvo įrašyti į CMR. Pakeliui į Prancūzijos Diunkerko uostą, iš kurio turėjo persikelti į JK, buvo sustojęs poilsiui Vokietijoje ir Belgijoje, transporto priemonė buvo paliekama mokamoje saugojamoje stovėjimo aikštelėje. Pasiimdamas krovinį, ieškovas visada patikrindavo plombas ir krovinio saugumą. Jokių vilkiko, puspriekabės ir krovinio tento pažeidimų nebuvo. Prancūzijos Diunkerko uoste patikrino sunkvežimį ir krovinio būklę, sunkvežimio tento, krovinio plombavimo juostos ir plombos pažeidimų nebuvo. Prancūzijos pasienio pareigūnai jokių krovinio pažeidimų nenustatė, plombos nuimti neprašė, jokių pastabų neturėjo. Prieš vykstant prie kelto transporto priemonę patikrino JK pareigūnai, jokių transporto priemonės tento, plombavimo juostos ir plombos pažeidimų nenustatė, nurodė vykti į JK kontrolės zoną. Kontrolės zonoje prie kelto pareigūnai dar kartą patikrino transporto priemonę su tarnybiniu šunimi, atidarė transporto priemonės tentą, aptiko 5 nelegalius keleivius. Ieškovas pateikė JK imigracijos pareigūnams mokamų stovėjimo aikštelių, kuriose poilsio metu buvo saugomas sunkvežimis, čekius ir kitus įrodymus, kuriuos jie nufotografavo. 2021 m. liepos 28 d. JK pasienio tarnybos institucija skyrė atsakovei 6 000 GBP baudą, o ieškovui – 445 GBP baudą. Atsakovė po ginčų šias baudas sumokėjo.
3. Ieškovas nesutinka su atsakovės reikalavimu atlyginti žalą ir su Darbo ginčų komisijos (toliau – ir DGK) sprendimu. Ieškovas turėjo krovinių vežimo į JK patirties, žinojo jog pareigūnai gali reikalauti saugumo patikros lapo (vadinamo „check list“), patvirtinančio, kad vairuotojas vykdė krovinio patikrinimus dėl nelegalių migrantų. Šiuo dokumentu vairuotoją privalo aprūpinti transporto priemonės savininkas – atsakovė, tačiau toks dokumentas nebuvo išduotas ir ieškovui pareikalavus. Jokių transporto priemonės tento, plombavimo juostos ir plombos pažeidimų nebuvo, neaišku, kaip nelegalūs keleiviai pateko į vilkiko puspriekabę. Ieškovas darbo funkcijas atliko tinkamai, nėra jo kaltės dėl patirtos žalos. Ieškovas ėmėsi visų instrukcijoje, vairuotojui su nelegalų gabenimo prevencijos rekomendacijomis nurodytų krovinio apsaugos priemonių ir atliko visus instrukcijoje nurodytus patikrinimus, kad išvengtų nelegalių migrantų įvežimo į JK. Buvo pažeistas tik vienintelis reikalavimas, numatytas šios instrukcijos 3.2 ir 3.3 punktuose, jog dokumentas, nurodantis, kokių saugumo priemonių buvo imtasi kelionės į JK metu, visą laiką turėjo būti transporto priemonėje, kad migracijos pareigūnui pareikalavus, jį būtų galima nedelsiant pateikti. Tačiau instrukcijos 3.4 punkte tendencingai nuteikiama, kad visa atsakomybė už nurodyto dokumento nebuvimą ir nepateikimą imigracijos pareigūnui, tenka vairuotojui. JK pasienio apsaugos tarnybos oficialus 2021 m. liepos 28 d. raštas ieškovui, patvirtina, jog jis vykdė visus reikalavimus, transporto priemonė buvo visiškai apsaugota naudojant trosą ir plombą. Bauda buvo paskirta remiantis vien formaliu pažeidimu, kad incidento metu vairuotojas neturėjo saugumo patikros lapo, nebuvo dokumentais patvirtintų visos kelionės metu atliktų patikrinimų įrodymų. JK institucija nurodė, kad atsakovė po incidento pateikė užpildytą saugumo patikros lapą, bet jis nebuvo priimtas, nes nebuvo pateiktas incidento metu. Visa atsakomybė už pažeidimą tenka atsakovei. JK institucijos rašte nurodoma, kad į bendrovės atsakomybės sritį patenka pareiga suteikti vairuotojui tinkamą mokymą apie sistemą, kad būtų išvengta neteisėto įvažiavimo į JK ir pateikti įrodymus, kad vairuotojas buvo sistemingai mokomas. Atsakovė turėjo žinoti, kad neaprūpinusi ieškovo saugumo patikros lapu, prisiima riziką dėl atsakomybės dėl tokio dokumento nebuvimo pas vairuotoją. Nėra nei neteisėtų ieškovo veiksmų, nei kaltės, nei didelio neatsargumo, nei priežastinio ryšio dėl atsakovės patirtos žalos dėl jai paskirtos baudos. Ieškovas nepripažįsta instrukcijoje jo subraukyto parašo.
4. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad ji, kaip darbdavys, patyrė 6 445 GBP dydžio nuostolius, sumokėdama jai paskirtą 6 000 GBP baudą ir ieškovui paskirtą 445 GBP baudą už patikrinimo metu ieškovo vairuojamoje transporto priemonėje rastus 5 nelegalius asmenis. Darbo ginčų komisijoje ieškovas nurodė, kad prieš pradėdamas dirbti jis buvo supažindintas su vairuotojo pareigine instrukcija ir instrukcija vairuotojui su nelegalų gabenimo prevencijos rekomendacijomis. Ieškovas teigia, kad jis užplombavo krovinį ir kiekvieną sustojimą tikrino transporto priemonę, tačiau nelegalūs migrantai nebūtų rasti, jei ieškovas būtų atlikęs patikrinimą tinkamai. Už aptiktus nelegalius migrantus ieškovo vairuojamoje transporto priemonėje atsakingas tik jis pats. Ieškovo neteisėta veika kilo dėl įstatymų, t. y. JK teisės aktų (1999 m. Imigracijos ir prieglobsčio įstatymas) pažeidimo. Darbuotojo neteisėta veika, kaip materialinės atsakomybės sąlyga, nustatyta. Atsakovės, kaip darbdavio, veiksmai yra susiję su supažindinimu su ekspeditoriaus pareiginiais nuostatais, instruktavimo pareigos įgyvendinimu, atsižvelgus į darbuotojo, kaip vairuotojo-ekspeditoriaus, turėtą patirtį ir įgūdžius dirbant tolimųjų reisų vairuotoju, vertintini kaip nesusiję priežastiniu ryšiu su darbuotojo neteisėta veika nevykdant įstatymų ir dėl to padaryta žala. Ieškovas privalėjo nevežti nelegalių migrantų, neleisti jiems patekti į jo vairuojamą transporto priemonę ir joje būti. Jo veika vertintina, kaip nepakankamai rūpestingas pareigų vykdymas, t. y. jo kaltė. Ieškovas turėjo atitinkamo darbo patirties ir įgūdžių, nesikreipė į darbdavį dėl galimai trūkstamų privalomų nurodymų, kas rodo, kad priemonių ir informacijos netrūko.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas priteisė iš ieškovo atsakovei 1 150 Eur išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti ir valstybei 8,96 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
6. Teismas konstatavo, kad ieškovas apskritai ginčija atsakovės reikalavimo teisę dėl žalos darbdaviui atlyginimo, įrodinėdamas, kad nėra žalos atlyginimo pagrindų – neteisėtų jo veiksmų, didelio neatsargumo, priežastinio ryšio tarp jo veikos ir atsakovės patirtos žalos dėl jam paskirtos baudos.
7. Ieškovas su atsakovu susitarė dėl vairuotojo – ekspeditoriaus, šaltkalvio darbo. Jis buvo supažindintas pasirašytinai su vairuotojo pareigine instrukcija ir civilinės atsakomybės praktikos kodeksu, skirtu transporto priemonių vairuotojams, vykdantiems tarptautinius pervežimus. Ieškovas kelia abejones dėl jo parašo tikrumo dėl susipažinimo su civilinės atsakomybės praktikos kodeksu, tačiau jis išdėstė tik abejones, nepareiškė ir neįrodinėjo, kad jo parašas yra suklastotas.
8. Ieškovui susipažinus su civilinės atsakomybės praktikos kodeksu, jam kyla pareiga atlyginti žalą dėl JK teisės aktų pažeidimų, kadangi buvo pažeisti JK įstatymai dėl transporto priemonėje nelegaliai vežamų migrantų. Ieškovas buvo darbdavio supažindintas ir su JK įstatymu dėl nelegaliai vežamų migrantų. Teismas pripažino, kad nesilaikydamas JK įstatymo, su kuriuo jis buvo supažindintas, ieškovas pažeidė ne tik įstatymą, bet ir savo darbo pareigas, nesiėmė būtinų priemonių išvengti nelegalių asmenų patekimo į transporto priemonę arba jos buvo nepakankamos. Teismas konstatavo, kad nėra duomenų apie tai, jog pakrovus krovinį, ieškovas patikrino, ar transporto priemonėje yra pašalinių asmenų, nors vairuotojo pareiginėje instrukcijoje, su kuria jis susipažino pasirašytinai, nurodyta, jog vairuotojas privalo stebėti, kaip pakraunama transporto priemonė. Nelegalūs asmenys transporto priemonėje buvo rasti, todėl teismas pripažino, kad ieškovas, nesilaikydamas savo darbo pareigų, neužtikrino nelegalių asmenų nepatekimo į jo vairuojamą transporto priemonę, taip padarydamas žalą atsakovei. Teismas atmetė ieškovo argumentą, kad atsakovė kalta dėl atsiradusios žalos dėl to, kad darbdavys jam nedavė saugumo patikros lapo. Saugumo patikros lapas yra tik įrodymas, kad visos kelionės metu buvo atliekami transporto priemonės patikrinimai dėl nelegalių migrantų, tokio įrodymo ieškovas JK pareigūnams nepateikė. Jo neturėjimas neeliminuoja ieškovo atsakomybės, nes pagal savo darbo pareigas ir įstatymus ieškovas turėjo užtikrinti, kad į transporto priemonę nepatektų nelegalūs asmenys. Teismas konstatavo nepakankamai rūpestingą pareigų vykdymą (didelį neatsargumą), t. y. ieškovo kaltę.
9. Nesant nelegalių asmenų patekimo į transporto priemonę, nebūtų atsiradusi ir darbuotojo pareiga mokėti baudas, neatsirastų žala darbdaviui. Nors tarp darbuotojo pareigos užtikrinti, jog į transporto priemonę nepatektų nelegalūs asmenys ir darbdavio patirtos žalos yra tik netiesioginis priežastinis ryšys, teismas sprendė, kad teisiškai jis laikomas pakankamai reikšmingu, jog sudarytų pagrindą taikyti žalos atlyginimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovas S. B. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – S. B. ieškinį patenkinti ir atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimą apeliantui S. B. atlyginti jos patirtą žalą dėl Jungtinės Karalystės institucijų paskirtos baudos sumokėjimo pripažinti nepagrįstu ir neteisėtu bei atmesti; priteisti ieškovui iš atsakovės jo pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Atsakovė ir teismas ignoravo apelianto paaiškinimus, kad pakrovus krovinį Vokietijoje, jis transporto priemonę apjuosė plombavimo lynu ir uždėjo plombą, vykdamas link JK sienos sustodavo tik saugomose stovėjimo aikštelėse, tikrindavo, ar krovinio plombos nepažeistos. Prancūzijos ir JK pasienio tarnybos jokių pažeidimų nerado. Šias aplinkybes konstatavo ir JK institucija 2021 m. liepos 28 d. apeliantui adresuotame laiške, nurodė, kad incidento metu vairuotojas neturėjo saugumo patikros lapo. Po incidento atsakovė pateikė užpildytą saugumo patikros lapą, tačiau jis nebuvo priimtas. Pareiga užtikrinti saugumo patikros lapo buvimą transporto priemonėje tenka ne tik vairuotojui, bet ir transporto priemonės savininkui – atsakovei. Šio dokumento neturėjimas yra pagrindinė atsakomybės sąlyga. Teismas šio JK institucijos rašto savo sprendime neaptarė ir neįvertino. Taip pat nevertino atsakovės susirašinėjime su JK institucijomis jos nurodytų aplinkybių.
10.2. Atsakovė ir teismas nenurodė, kokius pažeidimus apeliantas padarė ir kuo pasireiškė netinkamas transporto priemonės ir krovinio patikrinimas, darbo pareigų neįgyvendinimas. Išvadą teismas ir atsakovė padarė vien tuo pagrindu, kad transporto priemonėje buvo aptikti nelegalūs migrantai. Jokių kitų apelianto kaltės įrodymų teismas nenurodė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausanti transporto priemonė patikrinti naudojantis „ECS“/“Wagtail“ sistema JK pasienio pareigūnų pasirinkta atsitiktinai, ne dėl pastebėtų įtartinų požymių. Tik atliekant patikrinimą su šunimi, buvo aptikti nelegalūs imigrantai. Nėra jokių duomenų, kad apeliantas neatliko darbo pareigų, išskyrus saugumo patikros lapo nebuvimą.
10.3. Apeliantas nebuvo išklausytas nagrinėjant bylą DGK ir teisme, neteikė rašytinių paaiškinimų. Jo atstovo paaiškinimas DGK nėra tolygus paties apelianto paaiškinimui, teismas tam suteikė pernelyg didelę reikšmę, interpretavo pagal atsakovės poziciją.
10.4. JK institucija įžvelgė mažesnį apelianto kaltės laipsnį sumažindama jam skirtą baudą. Spręstina, kad JK institucija atsižvelgė į tai, kad vairuotojas užtikrino transporto priemonės apsaugą, nenustatyta transporto priemonės tento, plombavimo juostos, plombos pažeidimų.
10.5. Teismas pateikė nepagrįstą prielaidą, jog nėra duomenų, kad pakrovus krovinį (Vokietijoje) apeliantas patikrino, ar transporto priemonėje yra pašalinių asmenų, nors vairuotojo pareiginėje instrukcijoje nurodyta, jog vairuotojas privalo stebėti, kaip pakraunama transporto priemonė. Sprendė, kad apeliantas nestebėjo krovinio pakrovimo. Byloje nepaneigta, kad apeliantas dalyvavo pakraunant jo transporto priemonę, kaip visada tikrino, jog į sunkvežimį pakraunamas CMR dokumentuose nurodomas krovinys. Vairuotojo pareiginėje instrukcijoje Nr. 36, patvirtintoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. 07, nenumatyta vairuotojo pareiga stebėti transporto priemonės pakrovimą. Instrukcijos 3.1 punkte numatyta vairuotojo teisė stebėti, kaip pakraunama jo vairuojama transporto priemonė, reikalauti, kad transporto priemonė nebūtų perkrauta. Teismas pernelyg laisvai išaiškino vairuotojo pareiginės instrukcijos normas ir nepagrįstai interpretavo tai kaip apelianto darbo pareigų pažeidimą.
10.6. Teismas pripažino, kad darbdavio nuostoliai atsirado ne dėl konstatuoto įstatymų pažeidimo, bet dėl to, kad darbuotojas nesumokėjo jam paskirtos baudos, dėl ko atsakovė patyrė išlaidų. Teismas konstatavo, kad būtent tarp šių apelianto veiksmų ir atsakovės patirtos žalos yra netiesioginis priežastinis ryšys. O apie atsiradusios darbdavio pareigos sumokėti jam paskirtą baudą ir darbuotojo tariamai neteisėtų veiksmų priežastinį ryšį teismas nepasisakė.
11. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti ir palikti 2022 m. lapkričio 30 d. Alytaus apylinkės teismo sprendimą nepakeistą; priteisti atsakovei iš apelianto bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus dokumentus. Bylą prašo nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Apeliantas apeliaciniame skunde nenurodo aplinkybių, kurios patvirtintų pirmos instancijos teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą, tik iš naujo aprašo (kartoja) tas pačias, jau ištirtas ir įvertintas, faktines aplinkybes. Nenurodo jokių objektyvių duomenų, kad teismui šioje byloje galėjo trūkti įrodymų, taip pat, kad teismas neištyrė ir neįvertino kokių nors įrodymų. Teismas apelianto paaiškinimų neignoravo, juos vertino bylos nustatytų faktinių aplinkybių kontekste.
11.2. Apeliantas privalo tinkamai atlikti savo darbo funkcijas prieš krovinio pakrovimą ir transporto priemonės užplombavimą. Prieš pradėdamas dirbti apeliantas pasirašytinai buvo supažindintas su vairuotojo pareigine instrukcija Nr. 36, partvirtinta darbdavio 2015 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. 07, ir instrukcija vairuotojui dėl nelegalių migrantų gabenimo prevencijos rekomendacijomis. Pagal savo darbines pareigas ir įstatymus apeliantas turėjo užtikrinti, kad į transporto priemonę nepatektų nelegalūs asmenys, tačiau savo pareigų tinkamai neatliko, todėl nelegalūs migrantai pateko (arba jiems buvo sudarytos sąlygos) patekti į transporto priemonę. Teismas pagrįstai nurodė, kad galima daryti išvadą, jog yra didelė tikimybė, jog šiuo konkrečiu atveju apeliantas, kaip darbuotojas, netinkamai vykdė jam nustatytas darbines pareigas, buvo nepakankamai rūpestingas, todėl atsakovė turi teisę į žalos atlyginimą (DK 24 straipsnio 6 dalis). Apeliantas netinkamai vykdydamas jam pavestas darbo funkcijas pažeidė JK teisės aktų reikalavimus, dėl kurių yra atsakingas tik jis pats, nes jo vairuojamoje transporto priemonėje buvo aptikti nelegalūs migrantai.
11.3. Apeliantas nutyli esminę faktinę aplinkybę, t.y. nenurodo kokius veiksmus jis atliko prieš transporto priemonės ir krovinio užplombavimą, kad į transporto priemonės vidų nepatektų nelegalūs migrantai. Akivaizdu, kad nelegalūs migrantai į užplombuotą priekabą galėjo patekti tik fiziniu būdu, t.y. prapjaunat priekabos tentą arba pažeidžiant plombavimo juostą ar pačią plombą. Tačiau šiuo atveju nebuvo pažeistas nei priekabos tentas, nei plombavimo juosta ar pati plomba. Visa tai rodo, kad nelegalūs migrantai į priekabą pateko dar iki priekabos užplombavimo. Apeliantas prieš užplombuodamas priekabą, jos vidaus išsamiai neapžiūrėjo arba pats sąmoningai nelegaliems migrantams leido įlipti į priekabą ir tik po to ją užplombavo. Apeliantas netinkamai atliko savo darbo funkcijas, dėl jo konkrečių neteisėtų veiksmų (neveikimo) buvo pažeisti Jungtinės Karalystės įstatymai.
11.4. Apelianto teiginys, kad Jungtinės Karalystės institucijos baudas darbdaviui ir darbuotojui skyrė už tai, kad transporto priemonėje nebuvo patikros lapo „cheklisto”, yra nepagrįsta apelianto nuomonė. Patikros lapo neturėjimas neeliminuoja apelianto atsakomybės dėl darbo pareigų neatlikimo. Apeliantas teiginių, kad tinkamai atliko jam pavestas funkcijas, nepagrindė jokiais įrodymais. Apelianto nurodytos faktinės aplinkybės ieškinyje ir DGK posėdžio metu yra nenuoseklios, net prieštaraujančios vienos kitoms. Teismas savo išvadas apie vienos ar kitos faktinės aplinkybės egzistavimą erdvėje padarė vertindamas byloje esančių įrodymų visumą.
11.5. Apeliantas nenurodo, kuo pasireiškė netinkamas įrodymų tyrimas teisme, kokie įrodymai teismo buvo įvertinti pažeidžiant jų vertinimo taisykles ir kuo pasireiškė toks pažeidimas, kokiais įrodymais teismas nepagrįstai rėmėsi arba kokius nepagrįstai atmetė ir kodėl.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
14. Byloje kilo ginčas dėl žalos atlyginimo.
15. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į Alytaus darbo ginčų komisiją, prašydama priteisti iš ieškovo šioje byloje bei buvusio darbuotojo S. B. 4268,70 Eur žalos atlyginimo, kadangi jam būnant komandiruotėje bei vairuojant vilkiką, Jungtinės Karalystės pareigūnai jame rado 5 nelegalius migrantus, ko pasėkoje atsakovei skyrė 6000 GPB, o ieškovui – 445 GPB baudą. Nurodė, kad atsakovė sumokėjo minėtas baudas, kad toliau galėtų vystyti veiklą Jungtinės Karalystės teritorijoje, šią baudą regreso teise prašė priteisti iš ieškovo, apsiribojant 6 mėnesių dydžio vidutiniu darbo užmokesčiu, viso – 4268,70 Eur. Pateikė pažymą, kad ieškovo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis 711,45 Eur (darbo bylos 113 lapas). DGK priteisė 3557,25 Eur, t. y. mažino šią sumą vadovaujantis DK 152 straipsnio 3 dalimi (prijungta Alytaus DGK darbo byla Nr. APS-112-2009/2022).
16. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas atsakovės reikalavimą dėl žalos atlyginimo pripažinti nepagrįstu ir jį atmesti.
17. Alytaus apylinkės teismas ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą.
18. Ginčo byloje nekilo, kad ieškovas baudos kyrimo laiku dirbo pas atsakovą. 2020 m. gegužės 28d. tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir S. B. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 49, pagal kurią ieškovas S. B. buvo priimtas į darbą vairuotoju – ekspeditoriumi, šaltkalviu. Ieškovas buvo įdarbintas krovinių pervežimui tarptautiniais maršrutais. Jis buvo pasirašytinai supažindintas su Vairuotojo pareigine instrukcija Nr. 36 ir Instrukcija vairuotojui (Imigracijos ir prieglobsčio Act 1999 civilinės bausmės praktikos kodeksu), skirtu transporto priemonių vairuotojams (Alytaus DGK darbo bylos lapai nuo 14 iki 18). Ieškovas pas atsakovę dirbo iki 2021 m. sausio 19 d., darbo sutartis nutraukta darbuotojo prašymu. 2020 m. lapkričio 12 d. ieškovui vykdant krovinio pervežimą vilkiku Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabe, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš Vokietijos į JK, Diunkerko jūrų uoste JK uosto kontrolės zonoje pareigūnų atlikto patikrinimo metu puspriekabėje buvo rasti 5 nelegalūs asmenys. 2021 m. liepos 28 d. JK pasienio tarnybos pareigūnai už penkių nelegalių migrantų pervežimą į JK teritoriją UAB „(duomenys neskelbtini)“ skyrė 6000 GBP baudą, o S. B. skyrė 445 GBP baudą. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiek jai, tiek ieškovui skirtą baudą sumokėjo 2021 m. spalio 29 d. Tai patvirtina darbo byloje pateikti dokumentai.
19. Ieškovas sprendžia, kad jis neturi atlyginti paskirtos baudos, kaip žalos regreso teise, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ neaprūpino jo saugumo patikros lapu, kuris patvirtintų, kad vykdant pervežimą vairuotojas vykdė krovinio patikrinimus dėl nelegalių migrantų, nors prieš išvykdamas į kelionę šio dokumento reikalavo, tačiau darbdavys jo neišdavė. Jis darbines funkcijas atliko tinkamai, o nelegalių migrantų pasislėpimas jo vairuojamoje transporto priemonėje negali būti laikomas netinkamu vairuotojo pareigų vykdymu. Jo kaltės dėl nelegalų vežimo nėra, nėra ir jo neteisėtų veiksmų.
20. Apeliantas nurodo, kad atsakovė ir pirmos instancijos teismas nenurodė, kokius pažeidimus apeliantas padarė ir kuo pasireiškė netinkamas transporto priemonės ir krovinio patikrinimas, darbo pareigų neįgyvendinimas. Išvadą teismas ir atsakovė padarė vien tuo pagrindu, kad transporto priemonėje buvo aptikti nelegalūs migrantai. Jokių kitų apelianto kaltės įrodymų teismas nenurodė.
21. Apeliacinės instancijos teismas atmeta tokį argumentą, kaip nepagrįstą, kadangi pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, kad ieškovas buvo supažindintas pasirašytinai su Vairuotojo pareigine instrukcija ir Civilinės atsakomybės praktikos kodeksu skirtu transporto priemonių vairuotojams, vykdantiems tarptautinius pervežimus. Tokiu būdu, ieškovui susipažinus su Civilinės atsakomybės praktikos kodeksu, jam kyla pareiga atlyginti žalą, numatytą ne vairuotojo pareiginiuose nuostatuose, o dėl JK teisės aktų pažeidimų, nes buvo pažeisti JK įstatymai dėl nelegaliai vežamų migrantų transporto priemonėje. Pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad saugumo patikros lapas yra tik įrodymas, kad visos kelionės metu buvo atliekami transporto priemonės patikrinimai dėl nelegalių migrantų, tokio įrodymo ieškovas JK pareigūnams nepateikė, tačiau jo neturėjimas neeliminuoja ieškovo atsakomybės, nes pagal savo darbines pareigas ir įstatymus ieškovas turėjo užtikrinti, kad į transporto priemonę nepatektų nelegalūs asmenys. Pats nelegalių migrantų radimo faktas suponuoja tai, kad ieškovas tinkamai nepatikrino vilkiko puspriekabės. Be to, bauda, kaip matyti iš pateiktų dokumentų, ir skirta būtent už tai, kad rasti nelegalūs migrantai, o ne už dokumentų neturėjimą ar nepateikimą.
22. DK 151 straipsnis numato, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu, dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą. Tarp šalių susiklostė iš darbo teisės kylantys darbuotojo žalos atlyginimą darbdaviui reglamentuojantys teisiniai santykiai, dėl atsakovei ir ieškovui paskirtos ir atsakovės sumokėtos baudos regreso teise priteisimo.
23. Pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, kad darbo pareigų pažeidimas suprantamas, kaip darbo pareigų, nustatytų įstatymų, kitų norminių teisės aktų, tarp jų vidaus, nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Darbuotojo pareiga yra vykdyti darbo pareigas, kurias numato įstatymai, kiti teisės aktai, įmonės dokumentai. Kasacinėje praktikoje ne kartą pažymėta, kad darbuotojo pareiga yra tinkamai atlikti pareigas, dirbti sąžiningai, dorai, tausoti darbdavio patikėtas materialines vertybes ir savavališkai neatlikti veiksmų, kurie kenktų darbdavio interesams. Darbuotojo neveikimas taip pat gali būti neteisėtas, kai jis buvo įpareigotas atlikti tam tikrus veiksmus. Darbdavys turi pareigą nustatyti darbo tvarką ir darbo pareigas ir pasirašytinai su jomis supažindinti darbuotoją.
24. Ieškovas buvo supažindintas pasirašytinai su Vairuotojo pareigine instrukcija ir Imigracijos ir prieglobsčio Act 1999 civilinės bausmės praktikos kodeksu skirtu transporto priemonių vairuotojams, vykdantiems tarptautinius pervežimus, kur aiškiai numatytos priemonės ir procedūros, kurių privalo imtis vairuotojas važiuodamas į JK, kad išvengtų nelegalių pasislėpusių imigrantų įvežimo. Nelegalūs asmenys transporto priemonėje buvo rasti, todėl pripažintina, kad ieškovas nesilaikydamas savo darbo pareigų, neužtikrino nelegalių asmenų nepatekimo į jo vairuojamą transporto priemonę, taip padarydamas žalą atsakovei. Taigi tarp žalos atsiradimo ir ieškovo veiksmų (neveikimo) yra priežastinis ryšys.
25. Pirmos instancijos teismas teisingai konstatavo, kad ieškovas turėjo atitinkamo darbo patirties ir įgūdžių, todėl privalėjo rūpintis tinkamu darbo sutarties vykdymu, nesikreipė į atsakovę dėl trūkstamų privalomų nurodymų, dokumentų gavimo, jeigu manė jų trūkstant. Ieškovas nurodė, kad jis turėjo patirties, dirbo keliose įmonėse, kuriose vykdė tarptautinius pervežimus, ne vieną kartą yra vykęs į JK. Žala taip pat atsirado ir dėl atsakovo veiksmų (neveikimo).
26. DK 151 straipsnis reglamentuoja žalos atlyginimą, DK 152 straipsnis numato, jog atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos. Nustatant atlygintinos turtinės žalos dydį atsižvelgiama į žalą patyrusios ir padariusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį, veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo, į faktą, kiek patirtai žalai atsirasti turėjo įtakos darbdavio veiklos pobūdis, ir jam tenkanti komercinė gamybinė rizika (DK 152 straipsnis).
27. Byloje nepaneigtas ieškovo aiškinimas, kad jam nebuvo išduoti apsaugos priemonių patikrinimo lapai, kuriuos ieškovas turėjo turėti reiso į JK metu. Ieškovas, būdamas patyręs vairuotojas jų savo ruožtu nepareikalavo (dokumentas kuriame nurodoma, kokių saugumo priemonių buvo imtasi tikrinant ar nėra patekusių nelegalių migrantų). Instrukcijos vairuotojui kopijos, darbdavys taip pat ieškovui nepateikė, jis jos nereikalavo, ginčo dėl to nėra.
28. Atsakovės prašyta atlyginti žala atsirado dėl to, kad ieškovas neužtikrino, jog į transporto priemonę nepatektų nelegalūs asmenys, žala padaryta ieškovui einant darbo pareigas. Pareiginės instrukcijos 4.1.1-4.1,7 punktuose nustatyta, kad vairuotojas atsako už netinkamą pareiginių nuostatų reikalavimų vykdymą, darbo drausmės, saugos ir sveikatos bei priešgaisrinės saugos instrukcijų reikalavimų nesilaikymą, už laiku ir neteisingai užpildytus kelionės dokumentus, už įstatymų, norminių aktų, įsakymų nevykdymą, darbo drausmės pažeidimus, kitų valstybių pareigūnų nurodymus ir kt.
29. Apeliacinės instancijos teismas vertina, jog yra pagrindas konstatuoti ieškovo neteisėtus veiksmus (neveikimą), kadangi nelegalūs migrantai buvo rasti puspriekabėje, iš ko darytina išvada, kad ieškovas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas tikrindamas puspriekabę (DK 24 straipsnis). Jo kaltės neeliminuoja tai, kad darbdavys jam neatsiuntė instrukcijos vairuotojui, taisyklių kopijų ar apsaugos priemonių patikrinimo lapų (į tai atsižvelgtina nustatant priteistiną žalos dydį).
30. Sprendžiant ieškovo kaltės klausimą, atsižvelgtina į tai, kad ieškovas būdamas profesionaliu vairuotoju turėjo įvertinti visas priemones užtikrinančias transporto priemonės saugumą, reikalauti reikalingų dokumentų. Atsakovė atitinkamai taip pat šias visas priemones bei dokumentus turėjo užtikrinti, kadangi ji yra išduodančioji, stipresnioji pusė, kuri ypatingai suinteresuota vilkiko bei krovinio saugumu bei galimai atsirasiančia žala.
31. Taigi apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tarp ieškovo veiksmų (neveikimo), kaltės bei žalos yra priežastinis ryšys, todėl jam atsiranda pareiga atlyginti žalą (DK 151 straipsnis). Kadangi šalys buvo darbiniuose santykiuose, atlygintinos turtinės žalos ribas reglamentuoja Darbo kodekso 153 straipsnis, kuris nustato, kad išskyrus šiame kodekse ir kituose įstatymuose numatytus atvejus darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, – ne daugiau kaip jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio (DK 153 straipsnio 1 dalis), taip pat atsižvelgtina į DK 152 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas.
32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad žala atsirado ne dėl didelio neatsargumo (kaip konstatavo pirmos instancijos teismas), bet dėl nerūpestingumo bei nepakankamo atidumo bei reiklumo, todėl nustatant žalos atlyginimo dydį taikytinas DK 152 straipsnio 1 dalyje nurodytas ne daugiau kaip trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio žalos atlyginimas, kadangi DK 154 straipsnyje nurodytos sąlygos byloje nenustatytos. Taigi priteistinas žalos dydis būtų 2134,29 Eur (711,43*3=2134,29). Tačiau apeliacinės instancijos teismas, kaip minėta, atsižvelgia į tai, kad ieškovui iš atsakovės pusės nebuvo išduoti reikalingi dokumentai – patikros lapas, taisyklių, instrukcijų kopijos, į tai, kad žalai atsirasti turėjo įtakos ir atsakovės veiklos pobūdis, o konkrečiai keliavimas į JK, kur visada yra neteisėtai kertančių sieną asmenų tikimybė, bei rizika, kad jie įlips į priekabą, taip pat atsižvelgia į žalą padariusio, kaip fizinio asmens akivaizdžiai mažesnes finansines ir ekonomines galimybes, į tai, kad darbo santykiuose ieškovas yra silpnesnioji šalis, todėl priteistinos žalos dydį mažina iki 1700 Eur sumos (DK 152 straipsnis).
33. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, taikė teisės normas (DK 24, 151, 152 straipsnis, CPK 177, 178 straipsniai), tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, darbo teisinių santykių specifiką (darbuotojas yra silpnesnioji šalis), kad žala padaryta netyčia, konstatuoja, kad yra pagrindas priteistiną žalą mažinti iki 1700 Eur (DK 24, 152, 153 straipsniai). Todėl ieškinys tenkintinas iš dalies, sprendimas pakeistinas, atsakovei UAB “(duomenys neskelbtini)“ priteistina 1700 Eur žalos atlyginimo iš ieškovo S. B. (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
34. Apeliacinės instancijos teisme keičiant teismo sprendimą ir tenkinant ieškinį iš dalies, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos tarp šalių (CPK 79, 80, 93, 98 straipsniai).
35. Darbo ginčų komisijos sprendimu iš S. B. buvo priteista 3557,25 Eur žalos, kuri atsakovės galėjo būti reikalaujama iš ieškovo. Ieškovas ieškiniu prašė reikalavimą dėl paskirtos baudos pripažinti nepagrįstu (3557,25 Eur).
36. Apeliacinės instancijos teismas ieškinį tenkina iš dalies, priteisia iš ieškovo atsakovei 1700 Eur žalos atlyginimo, taigi ieškovo reikalavimas tenkinamas 52,21 proc., atmetamas 47,79 proc.
37. Pirmos instancijos teisme atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 1500 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą (DOK-39597, DOK-33257) bei apeliacinės instancijos teisme patyrė 700 Eur už atsiliepimo į apeliacinio skundo surašymą (DOK-3826), viso 2200 Eur. Jai iš ieškovo priteistina 1051,31 Eur bylinėjimosi išlaidų (47,79 proc.).
38. Ieškovas S. B. pirmos instancijos teisme patyrė 500 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą (DOK-39719), apeliacinės instancijos teisme patyrė 300 Eur išlaidų už advokato pagalbą (DOK-43), viso 800 Eur. Jam iš atsakovės UASB „(duomenys neskelbtini)“ priteistina 417,68 Eur bylinėjimosi išlaidų (52,21 proc.)
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Alytaus apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 30 d. sprendimą pakeisti.
Priteisti iš S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ , juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1700,00 Eur (tūkstantį septynis šimtus Eur) žalos atlyginimo.
Priteisti iš S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1051,31 Eur (tūkstantį penkiasdešimt vieną Eur, 31 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ , juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 417,68 Eur (keturis šimtus septyniolika Eur, 68 ct) už advokato pagalbą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Marius Bartninkas
Egidijus Tamašauskas
Lina Žemaitienė