Civilinė byla Nr.2-18-266/2012
Proceso bylos Nr.2-14-3-00381-2011-6
Procesinio sprendimo kategorija: 52.2; 113.8.(S)

Anykščių rajono apylinkės teismas
S P R E N D I M A S
Lietuvos Respublikos vardu
2012 m. liepos 17 d.
Anykščiai
Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Zita Gavėnienė ,
sekretoriaujant Jūratei Kaušylienei,
dalyvaujant ieškovei R. P. , jos atstovui advokatui Irmantui Tumui,
atsakovams V. O., V. T., jų advokatei Vidai Leonovienei ,
viešame teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. P. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovams V. O. ir V. T. dėl rangos teisinių santykių ir,-
n u s t a t ė:
Ieškovė ieškiniu ir patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašo priteisti iš atsakovų 33895,17Lt už sudegusią pirtį , bei bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdžio metu ieškovė, jos atstovas paaiškino, jog 2010 metų vasarą ir rudenį atsakovai jos šeimai priklausančiame žemės sklype , esančiame (duomenys neskelbtini), įrengė pirtį. Pirtis buvo pastatyta be projekto , buvo pastatytos sienos, apdengta, reikėjo įrengti vidų, pastatyti krosnelę , iškalti dailylentėmis. Ji atsakovus pažinojo, nes jie ir ankščiau buvo pas juos dirbę. Rašytinės darbų sutarties nesudarė , nebuvo sutarė ir dėl galutinio atsiskaitymo. Dalį medžiagų ieškovė pirko iš parduotuvių, todėl dalį sąskaitų ji pateikė, o dalį medžiagų pirko iš pačių atsakovų, todėl tam pateisinančių dokumentų neturi. Už darbus atsakovams yra sumokėjusi apie 10 000 litų. 2010m. gruodžio 24d. jie kūreno pirties krosnelę, maudėsi. Apie 17 valandą pirtis užsidegė ir sudegė. Dėl gaisro yra kalti atsakovai, nes netinkamai įrengė kaminą, neįrengė atotraukos tarp pirties sienos ir krosnelės. Dėl to patyrė nuostolių. Kadangi atstatyti sudegusią pirties neekonomiška, tai jie po gaisro kreipėsi į architektą ir buvo paskaičiuota pinigų suma naujai pirčiai pastatyti. Prašė iš atsakovų priteisti 33895,17 litų patirtų nuostolių bei bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovai V. O., V. T. , jų atstovė su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Paaiškino, jog jie dirba pagal patentus įvairius statybos darbus. Yra savamoksliai. Pas ieškovę dirbo nuo 2010 metų vasaros, įrenginėjo pastatytą pirtį. Sutarties pasirašę nebuvo. Pirties projekto nebuvo. Pirtyje jau buvo išlietas pamatas krosnelei ir krosnelę ieškovė jau turėjo. Jų manymu krosnelė pagal pirties plotą buvo per didelė. Apie tai sakė ieškovės vyrui. Krosnelės projekto ar instrukcijos nebuvo. Mano, jog krosnelę ir kaminą įrengė tinkamai. Pripažino, jog atotrauka nuo krosnelės į pastato sienos buvo nedidelė, tačiau kitaip įrengti krosnelės nebuvo galima. Dirbdami rudenį, jie krosnelę išbandė, ją kūreno ir viskas buvo gerai. Prieš Kalėdas darbų nebuvo pabaigę, buvo likę lakavimo darbai. Apie tai, jog pirtyje kilo gaistas, jie iš ieškovės sužinojo gaisro dieną. Mano, jog krosnelė užsidegė dėl netinkamos krosnelės eksploatacijos , nes krosnelė buvo kūrenama apie 6 valandas. Pats ieškovės vyras jiems yra sakęs, jog žarstekliu paskirstęs žarijas, žarsteklį pastatė į kampą. Kampe buvo sušluota įvairių šiukšlių, todėl nuo žarsteklio galėjo kilti gaisras. Jų manymu gaisro židinys yra kūrenimo patalpoje, kur labiausiai išdegę rąstai . Ieškovė prašo priteisti iš jų nuostolius, kurie paskaičiuoti naujai pirčiai pastatyti. Toks reikalavimas niekuo nepagrįstas.
Ieškinys tenkintinas iš dalies .
Bylos medžiaga, ieškovės, jos atstovo, atsakovų, jų atstovės paaiškinimais nustatyta, jog atsakovai nuo 2010 metų vasaros įrenginėjo pastatytą ieškovės pirtį , esančią (duomenys neskelbtini). 2010m. gruodžio 24d., apie 17 valandą , pirtyje kilo gaisras, kurio metu pirties vidus išdegė. Iš byloje esančio akto dėl kilusio gaisro matyti, jog jame gaisro kilimo priežastimi įvardinta dūmtraukio ir įrengimo eksploatacijos taisyklių pažeidimas. (b.l. 13) Dėl gaisro pirtyje ieškovė parengė pirties sąmatinę dalį ir joje konstatuota, jog naujos pirties pastatymo išlaidos sudaro 33 895,17Lt.( kartu su PVM) Tuo pagrindu ieškovė pareiškė ieškinį atsakovams ir prašė iš jų priteisti šią sumą , nurodydama, jog atstatyti sudegusią pirtį netikslinga. Atsakovai su ieškiniu nesutiko. Bylos nagrinėjimo metu buvo atlikta gaisro ekspertizė. Jos metu nustatyta, jog labiausiai tikėtina, kad gaisro kilimo ieškovės pirtyje tiesiogine priežastimi buvo kūrenamos krosnelės šilumos poveikis per atotrauką kaitinimosi patalpos rytinei sienai , esant neapibrėžtai tikimybei, jog atotraukoje buvo pašalinių degių medžiagų; labiausiai tikėtina, kad gaisro tiesioginė priežastis yra susijusi su Kietojo kuro šildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklių, patvirtintų LR aplinkos ministro 1998-08-31 įsakymu Nr.,162 , 4.18 punktų reikalavimus atitinkančios atotraukos tarp pirties sienos ir krosnelės neįrengimu, statant minėtą krosnelę; labiausiai tikėtina, jog gaisro židinys buvo pirties kaitinimosi patalpos šiaurės rytinėje kampinėje dalyje prie krosnelės. Be to, ekspertizės akte konstatuota tai, jog atliekant tyrimą nebuvo nustatyta dėl krosnelės eksploatavimo Bendrosios gaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005m.vasario 18d. įsakymu Nr.64 (Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010m. liepos 27d. įsakymo Nr. 1-223 redakcija) reikalavimų pažeidimų , tačiau išvadose nurodyta, jog negalima atmesti tikimybės, kad taisyklių nevykdymas galėjo pasireikšti per krosnelės gamintojo techninės dokumentacijos nurodymų nevykdymą . (b.l. 84-92) Atsakovai pripažino, jog rengiant pirtyje krosnelę, jie nesivadovavo Kietojo kuro šildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklėmis.
Byloje nustatyta, jog ieškovė turėjo tikslą įrengti jau pastatytą pirtį savo ir šeimos poreikiams patenkinti , todėl tarp šalių buvo sudaryta žodinė vartojimo rangos sutartis . Šio ginčo išsprendimui taikytinos Civilinio kodekso 6 knygos XXXIII(Ranga) pirmo skirsnio(bendros nuostatos) ir antro skirsnio (Vartojimo ranga) nuostatos. Atsakovai įsipareigojo įrengti pastatytą pirtį- pastatyti krosnelę, atlikti vidaus aplaidos darbus ir kita . Sąmata dėl darbų atlikimo tarp šalių sudaryta nebuvo. Atsakovai atlikdavo tam tikrus darbus, o ieškovė darbus priimdavo ir už juos atsiskaitydavo. Tą patvirtina prie ieškinio pateikta lentelė apie atliktus darbus , apie atsiskaitymus . (b.l.36) Ieškovės pastatyta pirtis nebuvo įregistruota VĮ Registrų centre, tačiau atsakovai neginčijo, jog pirtis yra ieškovės ir jos šeimos turtas. Ieškovė , norėdama įrengti pirtį sau ir savo šeimai, neturėjo statybos patirties, nei specialiųjų statybos žinių. Pirtis buvo pastatyta be projekto. Pirties įrengimui taip pat projekto nebuvo. Atsakovai , dirbdami pagal verslo liudijimus, sutiko įrengti pirtį. Atsakovai nėra baigę statybos mokslų, tačiau statybos patirtį yra įgiję dirbdami praktiškai. Ieškovė jais visiškai pasitikėjo, nes atsakovai ir ankščiau buvo dirbę pas ieškovę. Atsakovai teigė, jog jie yra įrenginėję pirtis ir turi patirtį. Ieškovė atsakovams pateikė krosnelę . Jos projekto ar jos instrukcijos nebuvo. Pirties viduje krosnelei jau buvo paruošta vieta, buvo išlietas pamatas krosnelei, išpjauti anga krosnelei sienoje. Teismo posėdžio metu atsakovai teigė, jog krosnelė, pagal pirties plotą, jiems pasirodė esanti per didelė . Teigė, jog apie tai jie sakė ieškovės vyrui, tačiau nieko nekeitė. Įrengiant krosnelę ėmėsi visų būtinų atsargumo priemonių- krosnelę apmūrijo plytomis, į krosnies vidų taip pat dėjo plytas, taip sumažindami pakurą. Nuo krosnelės įrengė kaminą. Įrengę krosnelę, atsakovai ją išbandė, kūreno kelis kartus, tikrino . Pirties įrengimo darbai dar nebuvo pabaigti, tačiau ieškovė 2010m. gruodžio 24d., dienos metu, kelias valandas kūreno pirties krosnelę, maudėsi ji, jos šeimos nariai. Apie 17 valandą pirtyje kilo gaisras. Jo metu išdegė pirties vidus. Anykščių priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba pažymoje nurodė, jog gaisro priežastis nesaugiai priešgaisriniu požiūriu įrengtas kaminas. (b.l. 9) Bylos nagrinėjimo metu atlikus gaisro ekspertizę buvo nustatyta gaisro tiesioginė priežastis, tai kūrenamos krosnelės šilumos poveikis per atotrauką kaitinimosi patalpos rytinei sienai ir ši gaisro tiesioginė priežastis yra susijusi su atotraukos tarp pirties sienos ir krosnelės neįrengimu, statant minėtą krosnelę .(b.l. 92) Ekspertas konstatavo, jog buvo pažeista aukščiau paminėtų Kietojo kuro šildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklių 4.18 punkto reikalavimai. Atsakovas V. O. pripažino, jog tokių taisyklių nežinojo ir , statydami krosnelę, jomis nesivadovavo. Taisykles paskaitė tik prasidėjus procesui. Atsakovai pripažino, jog atotrauka tarp krosnies ir pirties sienos buvo nedidelė ir taip buvo dėl per didelės krosnelės. Ekspertizės išvadų atsakovai neginčijo. Esant tokiai ekspertizės išvadai , teismas daro išvadą, jog atsakovai yra kalti dėl gaisro , kilusio ieškovės pirtyje. Eksperto išvada vertinama kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Teismas, įvertindamas surinktus įrodymus, yra įsitikinęs, jog pakanka įrodymų, pagrindžiančių atsakovų kaltę . Atsakovai dirbdami statybos darbus, įrenginėdami pirtį turėjo realiai įvertinti savo pajėgumus, turėjo įvertinti šio objekto specifiką ir kitus galimus veiksnius. Jei įrengiant krosnelę jiems iškilo kliūčių, kad ji yra per didelė , kad jiems nėra žinomas jos galingumas, tai turėjo imtis visų nuo jų priklausančių protingų priemonių , toms kliūtims pašalinti . Atsakovai teismui neįrodė, jog tokių priemonių ėmėsi. Atsakovai, neigdami savo kaltę, teigė, jog pirtis užsidegė dėl netinkamos krosnelės eksploatacijos, nes buvo kūrenama ilgą laiką, jog įkaitęs žarsteklis buvo pastatytas į kampą , kur buvo sušluotos įvairios šiukšlės. Tokių aplinkybių ieškovė nepatvirtino . LR CPK 178 straipsnio nuostatos numato, jog kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kurioms grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Ekspertas savo išvadose nurodė, jog jis nenustatė bendrosios gaisrinės saugos taisyklių pažeidimo dėl krosnelės eksploatavimo, galėjusio būti tiesiogine gaisro priežastimi, tačiau neatmetė galimybės, kad nurodytų taisyklių nevykdymas galėjo pasireikšti per krosnelės gamintojo techninės dokumentacijos nurodymų nevykdymą. Atsakovai teismui nepateikė įrodymų , jog ieškovė, kūrendama krosnelė būtų pažeidusi jos eksploatavimą. Atsakovai , siekdami išvengti atsakomybės , turi įrodyti, jog gaisras kilo ne dėl jų kaltės, jog jie tinkamai įrengė pirtyje krosnelę.
Dėl atsakovų veiksmų ieškovė patyrė nuostolių. Jiems pagrįsti ji pateikė pirties sąmatinę dalį , kiek kainuotų naujai pastatyti ir įrengti pirtį ir prašo priteisti iš atsakovų 33 895,17 litus. (b.l. 27-35) Toks ieškovės reikalavimas nepagrįstas ir negali būti tenkintinas. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 1999m. birželio 23d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/1999, suformulavo taisyklę, kad nuostolių atlyginimu turi būti užtikrinamas realios prarasto turto vertės atkūrimas, o ne turto įsigijimo išlaidų kompensavimas. Ieškovė teismui nepateikė įrodymų, kiek jai kainuotų pirties atstatymas, nepateikė įrodymų, jog atstatyti pirtį yra nenaudinga. Jos pateikta suma, kurią ji prašo priteisti yra tik teorinė, nepagrįsta jokiais rašytiniais įrodymais, jog ieškovė turėjo realiai tokių nuostolių. Kaip matyti ir pateiktų nuotraukų , gaisro metu išdegė tik dalis pirties vidaus, visa pirtis nesudegusi. Prieš ieškinio ieškovė pateikė eilę PVM sąskaitų faktūrų, kurios patvirtina realias ieškovės išlaidas pirties įrengimui, tai sudaro 7141,96 Lt. (b.l. 37-44) Tai reali suma, pagrįsta dokumentais. Šios sumos atsakovai neginčijo, todėl teismas laiko, jog ši suma reali, pagrįsta dokumentais ir priteistina ieškovei solidariai iš atsakovų. Kitokių dokumentų, ar įrodymų, patvirtinančių realiai patirtus nuostolius, ieškovė nepateikė, todėl kitoje dalyje ieškinys atmestinas.
Sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis ieškovei ir atsakovų priteistinos jos turėtos žyminio mokesčio , bylinėjimosi išlaidos , proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė pateikdama ieškinį sumokėjo 1017.36 litus žyminio mokesčio, 1000 litų advokatui (b.l. 5-7, 105 ) 1317,74 litus už ekspertizės atlikimą (b.l. 94 ) , viso turėjo 3335.1 Lt bylinėjimosi išlaidų. Ieškovės ieškinys patenkintas 21,07 %.( 7141,96Lt x 100 : 33 895.17 = 21.07% ) , todėl ieškovei iš atsakovų priteistina 702,70 Lt bylinėjimosi išlaidų. (3335.1 x 21,07% : 100 = 702.70 Lt)
Iš atsakovų išieškotinos į valstybės biudžetą teismo turėtos pašto išlaidos (CPK 96 str. ).
Vadovaudamasis CPK 259-270 str., teismas
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti R. P solidariai iš atsakovų V. O. ir V. T. 7141,96 Lt nuostolių ir 702.70 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Išieškoti iš V. O. ir V. T. solidariai į valstybės biudžetą 56,55 Lt teismo turėtų pašto išlaidų .(sąskaita LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660)
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Anykščių rajono apylinkės teismą.
Teisėja(parašas)
Nuorašas tikras:
Teisėja Zita Gavėnienė