Civilinė byla Nr. e2A-1255-392/2017

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22747-2016-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.1.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 10 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, Rūtos Petkuvienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Kretingos rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Kretingos rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui A. V. dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio įsiskolinimo ir delspinigių priteisimo, bei atsakovo A. V. priešieškinį ieškovei Kretingos rajono savivaldybės administracijai dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Kretingos rajono savivaldybės administracija kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo nesumokėtą 890,91 Eur dydžio žemės nuomos mokestį, 50,14 Eur delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso gamybinis-buitinis pastatas bei kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai, esantys valstybinėje žemėje, adresu (duomenys neskelbtini). Vadovaudamasi Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2006 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. T2-252 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis Žemės nuomos mokesčio administravimo taisyklėmis, ieškovė apskaičiavo atsakovui minėto valstybinės žemės sklypo nuomos mokestį: už 2014 metus – 448,91 Eur, už 2015 metus – 442 Eur, tačiau atsakovas iki šiol nėra sumokėjęs apskaičiuoto žemės nuomos mokesčio. Nurodė, kad duomenis apie naudojamo sklypo plotą apmokestinimui ieškovei teikia Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyrius. Ieškovės teigimu, Nekilnojamojo turto registre įregistruoti statiniai yra pagrindas institucijai apmokestinti žemės naudotojus, t. y. pastatų savininkus, už valstybinės žemės naudojimą, reikalingą statiniams eksploatuoti iki sutarčių sudarymo. Ieškovė reikalavimo teisę kildina iš Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 22 str. 2 d. nuostatos, pagal kurią valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka už naudojimąsi žeme iki nuomos ar pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį, išskyrus už žemę, perduotą naudotis panaudai.
2. Atsakovas A. V. atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2002 m. balandžio 30 d. pastato pirkimo-pardavimo sutartimi teisės į valstybinę žemę, kurioje buvo statiniai atsakovui nebuvo perduotos. Pažymėjo, kad minėtoje pirkimo-pardavimo sutartyje buvo įtvirtinta nuostata, kad prie nusipirktų pastatų Vyriausybės nustatyta tvarka bus išnuomotas arba perduotas 8664 kv. m žemės sklypas. Ieškovės teigimu, žemės sklypas atsakovui nebuvo nei teisės aktų nustatyta tvarka suteiktas, nei juo leista naudotis žemę administruojančių institucijų sprendimais, nei jis buvo išnuomotas iki žemės sklypo nuomos sutarties 2016 m. balandžio 29 d. sudarymo. Nurodė, kad 2008 m. ieškovė, nesudariusi jokių sutarčių ir nepriėmusi jokių sprendimų dėl žemės sklypo perdavimo naudotojui, pradėjo reikalauti iš atsakovo mokėti žemės nuomos mokestį. Be to, nuo 2008 m. didesnę dalį žemės sklypo naudojo UAB „Estora” statybinių medžiagų sandėliavimui, todėl atsakovas objektyviai negalėjo naudotis žemės sklypu. Atsakovas nuo 2008 m. mokėjo už sklypo nuomą visą kainą, tikėdamasis, kad anksčiau ar vėliau žemės sklypas bus išnuomotas. Pažymėjo, kad 2012 m. pabaigoje prasidėjus teismo procesui dėl žemės sklypo plano suderinimo, naudojimasis žemės sklypo dalimi (išskyrus privažiavimą prie pastato) nutrūko, atsakovas taip pat nutraukė žemės nuomos mokesčio mokėjimus. Atsakovo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad iki nuomos sutarties 2016 m. balandžio 29 d. sudarymo jokie susitarimai su ieškove dėl naudojimosi sklypu ar jo dalimi nebuvo sudaryti, taip pat nebuvo priimta jokių sprendimų dėl žemės sklypo suteikimo atsakovo naudojimuisi, ieškovės reikalavimas priteisti žemės sklypo nuomos mokestį yra nepagrįstas.
3. Atsakovas A. V. byloje pateikė priešieškinį, prašydamas priteisti atsakovo naudai iš ieškovės 3.027,15 Eur nuostolių atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas iš UAB „Prieglius“ 2002 m. balandžio 30 d. įsigijo gamybinį-buitinį pastatą bei kiemo statinius, buvusius nesuformuotame žemės sklype. Buvęs statinių savininkas atsakovui neperdavė jokių teisių į žemės sklypą. Atsižvelgiant į tai, atsakovas inicijavo žemės sklypo suformavimą, paduodamas prašymus kompetentingoms valstybės institucijoms. Tenkindamas atsakovo 2012 m. rugpjūčio 7 d. prašymą, Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius 2012 m. rugsėjo 27 d. priėmė įsakymą „Dėl žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo“ Nr. AI-684. Dėl žemės sklypo plano rengimo atsakovas kreipėsi į UAB „Progresyvūs projektai“, kuri parengė žemės sklypo planą, tačiau Kretingos rajono savivaldybės administracija atsisakė suderinti parengtą žemės sklypo planą. Šį ieškovo sprendimą atsakovas apskundė teismui. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 2 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino iš dalies, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. birželio 25 d. nutartimi minėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Nurodė, kad  Savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. rugsėjo 14 d. įsakymu „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plano tvirtinimo“ Nr. A1-716, patvirtino žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, o 2016 m. balandžio 29 d. šalys sudarė žemės sklypo nuomos sutartį. Atsakovo teigimu, nuo pat statinių įsigijimo momento ir iki 2016 m. balandžio 29 d. (nuomos sutarties sudarymo) atsakovas negalėjo realizuoti savo teisės tinkamai pagal paskirtį ir naudojimo būdą eksploatuoti jam nuosavybės teise priklausančių statinių bei naudotis žemės sklypu, buvo priverstas ginčyti ieškovo neteisėtus sprendimus teismuose. Neteisėti ieškovės veiksmai pasireiškė nepagrįstu reikalavimu mokėti žemės nuomos mokestį už naudojimąsi visu žemės sklypu, žinant, kad didesnė žemės sklypo dalis yra užteršta statybinėmis atliekomis ir atsakovas neturėjo jokios galimybės ja naudotis. Atsakovo nuomone, ieškovės veiksmų neteisėtumą taip pat įrodo administracinių teismų sprendimai, kuriais panaikintas ieškovės sprendimas, kuriuo ieškovė atsisakė suderinti žemės sklypo planą. Nurodė, kad atsakovui padarytą žalą sudaro per 2008-2014 metų laikotarpį – 2.438,59 Eur dydžio žemės nuomos mokestis bei 588,56 Eur dydžio išlaidos advokato pagalbai administraciniame procese apmokėti.
4. Ieškovė Kretingos rajono savivaldybės administracija atsiliepime su atsakovo priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Pažymėjo, jog ieškovė deklaracijas dėl nuomos mokesčio sumokėjimo atsakovui teikė vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais valstybinės žemės apmokestinimą, įskaitant ir 2006 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. T2-252 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis Žemės nuomos mokesčio administravimo taisyklėmis, nustatančiomis nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą ne aukciono būdu arba suteiktą teisės aktų nustatyta tvarka apskaičiavimo, mokėjimo, išieškojimo Kretingos rajone tvarką. Pagal šias taisykles žemės nuomos mokesčio mokėtoju laikomas fizinis ar juridinis asmuo, išsinuomojęs ar naudojantis valstybinę žemę. Nurodė, kad 2008 m. spalio 30 d. ieškovas gavo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kretingos rajono žemėtvarkos skyriaus raštą Nr. R5-9723-(3.5) „Dėl žemės kadastro duomenų patikslinimo“, kuriame nurodyta, kad nuo 2000 m. kovo mėn. vietoje UAB „Dundesys“ prašoma apmokestinti A. V. (atsakovą), už 0,8664 ha dydžio kitos paskirties (pramonės ir sandėliavimo) žemės sklypą; žemės sklypo nominali vertė – 3986 Lt, indeksuota vertė – 63722 Lt. Atitinkamai atsakovui buvo pateiktos žemės nuomos mokesčio deklaracijos: už 2008 m. – 2548,86 Lt, už 2009 m. – 2517,27 Lt + 185,67 delspinigiai, už 2010 m. – 2254,01 Lt, už 2011 m. – 2079,72 Lt, už 2012 m. – 1757 Lt, kurias atsakovas apmokėjo gera valia. Žemės nuomos mokestį už 2013 m. – 1790 Lt (taip pat 85,92 Lt delspinigių) atsakovas apmokėjo tik ieškovei kreipusis į teismą ir teismui išdavus įsakymą. Ieškovė pabrėžė, kad prievolė mokėti žemės nuomos mokestį už naudojimąsi valstybine žeme kyla ne tik iš valstybinės žemės nuomos sutarties, bet ir iš įstatymo, todėl, nustačius, kad valstybinės žemės naudotojas naudojasi žeme, yra pagrindas konstatuoti jo prievolę mokėti už naudojimąsi valstybine žeme mokestį, t. y. žemės nuomos mokestį. Nurodė, kad Žemės įstatymo prasme jis yra žemės naudotojas. Ieškovės manymu, tarp ieškovės ir atsakovo įvykęs teisminis ginčas dėl atsisakymo suderinti žemės sklypo planą, negali turėti įtakos prie statinių naudojamo žemės sklypo apmokestinimui, todėl negalėjo atsakovui sukelti žalos. Žemės sklypo apmokestinimo klausimas ploto atžvilgiu būtų pakitęs, tik tuo atveju, jei formuojant žemės sklypą būtų sumažintas esamo sklypo plotas. Pažymėjo, kad minėtame administraciniame ginče turėtų bylinėjimosi išlaidų klausimas jau yra išspręstas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 22 d. nutartimi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 27 d. nutartimi.
5. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad ieškovė atsakovui, kaip valstybinės žemės naudotojui, žemės nuomos mokestį paskaičiavo pagrįstai, todėl atsakovas nesumokėdamas valstybinės žemės mokesčio pažeidė teisės aktų reikalavimus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino iš dalies – priteisė A. V. naudai iš Kretingos rajono savivaldybės administracijos 2.438,59 Eur sumokėto žemės nuomos mokesčio, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 2.438,59 Eur sumą nuo priešieškinio priėmimo teisme  dienos 2016 m. spalio 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei 314,84 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė šiuos argumentus:
1. A. V. nuosavybės teise priklauso gamybinis-buitinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini) (ankstesnis adresas – (duomenys neskelbtini)). Statinius A. V. įsigijo 2002 m. balandžio 30 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. LP-5473 ir 2002 m. balandžio 30 d. priėmimo-perdavimo akto pagrindu. Pirkimo-pardavimo sutarties 1 punkte nurodyta, kad žemės sklypas prie statinių neregistruotas, o 1.1. punkte nurodoma, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Kretingos rajono žemėtvarkos skyriaus 2002 m. balandžio 29 d. sutikimu Nr. 453 pirkėjui (atsakovui) prie nusipirktų pastatų Vyriausybės nustatyta tvarka bus išnuomotas arba parduotas 8664 kv. m žemės sklypas.
2. Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius 2012 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. AI-684 leido pradėti rengti žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, adresu (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas – (duomenys neskelbtini)); plano rengimo tikslas – suformuoti žemės sklypus prie nuosavybės teise valdomų pastatų. Atsakovo iniciatyva parengus žemės sklypo planą, Kretingos rajono savivaldybės administracija 2012 m. gruodžio 7 d. sprendimu Nr. (6.23)-D3-5539 „Dėl žemės sklypų planų, prilyginamų detaliajam teritorijų planavimui“ žemės sklypų planus derinti atsisakė. Atsakovas minėtą Kretingos rajono savivaldybės administracijos sprendimą apskundė teismui.
3. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-400-243/2015 pareiškėjų A. V. ir UAB „Nordcros“ patikslintą skundą patenkino iš dalies – panaikino Kretingos rajono savivaldybės administracijos 2012 m. gruodžio 7 d. sprendimą Nr. (6.23)-D3-5539 „Dėl žemės sklypų planų, prilyginamų detaliajam teritorijų planavimui“ ir įpareigojo Kretingos rajono savivaldybės administraciją per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suderinti pateiktus žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) (naujas adresas (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), planus, prilyginamus detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, arba raštu pateikti motyvuotą atsakymą plano rengėjui, jeigu planai nederinami. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. birželio 25 d. nutartimi Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimą paliko nepakeistą, jo rezoliucinę dalį išdėstant taip: „Pareiškėjų A. V. ir                  UAB „Nordcros“ skundą tenkinti iš dalies. Panaikinti Kretingos rajono savivaldybės administracijos 2012 m. gruodžio 7 d. sprendimą Nr. (6.23)-D3-5539 ir įpareigoti Kretingos rajono savivaldybės administraciją priimti naują sprendimą dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), planų, prilyginamų detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, derinimo. Kitą pareiškėjų skundo dalį atmesti“.
4. Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. A1-716 patvirtino 0,8664 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Remiantis Nekilnojamojo turto registro išrašu, valstybinės žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suformuotas bei Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2016 m. vasario 25 d. atlikus kadastrinius matavimus bei 2016 m. kovo 24 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjui priėmus sprendimą Nr. 14SK-366-(14.14.110.). Tarp Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus, ir atsakovo 2016 m. balandžio 29 d. buvo sudaryta Valstybinė žemės nuomos sutartis Nr. 14SŽN-62-(14.14.55), kuria atsakovui 58 metų terminui buvo išnuomotas Žemės sklypas.
5. Kretingos rajono savivaldybės taryba 2006 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. T2-252 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtino Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo taisykles, reglamentuojančias nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą ne aukciono būdu arba suteiktą teisės aktų nustatyta tvarka, apskaičiavimo, mokėjimo, išieškojimo Kretingos rajone tvarką. Atitinkamai buvo patvirtinti vėlesni taisyklių pakeitimai ir papildymai. Pagal taisyklių 6 punktą nuomos mokestis už nuomojamą arba naudojamą valstybinę žemę apskaičiuojamas metams, žemės sklypo vertę padauginus iš tarifo, kurį kasmet nustato savivaldybės Taryba. Remiantis taisyklių 7, 11 punktais, valstybinės žemės sklypų nuomininkams ir naudotojams parengiamos bei apmokėjimui teikiamos žemės nuomos mokesčio deklaracijos. Iš bylos medžiagos matyti, kad žemės nuomos mokestis atsakovui pradėtas skaičiuoti ir deklaracijos apmokėjimui teiktos nuo 2008 m.: už 2008 m. – 2.548,86 Lt, už 2009 m. – 2.517,27 Lt + 185,67 delspinigiai, už 2010 m. – 2.254,01 Lt, už 2011 m. – 2.079,72 Lt už 2012 m. – 1757 Lt, už 2013 m. – 1.790 Lt. Remiantis bylos medžiaga, žemės mokestis atsakovui buvo skaičiuojamas pagal Kretingos rajono savivaldybės tarybos sprendimais nustatytą tarifą bei remiantis Kretingos rajono savivaldybės administracijos Ekonomikos ir biudžeto skyriaus teikiamais duomenis. Ieškovas procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas 2008 – 2013 m. žemės nuomos mokesčio deklaracijas yra apmokėjęs: 2008 – 2012 m. deklaracijas apmokėjo gera valia, o 2013 m. deklaraciją – ieškovei kreipusis į teismą ir teismui išdavus įsakymą. Byloje pateikti atsakovo bankinių mokėjimų nurodymai, patvirtinantys 2.438,59 Eur (8.419,95 Lt) žemės nuomos mokesčio, paskaičiuoto už 2009, 2011-2013 m., sumokėjimą. Ginčo dėl nuomos mokesčio sumokėjimo fakto laikotarpiu nuo 2008 – 2013 m. tarp šalių nėra.
6. Žemė, kuri nesuformuota ir neidentifikuota įstatymo nustatyta tvarka kaip atskiras žemės sklypas (sklypai) bei neįregistruota viešame registre, negali būti civilinių teisių objektas. Aplinkybė, jog pagal kadastrinius žemės sklypo matavimus jo plotas sudaro 0,8664 ha, t. y. jis yra tokio paties ploto, kokį buvo numatyta suteikti atsakovo naudojimui 2002 m. balandžio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartyje ir aplinkybės, jog atsakovas faktiškai žinojo jo naudojimui tenkantį valstybinės žemės plotą, nagrinėjamu atveju neturi esminės teisinės reikšmės, nes naudotinos žemės ploto žinojimas savaime nelemia kitokio žemės, kaip civilinių teisių objekto, teisinio vertinimo. Byloje nustatyta, kad žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti 2016 m. vasario 25 d., o Nekilnojamojo turto registre žemės sklypas įregistruotas 2016 m. kovo 24 d. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendė, jog 2014-2015 m. laikotarpiu valstybinė žemė, kurioje yra atsakovo statiniai, dar nebuvo civilinių teisių (įskaitant ir nuomos mokesčio) objektu, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo žemės nuomos mokestį už šį laikotarpį buvo laikytas nepagrįstu ir atmestas. Atmetus ieškinio dalį dėl nesumokėto žemės nuomos mokesčio priteisimo, kaip išvestinis buvo atmestas ir ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovo delspinigius už pradelstą atsiskaityti laikotarpį.
7. Atsakovas pareikštu priešieškiniu kaip nuostolių atlyginimo prašė priteisti iš ieškovės atsakovo jam 2008 m. – 2014 m. laikotarpiu sumokėtą 2.438,59 Eur dydžio žemės nuomos mokestį. Atsakovo teigimu, ieškovė atliko neteisėtus veiksmus, nes neturėdama teisinio pagrindo reikalavo iš atsakovo mokėti žemės nuomos mokestį. Teismo vertinimu, nors atsakovas reikalavimą priteisti jo nepagrįstai ieškovei sumokėtą žemės nuomos mokestį suformulavo kaip reikalavimą atlyginti nuostolius, tačiau reikalavimas savo esme ir jį grindžiančiomis aplinkybėmis atitinka nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo sampratą, pagal kurią, asmuo, be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti (6.237 str. 1 d.). Atsižvelgdamas į priešieškinio reikalavimą bei aplinkybes, kuriomis jis grindžiamas, teismas, nenukrypdamas nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos, ginčo santykį kvalifikavo kaip situaciją, kai asmuo, be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti (CK 6.237 str.).
8. Iki 2016 m. balandžio 29 d., t. y. iki žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo, šalių sutartiniai santykiai nesiejo. Ieškovo teigimu, deklaracijos dėl nuomos mokesčio sumokėjimo atsakovui buvo teikiamos vadovaujantis valstybinės žemės apmokestinimą reglamentuojančiais teisės aktais (Žemės reformos įstatymu, Vyriausybės nutarimais, Kretingos rajono savivaldybės tarybos patvirtintomis Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo taisyklėmis). Teismo vertinimu, turto (nuomos mokesčio) įgijimas nagrinėjamu atveju negali būti pagrindžiamas teisės aktų reikalavimais, nes byloje nustatyta, jog žemės sklypas buvo suformuotas ir įregistruotas tik 2016 m., tuo tarpu ginčo laikotarpiu valstybinės žemės sklypas įstatymų nustatyta tvarka nebuvo įregistruotas, todėl remiantis naujausia kasacinio teismo praktika, jis, nebūdamas civilinių teisinių santykių objektu, negalėjo būti apmokestinamas ir žemės nuomos mokesčiu. Atitinkamai turi būti aiškinamos ir poįstatyminių teisės aktų nuostatos. Nagrinėjamu atveju, ieškovė, pateikdama atsakovui žemės nuomos mokesčio deklaracijas, kurias pastarasis apmokėjo, pinigines lėšas (žemės nuomos mokestį) įgijo nesant tam teisinio pagrindo, nes prievolė mokėti žemės nuomos mokestį atsakovui nebuvo nustatyta nei sutartimi, nei įstatymu. Esant nurodytoms aplinkybėms, nustatytos visos sąlygos, reikalingos pripažinti, kad turtas įgytas be teisinio pagrindo 6.237 str. prasme. Byloje teiktais įrodymais, atsakovas pagrindė 2.438,59 Eur dydžio žemės nuomos mokesčio, paskaičiuoto už 2009 m., 2011 – 2013 m., sumokėjimą. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatavus, jog turtą (žemės nuomos mokestį) ieškovė iš atsakovo įgijo nesant tam teisinio pagrindo, atsakovo priešieškinis šioje dalyje buvo tenkintinas, priteisiant atsakovo naudai iš ieškovės 2.438,59 Eur sumokėto žemės nuomos mokesčio.
9. Atsakovas kaip nuostolių atlyginimo taip pat prašė priteisti jo administraciniame procese patirtas 588,56 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Teismas nenustatė teisinio pagrindo atsakovo jo advokatui sumokėtą 588,56 Eur sumą už teisines paslaugas administracinėje byloje pripažinti nuostoliais, todėl šioje priešieškinio dalyje atsakovo reikalavimas buvo atmestas.
10. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė prašė atsakovo priešieškinio reikalavimams taikyti įstatymo nustatytą ieškinio senatį. Kadangi byloje sprendžiamas ginčas dėl ieškovės iš atsakovo be teisinio pagrindo 2008 - 2013 m. laikotarpiu įgyto turto (žemės nuomos mokesčio) grąžinimo, buvo konstatuota, jog bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas nėra suėjęs.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Ieškovė Kretingos rajono savivaldybės administracija apeliaciniu skundu prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Valstybė, būdama išimtinė savininkė, nustatė specialųjį teisinį reglamentavimą, kuris privalo būti taikomas apmokestinant asmenis už žemės naudojimą. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojamas teisinis valstybinės žemės nuomos santykio apibrėžtumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2009). Tuo tarpu, taikant nuostatą, kad žemė, kuri yra įstatymo nustatyta tvarka nesuformuota ir neindentifikuota bei neįregistruota viešame registre negali būti apmokestinta, yra galimas piktnaudžiavimas: asmenys, valstybinės žemės naudotojai, naudosis žeme neatlygintinai ir vilkins valstybinės žemės  sklypo formavimą ir įregistravimą. Šiuo atveju, teismui sutikus, kad statinių savininkas yra atsakovas, pastarasis turi pareigą mokėti mokestį už naudojimąsi žeme, ant kurios stovi atsakovo statiniai. 
2. Teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2009). Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovo naudojama žemė nebuvo laikoma civilinių teisinių santykių objektu. Nustačius, kad valstybinės žemės naudotojas naudojasi žeme jam nuosavybės teise priklausančių pastatų eksploatacijai, yra pagrindas konstatuoti jo prievolę mokėti už naudojimąsi valstybine žeme nuomos mokestį.
3. Teismas sprendime konstatavo, kad yra pagrindas atsakovą pripažinti valstybinės žemės naudotoju nuo statinių įsigijimo momento, tačiau nurodė, kad teisės normos, reglamentuojančios valstybinės žemės naudotojų apmokestinamą, atsakovui netaikomos. Ieškovo nuomone, minėtos išvados prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2012).
4. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 24 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-173-421/2016, kadangi minėtos ir nagrinėjamos bylos aplinkybės skiriasi iš esmės.
8. Atsakovas A. V. atsiliepimu prašo teismo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Atsakovas sutinka su teismo išvadomis, kad atsakovas yra žemės naudotojas, kuriam teisė žemės sklypu naudotis neatlygintinai nebuvo suteikta ir jis nebuvo atleistas nuo žemės nuomos mokesčio mokėjimo, todėl neprivalo mokėti nuomos mokesčio. Taip pat sutinka, kad žemės sklypas nebuvo suformuotas ir įregistruotas viešame registre. Atsakovo nuomone, teismas tinkamai įvertino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką ir pagrįstai nesivadovavo apeliaciniame skunde nurodytais ieškovės argumentais.
2. Nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo kalbėti apie piktnaudžiavimą naudojantis valstybine žeme. Šiuo atveju, situacija yra kita. Atsakovas buvo nepagrįstai įpareigotas mokėti nuomos mokestį. Atsakovas negalėjo tinkamai naudoti žemės sklypu, kadangi jo teisės buvo ribojamos Savivaldybės administracijos neteisėtais  sprendimais, kuriuos jis turėjo ginčyti.
3. Atsakovas nesutinka su ieškovės nurodytais argumentais, kad teismas netinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius. Teismas pagrįstai šalių santykius kvalifikavo kaip nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo. Ši prerogatyva yra numatyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, kurią teismas akcentavo ginčijamame sprendime.  Tokiu, būdu teismas pagrįstai konstatavo visų CK 6.237 str. nurodytų sąlygų buvimą.
9. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu prašo teismo apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismo sprendimas – ydingas, nepagrįstas ir neatitinkantis formuojamos teismų praktikos.
2. Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad žemės santykiai turi būti tvarkomi atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, būtinybės žemės naudoti pagal pagrindinę paskirtį ir kitus principus. Teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti. Šiam teisiniam reglamentavimui yra būdingas imperatyvusis pobūdis. Taigi, perleisdamos nuosavybės teisę į statinius, jų savininkas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto ir privalo naudojanti valstybine žeme mokėti žemės mokestį. Be to, ši pareiga kyla ne tik iš nuomos sutarties, bet ir įstatymo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 ir 2 d., bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
11. Byloje nustatyta, kad atsakovas iš UAB „Prieglius“ 2002 m. balandžio 30 d. įsigijo statinius (gamybinį-buitinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus inžineriniius statinius-kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini)). Statinių pirkimo-pardavimo sutarties 1 p. nurodyta, jog žemės sklypas neregistruotas. Buvęs statinių savininkas, perleisdamas turtą, atsakovui neperdavė jokių teisių į žemės sklypą. Pirkimo-pardavimo sutarties 1.1 p. nurodyta, kad „Klaipėdos apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Kretingos rajono žemėtvarkos skyriaus 2002 m. balandžio 29 d. sutikimu rašto Nr. 453, pirkėjui prie nusipirktų pastatų Vyriausybės nustatyta tvarka bus išnuomotas arba perduotas 8664 kv. m. žemės sklypas“. Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius tik 2015 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. A1-716 patvirtino 0,8664 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Remiantis Nekilnojamojo turto registro išrašu, valstybinės žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suformuotas bei Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2016 m. vasario 25 d. atlikus kadastrinius matavimus bei 2016 m. kovo 24 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjui priėmus sprendimą Nr. 14SK-366-(14.14.110.). Tarp Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus, ir atsakovo 2016 m. balandžio 29 d. buvo sudaryta Valstybinė žemės nuomos sutartis Nr. 14SŽN-62-(14.14.55), kuria atsakovui 58 metų terminui buvo išnuomotas Žemės sklypas.  Ieškovė kreipėsi į atsakovą, po to į teismą dėl žemės nuomos mokesčio sumokėjimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė.
12. Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. sprendimu ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas minėtą sprendimą nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, kadangi pripažinus atsakovą statinių savininku, pastarasis turi neabejotiną ir neginčytiną pareigą mokėti žemės mokestį už žemę, ant kurios stovi atsakovo statiniai.
13. Teisėjų kolegija su šiais ieškovės argumentais nesutinka. Žemės reformos įstatymo 22 str. 2 d. nustatyta, kad valstybinės žemės naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu, Vyriausybės nustatyta tvarka už naudojimąsi žeme iki nuomos ar pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį, išskyrus žemę, perduotą naudotis panaudai. Taigi, siekiant nustatyti atsakovo pareigą mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį, kai nėra sudaryta nuomos sutartis, svarbu nustatyti aplinkybes, ar žemė, už kurią ieškovė prašo priteisti žemės nuomos mokestį, atsakovui suteikta teisės aktų nustatyta tvarka arba ją administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu. Minėtoje įstatymo normoje įtvirtinta nuostata, kad pareiga mokėti žemės nuomos mokestį už naudojimąsi valstybine žeme atsiranda ir nesudarius žemės nuomos sutarties (iki jos sudarymo). Tačiau šiai pareigai atsirasti yra nustatytos dvi būtinosios sąlygos: pirma, valstybinės žemės sklypai turi būti suteikti teisės aktų nustatyta tvarka ar žeme ją administruojančių institucijų sprendimais turi būti leista naudotis žemės reformos metu; antra, mokestis mokamas būtent už žemės sklypus, kas reiškia, jog sklypai turi būti suformuoti pagal žemėtvarkos projektą ar kitą detalų teritorijų planavimo dokumentą ir įstatymo nustatyta tvarka įregistruoti viešame registre. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173-421/2016).
14. Bylos duomenimis, žemės sklypas atsakovui nebuvo suteiktas teisės aktų nustatyta tvarka. Valstybinės žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suformuotas bei Nekilnojamojo turto registre įregistruotas tik 2016 m. vasario 25 d., o atsakovui išnuomotas 2016 m. balandžio 29 d. Be to, nuo statinių įsigyjimo nebuvo priimta jokių žemės sklypą administruojančių institucijų sprendimų dėl leidimo naudotis žemės sklypu suteikimo atsakovui. Taigi, dėl šių priežasčių, atsakovas neturi pareigos mokėti ieškovei pastarosios reikalaujamo žemės nuomos mokesčio.
15. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovė su atsakovu teisiniuose santykiuose dalyvauja kaip civilinių teisių subjektas – žemės nuomotoja, todėl turi visas nuomotojo pareigas, tarp jų pareigą perduoti atsakovei tinkamai identifikuotą ir viešame registre įregistruotą žemės sklypą.  Tačiau byloje, kaip jau minėta, nėra duomenų, kad ieškovė tinkamai įgyvendino jau minėtas pareigas.
16. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
17. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti apeliacine tvarka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
18. Ametus skundą A. V. priteistini jo advokatui sumokėti 280 eurai už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r i a :

Kretingos rajono savivaldybės administracijos skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš Kretingos rajono savivaldybės administracijos 280 Eur A. V..

Teisėjai                                                                                                  Rūta Burdulienė

Virginijus Kairevičius

                                                                                                                Rūta Petkuvienė