Administracinė byla Nr. A525-2989/2012
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00017-2012-8
Procesinio sprendimo kategorija 13.3
(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. gruodžio 19 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,
sekretoriaujant Rasai Kubickienei,
dalyvaujant atsakovo atstovui Tadui Būdvyčiui,
trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Palangos linas“ atstovams Algirdui Jonaičiui ir advokatei Snieguolei Šermukšnei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Palangos reabilitacijos ligoninė apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Palangos reabilitacijos ligoninė skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, atstovaujamai Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Palangos miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriui, uždarajai akcinei bendrovei „Palangos linas“ dėl reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas VšĮ Palangos reabilitacijos ligoninė (toliau – ir Ligoninė) skundu (I t., b. l. 3?10) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti 2011 m. gruodžio 13 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-30-111213-00090 (toliau – ir Reikalavimas).
Nurodė, jog atsakovas 2011 m. gruodžio 12 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-111212-00085 (toliau – ir Aktas). Jo pagrindu 2011 m. gruodžio 13 d. priėmė Reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-30-111213-00090, kuriuo pareikalavo, kad pareiškėjas (statytojas) ne vėliau kaip iki 2012 m. birželio 20 d. savo lėšomis pašalintų savavališkos statybos padarinius, įpareigojant pareiškėją nugriauti savavališkai pastatytą tvorą ir sutvarkyti statybvietę. Reikalavimas pareiškėjui įteiktas 2011 m. gruodžio 21 d. Paaiškino, kad 2008 metais, tvarkant Ligoninės teritoriją, buvo įrengti takai, kuriais judėjimo negalią turintiems asmenims galima patogiai važiuoti vežimėliais ir vaikščioti. Teritorijos tvarkymo darbai buvo atlikti pagal techninį projektą „Teritorijos kelio dangų remontas“ (toliau – ir Techninis projektas). Techninis projektas buvo suderintas su Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Adminsitracija) įgaliotu asmeniu. Projekto sudėtyje esančiame brėžinyje pažymėta ir įvardinta teritoriją juosianti tvora, kuri ir buvo įrengta Techniniame projekte nurodytoje vietoje. Tvorai tverti pareiškėjas skelbė viešą konkursą, kurį laimėjęs rangovas teritoriją aptvėrė ažūrine tvora, nesukuriančia šešėlių, netrukdančia tretiesiems asmenims, valdantiems greta esančius sklypus, ir niekaip neribojančia jų poreikių. 2011 metais atsakovas pradėjo Ligoninės teritoriją juosiančios tvoros statybos teisėtumo patikrinimą. 2011 m. lapkričio 10 d. atsakovo rašte buvo nurodyta, kad gautas Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcinės komisijos raštas, kuriame prašoma ištirti, ar Palangos miesto savivaldybė teisėtai išdavė leidimą tvorų statybai, kuris galimai prieštarauja detaliojo plano (duomenys neskelbtini), Palangoje (toliau – ir Detalusis planas), sprendiniams. Pabrėžė, jog tvoros pastatymo teisėtumas tikrintas jau antrą kartą – analogiškas patikrinimas, vykdant Klaipėdos apygardos prokuratūros nurodymą, atliktas 2010 metais. Jo metu nebuvo nustatyta, kad tvora pastatyta savavališkai: nebuvo surašytas savavališkos statybos aktas ar reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius. Pareiškėjas nesutiko su atsakovo išvada, kad ginčo tvora yra savavališka statyba. Pažymėjo, jog tvora įrengta tęsiant 2003 metais pradėtą projektą, kuriuo siekiama Ligoninės teritoriją pritaikyti aktyviai asmenų, turinčių ypatingai sunkias judėjimo negalias, reabilitacijai. Tam, vykdant Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. 202 patvirtintos Higienos normos HN-47-1995 „Medicinos įstaigos. Higienos normos taisyklės“ (toliau – ir Higienos norma) reikalavimus, buvo būtina užtverti tvorą, apsaugant sunkią judėjimo negalią turinčių asmenų judėjimą teritorijos viduje ir garantuojant, kad jų aktyvios reabilitacijos užsiėmimai vyks saugiai. Pabrėžė, kad Techninio projekto darbo brėžinyje tvora buvo pažymėta. Šis brėžinys patvirtintas Architektūros ir urbanistikos skyriaus spaudu ir architekto F. J. parašu, nurodant 2008 m. balandžio 30 d. datą, todėl akivaizdu, kad suderinus Techninį projektą ir darbo brėžinį su kompetentingos institucijos vadovu, atsirado prielaidos tvoros įrengimui. Nurodė, kad Akte nurodyta, kad tvora priklauso I nesudėtingų statinių grupei ir, remdamasis tvoros užtvėrimo metu (2008 m. vasara – ruduo) galiojusiu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 patvirtintu Statybos techninis reglamentu STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“, darė išvadą, kad tokio pobūdžio statiniams taikomos supaprastintos procedūros, kurių esmė ir paskirtis – sukurti sąlygas, kad kompetentingos institucijos būtų informuotos apie vykdomus statybos darbus. Nagrinėjamu atveju statybos leidimas nebuvo būtinas, užteko raštiško valstybės tarnautojo pritarimo, kuris ir buvo gautas, todėl Reikalavimas nugriauti tvorą, kaip nelegalų statinį, pastatytą, neturint statybas leidžiančio dokumento, yra neteisėtas. Pažymėjo, kad detalusis planavimas nėra skirtas tvorų žymėjimui, todėl ginčo tvora Detaliajam planui prieštarauti negali. Akte nurodyta, kad jis surašytas ne tik dėl Ligoninės teritoriją juosiančios tvoros, bet ir dėl sklypo viduje esančios tvoros, juosiančios tvenkinį. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad pastaroji tvora pastatyta vėliau. Ją ūkio būdu pastatė pats pareiškėjas, po to kai buvo parengtas ir Administracijai pateiktas Rekreacinės teritorijos sutvarkymo, tilto į salą, pavėsinės ir valčių prieplaukos projektas, todėl ji taip pat negali būti laikoma savavališku statiniu. Nurodė, jog užtvėrus teritoriją tvora, joje sumažėjo riedlentėmis ir dviračiais važinėjančių paauglių, kurių užsiėmimai keldavo pacientams grėsmę ir nepasitenkinimą. Tvoros techninės savybės ir įrengimas nepažeidė kitų asmenų teisių ir interesų, į Ligoninės teritoriją galima patekti, ją pereiti, patekti į kelius vedančius jūros link, tvora nesukuria šešėlio, todėl nepažeidžia kaimyninių sklypų valdytojų interesų. Pareiškėjas pažymi, kad jei Reikalavimas būtų realizuotas ir pareiškėjas turėtų tvorą nugriauti, rūpindamasis pacientų interesais ir saugumu, vėl tokią tvorą pastatytų. Tokiu atveju Ligoninė patirtų nuostolių ir negalėtų jai skiriamų lėšų naudoti tiesioginiams Ligoninėms tikslams, tai, pareiškėjo nuomone, pažeistų sveiko proto ir teisingumo principus. Atkreipė dėmesį, kad, kaip minėta, po pirmojo 2010 metų patikrinimo savavališkos statybos aktas ar reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius nebuvo surašyti, todėl iš esmės nepakitus teisiniam reguliavimui pradėjus analogišką tyrimą, pažeistos pareiškėjo teisės. Prašymą panaikinti Reikalavimą pareiškėjas grindė ir administracinių procedūrų pažeidimu, teigdamas, jog Reikalavimas buvo surašytas iš anksto, pareiškėjui dar negavus Akto, atsakovui neįvykdžius visų teisės aktuose nustatytų veiksmų, taip iš pareiškėjo buvo atimta galimybė pateikti statybas leidžiantį dokumentą.
Atsakovas Inspekcija atsiliepimu į skundą (I t., b. l. 35?38) prašė pareiškėjo prašymo panaikinti Reikalavimą netenkinti.
Nurodė, kad atsakovas, vykdydamas statybos valstybinę priežiūrą bei 2010 m. birželio 9 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros prašymą pagal kompetenciją patikrinti ir įvertinti, ar yra galimai padaryti pažeidimai aptveriant tvora pareiškėjo teritoriją, 2011 m. lapkričio 16 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje, kurio metu buvo surašytas faktinių duomenų patikrinimo aktas Nr. FAK-4170. Patikrinimo metu nustatyta, kad teritorija 2008 metais aptverta ažūrine vielos tinklo tvora, priskirtina I grupės nesudėtingų statinių kategorijai. Rėmėsi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m, balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 patvirtinto Statybos techniniu reglamentu STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ (toliau – ir STR 1.01.07:2002), galiojusiu ginčo tvoros statymo metu, ir teigė, kad I grupės nesudėtingo statinio statybai mieste buvo reikalingas supaprastintas projektas su rašytiniais įgaliotų valstybės tarnautojų pritarimais ir žemės savininko raštiškas sutikimas, tačiau tvora buvo pastatyta neturint šių pritarimų. Be to, pabrėžė, kad Skyrius nustatė, jog pareiškėjo pastatyta tvora prieštarauja valstybinės žemės sklypo Detaliojo plano pasirinktiems teritorijos tvarkymo režimo sprendinių reikalavimams, kuriuose nurodyta, kad teritorija neaptveriama. Atsižvelgiant į šias aplinkybes Ligoninei ir buvo surašyti Aktas ir Reikalavimas. Teigė, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad jam buvo atimta galimybė pateikti statybą leidžiantį dokumentą ? Reikalavimas buvo surašytas laiku, nes teisės aktai šiam dokumentui surašyti nustato vieno mėnesio terminą, bet tai nereiškia, kad jis negali būti surašytas anksčiau. Pažymėjo, kad pareiškėjui buvo nurodytas 6 mėnesių Reikalavimo įvykdymo terminas, bei tai, kad jis turi teisę kreiptis į statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl statybą leidžiančių dokumentų išdavimo. Atkreipė dėmesį, kad ir šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose ginčo tvorai, kaip nesudėtingam statiniui, yra nustatytas reikalavimas turėti supaprastintą statybos projektą ? rašytinį įgalioto valstybės tarnautojo pritarimą tokiam projektui. Nurodė, kad pareiškėjo teiginys, jog tvora buvo aptverta pagal Techninį projektą nepagrįstas, nes minėtame projekte dėl inžinerinio statinio – tvoros jokie sprendiniai nebuvo apspręsti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija pateikė atsiliepimą į skundą (I t., b. l. 43?44), kuriuo prašė pareiškėjo skundą tenkinti.
Teigė, kad pareiškėjas turėjo STR 1.01.07:2002 12.4.3 punkto reikalavimus atitinkantį statybą leidžiantį dokumentą – raštišką įgalioto asmens pritarimą ant Techninio projekto. Pabrėžė, kad nedraudžiama kelio dangų techniniu projektu išspręsti ir tvorų klausimo. Nurodė, Administracijoje nėra duomenų apie atliktus patikrinimus dėl ginčo tvoros. Pastebėjo, kad atsakovė turėjo atsisakyti nagrinėti skundą dėl tvoros, kadangi nuo tariamo pažeidimo padarymo (2008 m.) iki Reikalavimo surašymo dienos praėjo daugiau kaip vieneri metai. Teigė, kad administracinė procedūra buvo pradėta neteisėtai, todėl pareiškėjo skundas pagrįstas, o Reikalavimas turi būti panaikintas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Palangos linas“ pateikė atsiliepimą į skundą (I t., b. l. 156?158), kuriuo prašė pareiškėjo skundą atmesti.
Teigė, kad Klaipėdos apskrities viršininkas 2008 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. 4-3525-(1.3) patikslino jų gretimybėje esančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), duomenis ir panaikino jame kelio servitutą. Kito sklypo gretimybėje esantis UAB „Palangos linas“ pastatas atsidūrė ant sklypo ribos, neturtint servituto prie jo prieiti. Apie servitutų panaikinimą UAB „Palangos linas“ sužinojo tik kai kaimyniniai sklypai buvo aptverti tvoromis. Atsižvelgiant į tai, teigė, kad vienintelė galimybė nustatyti jų pacientams tiesesnį taką priėjimui prie Baltijos jūros yra per valstybinį žemės sklypą (duomenys neskelbtini), esantį gretimybėje, kurį panaudos teise valdo pareiškėjas. Pažymėjo, jog pareiškėjui aptvėrus savo sklypą tvorą ir neleidžiant UAB „Palangos linas“ pacientams naudotis jame esančiais takais patekimui prie Baltijos jūros, pažeidžiamas Detalusis planas, jo sprendinių 1.5 punktas. Pabrėžė, kad UAB „Palangos linas“ nuo pat pradžių išreiškė aiškią poziciją nesutikdamas su tvoros statyba pareiškėjo sklype. Teigia, kad Techninis projektas ir Rekreacinės teritorijos sutvarkymo projektas skirti kitiems statybos darbams, ne tvoros statymui. Teigia, kad projektas parengtas vėliau, nei pastatyta tvora. Rėmėsi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu patvirtintu Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 31.2, 33.1-33.4, 34 ir 41.2 punktais ir teigė, kad galbūt Techninio projekto rengimo metu ginčo tvora jau buvo, todėl ji ir pažymėta jo genplane kaip esama. Dėl pareiškėjo argumento, kad detalusis planas nėra skirtas tvorų žymėjimui, remdamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) ir Statybos įstatymo nuostatomis pažymėjo, kad toks argumentas nepagrįstas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Palangos skyrius atsiliepimu į skundą (I t., b. l. 168?170) teismo prašė pareiškėjo reikalavimą spręsti teismo nuožiūra.
Paaiškino, kad 3,4789 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, detalusis planas buvo patvirtintas Palangos miesto savivaldybės tarybos 2006 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. T2-165. Detaliuoju planu šis žemės sklypas padalytas į du atskirus: į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Administracijos direktorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 1428 patvirtintų Valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai naudotis taisyklių 10 punktu, priėmė 2007 m. rugpjūčio 2 d. įsakymą Nr. A1-721, kuriuo patvirtino žemės sklypui taikomus apribojimus, įskaitant tai, jog sklypas neaptveriamas. Klaipėdos apskrities viršininkas 2007 m. spalio 22 d. valstybinės žemės panaudos sutartimi (toliau – ir Panaudos sutartis), kurioje taip pat numatyta sąlyga, kad žemės sklypas neaptveriamas, perdavė žemės sklypą neatlygintinai naudotis pareiškėjui. Nurodė, kad pareiškėjas 2012 m. vasario 17 d. raštu Nr. 1.9-52, kuris pagal kompetenciją buvo persiųstas Tarnybai, kreipėsi į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją, prašydamas pakeisti Panaudos sutarties punktą, draudžiantį sklypą aptverti tvora. Prašyme taip pat nurodyta, kad aptariamas sklypas tvora aptvertas 2008 metais, vykdant Higienos normos 5.18 punkto reikalavimą. Kadangi nebuvo aišku kokiu pagrindu numatytas minėtas draudimas, Tarnyba kreipėsi į Administracijos direktorių, prašydama nurodyti aptariamo ribojimo teisinį pagrindą. Atsakyme Administracija nepaaiškino ir nenurodė teisinio detaliojo planavimo sprendinio pagrindo. Pažymėjo, kad galimybė pakeisti Panaudos sutartį, atsirastų tik panaikinus Detaliojo plano sprendinį.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 24 d. sprendimu (II t., b. l. 14?21) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas rėmėsi ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų ? Statybos įstatymo (2011 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. XI-1544 redakcija galiojusi nuo 2011 m. spalio 1 d. iki 2012 m. sausio 1 d., skundžiamo akto priėmimo metu), STR 1.01.07:2002 (2008 m. rugpjūčio 18 d. įsakymo Nr. D1-426 redakcija, galiojusi nuo 2008 m. rugpjūčio 27 d. iki 2009 m. kovo 13 d., ginčo tvoros pastatymo metu) ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-827 patvirtintu Statybos techninis reglamentu STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (redakcija galiojusi nuo 2011 liepos 10 d. iki 2012 m. sausio 1 d.) ? nuostatomis ir darė išvadą, kad ginčo tvora, kurią skundžiamu Reikalavimu pareikalauta nugriauti, priskiriama prie I grupės nesudėtingų statinių, kuriems taikomi II grupės nesudėtingiems statiniams keliami reikalavimai: 1) turi būti rengiamas supaprastintas statinio projektas, 2) minėtas projektas turi būti patikrintas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo, įgalioto nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus; 3) turi būti gautas žemės savininko (nagrinėjamu atveju valstybinę žemę patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) raštiškas sutikimas. Pažymėjo, kad minėtų sąlygų neatitikimas suponuoja savavališką statybą, todėl byloje būtina nustatyti, ar pareiškėjas, 2008 metų rudenį, aptverdamas valstybinės žemės sklypą ažūrine vielos tinklo tvora, įvykdė minėtus reikalavimus. Vertindamas pareiškėjo užsakymu parengtą Techninį projektą, teismas pažymėjo, jog tiek pagrindiniame brėžinyje – genplane, tiek ir projekto tekstiniuose sprendiniuose nėra užsiminta apie projektuojamą tvorą. Aiškinamajame rašte nurodyti priimti projektiniai sprendimai: neįgaliųjų ir pėsčiųjų tako planas, išilginis profilis, tako danga, vandens nuvedimo sistema, bet nekalbama apie projektuojamą tvorą, juosiančią visą teritoriją. Todėl pareiškėjo teiginys, kad genplane esantis Administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo parašas ir spaudas yra tinkamas suderinimas pripažįstant, jog tvoros statyba yra teisėta, pripažintas nepagrįstu. Minėto pareigūno parašas patvirtina tik kelio dangų remonto projektinių sprendinių suderinimą. Teisėjų kolegijos nuomone, iš byloje pateiktos medžiagos negalima daryti išvados, kad pareiškėjas turėjo parengęs I grupės nesudėtingo statinio – tvoros – supaprastintą projektą, kurį Administracijos valstybės tarnautojas, įgaliotas nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus, būtų patikrinęs. Priešingai, byloje pateiktas Techninis projektas patvirtina, kad projektas buvo rengiamas pareiškėjo teritorijos kelio dangų remontui, bet ne aplink teritoriją statomai tvorai. Sprendime pažymėta, kad nors brėžinyje tvora pažymėta, tačiau jokie techniniai tvoros duomenys nepateikti (nenurodytas nei aukštis, nei plotis, nei tvoros tipas), todėl toks pažymėjimas vertintinas kaip esamos situacijos pavaizdavimas. Faktinę aplinkybę, jog Administracija pareiškėjui nebuvo išdavusi statybą leidžiančio dokumento tvorų statybai (duomenys neskelbtini), Palangoje, patvirtina ir Administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2011 m. lapkričio 16 d. raštas Nr. (18.8)-ASK-1-728. Remdamasis bylos duomenimis teismas pažymėjo, kad byloje neginčijamai nustatyta, kad valstybinės žemės patikėtinis – Tarnyba nedavė pareiškėjai raštiško sutikimo aptverti valstybinės žemės teritoriją ažūrine vielos tinklo tvora. Nustačius, kad pareiškėjas nebuvo įvykdęs I grupės nesudėtingiems statiniams keliamų reikalavimų, aukščiau paminėtų trijų sąlygų neįgyvendinimas suponuoja tvoros pastatymo neteisėtumą. Teisėjų kolegija, pažymėjo, jog Higienos norma yra skirta reguliuoti medicinos įstaigų higienos normas, tačiau ne statybos teisinius santykius. Nagrinėjamoje situacijoje taikant teisės principą lex specialis derogat lex generalis akivaizdu, jog specifinius, t. y. statybos teisinius santykius reglamentuoja Statybos įstatymas bei paminėti Statybos techniniai reglamentai, kurie nustatė būtinus reikalavimus statybų teisėtumui, kurių pareiškėjas nesilaikė. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovas, 2011 m. gruodžio 13 d. priimdamas skundžiamą Reikalavimą, nepažeidė STR 1.09.06:2010 35 punkte nustatytų terminų ir pareiškėjo teisių pateikti statybas leidžiančius dokumentus. Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, jog Aktas nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku, todėl nevertinamos aplinkybės dėl jo surašymo terminų. Sprendime taip pat pažymėta, kad šiuo atveju Statybos įstatymo 27 straipsnio 7 dalis netaikytina, nes dėl ginčo tvoros nebuvo priimta jokio administracinio sprendimo. Atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą, teismas darė išvadą, kad Reikalavimas surašytas teisėtai ir pagrįstai, jį surašė kompetentingi pareigūnai, jo surašymo procedūros nepažeistos, Reikalavimas atitinka individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje.
III.
Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 24?30), kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti Reikalavimą.
Apeliantas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą patikrinti šiais aspektais: 1) ar atsakovas tinkamai realizavo savo kompetenciją, kai nesikreipdamas į teismą, iškart surašė Aktą ir Reikalavimą, nors buvo gavęs informaciją, kad Administracija yra patvirtinusi brėžinį, kuriame pažymėta tvora, pagal kurį ji ir buvo įrengta; 2) ar teismas pagrįstai darė išvadą, kad tvora pastatyta savavališkai, jei statybą leidžianti institucija pati patvirtino, kad tvoros statybą leido; 3) ar atsakovas pagrįstai antrą kartą tyrė tvoros statybos teisėtumą, jei daugiau kaip prieš metus, buvo atlikęs administracinę procedūrą, kuri baigta nenustačius, kad tvora pastatyta savavališkai. Pažymi, kad apeliantas veikė įsitikinęs, kad tvoros rengimas suderintas su statybą leidžiančia institucija, nes teritorija tvarkyta ir tvora įrengta pagal projektą, kuris buvo suderintas su Administracija. Atkreipia dėmesį, kad tik bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo faktas, kad 2006 m. liepos 27 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-165 patvirtinti žemės sklypo tekstiniuose sprendiniuose nurodytas vienas pasirinktųjų teritorijos tvarkymo režimo reikalavimų – reikalavimas, kad sklypo teritorija nebūtų aptverta. Teigia, kad būtent dėl šio sprendimo analogiška nuostata atsidaro ir Panaudos sutartyje. Atkreipia dėmesį, kad valstybinę žemę administruojanti institucija – Tarnyba savo atsiliepime nurodė, kad šio Detaliojo plano sprendinio teisėtumas kelia abejonių. Teigia, kad teismas neteisingai nurodė, kad tvora pastatyta neturint statybą leidžiančio dokumento. Pažymi, kad kaip atsiliepime į skundą nurodė Administracija, spaudas ir architekto parašas išreiškia pritarimą. Apeliantas sutinka, kad galima įžvelgti tam tiktų rašytinio pritarimo formos trūkumų, tačiau iš esmės statybą leidžiančius dokumentus išduodanti institucija apie tvoros statybą buvo informuota ir su tuo sutiko. Nurodo, kad atsakovas turėjo procedūras organizuoti taip, kaip elgiamasi tuo atveju, kai tikrinama ar statybos leidimas išduotas teisėtai, t. y. kreiptis į bendros kompetencijos teismą ir ginčyti statybą leidžiantį dokumentą, įrodinėdamas, kad jis išduotas neteisingai. Todėl teismas privalėjo įvertinti pačios administracinės procedūros neteisėtumą. Pažymi, kad atsakovas turėjo atsisakyti nagrinėti Seimo Antikorupcinės komisijos pirmininko prašymą, nes nuo Administracijos valios leisti užverti tvorą išraiškos praėjo daugiau nei vieneri metai, be to atsakovas tvoros užtvėrimo klausimą nagrinėjo 2010 metų vasarą ir tuo pagrindu surašytame rašte Nr. 2D-2351 nurodė, kad savavališkos statybos faktas neužfiksuotas. Taigi sprendimas dėl tvoros jau buvo priimtas. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas Higienos normos reikalavimus turėjo įvykdyti nedelsiant, atsižvelgdamas į Ligoninės atsakomybę už pacientų sveikatą ir pasikeitusias gretimos teritorijos naudojimo aplinkybes. Ir nors ir sutinka, kad statybos procesą reguliuojančios teisės normos šiuo atveju kaip specialiosios normos turi pirmumą prieš bendrąjį, prašo teismo įvertinti, kad tvoros statybą leidžiantį dokumentą pareiškėjas turėjo. Taip pat pastebi, kad atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nepasirinko tinkamo savo kompetencijos įgyvendinimo būdo ir nesikreipė į teismą dėl tokio dokumento neteisėto išdavimo, šis klausimas į šios bylos nagrinėjimo dalyką nepatenka. Apelianto nuomone Detaliojo plano sprendinys, kad Ligoninės teritorija negali būti aptverta tiesiogiai prieštaravo tuo metu galiojusiam teisiniam reglamentavimui, pagal kurį Ligoninės teritorija turėjo būti aptverta. Pažymi, kad tuo atveju, jei Ligoninė apie tokį sprendinį būtų žinojusi, jį butų ginčijusi teisme, ir tą ketina daryti dabar. Atkreipia dėmesį, kad tvora pastatyta siekiant vienintelio tikslo – siekiant gerinti Ligoninės teikiamų paslaugų kokybę. Pažymi, kad iki 2010 m. liepos 1 d. Ligoninės steigėju buvo Klaipėdos apskrities viršininko administracija, su kuria 2003 m. kovo 14 d. sudarytoje panaudos sutartyje nebuvo ribojimo tvoros statybai. Jis atsirado tik nuo Detaliojo plano sprendinių patvirtinimo. Pareiškėjo nuomone, šio ribojimo įrašymas į Detalųjį planą reiškia klaidą. Pastebi, kad tvora nepažeidžia nei kaimyninių sklypų savininkų intereso, nei viešojo ? neįgaliųjų asmenų teisių gynimo – intereso. Tuo tarpu reikalavimas tvorą nugriauti jį tiesiogiai pažeidžia.
Atsakovas Inspekcija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (II t., b. l. 43?45), kuriuo prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
Nurodo, kad iš Techninio projekto grafinės ir tekstinės dalių akivaizdu, kad sprendiniuose pateiktas statytojo sumanymas dėl statybos darbų apėmė tik kelio dangos remontą, bet ne tvoros statybą, todėl ir Administracijos suderinimas ant vieno iš brėžinių, žymi pritarimą kelio darbams, o ne tvoros statybai. Tai iš esmės patvirtina ir Administracijos 2011 m. lapkričio 16 d. parengtame rašte Nr. (18.80-ASK-1-728). Atkreipia dėmesį, kad remiantis statybos teisinius santykius reglamentuojančiais teisės aktais, rašytinis įgalioto asmens pritarimas nesudėtingo statinio statybai turi būti duodamas tik statybos techninių reglamentų normas atitinkančiam supaprastintam statiniui, o iš byloje esančių dokumentų neabejotina, kad tvoros statyba vykdyta neturint nustatyta tvarka suderinto supaprastinto statybos projekto ir raštiško valstybinės žemės savininko sutikimo. Dėl argumento, jog Inspekcija turėjo tirti Techninio projekto teisėtumą ir nustačius pažeidimus atlikti procedūras numatytas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-827 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos stabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – ir STR 1.09.06:2010) 41 punkte, pažymi, kad administracinė procedūra buvo pradėta dėl tvoros, o ne dėl kelio darbų teisėtumo, todėl tirti šio projekto ir jo suderinimo teisėtumą nebuvo pagrindo. Pastebi, kad pareiškėjas neteisingai interpretuoja Statybos įstatymo 27 straipsnio 7 dalies normą ir pažymi, kad Inspekcijoje nebuvo gauta pranešimo ar skundo, kuriame būtų skundžiamas koks nors su ginčo tvoros statyba susijęs viešojo administravimo sprendimas, tiriant tvoros statybos aplinkybes taip pat nebuvo nustatyta, kad būtų priimtas koks nors administracinis sprendimas. Be to, minėta norma taikoma tik tiems viešojo administravimo institucijų administraciniams sprendimams, kurie susiję su statybos procesu. Kadangi Inspekcija nėra tiesiogiai statybos proceso dalyvis, o tik atlieka statybos valstybinę priežiūrą, jos priimamiems sprendimams ši norma netaikoma.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą (II t., b. l. 38) prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Atsiliepime į apeliacinį skundą remiamasi analogiškais, atsiliepime į skundą pateiktiems, argumentais.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Palangos linas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (II t., b. l. 39?42) prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeista.
Nurodo, kad teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą, sutinka su teismo padarytomis išvadomis. Papildomai pažymi, kad apeliantas nenuginčijo aplinkybės, kad leidimo ginčo tvoros statybai nedavė žemės patikėtinė Klaipėdos apskrities viršininko administracija bei jos teisių perėmėja – Tarnyba. Teigia, kad argumentas, kad pareiškėjas nežinojo apie detaliojo plano sprendinį, kad teritorija negali būti aptveriama, nepagrįstas, nes pareiškėjas pats buvo šio plano užsakovu. Pažymi, kad dėl ginčo tvoros pažeidžiami UAB „Palangos linas“ interesai, nes apsunkinamas jų pacientų patekimas prie jūros. Remiasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus išvada, kad skundas dėl neįgaliųjų teisės į aplinkos prieinamumo neužtikrinimą yra pagrįstas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Ligoninės teritoriją juosiančios tvoros pripažinimo savavališka statyba ir Reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius. Pareiškėjas teigia, kad tvora negali būti laikoma savavališka statyba, nes Techninis projektas, remiantis kuriuo ji buvo pastatyta, buvo suderintas su atsakingu Administracijos įgaliotu asmeniu, ir, atsižvelgiant į tai, prašo Reikalavimą panaikinti.
Statybos teisiniai santykiai dėl savo kompleksinio pobūdžio nagrinėjami tiek bendrosios kompetencijos, tiek administracinių teismų. Bylų paskirstymą tarp šių teismų apibrėžia Statybos įstatymo 281 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad bendrosios kompetencijos teismuose nagrinėjamos bylos dėl statybą leidžiančio dokumento pripažinimo negaliojančiu ir statybos padarinių šalinimo, kai statyba yra pradėta, o administraciniame teisme, kai statyba dar nėra pradėta ir teisme ginčijamas tik statybą leidžiantis dokumentas. Taigi įstatymas įtvirtina konkrečias ginčų dėl statybas leidžiančių dokumentų rūšinio teisingumo nustatymo taisykles, pagal kurias, kai statyba jau pradėta, kreipiamasi į bendrosios kompetencijos teismą. Tokia yra ir Specialiosios teisėjų kolegijos praktika (pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta byloje Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras v. Vilniaus rajono savivaldybės administracija, ir kt., 2012 m. balandžio 17 d. nutartis, priimta byloje Kauno apygardos prokuratūros prokuroras v. Kauno miesto savivaldybės administracija ir kt., 2011 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta byloje A. D. v. E. Š. ir Kauno miesto savivaldybės administracija). Kadangi nagrinėjamu atveju ginčo tvora jau pastatyta ir ginčijamas Reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius, skundas turėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ši byla buvo iškelta administraciniame teisme ir ilgą laiką buvo būtent administracinių teismų žinioje, dabartinėje bylos stadijoje naujo proceso pradėjimas bendrosios kompetencijos teisme būtų nesuderinamas su proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, nepaisant to, kad skundas paduotas ir byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta pažeidžiant bylų rūšinio teismingumo taisykles, ji turi būti baigta nagrinėti administraciniame teisme. Todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalies 4 punktu, tarp šalių kilusį ginčą sprendžia iš esmės.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad, pagal ABTĮ 3 straipsnio 2 dalį, teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Todėl teisėjų kolegija nepasisakys dėl apelianto argumentų dėl neigiamų finansinių padarinių, atsirasiančių tuo atveju, jei Reikalavimas bus pripažintas teisėtu ir pareiškėjas bus įpareigotas tvorą nugriauti. Teisėjų kolegija vertins tik tai, ar Reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius yra teisėtas, priimtas nepažeidžiant įstatymų ir kitų teisės aktų, ar jį priimdamas atsakovas neviršijo savo kompetencijos.
Ginčo tvora laikytina nesudėtingu statiniu Statybos įstatymo 2 straipsnio 6 dalies prasme, dėl to ginčo nėra. Reikalavimai tokios rūšies statiniams buvo nustatyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“, galiojusiame nuo 2008 m. rugpjūčio 27 d. iki 2009 m. kovo 13 d. Remiantis šio Reglamento 1 priede Nesudėtingų statinių sąrašas Inžineriniai statiniai pateikta lentele Nr. 2 ir pastabomis (1. I grupės nesudėtingiems statiniams, statomiems ne privačiame žemės sklype, taikomi II grupės nesudėtingiems statiniams keliami reikalavimai; 1 ir 2 lentelėse nurodyti nesudėtingi statiniai (išskyrus statinius vandens telkinio akvatorijoje) gali būti statomi tik tuose žemės sklypuose, kurių žemės naudojimo paskirtis ir naudojimo būdas tai leidžia ir kuriuos statytojas valdo nuosavybės ar kita valdymo ir naudojimo teise) darytina išvada, kad ginčo tvora laikoma I grupės nesudėtingu statiniu, kuriam taikomi reikalavimai, taikytini II grupės nesudėtingiems statiniams. Šie reikalavimai nurodyti minėto Reglamento 12.4 punkte (12.4.2. rengiamas supaprastintas statinio projektas, kurį patikrina savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, įgaliotas nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus; 2.4.3. nereikalingas statybos leidimas. Vietoj jo reikalingas raštiškas valstybės tarnautojo, paminėto 12.4.2 papunktyje, pritarimas). Šių nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad ginčo tvoros pripažinimui teisėta būtina pripažinti, kad tenkintini šie trys reikalavimai: pirma, parengtas supaprastintas statinio (tvoros) projektas; antra, supaprastintas projektas patvirtintas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo, įgalioto nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus; trečia, gautas žemės savininko raštiškas sutikimas. Šių sąlygų neatitikimas suponuoja ginčo tvoros pripažinimą savavališka statyba, todėl siekiant teisingai, visapusiškai ir objektyviai išspręsti bylą, būtina nustatyti ar minėti reikalavimai buvo patenkinti ginčo tvoros statybos metu.
Dėl pirmojo reikalavimo, pastebėtina, kad skirtingai nei nurodo apeliantas, UAB „Techsis“ parengtame techniniame projekte „Teritorijos kelio dangų remontas“ (I t., b. l. 88?101), ginčo tvora nebuvo numatyta. Nors, kaip pažymi apeliantas, grafinėje Techninio projekto dalyje (I t., b. l. 101) tvora pažymėta, tačiau tekstinėje dalyje apie tvorą nėra užsimenama, nenurodytas nei tvoros perimetras, nei aukštis, nei jai pastatyti reikalingos medžiagos. Aiškinamajame rašte kalbama tik apie pėsčiųjų tako ir vandens nuvedimo sistemas, techninius jų sprendinius. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad supaprastintas statinio (ginčo tvoros) projektas nebuvo parengtas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo tvoros pažymėjimas Techninio projekto grafinėje dalyje, vertintinas kaip esamos situacijos pavaizdavimas, tačiau ne kaip tvoros statybos projektas. Atitinkamai, nesant supaprastinto projekto tvoros statybai, jis negalėjo būti suderintas ir patvirtintas atsakingo Administracijos valstybės tarnautojo. Aplinkybę, kad Administracija neišdavė statybą leidžiančio dokumento tvoros statybai adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, patvirtina Administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2011 m. lapkričio 16 d. raštas Nr. (18.80-ASK-1-728) (I t., b. l. 115). Tai leidžia daryti išvadą nesant įgyvendinto ir antrojo reikalavimo.
Pastebėtina, kad net ir tuo atveju, jei sutikimas tvoros statybai būtų duotas, jis būtų neteisėtas, nes prieštarautų Palangos miesto savivaldybės tarybos 2006 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. T2-165 patvirtintam 3,4789 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, detaliajam planui bei 2007 m. spalio 22 d. valstybinės žemės panaudos sutarties, kurios pagrindu pareiškėjas valdo ginčo sklypą, 4.4 punktui, kuris numato draudimą sklypo aptvėrimui (I t., b. l. 172).
Dėl trečiojo reikalavimo pažymėtina, kad byloje taip pat nėra duomenų, kad sklypo patikėtinė Klaipėdos apskrities viršininko administracija ar jos teisių perėmėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos būtų davusi raštišką sutikimą ginčo tvoros statybai.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju iki tvoros statybos pareiškėjas nepasirūpino tinkamu tokios statybos įteisinimu, nebuvo patenkintas nei vienas iš tokio statinio statybai keliamų trijų reikalavimų, leidžiančių Ligoninės teritoriją juosiančią tvorą pripažinti pastatyta turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą. Todėl atsakovas pagrįstai pripažino ginčo tvorą savavališka statyba ir, vadovaudamasis Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 1 punktu priėmė Reikalavimą. Įvertinus bylos medžiagą darytina išvada, Reikalavimas laikytinas teisėtu, pagrįstu ir individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus atitinkančiu administraciniu aktu, todėl jį naikinti nėra teisinio pagrindo.
Atkreiptinas dėmesys, kad trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „PALANGOS LINAS“ skundu dėl neįgaliųjų teisės į aplinkos prieinamumą neužtikrintumo, kurio vienas esminių aspektų tai, jog pareiškėjui Ligoninės teritoriją aptvėrus tvora ir sunaikinus buvusius bendrus takus ir praėjimus link jūros, neįgaliesiems atimta galimybė prie jūros patekti trumpiausiu įmanomu keliu, taip apsunkinant jų patekimo prie jūros galimybes, kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių. 2012 m. gegužės 31 d. pažymoje Nr. 4D-2011/4-1428 Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius nusprendė, kad trečiojo suinteresuoto asmens UAB „PALANGOS LINAS“ skundas pagrįstas. Pažymoje nurodyta, kad tokie atsakingų už minėtą neįgaliųjų teisių pažeidimą asmenų, taip pat ir pareiškėjo, veiksmai pažeidžia Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją ir Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo reikalavimus. Minėta Seimo kontrolieriaus pažyma vertintina kaip papildomas neteisėtus pareiškėjo veiksmus, pažeidžiančius ne tik teisės aktų nuostatas, tačiau ir neįgaliųjų interesus, patvirtinantis įrodymas.
Apelianto nuomone, atsakovas netinkamai realizavo savo kompetenciją, kai nesikreipdamas į teismą, iškart surašė Aktą ir Reikalavimą, nors buvo gavęs informaciją, kad Administracija yra patvirtinusi brėžinį, kuriame pažymėta tvora, pagal kurį ji buvo įrengta. Teisėjų kolegija su tokia apelianto pozicija nesutinka, nes skirtingai nei teigia apeliantas, atsakovas iki akto ir Reikalavimo surašymo buvo gavęs aiškų ir vienareikšmišką Administracijos patvirtinimą, kad ji neišdavė statybą leidžiančio dokumento tvorų statybai (duomenys neskelbtini), Palangoje (b. l. I t., b. l. 115). Todėl konstatuotina, kad atsakovo kompetencija realizuota tinkamai.
Dėl apeliacinio skundo argumento, kad atsakovas nepagrįstai du kartus (2010 ir 2011 metais) tikrino tvoros statybos teisėtumą, pažymėtina, kad 2010 metais vertintas tik Techniniame projekte nurodytų sprendinių, t. y. pėsčiųjų takų įrengimo ir vandens nuvedimo sistemos teisėtumas, o patikrinimas, kurio pasekoje surašytas Aktas ir Reikalavimas, buvo atliekamas konkrečiai dėl tvoros statybos teisėtumo. Todėl apelianto argumentas dėl teisės aktų pažeidimo pakartotinai tikrinant tvoros statybos teisėtumą, atmestinas kaip nepagrįstas.
Pažymėtina, kad nors, kaip procesiniuose dokumentuose nurodo pareiškėjas, Ligoninės teritorija buvo aptverta įgyvendinant Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. 202 patvirtintą Higienos normą HN-47-1995 „Medicinos įstaigos. Higienos normos taisyklės“, šis, tvoros statybos metu (2008 metų rudenį) galiojęs teisės aktas turėjo būti įgyvendintas taip, kad nepažeistų kitų, šiuo atveju statybos teisinius santykius reglamentuojančių, teisės aktų, kurie, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pagal teisės aktų hierarchijos taisykles, turi pirmumą Higienos normos atžvilgiu, reikalavimų. Taigi pareiškėjo pareiga įgyvendinti Higienos normos reikalavimus nėra paneigiama, tačiau ji turėjo įgyvendinama laikantis ir kitų teisės aktų reikalavimų.
Atsakant į apeliacinio skundo argumentą, kad su iki 2010 m. liepos 1 d. Ligoninės steigėju buvusia Klaipėdos apskrities viršininko administracija 2003 m. kovo 14 d. sudarytoje panaudos sutartyje ribojimo tvoros statybai nebuvo, pažymėtina, kad nors anksčiau toks ribojimas nebuvo numatytas, nuo jo atsiradimo Palangos miesto savivaldybės tarybos 2006 m. liepos 27 d. sprendimo Nr. T2-165 pagrindu (kuris nėra apskųstas ir galioja), jis tapo privalomu, todėl pareiškėjas turėjo jo laikytis.
Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, įvertinusi įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir pažeidė bylų rūšinio teismingumo taisykles, nagrinėdamas bylą tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė visas bylos išsprendimui svarbias aplinkybes ir priėmė iš esmės teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a
pareiškėjo viešosios įstaigos Palangos reabilitacijos ligoninė apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai | Laimutis Alechnavičius |
| |
| Artūras Drigotas Dalia Višinskienė |
| |