Baudžiamoji byla Nr. 1-1423-993/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42527-21-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.2.4.6.2.1; 2.1.10.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2.

 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 19 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Indrė Averkienė,

sekretoriaujant Loretai Dosinienei,

dalyvaujant prokurorei Virginijai Vigelienei,

kaltinamajam L. N.,

nukentėjusiajam L. N.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumui išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

L. N. 2021 m. gruodžio 7 d. apie 14.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu abejomis rankomis suėmė sūnų L. N. už kaklo iš nugaros pusės, palenkė jo galvą žemyn ir tyčia vieną kartą kojos keliu spyrė nukentėjusiajam į nosį, padarydamas nosies sumušimą, tokiu būdu nežymiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą.

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis L. N. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies, paaiškino, jog L. N. yra jo sūnus, kartu gyvena, tik šiuo metu jis yra išvykęs į užsienį dirbti. Visų aplinkybių tiksliai neatsimena, tačiau įvykio dieną jo sūnus susiginčijo su mama R. S. dėl maisto produktų. Sūnus priekaištavo mamai, buvo įsiaudrinęs, rėkė ant mamos, stipriai suėmė mamai už rankų, ji surėkė. Tai pamatęs jis sugriebė sūnui už pečių, papurtė jį, bandė sudrausminti, kad nerėktų ant mamos ir jie susistumdė. Susistumdymo metu sūnus jam trenkė ir jis krito, su nugara atsitrenkė į spintą, o kritimo metu ranka ar koja galėjo netyčia užgauti sūnui nosį. Viskas įvyko labai greitai, sužaloti sūnaus nenorėjo, tiesiog susinervino dėl tokio sūnaus elgesio, niekada nėra mušęs sūnaus. Matė, kad sūnui pradėjo bėgti kraujas. Netrukus jis su žmona išvažiavo į parduotuvę, kaip ir buvo suplanavę. Grįžęs sužinojo, kad sūnus iškvietė policijos pareigūnus, matė, kad sūnui patino nosis, bet ir jis buvo sužalotas, tačiau į policiją nesikreipė, su sūnumi susitaikė. 

Nukentėjusysis L. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną tarp jo ir tėvo įvyko konfliktas, nes tėvas be jo žinios paėmė jo maisto produktus. Jis papriekaištavo, abu su tėvu įsikarščiavo, apsistumdė ir jam pradėjo bėgti kraujas iš nosies. Pamena, kad įvyko grumtynės su tėvu, jis stūmė tėvą ir kažkaip jis trenkėsi su nosimi, tada priėjo mama ir juos išskyrė. Tada jis iškvietė policiją, o tėvas su mama išvažiavo. Nuo smūgio jam patino nosis. Konflikto metu tėvas dar jam grasino, ką tiksliai jam sakė, dabar nepamena. Atvykusiems pareigūnams jis papasakojo, kad lenkėsi ir atsitrenkė su nosimi.

Nukentėjusysis L. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog gyvena adresu (duomenys neskelbtini) su savo tėvais: mama R. S., tėčiu L. N., mažamete sese D. N. ir močiute G. S.. Namai, kuriuose gyvena, priklauso močiutei. Namuose yra įrengtas kambarys, kuriame gyvena visi kartu. Kadangi šeimoje yra nemažai asmenų, yra juntama trintis, dėl ko natūraliai kyla žodiniai konfliktai tarpusavyje. Namas, kuriame gyvena, yra dviejų aukštų, tad antrame aukšte yra kambarys, kurį būtų galima įrengti, tačiau tėvai nesutinka su tuo, kad jam būtų įrengtas kambarys ir jis turėtų atskirą, privačią erdvę. Tiek su mama, tiek su tėčiu, jis dažnai nesutaria, tarp jų kyla konfliktai. Tėvai jam nuolat priekaištauja, kad jis nesielgia taip, kaip jie nori, kad nedirba darbų, kuriuos jie jam nurodo, kad per ilgai miega ir pan. Konfliktai kyla dėl įvairių dalykų, dėl smulkmenų. Jis nori atskiro kambario, tačiau į jo norą tėvai nekreipia dėmesio, todėl tėvams kažko paprašius jo ir jis ne visada atkreipia dėmesį. Jam pikta, kad tėvai iš jo visko reikalauja, o patys neprisideda prie jo gerovės. Vos gavęs galimybę, jis imasi įvairių darbų, kad užsidirbtų pinigų, galėtų savimi pasirūpinti, o tuo tarpu, jo tėtis nedirba. 2021 m. gruodžio 7 d. apie 14.00 val. visa šeima buvo namuose. Jis nuėjo į virtuvę, kur iš stalčiaus, kur buvo sudėti jo maisto produktai, iš vaflių pakuotės norėjo išsiimti vaflį. Vaflių, kurių norėjo pats buvo pirkęs, dar nebuvo pradėjęs valgyti, tad jų pakuotė turėjo būti nauja, tačiau pastebėjo, kad pakuotė yra suplėšyta, vaflių yra mažiau nei turėtų būti. Atėjęs į kambarį, pasiteiravo, kas praplėšė vaflių pakuotę ir valgė vaflius. Tėtis ėmė šaipytis, neva pakuotę suplėšė pelės, o mama pasakė, kad vaflius paėmė tėtis. Jis pasakė tėčiui, kad prieš imdamas, galėtų pasakyti, o ne palikti netvarkingą sudraskytą pakuotę. Po tokių jo žodžių, tėvas ėmė priekaištauti jam, kad būdamas mažas, jis taip pat įvairius saldumynus imdavo neatsiklausęs. Jis tėčiui atsakė, kad nereikėtų prisiminti vaikystės, o reikėtų žiūrėti kas vyksta šiuo metu. Priminė tėčiui, kad jis jam yra negrąžinęs skolos, kai buvo paskolinęs pinigų ant elektroninės cigaretės skysčio. Tada tėtis atkirto, kad kai jis buvo mažas, imdavo iš jo centus. Tarp judviejų su tėčiu įsiplieskė žodinis konfliktas, kurio metu jam sėdint ant lovos, kambaryje, tėtis priėjo prie jo ir rankų kumščiais ėmė mosikuoti jam prieš veidą. Tėčiui atliekant tokius veiksmus, jis jam pasakė: „Trenk jei esi toks drąsus“. Netrukus po to, jiedu su tėčiu susigrūmė. Viskas įvyko staiga ir negali nurodyti kuris pirmas vienas kitą čiupo. Pamena, kad susigrūmus, abejomis rankomis pastūmė tėtį į priekinę jo kūno dalį ir tėtis nugara atsitrenkė į sekciją, buvusią kambaryje. Tėtis grumtynių metu jam pasakė: „Nori, aš tau nosį sulaužysiu“. Netrukus po to, tėtis rankomis suėmė jį už galinės kaklo dalies, palenkė jo galvą žemyn ir savo kojos keliu vieną kartą spyrė jam į nosį. Mamai mėginant juodu skirti ir atsistojus tarp judviejų, jis žvilgtelėjo į veidrodį ir pastebėjo, kad jam iš nosies teka kraujas. Iškart po to grumtynės ir liovėsi. Įvykio metu tarp jo ir mamos jokio konflikto nebuvo, jis jos nestumdė, jos nekeikė. Konfliktas vyko tik su tėčiu. Įvykio metu jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Įvykį matė ir jo močiutė G. S.. Jo sesė įvykio metu buvo virtuvėje, įvykio ji nematė. Iškart po įvykio jis kreipėsi į policiją. Jam kviečiant policiją, tėvai dar buvo namuose, tačiau iškvietus policiją, jie kartu su sese išvyko iš namų. Po įvykio jis vyko į Kauno klinikų skubios pagalbos priėmimo skyrių, (duomenys neskelbtini), kur jam buvo atlikti tyrimai, nustatytas nosies sumušimas. Su tėčiu susigrūmė jau ne pirmą kartą. Maždaug prieš dvejus metus, kai dar buvo nepilnametis, tėtis buvo stipriai sustvėręs jį rankų nagais už kaklo, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ikiteisminis tyrimas vėliau buvo nutrauktas, tačiau dėl ko, jis nežino. Civilinio ieškinio neteiks (1 t., b. l. 38, 43-44, 53-56).

Teisiamojo posėdžio metu perskaičius nukentėjusiojo parodymus, jis juos patvirtino ir nurodė, jog teisingai pasakojo ikiteisminio tyrimo metu, nes geriau atsiminė. Dabar pamena, kad grumtynių metu tėvas paėmė jam už kaklo, palenkė jo galvą ir jis trenkėsi į koją. Grumtynių metu jam sakė ar nori, kad jis jam nosį sulaužytų, mosikavo rankomis. Su mama jokio konflikto nebuvo, ji tik konflikto metu bandė juos išskirti. Pas ekspertus pats nevyko, pretenzijų tėvui neturi.

Liudytoja R. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog įvykio dieną tėvas suvalgė sūnaus vafliuką, sūnus labai supyko, pradėjo priekaištauti, susibarė su tėvu. Pamena, kad sūnus negražiai ją pavadino, stumdė ją už rankos, todėl tėvas įsikišo, norėjo sūnų sudrausminti. Jie abu susistumdė, vienas krito į vieną pusę, kitas krito į kitą pusę, vyras atsitrenkė į spintą, sūnaus nemušė, viskas įvyko labai greitai. Ar kas nutiko sūnui, ji nematė, kraujo nematė, nes išvažiavo į parduotuvę. Grįžę suprato, kad sūnus iškvietė policiją. Sūnus sakė, kad kreipėsi pas gydytojus, ji nustebo, nes niekas jo nemušė, jokių vyro smūgių ar spyrių ji nematė, negirdėjo, kad vyras jam grasintų sulaužyti nosį. Nesupranta, kodėl sūnus buvo toks piktas.

Liudytoja R. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini) kartu su savo sugyventiniu L. N., savo mama G. S., mažamete dukra D. N. ir sūnumi L. N.. 2021 m. gruodžio 7 d. apie 13.00 val. visi, išskyrus mažametę dukrą, buvo namuose. Su sugyventiniu ir mama buvo miegamajame, kai staiga iš virtuvės į kambarį atėjo sūnus L. N. ir ėmė priekaištauti, kad jo tėvas L. N. neatsiklausęs iš virtuvės paėmė jo vaflį. Konfliktas įvyko dėl to, kad jos sugyventinis L. N. iš virtuvės paėmė vaflį, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, priklausė jųdviejų sūnui. Sūnus aiškino, kad jis pats pirko vaflius ir dėl to supyko, kad jie juos valgo. Tarp sūnaus ir jo tėčio įsiplieskė konfliktas. Ji nesuprato, kodėl sūnus taip karščiuojasi. Niekada anksčiau nebuvo jo mačiusi tokio pasiutusio. Ėmė aiškinti sūnui, kad nieko baisaus neįvyko, kad visi dalinasi tuo ką turi, tačiau sūnus nenurimo, ėmė šaukti ant savo tėvo L. N. ir jos. Ji akimirkai nusisuko, o tada pastebėjo, kad jos sugyventinis su sūnumi stumdosi rankomis. Besistumdant, jos sugyventinis pastūmė sūnų rankomis į priekinę kūno dalį, o šis, neišlaikęs pusiausvyros, nugara atsitrenkė į kambaryje buvusią spintą. Nematė, kad jos sugyventinis būtų smūgiavęs jųdviejų sūnui. Ant sūnaus nepastebėjo jokių sužalojimų, nepastebėjo, kad jam būtų tekėjęs kraujas, kad būtų atsiradusios kraujosruvos ar nubrozdinimai. Netrukus po to, ji su sugyventiniu išvyko iš namų. Jei neklysta, turėjo vežti dukrą D. N. pas odontologą. Netgi nepamena, kiek valandų buvo įvykio metu, atrodo buvo dienos metas. Dukters įvykio metu namuose nebuvo, ji įvykio nematė. Šiuo metu nepamena, kur buvo dukra. Galbūt laukė jųdviejų su sugyventiniu automobilyje prieš išvykstant, o galbūt dar buvo mokykloje. Įvykio metu, namuose buvo jos mama G. S., tačiau ji buvo lovoje, su ausinėmis, tad mano, kad nieko negirdėjo ir abejoja ar išvis suprato kas įvyko. Jokių grasinimų nei iš sugyventinio, nei iš sūnaus, skirtų vienas kitam, įvykio metu negirdėjo. Kuriuo momentu sūnus kreipėsi į policiją, ji nežino, bet tikėtina, kad jiems išvykus. Nori pasakyti, kad konfliktą sukėlė būtent jos sūnus. Sugyventinis siekė nuraminti judviejų sūnų, kuris be aiškaus pagrindo pasiuto. Sugyventinis niekada nėra smurtavęs prieš sūnų (1 t., b. l. 59-60, 65-66).

Teisiamojo posėdžio metu perskaičius liudytojos parodymus, ji juos patvirtino ir nurodė, kad vyras prieš ją nesmurtauja, nieko blogo apie jį negali pasakyti, konfliktų su juo nebūna, jis užsikodavo ir nebegeria. Kažkada, kai gerdavo, yra smurtavęs prieš ją, bet prieš sūnų niekada nesmurtavo.

Liudytoja G. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog žino dėl ko vyksta byla. Pamena, kad tą dieną iš pat ryto vaikas supyko, kad jo vafliuką kažkas suvalgė. Anūkas susiginčijo su tėvu, tėvas bandė jį sugėdyti dėl to vafliuko, įvyko konfliktas, abu susimušė, grūmėsi, nukrito ant žemės, voliojosi, motina bandė juos išskirti, tvyrojo įtampa. Matė, kad anūkui pradėjo bėgti kraujas iš nosies. Visko labai nepamena, bet matė, kad tėvas kumščiavosi prieš sūnų, anūkas sakė, „trenk man, trenk“, ar spyrė su koja, nematė, visą laiką jų nestebėjo, sėdėjo ant lovos, jai buvo labai baisu. Žentas yra smurtavęs prieš jos dukrą, tačiau dukra nuolat jį gina ir jam atleidžia, dar prieš savaitę duktė verkė, buvo užsidengusi veidą, sakė, kad pati su lenta užsigavo. Tarp dukters ir žento nuolat vyksta konfliktai, jis sako visokius grubius žodžius, vadina visus debilais ir žiurkėmis, ji negali ramiai gyventi, nors namas priklauso jai.

Liudytoja I. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog įvykio aplinkybių iš viso neprisimena, prašė vadovautis jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.

Liudytoja I. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiąja patrule. 2021 m. gruodžio 7 d. dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu S. P.. Dienos metu, kada tiksliai, nurodyti negali, iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gavo pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, kad reikia vykti į (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso neprisimena. Nuvyko į įvykio vietą, kur juos pasitiko nukentėjęs vaikinas L. N.. Buvo matyti, kad vaikino nosis yra ištinusi. Vaikinas buvo išsigandęs. Pasiteiravus, kas jam nutiko, šis paaiškino, kad namuose tarp jo ir jo tėvo L. N. kilo konfliktas dėl maisto produktų. Nukentėjęs vaikinas nurodė, kad konflikto metu jo tėvas kojos keliu spyrė jam į nosį, dėl to iš nosies jam ėmė tekėti kraujas. Bendraujant su vaikinu įvykio vietoje, nepastebėjo, kad ties vaikino nosimi būtų matyti kraujo. Vis dėl to, į įvykio vietą atvyko medikai, kurie apžiūrėję nukentėjusį asmenį, nusprendė jį vežti į gydymo įstaigą. Pareigūnai kartu su nukentėjusiuoju į gydymo įstaigą nevyko, tad nežino kokius sužalojimus jam ten nustatė. Įvykio vietoje buvo nustatyta, kad nukentėjęs asmuo yra blaivus. Smurtu įtariamo asmens įvykio vietoje nebuvo. Kaip aiškino nukentėjęs asmuo, po įvykio jo tėvas išvyko iš namų. Jiems būnant įvykio vietoje, namuose jokių asmenų nebuvo (1 t., b. l. 77-78).

Teisiamojo posėdžio metu perskaičius liudytojos parodymus, ji juos patvirtino ir nurodė, jog smulkiau visų įvykio aplinkybių tikrai neprisimena.

Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad apie įvykį pranešė L. N.. Ant pranešėjo nosies matomas patinimas. L. N. nurodė, kad 2021 m. gruodžio 7 d. apie 14.00 val., būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su tėvu L. N., kilo konfliktas dėl maisto produktų, kuriuos pranešėjas buvo nusipirkęs sau. Konflikto metu pranešėjo tėvas L. N. pastūmė jį ir iš kojos kelio trenkė jam į nosį, taip sukeldamas fizinį skausmą. Jis kreipėsi pagalbos į policiją, o tėvas pasišalino iš įvykio vietos nežinoma kryptimi. Alkoholio kiekio matuokliu nustatyta, kad L. N. yra blaivus. Įvykio vieta tvarkinga. Smurtu įtariamo asmens sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą nebuvo galimybės, kadangi iš įvykio vietos jis pasišalino. Ant smurtą patyrusio asmens L. N. matyti nosies patinimas (1 t., b. l. 17-24).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Tyrimui reikšmingų objektų ar pėdsakų neužfiksuota. Apžiūros metu fotografuota, sudaryta foto lentelė (1 t., b. l. 25-26, 28-33).

BIRT žiūryklės ataskaitoje nurodyta, kad 2021 m. gruodžio 7 d. 14.13 val. fiksuotas skambutis bendruoju pagalbos numeriu, atsiliepus girdisi šauksmai, grasinimai užmušti, konfliktas, niekas į ragelį nekalbėjo, situacija neaiški. Pagal žemėlapyje matomą adresą 14.18 val. išsiųstos pajėgos atvyko 14.35 val. (1 t., b. l. 35).

Medicinos dokumentų išraše/siuntime nurodyta, kad 2021 m. gruodžio 7 d. 15.51 val. L. N. buvo pristatytas į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninę Kauno klinikas. Pacientas skundžiasi nosies skausmu, patinimu, buvusiu kraujavimu. Šiuo metu nosis nekraujuoja, patinusi ir skausminga. Kaulo lūžių nenustatyta, išleidžiamas ambulatoriniam gydymui, rekomenduojamas šaltis, planinė konsultacija (1 t., b. l. 83). 

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti policijos pareigūnų kūno kamera Nr. B0F1EC6171BA daryti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota, kaip policijos pareigūnus pasitikęs vyras paaiškina, kad namuose kilo konfliktas dėl maisto, tėvas jam pradėjo grasinti, jie apsistumdė, tėvas jo paklausė ar šis nori, kad jis jam nosį sulaužytų, ir keliu spyrė jam į nosį, išbėgo daug kraujo (1 t., b. l. 84-88).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro pateiktas 2021 m. gruodžio 7 d. 14.13 val. gautas pagalbos kvietimas, kuriame vyras nurodo, kad reikia pagalbos ir policijos. Aplinkoje girdisi triukšmas, šaukia, keikiasi du vyriški balsai, girdisi ir moteriški balsai (1 t., b. l. 92-93).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad papildomai apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro pateiktas 2021 m. gruodžio 7 d. 14.13 val. gautas pagalbos kvietimas, dalyvaujant L. N., kuris perklausant įrašą atpažino savo, tėvo ir mamos balsus (1 t., b. l. 95-96).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 44/2022 (02) nurodyta, kad L. N. konstatuotas nosies sumušimas. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytą sritį. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2021 m. gruodžio 7 d. Sužalojimas galėjo būti padarytas suduodant smūgį kumščiu, spiriant koja ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu (1 t., b. l. 110-111).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo R. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad siekiant užfiksuoti galimo smurto faktą buvo daryta L. N. išorinių sužalojimų nuotrauka. Nuotrauka pridedama (1 t., b. l. 112-113, 114).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados 

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Nors kaltinamasis L. N. savo kaltės nepripažino, nurodydamas, kad grumtynių metu krisdamas galėjo netyčia ranka ar koja užgauti sūnaus nosį, tačiau kaltinamojo tokia pozicija vertintina tik kaip siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės. L. N. kaltę patvirtina kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai.

Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad 2021 m. gruodžio 7 d. tarp kaltinamojo L. N. ir sūnaus L. N. įvyko žodinis konfliktas dėl maisto produktų. Sūnus papriekaištavo tėvui, kad jis suvalgė jo vaflį. Žodinio konflikto metu jie abu susistumdė, kaltinamasis mosikavo rankomis, grasino sūnui sulaužyti nosį, po to sugriebė sūnų už kaklo, palenkė jo galvą ir vieną kartą kojos keliu spyrė jam į nosį, padarydamas jam nosies sumušimą. Tokias aplinkybes visų pirma patvirtina nukentėjusiojo L. N. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuos nukentėjusysis patvirtino teisiamojo posėdžio metu. Nukentėjusysis parodė, kad įvykio dieną jis susigrūmė su tėvu, grumtynių metu jis abejomis rankomis pastūmė tėtį, tėtis nugara atsitrenkė į sekciją ir pasakė jam: „Nori, aš tau nosį sulaužysiu“. Netrukus po to, jis rankomis suėmė jį už galinės kaklo dalies, palenkė jo galvą žemyn ir savo kojos keliu vieną kartą spyrė jam į nosį, jam pradėjo bėgti kraujas, o mama stengėsi juos išskirti. Tokias pat aplinkybes nukentėjusysis nurodė ir pagal jo kvietimą atvykusiai policijos pareigūnei, kuri užpildė tarnybinį pranešimą dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, matė ir užfiksavo nukentėjusiojo patirtą sužalojimą nosies srityje. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apklausta policijos pareigūnė I. B. parodė, kad nukentėjęs vaikinas jai paaiškino, kad tėvas kojos keliu jam spyrė į nosį, dėl to iš nosies jam ėmė tekėti kraujas, kraujo nematė, bet vaikino nosis buvo patinusi, buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Nukentėjusiojo būsena, pokalbis su policijos pareigūne užfiksuotas policijos pareigūno kūno kameros vaizdo įraše. Šio įrašo apžiūros protokole užfiksuota, kaip nukentėjusysis aiškina, kad namuose kilo konfliktas dėl maisto, tėvas jam pradėjo grasinti, jie apsistumdė, tėvas jo paklausė ar šis nori, kad jis jam nosį sulaužytų, ir keliu spyrė jam į nosį, išbėgo daug kraujo. Medicinos dokumentų išrašas patvirtina, kad nukentėjusysis L. N. iš tikrųjų buvo pristatytas į Kauno klinikas, ten apžiūrėtas, konstatuotas nosies sumušimas, rekomenduota šaldyti nurodytą vietą. Tai, kad įvykio metu nukentėjusysis buvo sužalotas, t. y. sumušta jo nosis, patvirtina teismo medicinos specialisto išvada, kurioje, be kita ko, konstatuota, kad nosies sumušimas padarytas kietu buku daiktu vieną kartą paveikus nurodytą sritį, galimai užduotyje nurodytu laiku, suduodant smūgį kumščiu, spiriant koja ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu ir toks sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Taigi, nukentėjusiojo parodymai nekito viso ikiteisminio tyrimo metu, jie atitinka byloje surinktą medžiagą ir teismas neturi pagrindo jais netikėti. Nors teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis aiškino, kad galėjo pats atsitrenkti į tėvo koją, bet galiausiai palaikė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nes tuo metu geriau viską atsiminė. Iš teisiamojo posėdžio metu duotų nukentėjusiojo parodymų matyti, kad jis vis dėl to stengėsi bent šiek palengvinti tėvo padėtį, nes jis susitaikė su tėvu, kartu toliau gyvena. Teismas neabejoja, kad ir liudytoja R. S. teisme bandė padėti kaltinamajam išvengti baudžiamosios atsakomybės ar bent šiek tiek palengvinti jo padėtį, todėl jos parodymus, kad vyras nesmurtavo prieš sūnų, jie tik abu susistumdė, vertina kritiškai. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis ankščiau smurtavo prieš liudytoją, todėl ji gali būti įbauginta kaltinamojo ir nesakyti visos tiesos apie įvykį. Tai, kad liudytoja gina kaltinamąjį patvirtino ir byloje liudytoja apklausta G. S.. Ši liudytoja taip pat parodė, kad kaltinamasis yra grubus ir konfliktiškas, yra ankščiau stipriai sumušęs jos dukrą R. S..

Taigi, teismas neabejoja, kad L. N. 2021 m. gruodžio 7 d. apie 14.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu abejomis rankomis suėmė sūnų L. N. už kaklo iš nugaros pusės, palenkė jo galvą žemyn ir tyčia vieną kartą kojos keliu spyrė nukentėjusiajam į nosį, padarydamas nosies sumušimą, tokiu būdu nežymiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą. L. N. suprato, kad spirdamas keliu į nukentėjusiojo veidą, sukels jam fizinį skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą ir tokių padarinių siekė, taigi jis veikė tiesiogine tyčia. 

Kaltinamasis smurtavo prieš savo šeimos narį – kartu gyvenantį sūnų L. N.. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Kaltinamasis L. N. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, ankščiau jis neteistas, nes teistumas išnykęs (1 t., b. l. 139-143), tačiau iš pateiktų nuosprendžių matyti, kad yra smurtavęs prieš savo sugyventinę R. S. (1 t., b. l. 145-151), yra baustas administracine tvarka ir turi galiojančią administracinę nuobaudą (1 t., b. l. 134-137), SODROS duomenimis, niekur nedirba (1 t., b. l. 130-131), registruojasi Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 133), L. N. gydėsi Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale dėl psichikos ir elgesio sutrikimo dėl alkoholio vartojimo, žalingo vartojimo (1 t., b. l. 155), tačiau Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 93TPK-120/2022 nurodyta, kad L. N. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (1 t., b. l. 161).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59, 60 straipsniai).

Įvertinus nurodytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė. Kadangi nusikalstamos veikos padarytos jo gyvenamojoje vietoje, laikytina, kad intensyvi priežiūra neturės įtakos bausmės paskirčiai, todėl ji jam neskirtina, tačiau skirtini įpareigojimai sudalyvauti elgesio pataisos programoje, atlyginti turtinę žalą, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, kas, teismo nuomone, padės įgyvendinti bausmės paskirtį.

V. Sprendimas dėl civilinio ieškinio 

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Kauno teritorinė ligonių kasa pateikė 40,02 Eur civilinį ieškinį dėl patirtų gydymo išlaidų (1 t., b. l. 20-21). Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad L. N. buvo suteiktos vidaus ligų gydytojo ir radiologo apžiūros paslaugos, paslaugų bendra kaina – 40,02 Eur. Civilinis ieškinys pagrįstas, nukentėjusiajam buvo suteiktos nurodytos paslaugos, jos buvo suteiktos dėl kaltinamojo atliktų veiksmų, todėl civilinis ieškinys tenkintinas.

VI. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktiniai diskai su vaizdo ir garso įrašais (1 t., b. l. 91, 103), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini baudžiamojoje byloje, kaip baudžiamosios bylos medžiaga.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302–308 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu, 

n u s p r e n d ž i a :

L. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant jį per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje, atlyginti Kauno teritorinei ligonių kasai 40,02 Eur turtinę žalą, pradėti dirbti ir visą bausmės vykdymo laikotarpį tęsti darbą arba registraciją Užimtumo tarnyboje.

Kaltinamajam L. N. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti, panaikinti.

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo L. N. civilinio ieškovo naudai 40,02 turtinę žalą, ją pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais, saugomus baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje, kaip baudžiamosios bylos medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja        Indrė Averkienė