Civilinė byla Nr. 3K-3-514/2010                                                                    Procesinio sprendimo kategorijos: 24.1; 73.2.13 (S)

 

 

 

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. gruodžio 13 d.

Vilnius

 

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš  teisėjų: Egidijaus Laužiko, Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas) ir Prano Žeimio (pranešėjas),

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Lomita“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės  ieškinį atsakovų Vidos Mikutienės, Giedriaus Mikučio ieškinį atsakovui UAB „Lomita“ dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančia ir draudimo išmokos priteisimo; trečiasis asmuo – UAB DK „PZU Lietuva“.   

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

            Ieškovai prašė:

            1) pripažinti negaliojančiu 2007 m. vasario 23 d. draudimo nuo nelaimingų atsitikimų draudimo liudijimo NAG Nr. 102813 įrašą dėl UAB „Lomita“ paskyrimo naudos gavėju;

            2) priteisti iš atsakovo 25 000 Lt draudimo išmokos ieškovei V. M. ir 75 000 Lt draudimo išmokos ieškovui G. M., taip pat 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

            Ieškovai 2009 m. kovo 9 d. teismui pateiktame ieškinyje nurodė, kad 2007 m. balandžio 19 d. įvykusio eismo įvykio metu, vykdydamas darbo pareigas, žuvo ieškovės sutuoktinis ir ieškovo tėvas Z. M., dirbęs pas atsakovą vairuotoju. Atsakovas UAB „Lomita“ ir trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ sudarė draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartį, jos sudarymą patvirtindami 2007 m. vasario 23 d. išduotu draudimo liudijimu NAG Nr. 102813, pagal kurį Z. M. ir dar aštuoni atsakovo UAB „Lomita“ darbuotojai 2007 m. vasario 27 d.–2008 m. vasario 26 d. laikotarpiu buvo apdrausti nuo nelaimingų atsitikimų. Naudos gavėju liudijime nurodyta UAB „Lomita“. Trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ įvykį, kurio metu žuvo Z. M., pripažino draudžiamuoju ir 2007 m. rugsėjo 10 d. pervedė į atsakovo sąskaitą 100 000 Lt draudimo išmoką. Ieškovė kreipėsi į atsakovą dėl draudimo išmokos išmokėjimo, tačiau šis atsisakė tai padaryti, teigdamas, kad draudimo išmoka ieškovams nepriklauso, nes naudos gavėju draudimo liudijime nurodyta UAB „Lomita“. Ieškovų teigimu, atsakovo nurodymas draudimo liudijime naudos gavėju yra neteisėtas. UAB DK  „PZU Lietuva“ Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų taisyklių Nr. 009 (toliau – ir Draudimo taisyklės) 17.10 punkte nurodyta, kad draudėjas turi teisę paskirti vieną ar keletą naudos gavėjų, kurie, įvykus draudžiamajam įvykiui, įgyja teisę gauti draudimo išmoką ar jos dalį; jeigu naudos gavėju draudėjas paskiria asmenį, kuris nėra apdraustasis, toks paskyrimas galioja, tik jeigu draudėjas pateikia draudikui apdraustojo rašytinį sutikimą. Sudarant ginčo draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartį, kuria buvo apdraustas Z. M., jo rašytinio sutikimo, kad naudos gavėju būtų paskirtas atsakovas, nebuvo. Taigi atsakovas pats paskyrė save naudos gavėju. Kadangi Draudimo taisyklėse toks atvejis nereglamentuojamas, tai draudimo liudijimo įrašas dėl atsakovo paskyrimo naudos gavėju yra niekinis ir negalioja. Trečiajam asmeniui UAB DK „PZU Lietuva“ 2007 m. kovo 9 d. pateiktame draudimo liudijimo NAG Nr. 102813 priede Nr. 3 Z. M. nurodė, kad yra informuotas, jog jis apdraustas UAB DK „PZU Lietuva“ draudimu nuo nelaimingų atsitikimų, ir sutinka, kad naudos gavėjas būtų UAB „Lomita“. Ieškovų įsitikinimu, apdraustojo Z. M. sutikimas dėl UAB „Lomita“ paskyrimo naudos gavėju turėjo būti gautas prieš sudarant draudimo sutartį. Draudimo liudijimo priedas Nr. 3 apdraustojo pasirašytas 2007 m. kovo 9 d. Kadangi draudimo sutartis, kurioje atsakovas pats paskyrė save naudos gavėju, draudimo liudijimo priedo Nr. 3 surašymo dieną jau buvo sudaryta, tai šis yra niekinis. Be to, ieškovų nuomone, naudos gavėju pagal draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbo metu sutartį, atsižvelgiant į šios draudimo rūšies esmę, negali būti paskirtas juridinis asmuo. Konstatavus, kad draudimo išmokos gavėjas paskirtas neteisėtai, pripažintina, jog draudėjas nepaskyrė naudos gavėjo, todėl, mirus apdraustajam, draudimo išmoka išmokama pagal paveldėjimo teisės normas. Atsižvelgdami į tai, ieškovai prašė atsakovui UAB „Lomita“ išmokėtą 100 000 Lt draudimo išmoką atitinkamomis dalimis priteisti jiems – įstatyminiams žuvusiojo Z. M. paveldėtojams.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

 

            Tauragės rajono apylinkės teismas 2009 m. spalio 15 d. sprendimu ieškinį iš dalies patenkino:

            pripažino atsakovo UAB „Lomita“ paskyrimą naudos gavėju UAB DK „PZU Lietuva“ draudimo nuo nelaimingų atsitikimų draudimo liudijime NAG Nr. 102813 neteisėtu;

            priteisė iš atsakovo UAB „Lomita“: ieškovei – 24 750 Lt, pervestų kaip draudimo išmoka į UAB „Lomita“ sąskaitą 2007 m. rugsėjo 10 d., ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009 m. kovo 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovui – 74 250 Lt, pervestų kaip draudimo išmoka į UAB „Lomita“ sąskaitą 2007 m. rugsėjo 10 d., ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009 m. kovo 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

            kitą ieškinio dalį atmetė.

Teismas pažymėjo, kad draudimo liudijime NAG Nr. 102813, kuriuo Z. M. ir dar aštuoni atsakovo darbuotojai buvo apdrausti nuo nelaimingų atsitikimų, draudimo objektu nurodyti apdraustojo turtiniai interesai, susiję su kūno sužalojimais, invalidumu ar mirtimi nuo nelaimingo atsitikimo (Draudimo taisyklių 1.14 punktas). Pagal Draudimo taisyklių 1.3 punktą apdraustasis yra draudimo sutartyje nurodytas fizinis asmuo, kurio gyvenime atsitikus draudžiamajam įvykiui, draudikas privalo mokėti draudimo išmoką; apdraustuoju gali būti ir draudėjas. Draudimo taisyklių 1.4 nustatyta, kad naudos gavėjas yra draudimo sutartyje nurodytas asmuo arba draudėjo, o draudimo sutartyje nustatytais atvejais – ir apdraustojo paskirtas asmuo, turintis teisę gauti draudimo išmoką. Teismas nustatė, kad atsakovo direktorius, pasirašydamas draudimo liudijimą, patvirtino, jog susipažino su Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų taisyklėmis Nr. 009, šios jam išaiškintos ir aiškios, draudimo liudijimą, taisykles ir jų priedus gavo. Draudimo liudijimo NAG Nr. 102813 priede Nr. 3 yra apdraustojo Z. M. 2007 m. kovo 9 d. parašas po tekstu: „Esu informuotas, kad esu apdraustas jūsų draudimo kompanijoje UAB DK „PZU Lietuva“ draudimu nuo nelaimingų atsitikimų ir sutinku, kad naudos gavėju būtų:“. Po šio teksto grafoje, kur turi būti nurodytas naudos gavėjo vardas, pavardė, asmens kodas, adresas, telefono Nr., yra atsakovo spaudas su visais jo rekvizitais. 2007 m. balandžio 19 d. įvykusio eismo įvykio metu Z. M. žuvo. Ikiteisminio tyrimo duomenimis, kelio posūkyje Z. M. nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir apvirto, užsidegė automobilio kabina ir sudegė jos vairuotojas. Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1 konstatuota, kad nelaimingo atsitikimo priežastis – eismo taisyklių pažeidimas sauskeliuose.

Teismas nurodė, kad Draudimo taisyklių 1.4 punkte, kuriame pateikta naudos gavėjo sąvoka, draudėjas ir naudos gavėjas yra skirtingi asmenys, šiame punkte nedetalizuota, kokie asmenys – fiziniai ar juridiniai – gali būti paskirti naudos gavėjais, tuo tarpu draudėjais pagal Draudimo taisyklių 6.1.1 ir 6.1.2 punktus gali būti ir fiziniai, ir juridiniai asmenys. Taisyklėse nereglamentuojama atvejo, kai draudėjas naudos gavėju paskiria save. Įvertinęs tai, kad Draudimo taisyklėse draudimo objektas apibrėžtas kaip turtinis interesas, susijęs su apdraustojo mirtimi ir (arba) kūno sužalojimu (trauma) dėl nelaimingo atsitikimo, o draudimo liudijime draudimo objektu įvardyti paties apdraustojo turtiniai interesai, susiję su kūno sužalojimais, invalidumu ar mirtimi nuo nelaimingo atsitikimo, taip pat tai, jog draudimo liudijimo priede Nr. 3 apdraustuoju įvardytas Z. M., teismas, vadovaudamasis formuojama teismų praktika ir atsižvelgdamas į draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutarčių esmę (darbdavys, siekdamas užsitikrinti turtinių interesų stabilumą, turi galimybę, pvz., savanoriškai apdrausti savo turtą, tuo tarpu sveikatos draudimo rūšies sutarčių tikslas – atlyginti dėl gyvybės netekimo ar sveikatos sužalojimo atsiradusius nuostolius), padarė išvadą, kad naudos gavėju draudėjas gali būti tik tuo atveju, jeigu jis yra fizinis asmuo. Atsakovas yra juridinis asmuo, todėl jis negalėjo paskirti savęs naudos gavėju. Teismo nuomone, aplinkybę, kad nagrinėjamu atveju atsakovas, juridinis asmuo, negalėjo būti naudos gavėjas, patvirtina ir tai, kad draudimo liudijimo priede Nr. 3 nurodyti tokie naudos gavėjo rekvizitai: vardas, pavardė, asmens kodas, adresas, telefono Nr., taigi naudos gavėju galėjo būti tik draudėjo nurodytas ar apdraustojo paskirtas fizinis asmuo. Be to, aplinkybė, kad draudimo liudijimas išduotas 2007 m. vasario 23 d., o jo priede Nr. 3 Z. M. pasirašė 2009 m. kovo 9 d., rodo tai, kad, nepriklausomai nuo to, buvo tuo metu atsakovo spaudas naudos gavėjo rekvizitų grafoje ar ne, Z. M. iš esmės neturėjo galimybės išreikšti savo valios dėl naudos gavėjo, nors, atsižvelgiant į sutarties esmę, ji turėjo būti išreikšta. Nustatęs, kad atsakovas buvo apdraudęs turtinius interesus, sudarydamas CMR draudimo sutartį vilkikui, puspriekabei ir kroviniui apdrausti, teismas atmetė kaip neteisingus draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutarčių tikslo kontekste atsakovo argumentus, jog jo darbuotojų apdraudimo draudimu nuo nelaimingų atsitikimų tikslas buvo įvykdyti galimas klientų pretenzijas, atlyginti atsakovo žalą, kartu kompensuoti darbuotojų netekimo nuostolius, investicijų į darbuotoją, naujo darbuotojo paieškos išlaidas. Teismo nuomone, savanoriškas darbuotojų draudimas nuo nelaimingų atsitikimų yra jų skatinimo forma, kuria siekiama didesnio darbuotojų lojalumo darbdaviui, taigi šios draudimo rūšies tikslas negali būti siekis kompensuoti galimus savo turtinius nuostolius. Dėl to pagal draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartį naudos gavėju negali būti paskirtas draudėjas, kuris yra juridinis asmuo, ir tai, teismo nuomone, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, įtvirtintus CK 1.5 straipsnyje. Nustatęs, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Tauragės skyrius pripažino 2007 m. balandžio 19 d. įvykusį eismo įvykį nedraudžiamuoju, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos netenkino žuvusiojo sutuoktinės V. M. skundo dėl nurodyto sprendimo, dėl to ji negavo Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme bei Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatytų draudimo išmokų, teismas nurodė, jog draudimo išmoka pagal atsakovo su trečiuoju asmeniu sudarytą sutartį ieškovams buvo vienintelė galimybė kompensuoti nelaimingo atsitikimo metu patirtus nuostolius.

Išdėstytų argumentų pagrindu konstatavęs, kad atsakovas UAB „Lomita“ naudos (draudimo išmokų) gavėju paskirtas neteisėtai, teismas pripažino negaliojančiu ginčijamą draudimo liudijimo įrašą, kartu nurodydamas, jog tokiomis aplinkybėmis laikytina, kad draudėjas nepaskyrė naudos gavėjo. Tuo atveju, kai naudos gavėjas draudėjo nepaskirtas, draudimo išmoka išmokėtina pagal paveldėjimo teisės normas. Atsižvelgdamas į tai ir remdamasis CK 5.3 straipsnio 1 dalimi, 5.13 straipsniu, 5.50 straipsnio 1 dalimi, teismas sprendė, kad ieškovei turi tekti 25 procentai, o ieškovui – 75 procentai priteistinos draudimo išmokos sumos. Nustatęs, kad atsakovas padengė dalį (1000 Lt) Z. M. laidotuvių išlaidų, teismas įskaitė nurodytą sumą į ieškovams priteistiną draudimo išmoką. Pripažinęs pagrįstu ieškovų prašymą priteisti procesines palūkanas, teismas jį tenkino.

Dėl atsakovo argumentų, kad ieškinio reikalavimai kilę iš draudimo teisinių santykių, todėl ieškovai praleido CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytą vienerių metų terminą savo reikalavimams pareikšti, teismas pažymėjo, kad draudimo teisiniai santykiai sieja atsakovą UAB „Lomita“ ir trečiąjį asmenį UAB DK „PZU Lietuva“, tuo tarpu ieškovų reikalavimai pareikšti dėl žalos, atsakovo jiems padarytos nepagrįstai naudos gavėju paskiriant save, atlyginimo. Teismas nurodė, kad šiais veiksmais atsakovas nepagrįstai įgijo teisę į draudimo išmoką ir šią gavo, taip padarydamas ieškovams turtinės žalos. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Z. M. žuvo 2007 m. balandžio 19 d., o ieškinys pareikštas 2009 m. kovo 9 d., t. y. nesuėjus trejų metų ieškinio senaties terminui, todėl teismas netenkino atsakovo prašymo taikyti ieškinio senatį.

            Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, 2010 m. birželio 22 d. nutartimi Tauragės rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 15 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija iš esmės tais pačiais, pirmosios instancijos teisme sprendime išdėstytais, argumentais, sutiko su teismo išvada, kad naudos pagal draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe sutartį gavėju negali būti paskirtas juridinis asmuo. Kadangi atsakovas UAB „Lomita“ yra juridinis asmuo, tai jis negalėjo būti paskirtas naudos (draudimo išmokos) pagal ginčo draudimo sutartį gavėju. Dėl to tokį paskyrimą patvirtinantis ginčijamas draudimo liudijimo įrašas pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažintas negaliojančiu. Dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų, kad, nustačius, jog naudos gavėjas paskirtas neteisėtai ir pripažinus draudimo liudijimo įrašą negaliojančiu, draudimo išmoka turėjo būti priteista ne iš UAB „Lomita“, o iš UAB DK „PZU Lietuva“, nes pagal draudimo sutartį ne atsakovas (draudėjas), o draudikas turėtų išmokėti ieškovams draudimo išmoką, atsakovą ir draudiką tokiu atveju galėtų sieti nebent teisiniai santykiai dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo, teisėjų kolegija nurodė, kad, bylos duomenimis, 100 000 Lt draudimo išmoka jau yra išmokėta atsakovui UAB „Lomita“, trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva" atsiliepime į apeliacinį skundą sutinka, jog draudimo išmoka būtų tiesiogiai priteista iš atsakovo. Dėl to teisėjų kolegija pripažino pirmosios instancijos teismą pagrįstai priteisusiu draudimo išmoką tiesiogiai iš atsakovo UAB „Lomita". Analogiškais išdėstytiems pirmosios instancijos teismo sprendime motyvais teisėjų kolegija sutiko ir su šio teismo išvada, kad CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas nagrinėjamoje byloje pareikštiems ieškovų reikalavimams netaikytinas.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

            Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Lomita“ prašo teismų sprendimą bei nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasatoriaus prašymas grindžiamas šiais argumentais:

            1. Teismai, spręsdami, kad naudos gavėju draudėjas gali būti tik tada, kai yra fizinis asmuo, ir tai patvirtina Draudimo taisyklių analizė bei draudimo liudijimo priedo Nr. 3 rekvizitai, susiję tik su naudos gavėjo kaip fizinio asmens duomenimis, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas. Be to, teismai nepagrįstai vadovavosi procesiniuose sprendimuose įvardytomis apeliacinės instancijos ir kasacinio teismų nutartimis, nes šios priimtos bylose, kurių faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių. Kasatoriaus teigimu, Draudimo įstatymo 2 straipsnio 49 punkto, 98 straipsnio, Draudimo taisyklių 1.4 punkto ir kitose šių aktų nuostatose dėl draudėjo ir naudos gavėjo nenustatyta jokių ribojimų juridinio asmens gavėjo paskyrimui naudos gavėju. Taigi juridinio asmens paskyrimas naudos pagal draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe sutartį neprieštarauja jokioms imperatyviosioms įstatymų normoms. Draudimo įstatymo 102 straipsnio 7 dalies turinys (naudos gavėjas laikomas paskirtu, pakeistu ar atšauktu draudikui iki draudžiamojo įvykio gavus pranešimą raštu apie naudos gavėjo paskyrimą, pakeitimą ar atšaukimą) leidžia teigti, kad sutarties pasirašymo ir naudos gavėjo paskyrimo momentai nebūtinai turi sutapti, be to, apdraustasis turi Draudimo įstatyme bei Draudimo taisyklėse jam įtvirtintą teisę naudos gavėją atšaukti, taip pat pakeisti ir galiojant draudimo sutarčiai. Dėl to teismų išvada, kad UAB „Lomita“ paskyrimas naudos gavėju yra neteisėtas, nes jis atliktas po draudimo sutarties pasirašymo, prieštarauja Draudimo įstatymo 102 straipsnio 7 dalies nuostatoms. 

            2. Teismai, konstatuodami, kad šalių ginčas kilo ne iš draudimo, o iš žalos ieškovams padarymo teisinių santykių, neteisingai kvalifikavo šalių ginčą. Tai lėmė ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų (CK 1.125 straipsnio 7, 8 dalių) netinkamą taikymą. Kasatoriaus teigimu, ieškovai šioje byloje pareikšdami du reikalavimus – dėl atsakovo UAB „Lomita“ paskyrimo naudos gavėju ginčo draudimo liudijime pripažinimo neteisėtu ir draudimo išmokos priteisimo – veikė kaip faktiniai naudos pagal ginčo draudimo sutartį gavėjai. Akivaizdu, kad naudos gavėjas yra draudimo teisinio santykio subjektas, taip pat ir tuo atveju, kai jis draudimo sutarties nėra pasirašęs, tačiau sutartis jam sukelia ar gali sukelti tam tikrus teisinius padarinius, pvz., teisę reikalauti išmokėti draudimo išmoką, ginčyti draudimo sutartį ar draudimo išmokos išmokėjimą ir kt. (CK 6.987 straipsnis, Draudimo įstatymo 2 straipsnio 49 punktas). Be to, ieškinyje suformuotų reikalavimų pobūdis teikia pagrindą kvalifikuoti šalių ginčą kaip kilusį iš draudimo teisinių santykių, nes jais ginčijamos draudimo teisinio santykio subjekto teisės ir (ar) pareigos. Ieškinyje nebuvo reikalaujama žalos atlyginimo priteisimo, neįrodinėjamos civilinei atsakomybei taikyti būtinos sąlygos (CK 6.246–6.249 straipsniai), neprašoma išreikalauti nepagrįstai įgytas lėšas (CK 6.237 straipsnis). Dėl to negalima sutikti su teismų išvada, kad šalių ginčas kilęs dėl žalos padarymo. Kadangi šalių ginčas kvalifikuotinas kaip kilęs iš draudimo teisinių santykių, tai ieškovų pareikštiems reikalavimams turėjo būti taikomas CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kuris, bylos duomenimis, ieškinio pareiškimo teisme dieną buvo pasibaigęs.

            Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovai prašo skundą atmesti ir teismų sprendimą bei nutartį palikti nepakeistus, nurodo šiuos nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus:

            1. Bylos duomenimis, draudimo sutarties sudarymo metu apdraustojo Z. M. raštiško sutikimo paskirti naudos gavėju atsakovą UAB „Lomita“ nebuvo gauta, o draudimo liudijimo priedas Nr. 3, apdraustojo pasirašytas praėjus keturiolikai dienų po draudimo sutarties sudarymo, negali būti vertinamas kaip atitinkantis jo valią (CK 6.193 straipsnis), nes jis nebuvo supažindintas nei su sutartimi, nei su Draudimo taisyklėmis. Toks naudos gavėjo paskyrimas prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms (Draudimo įstatymo 98 straipsnio 2, 3 dalims, 102 straipsnio 3 daliai). Dėl to negalima sutikti su kasatoriaus argumentais, kuriais tvirtinama dėl atsakovo paskyrimo naudos gavėju ginčijamame draudimo liudijime teisėtumo.  

            2. Nė vienas iš ieškovų nebuvo sudaręs draudimo sutarties, jų ir atsakovo bei draudimo bendrovės nesiejo draudimo teisiniai santykiai. Ieškinyje nesuformuluota reikalavimo dėl ieškovų pripažinimo naudos gavėjais pagal ginčo draudimo sutartį. Byloje buvo įrodinėjama, kad naudos gavėjas yra apdraustasis Z. M. Ieškinio reikalavimas priteisti draudimo išmoką buvo pareikštas paveldėjimo teisės normų pagrindu ieškovų, kaip įpėdinių, siekiančių paveldėti apdraustajam priklausiusią ir atsakovui UAB „Lomita“ neteisėtai išmokėtą draudimo išmoką. Tokiomis aplinkybėmis ginčo teisiniai santykiai pagrįstai teismų nebuvo kvalifikuoti draudimo teisiniais santykiais. Taigi nėra jokio pagrindo sutikti su kasacinio skundo argumentais dėl ieškinio senatį reglamentuojančių materialiosios teisės normų (CK 1.125 straipsnio 7, 8 dalių) netinkamo taikymo.   

             

            Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl teisės gauti draudimo išmoką nelaimingo atsitikimo darbe atveju – mirus apdraustajam

 

Draudimo paskirtis – apsaugoti apdraustojo asmens turtinius interesus nuo galimos žalos rizikos. Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis (CK 6.987 straipsnis). Konkrečios draudimo sutarties sudarymą patvirtina draudimo liudijimas, o sutarties sąlygos nustatomos atitinkamos rūšies draudimo taisyklėse, jeigu draudimo sutartis sudaroma prisijungimo būdu. Draudimo liudijime turi būti nurodyta draudimo grupė, draudimo rūšies taisyklių pavadinimas ir numeris bei kiti būtini CK 6.991 straipsnio 1 dalyje nurodyti rekvizitai.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad draudimo liudijimas NAG Nr. 102813, patvirtinantis draudimo sutarties sudarymą, buvo išduotas draudėjui UAB „Lomita“, kuri apdraudė savo devynis darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų darbe, konkrečiai – nuo mirties, neįgalumo ir traumų. Draudėjas, sudarydamas draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe sutartį, siekė apsaugoti apdraustus darbuotojus nuo turtinių draudžiamojo įvykio padarinių. Draudimo sutarties dalykas (draudimo objektas) yra apdraustojo turtiniai interesai, susiję su mirtimi, neįgalumu ar traumomis dėl nelaimingo atsitikimo. Draudėjas (darbdavys), drausdamas savo darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų, negali turėti teisėto turtinio intereso, nes tai prieštarautų šios rūšies draudimo sutarties esmei, draudimo tikslui ir gerai moralei – darbdavys, įvykus draudžiamajam įvykiui (darbuotojo mirčiai, neįgalumui ar traumai), nepagrįstai pasipelnytų dėl apdraustojo nelaimės. Darbe žuvęs Z. Mikutis buvo apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe. Jo žūtis pripažinta draudžiamuoju įvykiu. Atsižvelgiant į draudiko įsipareigojimą draudžiamojo įvykio atveju išmokėti draudimo išmoką  pagal draudimo sumą (Draudimo taisyklių 1.5 punktas), draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartis priskirtina sumų draudimo sutartims. Remiantis Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų taisyklių Nr. 009, patvirtintų UAB DK „PZU Lietuva“ 2005 m. spalio 5 d. valdybos posėdyje, sąlygomis, kurios yra draudiko ir atsakovo (draudėjo) sudarytos draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutarties sąlygos (draudimo liudijimas), apdraustasis yra draudėjo nurodytas ir draudimo sutarties priede įvardytas asmuo, kurio turtiniai interesai yra draudžiami. Naudos gavėjas – draudimo sutartyje draudėjo valia nurodytas ir draudimo sutartyje įvardytas asmuo arba draudėjo, o draudimo sutartyje nustatytais atvejais ir apdraustojo paskirtas asmuo, turintis teisę gauti draudimo išmoką (Draudimo taisyklių 1.4 punktas). Draudėjas (atsakovas), apdrausdamas apdraustojo (savo darbuotojo) turtinį interesą, susijusį su jo mirtimi nuo nelaimingo atsitikimo, neteisėtai paskyrė save naudos gavėju. Dėl to teismai pagrįstai įrašą draudimo liudijime apie tai, kad atsakovas pats save paskyrė naudos gavėju, pripažino negaliojančiu, o draudimo išmoką, kurią atsakovas nepagrįstai gavo iš draudiko, priteisė žuvusiojo įpėdiniams – ieškovams (CK 5.5 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnio 1 dalis, Draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalis). Minėta, kad draudėjas (darbdavys), apdrausdamas darbuotojus nuo nelaimingo atsitikimo darbe, negali turėti teisėto turtinio intereso, paskirti save naudos gavėju ir, įvykus draudžiamajam įvykiui – žuvus darbuotojui, gauti draudimo išmoką, nes tai nėra jo patirtų nuostolių draudimo sutartis. Teismai nustatė, kad atsakovas savo turtinį interesą vilkikui, puspriekabei ir kroviniui buvo apdraudęs CMR draudimo sutartimi, todėl kasatoriaus teiginys, jog draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartimi buvo apdrausti jo turtiniai interesai, yra teisiškai nepagrįstas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad draudėjas (darbdavys), apdrausdamas savo darbuotoją nuo nelaimingų atsitikimų darbe, negali paskirti save naudos gavėju, net jeigu ir yra formalus apdraustojo sutikimas, ir, įvykus draudžiamajam įvykiui, gauti draudimo išmoką, nes tai prieštarauja šios rūšies draudimo sutarties esmei ir draudimo paskirčiai. Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartimi yra draudžiami apdraustojo (darbuotojo), bet ne darbdavio turtiniai interesai, susiję su mirtimi, neįgalumu ar trauma dėl nelaimingo atsitikimo.

Teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad atsakovas, neteisėtai paskirdamas save naudos gavėju ir gaudamas draudimo išmoką, priklausančią apdraustojo įpėdiniams, nepagrįstai praturtėjo, todėl teismai, patenkindami ieškovų reikalavimą, priėmė teisėtus ir pagrįstus procesinius sprendimus (CK 6.237 straipsnio 1 dalis).

 

Dėl ieškinio senaties

 

Kasatorius teigia, kad teismai, konstatavę, jog šalių ginčas kilo ne iš draudimo, o iš žalos ieškovams padarymo teisinių santykių, neteisingai kvalifikavo šalių ginčą, ir tai lėmė ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų (CK 1.125 straipsnio 7, 8 dalių) netinkamą taikymą. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu kasatoriaus tvirtinimą, kad šalių ginčas kilo ne iš žalos ieškovams padarymo teisinių santykių, tačiau atmeta kasatoriaus argumentus, jog šis kilo iš draudimo sutartinių teisinių santykių. Reikalavimai, kylantys ir draudimo sutartinių teisinių santykių, apima draudėjo reikalavimą grąžinti įmokos dalį nutraukus draudimo sutartį, draudėjo arba naudos gavėjo reikalavimą dėl draudimo išmokos priteisimo, kitus draudėjo arba naudos gavėjo reikalavimus dėl to, kad draudikas pažeidė draudimo sutartį arba ikisutartines pareigas. Nagrinėjamu atveju apdraustojo, o jam nelaimingo atsitikimo metu žuvus – ir jo įpėdinių, bei draudiko nesiejo draudimo sutartiniai santykiai, todėl ieškovų reikalavimui priteisti iš draudėjo neteisėtai gautą draudimo išmoką netaikytinas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 7 dalis). Pripažinus, kad atsakovui draudimo išmoka, kuri priklauso padraustojo įpėdiniams, išmokėta be teisinio pagrindo, teisėjų kolegija prieina prie išvados, jog tarp ieškovų ir atsakovo atsirado nepagrįsto praturtėjimo teisiniai santykiai, todėl ieškovų reikalavimui priteisti iš atsakovo jiems priklausančią draudimo išmoką taikomas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

Kasatoriaus UAB „Lomita“ prašymu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2010 m. liepos 29 d. nutartimi kasatoriui buvo atidėtas dalies (1970 Lt) žyminio mokesčio sumokėjimas iki byla bus išnagrinėta kasacine tvarka. Atsižvelgiant į šios bylos teisinį rezultatą kasaciniame teisme, iš kasatoriaus į valstybės biudžetą priteistina nurodyto dydžio nesumokėta žyminio mokesčio dalis (CPK 84 straipsnis).

Netenkinus kasacinio skundo, iš kasatoriaus į valstybės biudžetą taip pat priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

 n u t a r i a :

           

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo UAB „Lomita“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) į valstybės biudžetą 1970 (vieną tūkstantį devynis šimtus septyniasdešimt) Lt žyminio mokesčio dalį, nesumokėtą paduodant kasacinį skundą, kurios sumokėjimas buvo atidėtas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2010 m. liepos 29 d. nutartimi.

Priteisti iš atsakovo UAB „Lomita“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) į valstybės biudžetą 74,85 Lt (septyniasdešimt keturis litus 85 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

 

Teisėjai                                                                                                            Egidijus Laužikas

 

 

                                                                                                                        Zigmas Levickis

 

 

                                                                                                                        Pranas Žeimys