Nuorašas
Teikimas Nr. TS-96-486/2018
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
2018 m lapkričio 23 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas J. J., rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo M. E., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2018 m. spalio 29 d. nutarimo Nr. 59-201, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam M. E. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Teismas
n u s t a t ė :
M. E. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2009 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 13 metų laisvės atėmimo bausmė, įskaitant 2 mėnesius.
Bausmės pradžia – 2009 m. liepos 22 d. Bausmės pabaiga – 2022 m. gegužės 22 d.
2/3 paskirtos bausmės dalį atliko 2018 m. sausio 22 d. Neatliktos bausmės dalis -3 metai 6 mėnesiai 27 dienos (nutarimo priėmimo dieną).
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2018 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 59-64 (toliau – ir Nutarimas) nutarė netaikyti nuteistajam M. E. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Komisija padarė išvadą, jog nuteistojo M. E. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo ir teisingumo principo įgyvendinimo.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 7 d. nutartimi Komisijos nutarimas paliktas galioti, atmetant M. E. skundą ir konstatuojant kad nuteistojo M. E. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo ir teisingumo principo įgyvendinimo. Nusikaltimas, už kuriuos nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę labai sunkus, smurtinio pobūdžio, padarytas bendrininkų grupėje, apsvaigus nuo alkoholio, dar neatlikta santykinai didelė bausmės dalis, beveik trečdalis.
Nuteistasis M. E. buvo pristatomas Komisijai 2 kartą. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2018 m. spalio 29 d, nutarimu nutarė netaikyti nuteistajam M. E. lygtinio paleidimo, atsižvelgdama į tai, kad jis turi vidutinę nusikalstamo elgesio riziką, emocinės gerovės problemas, problemų sprendimo įgūdžių stoką, oficialaus darbo stoką ir kitus rizikos veiksnius.
Nuteistasis M. E. skundu prašo panaikinti minėtą Nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde pažymima, kad nuteistojo M. E. nuomone, skundžiamas nutarimas yra nemotyvuotas ir priimtas nesilaikant teisės aktų nuostatų, todėl neteisėtas. Nuteistasis pažymi, kad jis yra atlikęs daugiau nei 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, atlieka bausmę 9 metus 3 mėnesiu ir keletą dienų, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto. Visą laisvės atėmimo laiką dirba. Atkreipia dėmesį, kad du Komisijos nariai jam siūlė taikyti lygtinį paleidimą. Pažymi, kad išėjęs į laisvę pradžiai apsigyventų nakvynės namuose, vėliau dirbs sąžiningai, nepažeidžiant Lietuvos įstatymų, sukurs šeimą, mokės mokesčius. Dėl aukščiau išdėstyto, prašo panaikinti 2018 m. spalio 29 d. nutarimą Nr. 59-201, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam M. E. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra nepateikė atsiliepimo į nuteistojo skundą.
Nuteistojo M. E. skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi kriterijai, kurie vertinami sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, buvo pakeisti, ir nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. vienu iš svarbiausių vertintinų kriterijų tapo nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš šio straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Bausmių vykdymo kodekso 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos LR BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis).
Šiuo atveju, teismui pateiktos bylos medžiagos duomenimis, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija, svarsčiusi nuteistojo M. E. prašymą dėl lygtinio paleidimo, išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus nuteistojo lygtiniam paleidimui. Nuteistasis M. E. yra atlikęs būtinąją įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą
M. E. nuteistas 2009 m. gruodžio 29 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu 13 metų laisvės atėmimo bausme. 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės nuteistasis atliko 2018 m. sausio 22 d, taigi, nuteistojo M. E. prašymas paduotas tinkamai pagal LR (duomenys neskelbtini) str. 2 d. 3 p. numatytus terminus. Nuteistojo socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad, atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, nuteistasis neturi galiojančių nuobaudų, skatintas, savanoriškai dalyvauja programose, darytina išvada, jog nuteistasis šiuo metu atitinka formalias LR (duomenys neskelbtini) str. 2 d. 3 p. nuostatas.
Tačiau tam, jog nuteisto asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialias lygtinio paleidimo sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, padarytų nusikaltimų pobūdis ir pavojingumo laipsnis, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl bus pasiekti LR BK 41 str. 2 d. numatyti bausmės tikslai. Kiekvienu atveju turi būti įvertintos visos nuteistojo asmenybę ir jo elgesį apibūdinančios aplinkybės.
M. E. socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bausmės atlikimo metu rėžimo reikalavimus pažeidė devynis kartus, už ką 8 kartus buvo baustas, paskutinį kartą 2015 m. lapkričio 20 d., šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, skatintas tris kartus, paskutinį kartą 2017 m. spalio 25 d. Dalyvavo „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“, „Dėl asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programoje“, 2012-09-11 dalyvavo „Įžanginės grupės“ užsiėmimuose, skirtoje psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemų turimiems asmenims. Nuo 2018-01-05 pradėjo dalyvauti kassavaitiniuose psichokorekciniuose „Bendravimo grupės“ užsiėmimuose. Nuteistasis šiais mokslo metais baigė 12 bendrojo lavinimo klasę ir įgijo vidurinį išsilavinimą. Specialybės neturi, darbo stažo laisvėje neturi. Šiuo metu dirba fasuotoju, turi pakankamai pinigų kasdienėms išlaidoms apmokėti. Įstaiga nuteistojo vykdomųjų dokumentų dėl skolos išieškojimo neturi. Pastovios gyvenamosios vietos nuteistasis neturi, po paleidimo planuoja apsistoti gyventi Šiaulių miesto nakvynės namuose. Socialinius ryšius palaiko su broliu, telefonu, laiškais, pasimatymų metu nelankomas.
Vertinant nuteistojo asmenybę, socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistasis yra linkęs atsiriboti nuo socialinių kontaktų, sunkiai prisileidžia kitus žmones, jam reikia ilgesnio laiko adaptuotis įvairiose socialinėse situacijose, jis neturi patirties mezgant ir išlaikant ilgalaikius santykius. Nuteistojo saviveiksmingumas prastas, žema savivertė, savo galios jausmą, savivaizdį palaiko per atsiribojančio, bet kartu ir įtakai pasiduodančio santykio mezgimą, savo jausmų, išgyvenimų slopinimą, sunkumų išveikimą neapgalvotu, asocialiu elgesiu. Pažymėtina, kad nuteistasis pastarąjį nusikaltimą padarė su bendrininkais, kas kiek laiko užsiima veikla, kuri susijusi su jo nusikalstamumu, gali pasiduoti neigiamai kitų kriminalinių kompanionų įtakai. Nors nuteistasis neigia savitvardos, emocinės kontrolės praradimus, agresyvius veiksmus, tačiau jo nusikalstamam elgesiui būdingas smurtinis elgesys. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat paminėta, kad nuteistajam būdingas konkretus mąstymas, jam sunku brandžiai pasirūpinti savo poreikiais, asmuo stokoja savistabos, problemų sprendimo, t. y. savo elgesio, veiksmų apsvarstymo, planavimo, neigiamų pasekmių numatymo, atsižvelgimo į kitų žmonių interesus, poreikius, įgūdžių. Problemų sprendimas dažniausiai pagrįstas rigidiška taktika – jų neigimu, pasitraukimu nuo jų sprendimo. Anot socialinio tyrimo išvados, visi šie veiksniai didina nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis pastarąjį nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistasis buvusį alkoholio vartojimą vertina kaip saikingą, tačiau tam prieštarauja buvę ryškūs žalingo vartojimo požymiai – rytiniai išgėrimai, pagirios 2-3 d., trunkantys užgėrimai. Nuteistasis M. E. dalyvavo psichoedukacinėje programoje „Įžanginė grupė“, skirtoje psichiką veikiančių medžiagų problemų turintiems asmenims, nuo 2018 m. kovo mėnesio aktyviai lanko AA susirinkimus, tai pagirtina ir pritartina Komisijos nutarimo argumentams, kad alkoholio vartojimo problemos glaudžiai sietinos su nuteistojo nusikalstamu elgesiu, jų nesprendimas galimai didins riziką nusikalsti ateityje.
Pažymėtina, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 p.).
M. E. anksčiau buvo teistas 4 kartus, pirmą kartą nuteistas 17 m. amžiaus, nusikaltimai sunkėja, yra nusikaltimų modelis. Nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už labai sunkaus smurtinio nusikaltimo – nužudymo – padarymą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistojo atžvilgiu buvo tris kartus taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, kurio sąlygų nuteistasis vieną kartą neišlaikė. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad M. E., nepaisydamas jam teismo anksčiau parodyto pasitikėjimo taikant bausmės vykdymo atidėjimą bei ankstesnių teistumų, už kuriuos jam buvo taikytos švelnesnės bausmės, iš šių priemonių nepasimokė, reikiamų išvadų nepadarė, būdamas laisvėje darė naujus nusikaltimus, kurie sunkėjo, paskutinis padarytas nusikaltimas buvo labai sunkus, sukėlęs neatstatomas pasekmes – žmogaus mirtį ir padarytas neišnykus ankstesniam teistumui, praėjus mažiau nei mėnesiui po M. E. paskutinio paleidimo iš pataisos namų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad anksčiau taikytomis švelnesnėmis priemonėmis nepavyko pasiekti, kad M. E. laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Šiuo metu jo nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė – 81 balai.
Pažymėtina, kad teigiamai vertintina ir tai, kad nuteistasis vykdė komisijos pateiktas rekomendacijas (savanoriškai atliko gerbūvio darbus), konsultavosi su įstaigos Psichologinės tarnybos darbuotojais, lanko AA grupės susirinkimus. Be to labai pagirtina, kad nuteistasis išsako norą daugiau nenusikalsti, pats skunde pabrėžia, kad žada dirbti, kurti šeimą, laisvalaikį leisti su alkoholį nevartojančiais asmenimis.
Tačiau iš socialinės išvados ir Komisijos nutarimo matyti, kad jam visgi būdinga problemų sprendimo įgūdžių stoka, neigiamų savo elgesio ir gyvenimo būdo pasekmių nenumatymas, kas vėlgi didina nusikalstamo elgesio riziką.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kad jo elgesys gerėja, tačiau įvertinus tai, kad nuteistasis yra teistas už labai sunkų smurtinio pobūdžio nusikaltimą, nepateisino jam taikytos bausmės vykdymo atidėjimo bausmės, turi bendravimo įgūdžių stoką, silpnus socialinius ryšius, todėl manytina, kad šiuo metu M. E. lygtinai paleidus iš laisvės atėmimo vietos, nebus pasiekti bausmės tikslai, numatyti LR BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus neįgyvendinta bausmės paskirtis ir bus pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai, kurie pasireiškia ne tik nusikaltusio asmens nuteisimu, bet ir visuomenės interesų bei teisių gynimu.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog Komisija 2018 m. spalio 29 d. nutarimu atmesdama nuteistojo prašymą dėl Lygtinio paleidimo, priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, todėl jis paliekamas galioti nepakeistas, o nuteistojo skundas atmetamas
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 str. 4 d. 1 p.,
n u t a r i a:
Netenkinti M. E. skundo dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. spalio 29 d. nutarimo Nr. 59-201, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam M. E. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas (parašas)
Nuorašas tikras
Teisėjas J. J.