Civilinė byla Nr. 3K-3-63/2010
Procesinio sprendimo kategorija 96.3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. vasario 23 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus, Birutės Janavičiūtės ir Česlovo Jokūbausko (pranešėjas ir kolegijos pirmininkas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB ,,Stora Enso Timber“ (UAB ,,Stora Enso Miškas“ teisėjų perėmėjas) kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 8 d. nutarties, kuria nutrauktas apeliacinis procesas pagal ieškovo UAB ,,Stora Enso Timber“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 27 d. nutarties dalies, kuria UAB ,,Baltic Export Lumber“ bankroto byloje paskirtas administratorius.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
Byloje sprendžiamas proceso teisės normų, reglamentuojančių atskirojo skundo priėmimą ir trūkumų šalinimą bei atstovavimą juridiniam asmeniui apeliacinės instancijos teisme, aiškinimo ir taikymo klausimas.
Ginčas kilo po to, kai pagal ieškovo UAB ,,Stora Enso Miškas“ (dabar – UAB ,,Stora Enso Timber“) kreipimąsi į teismą atsakovui UAB ,,Baltic Export Lumber“ buvo iškelta bankroto byla ir ieškovas atskiruoju skundu skundė pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl bankroto administratoriaus paskyrimo.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi iškėlė atsakovui UAB ,,Baltic Export Lumber“ bankroto bylą, atsakovo administratoriumi paskyrė UAB ,,Projektų vertinimo biuras“, išsprendė kitus su bankroto bylos iškėlimu susijusius klausimus.
Teismas, nustatęs, kad atsakovas yra nemokus, iškėlė jam bankroto bylą. Apsvarstęs pasiūlytas bankroto administratoriaus kandidatūras – R. P. ir UAB ,,Projektų vertinimo biuras“, teismas nurodė, kad UAB ,,Projektų vertinimo biuras“ turi didesnę administravimo patirtį nei R. P., todėl atsakovo administratoriumi paskyrė šią įmonę (Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 1 punktas, 11 straipsnio 4 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. spalio 8 d. nutartimi apeliacinį procesą pagal ieškovo UAB ,,Stora Enso Timber“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 27 d. nutarties dalies, kuria atsakovo administratoriumi paskirtas UAB ,,Projektų vertinimo biuras“, nutraukė.
Teisėjų kolegija nurodė, kad, susipažinusi su ieškovo atskiruoju skundu, pasirašytu įmonės tiekimo direktoriaus A. M., Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. rugsėjo 23 d. nutartimi ieškovui nustatė terminą iki 2009 m. spalio 2 d. pašalinti atskirojo skundo trūkumus, t. y. pateikti įrodymus, kad atskirąjį skundą pasirašęs asmuo turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Per nustatytą terminą skundo trūkumai nepašalinti, t. y. apeliacinės instancijos teismui nepateiktas pasirašiusio atskirąjį skundą asmens išsilavinimą patvirtinantis dokumentas, todėl teisėjų kolegija laikė, kad atskirąjį skundą padavė (pasirašė) asmuo, neturintis tokios teisės ir yra pagrindas apeliacinį procesą dėl atskirojo skundo nagrinėjimo nutraukti (CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymėjo, kad aplinkybė, jog ieškovo įstatyminis atstovas pritaria įgaliotinio veiksmams, nesudaro pagrindo išvadai, kad atskirąjį skundą pasirašė tinkamas asmuo, nes apeliacinės instancijos teisme juridinio asmens atstovu gali būti juridinio asmens darbuotojas, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą (CPK 55 straipsnio 2 dalis).
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas UAB ,,Stora Enso Timber“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 8 d. nutartį ir perduoti bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 55 straipsnio 1, 2 dalis, 115 straipsnio 2, 3 dalis, neteisingai išsprendė atskirojo skundo trūkumų šalinimo ir priėmimo klausimą. Remiantis protingumo principu ir sistemiškai aiškinant CPK 115 straipsnio 2 dalį, 55 straipsnio 1, 2 dalis, darytina išvada, kad kasatoriui nustatytus atskirojo skundo trūkumus galima buvo pašalinti dvejopai: pateikti procesinius dokumentus, pasirašytus juridinio asmens organo (vadovo) ar dalyvio (CPK 55 straipsnio 1 dalis) (kaip ir buvo nagrinėjamu atveju), arba pateikti dokumentus, patvirtinančius darbuotojo, pasirašiusiojo atskirąjį skundą, aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą (CPK 55 straipsnio 2 dalis). Tokią išvadą patvirtina ir formuojama Lietuvos apeliacinio teismo praktika.
2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 2.133 straipsnio 6 dalį, 2.136 straipsnio 1, 2 dalis. Pagal aptartus CK straipsnius sandoris, kurį kito asmens vardu sudaro neturintis teisės sudaryti sandorį asmuo arba asmuo, viršydamas suteiktas teises, sukuria, pakeičia ir panaikina teises bei pareigas atstovaujamajam tik tuo atveju, kai atstovaujamasis po to pritaria visam šiam sandoriui arba viršijančiai teises jo daliai (CK 2.133 straipsnio 6 dalis); paskesnis atstovaujamojo pritarimas sandorį padaro galiojantį nuo jo sudarymo. Nagrinėjamu atveju kasatoriaus generalinis direktorius pritarė atskirąjį skundą pasirašiusio tiekimo direktoriaus A. M. veiksmams ir pateikė apeliacinės instancijos teismui kasatoriaus vadovo pasirašytą atskirąjį skundą, todėl apeliacinės instancijos teismas neturėjo nutraukti apeliacinio proceso. Kasatoriaus teigimu, taip pat būtina atkreipti dėmesį į tą aplinkybę, kad A. M. iki reorganizacijos ėjo UAB ,,Stora Enso Miškas“ (kasatoriaus) generalinio direktoriaus pareigas ir atskirasis skundas buvo pateiktas tebesitęsiant reorganizacijos procesui.
Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas BUAB ,,Baltic Export Lumber“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB ,,Projektų vertinimo biuras“, prašo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 8 d. nutartį palikti nepakeistą ir nurodo tokius nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus:
1. CPK 55 straipsnyje nustatytas konkretus ir baigtinis asmenų, galinčių įgyvendinti juridinio asmens teisę kreiptis į teismą ir būti juridinių asmenų atstovais apeliacinės instancijos teismuose, sąrašas. Kasatoriaus atskirasis skundas paduotas asmens, nesančio nė vienu iš CPK 55 straipsnyje nurodytų asmenų. Atskirasis skundas yra pasirašytas įmonės darbuotojo – tiekimo direktoriaus A. M., o ne UAB ,,Stora Enso Timber“ organo – generalinio direktoriaus. Padavęs skundą asmuo neturi aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo (CPK 55 straipsnio 2 dalis).
2. Aplinkybė, kad kasatoriaus generalinis direktorius teismui pateikė raštišką pritarimą įmonės tiekimo direktoriaus A. M. paduotam atskirajam skundui, nereiškia, kad kasatoriaus skundas paduotas tinkamo atstovo. Civilinių bylų nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo tvarka nustatyta CPK (CPK 1 straipsnio 1 dalis), o ne CK, ir, esant prieštaravimui tarp CPK ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų, teismas vadovaujasi šio kodekso normomis (CPK 1 straipsnio 2 dalis). Remiantis CPK 111 straipsnio 4 dalimi, jei procesinį dokumentą teismui pateikia atstovas, tai prie teismo pateikiamo procesinio dokumento turi būti pridedamas dokumentas, įrodantis atstovo teises ir pareigas. Tokiu dokumentu paduodant atskirąjį skundą gali būti tik CPK 55 straipsnyje nurodyti dokumentai, tarp kurių nėra įmonės organo raštiško pritarimo.
3. Ne kasatoriui, o teismui suteikta diskrecijos teisė spręsti, kaip ir kokiu būdu konkrečioje byloje turi būti pašalinti teismo nustatyti procesinio dokumento trūkumai. Kasatoriui buvo nustatytas terminas dokumentams, patvirtinantiems atskirąjį skundą pasirašiusio kasatoriaus įgalioto asmens A. M. teisę pasirašyti ir paduoti atskirąjį skundą, teismui pateikti, tačiau kasatorius nustatytais terminais šio trūkumo nepašalino ir tai pripažįsta. Dėl to skundžiama nutartimi nepažeistos CPK 115 straipsnio 2, 3 dalys, ir apeliacinės instancijos teismas turėjo teisę nutraukti apeliacinį procesą.
4. Kasatoriaus pateiktas Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas patvirtina, kad kasatoriaus reorganizacija buvo baigta 2009 m. rugpjūčio 24 d. Tai reiškia, kad visos teisės ir pareigos kasatoriaus buvo perimtos iki bankroto bylos atsakovui iškėlimo (2009 m. rugpjūčio 27 d.), todėl kasatoriaus reorganizacija nebuvo kliūtis kasatoriui tinkamai įforminti ir pateikti atskirąjį skundą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl atskirojo skundo trūkumų šalinimo apeliacinės instancijos teisme
Pirmosios instancijos teismas priima ne tik sprendimus, bet ir nutartis, kuriomis išsprendžiami dalyvaujantiems byloje asmenims svarbūs klausimai, darantys įtaką (poveikį) šių asmenų teisėms. Dėl to įstatyme nustatyta, kad CPK nustatytais atvejais arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai, teismo nutartis gali būti apskųsta atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui. Atskirieji skundai paduodami bei nagrinėjami taikant taisykles, reglamentuojančias procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis (CPK 338 straipsnis), taigi atskirųjų skundų priėmimas ir nagrinėjimas yra bylų proceso apeliacinės instancijos teisme sudėtinė dalis. Atskirojo skundo priėmimą atlieka nutartį priėmęs pirmosios instancijos teismas (CPK 334 straipsnio 2 dalis, 315 straipsnio 1 dalis), taigi šis teismas įstatymo yra įpareigotas patikrinti paduodamo atskirojo skundo atitiktį įstatymo reikalavimams, o konstatavęs skundo ar jo priedų neatitiktį CPK 306 ir 311 straipsniuose nurodytiems reikalavimams – nustatyti terminą trūkumams pašalinti. Tačiau pirmosios instancijos teismo teisėjas gali ir nepastebėti atskirojo skundo trūkumų ir jį priimti, o trūkumai gali paaiškėti tik apeliacinės instancijos teisme. Tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas pats priima nutartį ir nustato apeliantui terminą trūkumams pašalinti (CPK 338 straipsnis, 316 straipsnio 3 dalis). Įstatyme nustatyta, kad jeigu skundo trūkumai yra susiję su CPK 315 straipsnio 2 dalyje įvardytomis aplinkybėmis, tai atskirasis skundas apskritai nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, o jeigu šie trūkumai paaiškėja apeliacinės instancijos teisme, tai apeliacinis procesas nutraukiamas. Prie tokių atvejų priskiriama situacija, kai atskirasis skundas paduodamas asmens, neturinčio teisės jį paduoti (CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovo UAB „Stora Enso Timber“ atskirąjį skundą pasirašė įgaliotas asmuo – įmonės tiekimo direktorius, kuris per teismo nustatytą terminą nepateikė aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo turėjimą patvirtinančių dokumentų. Aplinkybę, kad atskirojo skundo padavimą apeliacinės instancijos teismui raštu patvirtino ieškovo generalinis direktorius, teismas vertino kaip nesudarančią pagrindo laikyti, jog atskirąjį skundą pasirašė tinkamas asmuo. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad iš tikrųjų tais atvejais, kai juridiniam asmeniui apeliacinės instancijos teisme atstovauja ne juridinio asmens organai ar dalyviai, veikiantys pagal įstatymus ar steigimo dokumentus, o įgalioti darbuotojai, tokiems asmenims įstatyme keliamas specifinis reikalavimas – turėti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą (CPK 55 straipsnio 2 dalis). Tai paaiškinama tuo, kad apeliacinio proceso esmė ir paskirtis yra patikrinti ne tik skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą, bet ir teisėtumą (lot. revisio prioris instantiae). Tai lemia ir didesnius reikalavimus, įstatymo keliamus atskirojo skundo turiniui, palyginti su reikalavimais ieškinio pareiškimo turiniui, nes ieškinys gali būti grindžiamas vien faktiniais argumentais, o atskirajame skunde turi būti išdėstyti ir teisiniai argumentai, kuriais grindžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumas ar nepagrįstumas (CPK 338 straipsnis, 306 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taigi jei juridinio asmens vardu paduodamą skundą pasirašo įgaliotas, bet neturintis aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo juridinio asmens darbuotojas, konstatuotina, kad toks darbuotojas negali būti juridinio asmens atstovas teisme. Tačiau ir tokiu atveju atskirojo skundo subjektas išlieka juridinis asmuo, o ne skundą pasirašęs juridinio asmens darbuotojas. Tuo tarpu įstatyme atskirojo skundo nepriėmimas ir grąžinimas jį padavusiam asmeniui (apeliacinės instancijos teisme – apeliacinio proceso nutraukimas) siejamas su aplinkybe, kad „skundą paduoda <...> asmuo, neturintis teisės jį paduoti“ (CPK 315 straipsnio 2 dalis 2 punktas). Aptariamu atveju susidaro situacija, kad juridinis asmuo, kaip byloje dalyvaujantis asmuo, turi teisę paduoti skundą, tačiau juridiniam asmeniui teisme atstovauja netinkamas atstovas – darbuotojas, nors ir įgaliotas, bet neturintis reikiamo išsilavinimo. Atskirasis skundas yra vienas iš dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų (CPK 110 straipsnis). Dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų formos ir turinio reikalavimai nustatyti CPK 111 straipsnyje, kurio 4 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai procesinį dokumentą teismui pateikia atstovas, procesiniame dokumente nurodomi duomenys apie atstovą, taip pat pridedamas dokumentas, įrodantis atstovo teises ir pareigas, jeigu tokio dokumento byloje dar nėra arba jeigu byloje esančio įgaliojimo terminas yra pasibaigęs. Nagrinėjamu atveju atstovo teises ir pareigas turėtų patvirtinti ne tik juridinio asmens darbuotojui išduotas įgaliojimas, bet ir duomenys apie tai, kad darbuotojas turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Šios informacijos nepateikus, teismas privalo taikyti skundo trūkumų šalinimo institutą (CPK 338, 316 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad atskirasis skundas nepriimamas ir grąžinamas arba apeliacinis procesas nutraukiamas tik tada, kai atskirąjį skundą paduoda asmuo, neturintis teisės jį paduoti, kasacinio teismo teisėjų kolegija išaiškina, jog atskirojo skundo trūkumas, kad skundą juridinio asmens vardu pasirašė darbuotojas, nors ir įgaliotas, bet negalintis dėl specialaus išsilavinimo trūkumo atstovauti juridiniam asmeniui teisme, atskirojo skundo trūkumų šalinimo procedūros metu gali būti pašalintas skundo padavimą patvirtinus pagal įstatymą ar steigimo dokumentus veikiančio juridinio asmens organo ar dalyvio, kurių teismui pateikto atskirojo skundo patvirtinimas reiškia, jog bylą veda pats juridinis asmuo (CPK 55 straipsnio 1 dalis). Draudimas aptartu būdu pašalinti atskirojo skundo trūkumą prieštarautų ne tik teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams (CPK 3 straipsnio 1 dalis), bet ir trukdytų įgyvendinti teisingumą konkrečioje byloje bei užtikrinti darnią teisinės sistemos raidą.
Kasacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi šioje nutartyje pateiktais išaiškinimais, konstatuoja, kad skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis kaip neatitinkanti šių išaiškinimų naikintina, ieškovo atskirasis skundas priimtinas ir byla grąžintina apeliacinės instancijos teismui išnagrinėti atskirąjį skundą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktais ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 8 d. nutartį panaikinti ir ieškovo UAB „Stora Enso Timber“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 27 d. nutarties priimti. Bylą pagal ieškovo UAB „Stora Enso Timber“ atskirąjį skundą perduoti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti apeliacine tvarka.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Sigitas Gurevičius
Birutė Janavičiūtė
Česlovas Jokūbauskas