Civilinė byla Nr. 2-1551/2013
Proceso Nr.2-55-3-01064-2009-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 122.4; 126.5
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. liepos 9 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus akcinės bendrovės Šiaulių bankas atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 18 d. nutarties dėl kreditorinio reikalavimo patikslinimo uždarosios akcinės bendrovės „Bendra idėja“ bankroto byloje, civilinės bylos Nr. B2-2817-431/2013.
Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismo 2009-10-16 nutartimi patvirtintas AB Ūkio bankas 5 619 251,62 Lt dydžio kreditorinis reikalavimas UAB „Bendra idėja“ bankroto byloje.
Pareiškėjas – bankrutavusios UAB „Bendra idėja“ kreditorių susirinkimo pirmininkas AAB „BGK Baltpticeprom“ kreipėsi į teismą, prašydamas sumažinti AB Ūkio bankas kreditorinį reikalavimą iki 29 717,52 Lt. Nurodė, kad vykdant Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nutartį, kuri buvo palikta nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-678/2013, patvirtintas 2012 m. balandžio 13 d. Turto perdavimo-priėmimo aktas, pasirašytas bankrutavusios UAB „Bendra idėja“ ir AB Ūkio bankas, kuriuo AB Ūkio bankas nuosavybėn buvo perduotas 5 589 534,50 Lt vertės turtas, todėl šia suma mažintinas AB Ūkio bankas kreditorinis reikalavimas.
Bankrutavusios UAB „Bendra idėja“ administratorius atsiliepime į pareiškėjo prašymą prašė patvirtinti iki 999 801,62 Lt sumažintą kreditoriaus AB Ūkio bankas finansinį reikalavimą. Nurodė, kad kreditorius, perėmęs turtą, turi pareigą sumokėti pridėtinės vertės mokestį, sudarantį 970 084,50 Lt, todėl finansinis reikalavimas mažintinas ne visa perduoto turto verte (5 589 534,50 Lt), o suma, gauta iš šios vertės atėmus pridėtinės vertės mokestį (4 619 450 Lt), todėl tvirtintino reikalavimo dydis yra 999 801,62 Lt.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 18 d. nutartimi nutarė bankrutavusios UAB „Bendra idėja“ administratoriaus UAB „Admivita“ prašymą patenkino iš dalies - sumažino bankrutavusios UAB „Bendra idėja” įkeitimu užtikrintą kreditoriaus AB Ūkio banko finansinį reikalavimą iki 29 717,02 Lt.
Teismas nurodė, kad, remiantis 2012-04-13 Turto perdavimo priėmimo aktu, į AB Ūkio banko nuosavybę buvo perduotas 5 589 534,50 Lt vertės turtas, todėl šia suma mažintinas kreditoriaus AB Ūkio banko finansinis reikalavimas, t.y. iki 29 717,02 Lt.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas AB Šiaulių bankas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 18 d. nutartį ir nustatyti, kad AB Ūkio banko, kurio reikalavimo teises perėmė naujasis kreditorius AB Šiaulių bankas, kreditorinis reikalavimas bankrutavusios UAB „Bendra idėja“ bankroto byloje sumažinamas bankui perduoto turto verte be pridėtinės vertės mokesčio – iki 999 801,62 Lt. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
- AB Šiaulių bankas 2013 m. kovo 25 d. pateikė bankrutavusios UAB „Bendra idėja“ administratoriui prašymą pakeisti kreditorių AB Ūkio banką naujuoju kreditoriumi – AB Šiaulių banku. Nors formaliai kreditorius bankroto byloje dar nepakeistas, iš teismui kartu su atskiruoju skundu pateikiamų reikalavimo teisių perėmimą patvirtinančių dokumentų akivaizdu, kad AB Šiaulių bankas yra tinkamas kreditorius ir AB Ūkio banko teisių perėmėjas bankrutavusios UAB „Bendra idėja“ atžvilgiu, todėl turi teisę ginti savo pažeistus interesus bankroto byloje.
- Nors teisme buvo nagrinėjamas kreditorių susirinkimo pirmininko AAB „BGK Baltpticeprom“ prašymas, skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad teismas išnagrinėjo bankroto administratoriaus prašymą, kuris byloje buvo pateikęs tik atsiliepimą. Teismas neatsižvelgė į administratoriaus nurodytus argumentus. Be to, teismas neįvertino aplinkybės, kad nors kreditorių susirinkimo pirmininkas 2013 m. kovo 5 d. patvirtino turto priėmimo-perdavimo aktą, nei AB Ūkio bankui, nei AB Šiaulių bankui šis aktas nebuvo pateiktas.
- Kreditorinis reikalavimas turi būti mažinamas perduoto įkeisto turto verte be pridėtinės vertės mokesčio. Pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, pridėtinės vertės mokesčio mokėtojui (šiuo atveju – bankui), įsigijusiam prekes iš pardavėjo, kuriam teisme pradėta bankroto procedūra (šiuo atveju – BUAB „Bendra idėja“), tenka prievolė išskaityti ir sumokėti pridėtinės vertės mokestį. Kreditorius skolos, kilusios iš kreditavimo sutarties, negali sumažinti sumokėto pridėtinės vertės mokesčio suma. Jeigu bankrutavusi įmonė pridėtinės vertės mokesčiu apmokestinamą turtą būtų pardavusi, tai pirkėjas bankrutuojančiai įmonei būtų sumokėjęs sumą be pridėtinės vertės mokesčio, o šį mokestį būtų pervedęs Valstybinei mokesčių inspekcijai. Tokiu būdu šiuo atveju bankrutuojanti UAB „Bendra idėja“ būtų gavusi 4 619 450 Lt, iš kurių ir būtų tenkinamas įkaito turėtojo kreditorinis reikalavimas. Turto perdavimas savo esme atitinka turto pardavimą, tik turtą perduodant ne mokami pinigai, o atliekama užskaita.
Bankrutavusios UAB „Bendra idėja“ kreditorių susirinkimo pirmininkas AAB „BGK Baltpticeprom“ Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktuose paaiškinimuose prašo: 1) AB Šiaulių bankas atskirąjį skundą atmesti; 2) prijungti pridedamą AB Ūkio bankas atsiliepimą į kasacinį skundą; 3) iš bankrutavusios UAB „Bendra idėja“ administratoriaus išreikalauti 2013 m. birželio 5 d. ir 12 d. kreditorių susirinkimo nutarimus su balsavusiųjų sąrašais ir balsavimo biuleteniais. Paaiškinimuose pateikia šiuos argumentus:
- Apeliacinis procesas nutrauktinas, nes atskirąjį skundą pateikė neturintis teisės jo paduoti asmuo. AB Šiaulių bankas nėra dalyvaujantis byloje asmuo. Apelianto Lietuvos apeliaciniam teismui pateikta 2013 m. kovo 3 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartis nepatvirtina, kad AB Šiaulių bankas iš AB Ūkio bankas perėmė reikalavimo teisę į bankrutavusią UAB „Bendra idėja“. Be to, ir po 2013 m. kovo 3 d. AB Ūkio banko veiksmai patvirtina, kad jis deklaravo esąs bankrutavusios UAB „Bendra idėja“ kreditorius, t.y. teismui pateikiamas AB Ūkio banko 2013 m. kovo 13 d. atsiliepimas į kasacinį skundą patvirtina, kad AB Ūkio bankas po 2013 m. kovo 3 d. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui deklaravo esąs bankrutavusios UAB „Bendra idėja“ kreditorius, be to, bankrutavusios UAB „Bendra idėja“ 2013 m. birželio 5 d. kreditorių susirinkime kaip kreditorius balsavo ne AB Šiaulių bankas, o AB Ūkio bankas. AB Ūkio bankas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 18 d. nutarties neskundė.
- Apeliantas nurodo neteisingas faktines aplinkybes, susijusias su įkeisto nekilnojamojo turto perėmimo aplinkybėmis. 2012 m. balandžio 10 d. bankrutavusios UAB „Bendra idėja“ kreditoriai nutarė įkeistą turtą perduoti kreditoriui AB Ūkio bankas už 5 589 534,50 Lt. Po šio nutarimo priėmimo tarp AB Ūkio banko ir kitų kreditorių kilo ginčas dėl perdavimo akto formos ir turinio. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. vasario 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-678/2013 konstatavo, kad bankrutavusios UAB „Bendra idėja“ kreditorių valia buvo aiškiai išreikšta perduoti turtą AB Ūkio bankui už 5 589 534,50 Lt sumą, o ją skaidyti, nepriklausomai nuo jos sandaros (su PVM, be PVM) nėra pagrindo. Taigi, ginčo turtas buvo perimtas už 5 589 534,50 Lt sumą ir visa perimto turto verte mažintini kreditoriniai reikalavimai.
- Atskirojo skundo argumentai, susiję su Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo taikymu nepagrįsti, nes AB Ūkio bankas įkeistą turtą ne pirko, o perėmė į savo nuosavybę už jų rinkos vertę, taigi, pirkimo-pardavimo santykių nebuvo.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalyką sudaro teismo nutarties dėl kreditorinio reikalavimo UAB „Bendra idėja“ bankroto byloje tikslinimo (mažinimo) teisėtumas ir pagrįstumas teisiniu ir faktiniu aspektais, taip pat absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 18 d. nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartimi byloje buvo išspręstas procesinis teisių perėmimo klausimas, t.y., nutarta ankstesnį BUAB „Bendra idėja“ kreditorių AB Ūkio banką pakeisti jo procesinių teisių perėmėju - naujuoju kreditoriumi AB Šiaulių banku, šioje nutartyje teismas nevertina atskirojo skundo argumentų, susijusių su reikalavimo teisių perėmimu. Atitinkamai teismas netenkina BUAB „Bendra idėja“ kreditorių susirinkimo pirmininko AAB „BGK Baltpticeprom“ Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktuose paaiškinimuose išdėstyto prašymo iš BUAB „Bendra idėja“ administratoriaus išreikalauti 2013 m. birželio 5 d. ir 12 d. kreditorių susirinkimo nutarimus su balsavusiųjų sąrašais ir balsavimo biuleteniais, kadangi šis prašymas, kaip ir AAB „BGK Baltpticeprom“ išreikšta pozicija dėl apeliacinio proceso nutraukimo, yra neaktualūs, teismui išsprendus procesinio teisių perėmimo klausimą.
Ginčas šioje byloje kyla dėl pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sumos (ne)įskaitymo į kreditoriaus, kuriam buvo perduotas bankrutuojančios įmonės turtas, kreditorinio reikalavimo sumą.
Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2009-10-16 nutartimi buvo patvirtintas AB Ūkio banko 5 619 251,62 Lt dydžio kreditorinis reikalavimas. 2012 m. balandžio 13 d. Turto perdavimo-priėmimo aktu, kuris 2013 m. kovo 5 d. buvo patvirtintas BUAB „Bendra idėja“ kreditorių susirinkimo pirmininko, kreditoriui AB Ūkio bankui buvo perduotas BUAB „Bendra idėja“ priklausantis nekilnojamasis turtas už 4 619 450 Lt plius PVM, kas iš viso sudarė 5 589 534,50 Lt sumą.
Pažymėtina, kad perduotas turtas, kaip ir nurodyta pasirašytame Turto perdavimo-priėmimo akte, yra PVM objektas. Asmenims, kurie įsigyja turto iš bankrutuojančių įmonių, atsiranda papildomų mokestinių prievolių. Bankrutuojantys PVM mokėtojai, kuriems teisme pradėta bankroto procedūra, parduodantys (šiuo atveju perduodantys) turtą, prekes ar paslaugas PVM mokėtojams, PVM skaičiavimo ir sumokėjimo prievoles perduoda pirkėjui (turto perėmėjui). Tokia pareiga yra įtvirtinta PVM įstatymo 96 straipsnio 1 dalyje, taip pat 2002 m. birželio 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 900 „Dėl priemonių mokestinių prievolių įvykdymui užtikrinti“ patvirtintame Atvejų, kai PVM už tiekiamas prekes (teikiamas paslaugas) išskaito ir sumoka pirkėjas (klientas) apraše. Prievolė apskaičiuoti ir sumokėti pridėtinės vertės mokestį už bankrutuojantį PVM mokėtoją, tenka pirkėjui.
Nagrinėjamu atveju AB Ūkio bankas perėmė būtent bankrutavusios įmonės turtą, todėl jam kilo pareiga išskaičiuoti ir sumokėti PVM į valstybės biudžetą. Sutiktina su atskirojo skundo argumentu, jog jeigu bankrutavusi įmonė PVM apmokestinamą turtą būtų pardavusi, tai pirkėjas bankrutuojančiai įmonei būtų sumokėjęs sumą be pridėtinės vertės mokesčio, o šį mokestį būtų pervedęs Valstybinei mokesčių inspekcijai. Tokiu būdu BUAB „Bendra idėja“ būtų gavusi 4 619 450 Lt, iš kurių ir būtų tenkinamas įkaito turėtojo kreditorinis reikalavimas. Nagrinėjamu atveju, kai kreditorinis reikalavimas iš dalies buvo patenkintas ne pinigais, o perduodant nuosavybėn turtą, nuo kurio galutinės kainos (5 589 534,50 Lt) kreditorius turi sumokėti PVM, kitaip tariant, kreditorius, perimdamas turtą, sumos, sudarančios PVM, realiai negauna, jo kreditorinis reikalavimas mažintinas suma, sudarančia jam perduoto turto vertę be PVM, mokėtino į biudžetą. Teisėjų kolegija pažymi, jog PVM įstatymas nenumato išimties dėl prievolės apskaičiuoti ir sumokėti PVM tuo atveju, kai bankrutuojančios įmonės turtas yra ne parduodamas, bet perduodamas natūra vienam iš kreditorių. Tai reiškia, jog kreditorius, perėmęs turtą ir sumokėjęs už bankrutuojančią įmonę į biudžetą PVM, gauna tokio dydžio turtinę naudą, kokia yra perduoto turto vertė be PVM, taigi, jo kreditorinis reikalavimas yra patenkinamas tik turto vertės apimtimi, o prievolės sumokėti PVM į biudžetą perėjimas kreditoriui negali būti laikomas jo turtine nauda, t.y. jo kreditorinio reikalavimo patenkinimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepagrįsta yra BUAB „Bendra idėja“ kreditorių susirinkimo pirmininko AAB „BGK Baltpticeprom“ pozicija, kad kreditorinis reikalavimas mažintinas perduoto turto verte, įskaitant PVM, nes, pasak kreditorių susirinkimo pirmininko, Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. vasario 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-678/2013 nurodė, jog kreditorių valia buvo aiškiai išreikšta perduoti turtą AB Ūkio bankui už 5 589 534,50 Lt sumą, o ją skaidyti, nepriklausomai nuo jos sandaros (su PVM, be PVM) nėra pagrindo. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje Lietuvos apeliacinis teismas nevertino kreditorinio reikalavimo mažinimo klausimo. Kreditorių valia buvo perduoti turtą būtent už 5 589 534,50 Lt sumą, o, kadangi, kaip jau minėta, nuo šios sumos turtą perėmęs kreditorius privalo mokėti PVM, sprendžiant kreditorinio reikalavimo mažinimo klausimą, ši aplinkybė privalo būti įvertinta. Pirmosios instancijos teismas, mažindamas AB Ūkio banko kreditorinį reikalavimą, neįvertino aplinkybių, susijusių su turtą perėmusio kreditoriaus prievole sumokėti PVM ir sumažino kreditorinį reikalavimą perimto turto verte su PVM, todėl tokia teismo nutartis nelaikytina teisėta ir pagrįsta.
Atsižvelgiant į tai, kad AB Ūkio bankas (jo teisių perėmėjas) AB Šiaulių bankas, perėmęs turtą už 5 589 534,50 Lt, turi sumokėti PVM, sudarantį 970 084,50 Lt, AB Šiaulių banko, kaip AB Ūkio banko teisių perėmėjo, finansinis reikalavimas BUAB „Bendra idėja“ bankroto byloje mažintinas ne visa perduoto turto verte (5 589 534,50 Lt), o suma, gauta iš šios vertės atėmus PVM (4 619 450 Lt), todėl tvirtintino kreditorinio reikalavimo dydis yra 999 801,62 Lt.
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 18 d. nutartį pakeisti- sumažinti AB Ūkio banko, kurio teises perėmė AB Šiaulių bankas, kreditorinį reikalavimą bankrutavusios UAB „Bendra idėja“ bankroto byloje iki 999 801,62 Lt.
Teisėjos Rasa Gudžiūnienė
Danguolė Martinavičienė
Nijolė Piškinaitė