Administracinio teisės pažeidimo byla

Nr. ATP-386-361/2017

Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01438-2016-8

(S)

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.6;

16.9.6; 21.11.13; 21.14.15

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2017 m. rugsėjo 29 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 21 d. nutarties, kuria tenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. G. prašymas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą,

n u s t a t ė :

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutarimu D. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalį 579 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams, už tai, kad 2016 m. kovo 27 d., 22.02 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę „Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo (girtumo) laipsnis (1,98 prom.). Nutarimas įsiteisėjo 2016 m. gegužės 5 d.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 21 d. nutartimi tenkino D. G. 2017 m. liepos 12 d. prašymą – sutrumpino nutarimu paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą ir nutarė, jog šią nuobaudą D. G. yra įvykdęs nuo nutarties įsiteisėjimo dienos. Teismas, be kita ko, motyvavo, jog yra įvykdytos formalios sąlygos ir materialus pagrindas, taikyti D. G. ATPK 329 straipsnio nuostatas. Nurodė, jog jis už analogiškus teisės pažeidimus praeityje nebaustas, už kitus KET pažeidimus paskirtos nuobaudos įvykdytos, didesnę paskirtos nuobaudos dalį atliko, todėl ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai yra pasiekti – jis suvokė savo poelgį ir ateityje naujų tokio pobūdžio teisės pažeidimų neįvykdys, paskirta nuobauda jam sukėlė neigiamas pasekmes ir jis suprato jų reikšmę gyvenimo kokybei.

Apeliantė atskiruoju skundu prašo panaikinti 2017 m. liepos 21 d. teismo nutartį. Aplinkybės, jog D. G. nuoširdžiai gailisi, o teisė vairuoti jam reikalinga dėl darbo ir rūpinimosi artimaisiais, nėra išskirtinės, kuriomis remiantis būtų galima sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Atsižvelgdama į D. G. padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo pobūdį, teigia, jog nuobauda vykdytina iki galo, nes kitaip nebus pasiekti nuobaudos tikslai. D. G. padarė tyčinį, pavojingą pažeidimą, turintį įtakos ne tik eismo saugumui, bet ir žmonių sveikatai bei gyvybei. D. G. žinojo, kad už transporto priemonės vairavimą neblaiviam yra baudžiama teisės vairuoti atėmimu, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi to išvengti, o jo patiriami nepatogumai (finansiniai, darbiniai, šeiminiai, asmeniniai) yra adekvatus neteisėtos veikos rezultatas, reikalingas nuobaudos tikslams pasiekti.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas D. G. atsiliepimu su skundu nesutinka. Skunde išdėstytus argumentus vertina kaip nepagrįstus. Nurodo, jog dėl ginčo nuobaudos taikymo D. G. patiriami nepatogumai ir suvaržymai pagrįstai baudžia jį jau pusę ginčo nuobaudos termino. Teismas šią aplinkybę pagrįstai pripažino kaip patvirtinančią, jog D. G. skirtos nuobaudos tikslai yra pasiekti. D. G. padaryto pažeidimo pavojingumo pobūdis labiau reikšmingas skiriant nuobaudą ir ją individualizuojant. Šiuo atveju esminę reikšmę turi D. G. asmenybės, jo požiūrio į nuobaudą, elgesio nuobaudos vykdymo metu vertinimas. ATPK 329 straipsnyje nėra išskirta pažeidimų, už kurių padarymą nebūtų galima trumpinti teisės vairuoti transporto priemones  atėmimo termino. Atkreipia dėmesį į tai, jog teisė vairuoti transporto priemones D. G. reikalinga ne dėl papildomo komforto, o dėl būtinumo užtikrinti mažamečių vaikų gerovę ir tėvo pareigų tinkamą vykdymą. D. G. yra nubaustas ir perauklėtas, todėl nuobaudos tikslai pasiekti, nuobauda įvykdyta net trimis ketvirtadaliais.               

Atskirasis skundas tenkinamas.

ATPK 329 straipsnyje reglamentuota, kad, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Pagal teismų praktiką nuobaudą paskyrusi institucija gali, bet, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes, neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino.

Tačiau, nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje baustas už analogiškus pažeidimus, koks buvo pažeidėjui nustatytas girtumo laipsnis pažeidimo metu bei kitas aplinkybes, iš kurių būtų galima spręsti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.

Susipažinęs su bylos medžiaga, apygardos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas, spręsdamas, jog yra sąlygos ir pagrindai taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas, neįvertino aplinkybės, jog D. G. vairavo automobilį Klaipėdos mieste, vėlų vakarą, būdamas būtent vidutinio girtumo laipsnio (1,98 prom.). Vien ši aplinkybė, apygardos teismui leidžia pagrįstai teigti, jog D. G. padarytas pažeidimas yra išties pavojingas bei objektyviai galėjo sukelti negrįžtamų padarinių ir jo paties ar kitų eismo dalyvių sveikatai, gyvybei ar turtui.

Be to, apylinkės teismas tik formaliai išvardijo D. G. su prašymu pateiktus dokumentus, o  juose užfiksuotų duomenų teisinio vertinimo nepateikė. Teismas neįvertino, jog tiek aplinkybė dėl pažeidėjo santuokos nutraukimo, išlaikymo priteisimo dviem vaikams, kreditų mokėjimo pagal dvi kreditų sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal vieną su AB ‚(duomenys neskelbtini)“ ir vieną pagal lizingo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, egzistavo ir iki 2016 m. kovo 27 d., t. y. iki D. G. buvo sustabdytas pareigūnų vairuojantis neblaivus. Taip pat teismas neatsižvelgė į tai, jog teisė vairuoti transporto priemones D. G. nėra būtina ar tiesiogiai susijusi su jo darbo pareigų vykdymu.

Nustatyta, jog D. G. su prašymu apylinkės teismui pateikė 2015 m. spalio 15 d. Klaipėdos miesto apylinkės sprendimą, kuriuo nutraukta jo ir A. G. santuoka bendru sutikimu, jis įsipareigojo teikti išlaikymą dviem nepilnamečiams sūnums, mokant po 100 Eur kas mėnesį, sumokėti kreditus minėtoms bendrovėms iš asmeninių lėšų (b. l. 68-69, 70, 71). Pagal 2016-04-07 darbo sutartį D. G. priimtas dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ montuotoju (b. l. 72-75). Iš 2016 m. birželio 10 d. pirkimo-pardavimo sutarties matyti, jog D. G. už 12 000 Eur nusipirko nekilnojamojo turto – žemės sklypą su statiniais, esančius adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav. (b. l. 76-80). Taigi, šį turtą D. G. asmeninės nuosavybės teise įsigijo ginčo nuobaudos vykdymo metu. Įvertinus šių aplinkybių visumą, darytina išvada, jog D. G. yra mokus, darbingas, jauno amžiaus vyriškis (gim. (duomenys neskelbtini)), o teisių vairuoti neturėjimas nesuvaržė jo finansinės, turtinės padėties ir dabar neleidžia oriai gyventi, laiku atsiskaityti su kreditoriais ir tinkamai vykdyti tėvo pareigas vaikams (b. l. 81, 82).

Be to, iš administracinio nusižengimo registro išrašo duomenų nustatyta, jog D. G. 2014 m. baustas 57 Eur bauda už greičio viršijimą magistraliniame kelyje, 2015 m.  14 Eur bauda, už tai, jog važiavo kaip keleivis neužsisegęs saugos diržo; 14 Eur bauda, už tai, jog pažeidė kelio ženklo „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“; 11 Eur bauda už tai, jog vairavo neapsidraudęs automobilio; 11 Eur bauda, už tai, kad nesumokėjo už automobilio stovėjimą; 2016 m. – 31 Eur bauda, už tai, kad nesumokėjo už automobilio stovėjimą (b. l. 58-62). Paminėti pažeidimai nėra šiurkštūs, skirtas baudas D. G. sumokėjo. Tačiau šie nubaudimai leidžia manyti, jog D. G. nebuvo pavyzdingas eismo dalyvis.

Beje, D. G., nagrinėjant pažeidimo bylą, nurodytas vairavimo tikslas, t. y., nuvažiuoti iki degalinės nusipirkti cigarečių, nes Šv. Velykų dieną nedirbo parduotuvės, žinant, kad vartojo alkoholį prieš 6 valandas, atskleidžia jo kaip asmenybės savimonę, požiūrį į įstatymų ir visuomenėje priimtų moralės normų laikymąsi (b. l. 16-17). Vien tai, jog D. G. po ginčo nuobaudos skyrimo iki dabar nepadarė KET pažeidimų ir deklaruoja įsisąmoninęs pažeidimo pasekmes, jaučiantis gėdą ir pan., savaime nereiškia, jog tai sumenkina pažeidimo pavojingumą.

Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutarimu D. G. skirta nuobauda turi būti įvykdyta iki galo, t. y. taikoma visą teismo paskirtą 2 metų terminą. Apylinkės teismo išvada, jog nuobaudos tikslai yra pasiekti, vertinami kaip neteisina, nes objektyviai nekoreliuoja su D. G. šiurkštaus ir neabejotinai pavojingo elgesio kelyje pobūdžiu ir jo asmenybės moralinėmis nuostatomis. 

D. G. patiriami nepatogumai dėl teisės vairuoti neturėjimo yra adekvatus ir dėsningas jo padaryto pažeidimo rezultatas. Administracinės nuobaudos tikslai, sutrumpinus D. G. teisės vairuoti atėmimo terminą, nebus pasiekti (ATPK 20 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis ATPK 30215 straipsnio 6 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartį panaikinti ir D. G. 2017 m. liepos 12 d. prašymo dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                                                               Dalius Jocys