Civilinė byla Nr. 2S-994-855/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03924-2019-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.1.11.4.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 6 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens (apelianto) S. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo S. Ž. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Seimo, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       S. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Seimo, dėl neturtinės žalos, kilusios dėl priimtų teisės aktų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso ir bausmių vykdymo kodeksų) pakeitimų, kurie turėjo įtakos jo, kaip nuteistojo, teisinei padėčiai.

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 28 d. nutartimi nustatė ieškovui S. Ž. terminą trūkumams pašalinti.

2.1.       Nutartyje teismas be kita ko nurodė, kad ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui, bei šiame straipsnyje nurodytus reikalavimus; ieškovas ieškinyje nesuformuluoja tikslaus ieškinio reikalavimo (ieškinio dalyko), bei nenurodo ieškinio sumos, teigdamas, jog žalos dydį įvertina teismas, o nurodyti ieškinio sumą ir aiškiai suformuluoti ieškinio reikalavimą (dalyką) yra ieškovo pareiga; neįvardija konkrečių aplinkybių, priimtų sprendimų ieškovo atžvilgiu, kurie, šių teisės aktų redakcijų pagrindu, faktiškai pažeistų ieškovo teises ir sukeltų jam neturtinę žalą, bei nepateikia šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų; ieškovas ieškinyje prašo jį visiškai atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tačiau CPK 83 straipsnyje nurodyti visiško atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindai ieškovui netaikytini, todėl ieškovas turi teisę pagal CPK 83 straipsnio 3 dalį, sumokėjęs dalį žyminio mokesčio, kreiptis dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, pateikdamas teismui motyvuotą prašymą etc. 

3.       S. Ž. pateikė teismui paaiškinimą ir pareiškimą dėl ieškinio trūkumų šalinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 25 d. nutartimi nutarė ieškovo S. Ž. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Seimo, dėl neturtinės žalos priteisimo laikyti nepaduotu ir grąžinti ieškovui.

5.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas šalindamas ieškinio trūkumus, nesuformulavo tikslaus ieškinio reikalavimo (ieškinio dalyko), bei nenurodė ieškinio sumos, teigdamas, jog žalos dydį įvertina teismas. Pažymėjo, kad ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas yra vieni svarbiausių ieškinio elementų, todėl ieškinio reikalavimo nenurodymas ieškinyje iš esmės užkertą kelią tiek teismui teisingai išspręsti bylą, tiek atsakovui gintis nuo ieškovo reikalavimų.

6.       Teismas pabrėžė, kad ieškovas taip pat nepateikė nuomonės dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį ir dėl ketinimo bei galimybių ginčą spręsti teisminės meditacijos būdu.

7.       Pažymėjo, kad ieškovas prašo atleisti jį nuo viso žyminio mokesčio sumokėjimo, tačiau prie prašymo nepateikia įrodymų, jog sumokėjo tam tikrą dalį žyminio mokesčio, todėl toks prašymas, remiantis minėtomis teisės normomis, negali būti tenkinamas, kadangi CPK nenumato galimybės atleisti asmenį nuo visos žyminio mokesčio sumos mokėjimo. Be to, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių sunkią jo turtinę padėtį. Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatavo, jog ieškovas, šalindamas ieškinio trūkumus, neįvykdė teismo įpareigojimo sumokėti reikiamo dydžio žyminį mokestį (CPK 80, 85 straipsniai).

8.       Teismas laikė, kad ieškovas nepašalinio ieškinio trūkumų ir nesumokėjo nustatyto dydžio žyminio mokesčio, t. y. neįvykdė būtinos sąlygos kreipiantis į teismą, todėl ieškovo ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino ieškovui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9.       Apeliantas ieškovas S. Ž. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo konkretaus reikalavimo nesuformulavo, tačiau iš atskirojo skundo turinio matyti, kad jis siekia 2019 m. balandžio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties panaikinimo ir ieškinio priėmimo klausimo perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1.       Skundai, susiję su Lietuvos Respublikos Seimo nusikalstamu piktnaudžiavimu tarnybinėmis pareigomis ir netinkamų aktų priėmimu, turi būti neapmokestinami.

9.2.       Jeigu šalis žalos negali tiksliai įrodyti, jos dydį nustato teismas.

9.3.       Jo turtinė padėtis neleidžia sumokėti žyminio mokesčio, tą galėtų padaryti kai baigsis jo laisvės atėmimo bausmė ar jei teismas priteis neturtinę žalą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

11.       Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

12.       Nagrinėjamojoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo S. Ž. ieškinys atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Seimo, dėl neturtinės žalos priteisimo laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovui. Tuo pačiu teismas pažymi, kad vertindamas nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduotu dėl to, jog per teismo nustatytą terminą nebuvo ištaisyti ieškinio trūkumai, teismas tuo pačiu turi įvertinti ir ieškinio trūkumų nustatymo teisėtumą bei pagrįstumą.

13.       Teismų praktikoje nurodoma, kad ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio. Užuot iš karto atsisakius priimti įstatymų reikalavimų neatitinkantį ieškinį, pareiškėjui sudaromos sąlygos pašalinti esančius ieškinio trūkumus, nepraleisti ieškinio senaties termino ir tęsti procesą, inicijuotą įstatymo reikalavimų neatitinkančiu ieškiniu (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis). Ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymas neleidžia iškelti civilinės bylos procesinių reikalavimų neatitinkančiu ieškiniu ir yra skirtas tiek galimybei kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims efektyviai gintis nuo pareikšto ieškinio, tiek koncentruotam teismo procesui užtikrinti. Taigi ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis – užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui (CPK 5, 7 straipsniai).

14.       Priimdamas ieškinį pirmosios instancijos teismas, matydamas, kad ieškinio faktinis pagrindas ir dalykas nėra suformuluoti pilnai, privalo pasinaudoti ieškinio trūkumų šalinimo institutu ir nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas ieškovą pašalinti ieškinio trūkumus (CPK 115, 138 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2011).

15.       Pagal CPK normų nuostatas tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas, visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Be to, tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatinėtinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).

16.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovas nesuformulavo tikslaus ieškinio reikalavimo, t.y. neapibrėžė ieškinio dalyko – nenurodė prašomo priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Nurodytą aplinkybę pripažįsta ir pats S. Ž., tačiau jo vertinimu, jeigu šalis neturtinės žalos negali tiksliai įrodyti, jos dydį nustato teismas. Su nurodyta apelianto pozicija apeliacinės instancijos teismas sutinka tik iš dalies. Nors vien tikslaus neturtinės žalos kompensacijos dydžio nenurodymas iš tiesų galėtų nesudaryti pagrindo spręsti, jog byloje tinkamai nesuformuluotas ieškinio dalykas, juo labiau, kad daugelyje užsienio teisės sistemų ieškinyje, kuriame reiškiamas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, nėra reikalaujama nurodyti prašomos priteisti kompensacijos sumą, tačiau nagrinėjamu atveju apeliantas taip pat nėra pakankamai detaliai ir aiškiai nurodęs ieškinio pagrindo, iš esmės teigiamas tik tai, kad patyrė neturtinę žalą, kadangi jautė stresą, emocinius sukrėtimus, išgyvenimus, depresiją, negalėjo dirbti, sirgo, tačiau šių aplinkybių patvirtinimui nepateikiamas apskritai jokių įrodymų. Tokius ieškinio pagrindo trūkumus teismas konstatavo 2019 m. kovo 28 d. nutartyje, kuria nustatė terminą trūkumams pašalinti, o šie trūkumai ieškovo buvo šalinti tik formaliai, vėlgi apsiribojant tik teiginiais apie patirtus išgyvenimus. Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad pirmosios instancijos teismas, kartu ir atsakovas, priėmus ieškovo ieškinį, apskritai neturėtų jokių orientacinių kriterijų ar numanymo apie neturtinės žalos patyrimą ir galimą neturtinės žalos atlyginimo dydį. Be to, tikslios prašomos priteisti kompensacijos nurodymas ieškinyje yra svarbus siekiant nustatyti ieškinio sumą bei mokėtino žyminio mokesčio dydį, kaip to reikalauja CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 8 p., bei 85 str. 2 d., numatanti, jog ieškinio sumą nurodo ieškovas. Esant nurodytoms aplinkybėms neabejotinai būtų ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų, pagrįsti atsikirtimus ir pan., o teismas bylos nagrinėjimui tinkamai pasirengti negalėtų, nebūtų nustatyta ieškinio suma ir mokėtino žyminio mokesčio dydis. Ta ieškovo akcentuojama aplinkybė, jog priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį nustato teismas nereiškia, kad ieškinyje neturi būti nurodytas ieškovo pageidaujamas priteisti kompensacijos dydis.

17.       Antra, bylą teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovo prašymas atleisti jį nuo viso žyminio mokesčio sumokėjimo negali būti tenkinamas, kadangi CPK nenumato galimybės atleisti asmenį nuo visos žyminio mokesčio sumos mokėjimo. Prašymo atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą pagal CPK 84 straipsnį ieškovas taip pat nebuvo pateikęs. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nurodė, jog ieškovas nesumokėjo net dalies žyminio mokesčio, nepateikė duomenų apie savo sunkią turtinę padėtį (duomenų apie turimą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir pan.), kurie leistų konstatuoti žyminio mokesčio dalinio atleidimo galimumą ir pan. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad visi šie trūkumai buvo nurodyti ir 2019 m. kovo 28 d. pirmosios instancijos teismo nutartyje, kurios ieškovas neskundė, tačiau kurioje nurodytų ieškinio trūkumų nešalino. Pažymėtina, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami tik ieškovai – bylose dėl turtinės ir neturtinės žalos, susijusios su fizinio asmens sveikatos sužalojimu, gyvybės atėmimu, įskaitant ir bylas dėl žalos, susijusios su fizinio asmens sveikatos sužalojimu ar gyvybės atėmimu nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgimo profesine liga atveju, atlyginimo ir ieškovai – bylose dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo; taip pat šalys – bylose dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, suėmimo, sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių taikymo administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą (CPK 83 str. 1 d. 3-4, 6 p.). Nagrinėjamu atveju ieškovo pareikštas ieškinys (bylos kategorija ir pobūdis) nepatenka nei į vieną šį CPK 83 straipsnyje numatytų išimčių, kuomet ieškovas neprivalo mokėti žyminio mokesčio. Taip pat svarbu ir tai, kad Lietuvos Respublika neriboja ir asmenų, apskritai negalinčių sumokėti žyminio mokesčio, teisės į teisminę gynybą, o ieškovas turi galimybę kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą su prašymu teisinę pagalbą jam suteikti nemokamai, kartu atleidžiant ir nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo ar jų dalies (esant numatytiems pagrindams). Duomenų, kad ieškovas būtų pasinaudojęs / bandęs pasinaudoti minėta teise ir galimybe, byloje nėra.

18.       Trečia, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nurodė, kad ieškovas nepateikė nuomonės dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį ir dėl ketinimo bei galimybių ginčą spręsti teisminės meditacijos būdu. Nors nurodyti trūkumai ir yra formalūs, tačiau jų buvimas ir neištaisymas kartu su kitais aukščiau nurodytais ieškinio trūkumais sudarė teismui pagrindą ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti ieškovui. 

19.       Ketvirta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. atsakovui buvo aiškiai ir tinkamai nurodyti teismo reikalavimai dėl teikiamo ieškinio trūkumų šalinimo ir sudarytos sąlygos trūkumams pašalinti, taip pat nurodytos ir teisinės pasekmės tinkamai nepašalinus ieškinio trūkumų. Ieškovas šios teismo nutarties neskundė, o trūkumus bandė šalinti tik formaliai, iš esmės neatsižvelgdamas į pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl tik pats yra atsakingas už tai, kad ieškinys buvo laikytas nepaduotu ir jam grąžintas.

20.       Penkta, pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas ne tik laikė ieškovo ieškinį nepaduotu ir jį gražino ieškovui, tačiau ir tinkamai išaiškino, kad ieškovas vėl gali kreiptis į teismą su tuo pačiu ieškiniu, jeigu bus pašalintos arba išnyks aplinkybės kliudžiusios pareikštą ieškinį priimti. Taigi, ieškinio nepriėmimas nekliudo ieškovui vėl kreiptis į teismą teisminės gynybos įstatymų nustatyta tvarka.

21.       Europos Žmogaus Teisių Teismas pabrėžia, kad Konvencija garantuoja „praktines ir efektyvias teises, bet ne teorines ir iliuzines“, todėl Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja valstybes kiekvienam asmeniui užtikrinti veiksmingą teisę kreiptis į teismą (1979 m. spalio 9 d. sprendimas byloje Airey v. Airija). Kadangi vienas esminių principų Konvencijos 6 straipsnio kontekste yra teisingumas, tai svarbu, kad nacionalinis teismas, taikydamas procesines taisykles, nesielgtų pernelyg formaliai, ribodamas asmens teisę kreiptis į teismą, pateiktų svarius argumentus ir vadovautųsi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuluotais kriterijais. Teismas laiko nepateisinamais tokius teisės kreiptis į teismą ribojimo atvejus, kai nacionaliniai teismai ieškinį laiko nepriimtinu dėl procesinių trūkumų, skirdami pernelyg didelį dėmesį formai, o dėl to teisė kreiptis į teismą tampa realiai neįgyvendinama (2004 m. spalio 14 d. sprendimas byloje Mesutoglu v. Turkija, 2008 m. spalio 14 d. sprendimas byloje Blumberga v. Latvija). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė, kad ieškovo teisė į teisminę gynybą būtų buvusi nepagrįstai ribojama, o pirmosios instancijos teismo nustatyti trūkumui būtų neesminiai. Priešingai, ieškovo pareikšto ieškinio trūkumai yra ženklūs, jų buvimas, ieškovui pilnai nepašalinus ieškinio trūkumų, nesudaro prielaidų nei teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, nei atsakovui tinkamai atsikirsti į reiškiamus reikalavimus.

22.       Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje` byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako. 

23.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, atskirojo skundo argumentus, daro išvadą, kad naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                          Renata Volodko