Administracinė byla Nr. eI2-2538-595/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00669-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos 20.2.3.1; 55.1.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 4 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Vita Valeckaitė,

dalyvaujant pareiškėjos akcinės bendrovės „Kelių priežiūra“ atstovui advokatui D. J.,

atsakovo Neringos savivaldybės, atstovaujamos Neringos savivaldybės administracijos, atstovei advokatei L. Š.,

Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovei J. K.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „COWI Lietuva“ atstovui advokatui P. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Kelių priežiūra“ skundą atsakovėms Neringos savivaldybei, atstovaujamai Neringos savivaldybės administracijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos bei Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ir uždarajai akcinei bendrovei „COWI Lietuva“, dėl žalos atlyginimo. 

Teismas

n u s t a t ė:

Pareiškėja akcinė bendrovė „Kelių priežiūra“ (toliau- ir AB „Kelių priežiūra“)  2020-02-24 kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų pareiškėjos naudai 148 626,18 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos, jas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo ir solidariai priteisti iš atsakovų pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Skunde pareiškėjs nurodo, kad Neringos miesto savivaldybės valdyba 1998-11-18 sprendimu Nr. 309 nusprendė organizuoti (duomenys neskelbtini), detaliojo plano rengimą. Planavimo organizatoriaus funkcijas buvo pavesta vykdyti Savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo ir statybos skyriui. Parengtą detalųjį planą suderino ir jam pritarė Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos teritorinis padalinys, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, Kuršių nacionalinio parko direkcija bei kitos institucijos. 2000-10-10 Klaipėdos apskrities viršininko administracija patikrino teritorijos detalųjį planą parengtą UAB „Vakarų projektai“ (UAB „Vakarų projektai“ po reorganizacijos teisių ir pareigų perėmėjas – UAB „COWI Lietuva“). Neringos savivaldybės taryba 2000-11-10 sprendimu Nr. 109 patvirtino detalųjį planą. Patvirtinto plano pagrindu Neringos savivaldybės administracija 2004-04-30 pareiškėjai išdavė projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 24 buitinių patalpų rekonstrukcijai, garažo su kelių priežiūros medžiagų sandėliu statybai.

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2005-09-28 kreipėsi į Generalinę prokuratūrą su raštu Nr. V3-2.8-1307 apie teisės aktų pažeidimus, susijusius su statybų plėtra Kuršių nerijoje nuo 2000 m. Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti sprendimą dėl detaliojo plano. Pirmosios instancijos teismas 2007-12-28 sprendimu prokuroro prašymą tenkino ir panaikino sprendimą dėl detaliojo plano, projektavimo sąlygų sąvadą bei statybos leidimą. Bylą apeliacine tvarka išnagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-10-30 nutartimi administracinėje byloje Nr. A822-1701/2008 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko galioti nepakeistą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyje konstatavo, kad detalusis planas prieštarauja Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemai bei nuostatams, todėl pirmos instancijos sprendimą panaikinti sprendimą dėl detalaus plano bei jo pagrindu išduotus projektavimo sąlygų sąvadą ir statybos leidimą laikė pagrįstu.

Pareiškėja teigia, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovams Neringos savivaldybės administracijai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, UAB „Cowi“ bei VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ (po reorganizavimo teisės ir pareigas perėmė AB „Kelių priežiūra“ dėl VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ įpareigojimo pašalinti statybos pagal Statybos leidimą padarinius (nugriauti pastatą ir sutvarkyti statybvietę) Neringos savivaldybės administracijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento, VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ ir UAB „Cowi“ lėšomis.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-10-17 priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-29-637/2016, kuriuo ieškinį patenkino ir įpareigojo VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti pastatą ir sutvarkyti statybvietę ir pripažino VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ teisę į patirtų išlaidų dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo atlyginimą iš Savivaldybės administracijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ir UAB „Cowi“. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 2017-03-06 civilinėje byloje Nr. 2A-327-796/2017 priėmė nutartį, kuria pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Pareiškėja pažymi, kad panaikinus sprendimą dėl detaliojo plano, projektavimo sąlygų sąvadą bei statybos leidimą ir teismui įpareigojus pareiškėją nugriauti pastatą, pareiškėja patyrė 148 626,18 EUR dydžio nuostolius, kuriuos sudaro pastato statybos (137 627,28 EUR) bei pastato griovimo (10 998,90 EUR) išlaidos. Pareiškėjos išlaidas patvirtina į bylą pridėta PVM sąskaitų – faktūrų lentelė ir mokėjimo nurodymai. Aplinkybę, kad pastatas buvo nugriautas, o statybvietė sutvarkyta, taip pat patvirtina (2019-03-25) VTPSI patikrinimo aktas.

Pareiškėja nurodo, kad išlaidas patyrė dėl to, kad buvo parengtas ir patvirtintas neteisėtas detalusis planas, o jo pagrindu neteisėtai išduoti projektavimo sąlygų sąvadas bei statybos leidimas. Už neteisėto detaliojo plano parengimą, neteisėto sprendimo dėl detaliojo plano priėmimą, neteisėtų projektavimo sąlygų sąvado bei statybos leidimo išdavimą atsakingi Neringos savivaldybės administracija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas ir UAB „COWI“, kurie, pasak pareiškėjo, privalo jam atlyginti patirtus nuostolius.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas palaikė skundo reikalavimus bei prašė skundą tenkinti. Nesutiko su atsakovų argumentais, kad pareiškėja praleido ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl statybos išlaidų atlyginimo. Nurodė, kad terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2017-03-06, kada Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, civilinėje byloje Nr. 2A-327-796/2017 priėmė nutartį dėl įpareigojimo nugriauti statinį. Administraciniams teismams išnagrinėjus bylą dėl statybos leidimo panaikinimo nebuvo priimtas sprendimas dėl įpareigojimo nugriauti statinį, o sprendimą dėl įpareigojimo nugriauti turi priimti teismas, kuris galutinis ir buvo priimtas 2017-03-07. Pažymėjo, kad jeigu teismas laikytų, jog terminas praleistas, prašo teismo atnaujinti terminą reikalavimui pateikti, kadangi sprendimu nebuvo įpareigoti nugriauti, o vylėsi, kad pavyks įteisinti nelegalią statybą. Visos institucijos buvo pripažinę, kad statiniai reikalingi viešajam interesui įgyvendinti.

Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į skundą su skundu nesutinka, prašo atmesti jį kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad atsižvelgiant į teismo nustatytus 2000-11-10 sprendimo Nr. 109 panaikinimo pagrindus, ne departamento kompetencija buvo patikrinti ar Neringos savivaldybės tarybos sprendimas neprieštarauja Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos sprendiniams, Juodkrantės ir apylinkių principinio plano Juodkrantės architektūrinio tvarkymo reglamentui bei ar detaliojo plano sprendiniai neprieštarauja Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatams, todėl nėra departamento neteisėtų veiksmų ir reikalavimas priteisti nuostolių atlyginimą iš departamento turėtų būti atmestas. Atsakovės atstovas pažymi, kad teismai nagrinėdami bylas nenustatė, jog departamento pareigūnai atlikdami savo pareigas būtų pažeidę aplinkos apsaugą reglamentuojančius teisės aktus. Atsakovės atstovas nurodo, kad teismui nustačius, kad departamento veiksmai buvo neteisėti, tai tokie veiksmai turėtų būti pripažinti minimaliais ir iš departamento turėtų būti priteista minimali žala.

Teigia, kad Klaipėdos apygardos administraciniame teisme išnagrinėtoje administracinėje byloje, kurioje panaikintas sprendimas dėl detaliojo plano, projektavimo sąlygų sąvado ir statybos leidimo, departamentas buvo trečiasis suinteresuotas asmuo, ne atsakovas. Departamentas taip pat nesutinka su pareiškėjo reikalavimu priteisti nuostolius solidariai.

Pažymi, kad tvirtinant detalųjį planą dalyvavo ne tik departamentas, bet ir kitos kompetentingos institucijos. Derinančios institucijos, išnagrinėja detaliojo plano projektą savo kompetencijos ribose ir nustato, kad vieni ar kiti sprendiniai prieštarauja/neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Šiuo atveju nebuvo nustatyti aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, todėl departamentas pritarė detaliajam planui. Savivaldybės institucijų priimti aktai turėjo esminės įtakos pareiškėjos nurodomos žalos atsiradimui.

Atsakovės atstovas nurodo, kad su pareiškimu pateiktos PVM sąskaitos – faktūros ir atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymos neįrodo pinigų pervedimo ar sumokėjimo grynais rangovams ar paslaugų teikėjams fakto.

Atsakovė Neringos savivaldybė, atsiliepime į skundą su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįsta ir neįrodytą, arba/ir taikant ieškinio senatį bei priteisti Neringos savivaldybei iš pareiškėjos visas proceso metu patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-10-17 sprendimu pareiškėjai pripažinta teisė tik į ginčo pastato griovimo, bet ne pastato statybos išlaidų atlyginimą iš atsakovų.

Atsakovė taip pat teigia, kad pareiškėja AB „Kelių priežiūra“ praleido ieškinio senaties terminą dėl žalos dalies (137 627,28 Eur ginčo pastato statybos išlaidų). Pareiškėja nurodo, kad ginčo pastato statyba truko laikotarpiu nuo 2004 metų iki 2007 metų ir statybos procese patirtų išlaidų suma lygi 137 627,28 Eur. Skundas teismui paduotas tik 2020-02-24. Neringos savivaldybė įsitikinusi, kad pareiškėja praleido sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl ginčo pastato statybos išlaidų reikšti. Atsakovė mano, kad ieškinio senatis reikalavimui atlyginti ginčo pastato statybos išlaidas pradėjo eiti ne tada, kai ginčo pastatas buvo nugriautas, o tada, kai pareiškėja sužinojo, apie ginčo pastato statybos neteisėtumą. Atsakovė atsiliepime pažymi, kad AB „Kelių priežiūra“ apie žalą, pasireiškiančią ginčo pastato statybos išlaidomis, sužinojo dar 2008-10-30, kuomet Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė nutartį byloje Nr. A822-1701/2008. Šioje byloje teismas galutinai pasisakė dėl 2000-11-10 sprendimu Nr. 109 patvirtinto detaliojo plano, 2004-04-30 projektavimo sąlygų sąvado Nr. 24 ir 2004-08-19  statybos leidimo Nr. 51 neteisėtumo. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui panaikinus detalųjį planą, projektavimo sąlygų sąvadą ir statybos leidimą, pareiškėjas sužinojo, kad ginčo pastato statyba yra neteisėta. Pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus pareiškėjas privalėjo suprasti, kad nėra galimybės atlikti ginčo pastato įteisinimo veiksmus, kadangi jie galimi tik tokiu atveju, jei pastato pertvarkymą ir įteisinimą leidžia galiojantys teritorijų planavimo dokumentai. Pasak Neringos savivaldybės pareiškėjas žinojo, kad ginčo pastatas yra nelegalus ir privalės būti griaunamas bei pareiškėja dar kartą galėjo įsitikinti tuo, kad ginčo pastatas privalo būti griaunamas iki 2012-06-01, po Klaipėdos apygardos teismo nutarties c.b. Nr. 2A-815-125/2012 priėmimo, kai buvo patvirtintas Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2009-05-15 reikalavimo nugriauti ginčo pastatą teisėtumas ir pagrįstumas. Atsakovė nurodo, kad ieškinio senaties terminas pradėjo eiti jau 2008-10-30, po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties administracinėje byloje Nr. A822-1701/2008 priėmimo. Atsakovė pažymi, kad jei teismas nesutiktų su šia pozicija, tai tokiu atveju ieškinio senaties terminas turėjo būti pradėtas skaičiuoti nuo 2012-06-01, po Klaipėdos apygardos teismo nutarties c. b. Nr. 2A-815-125/2012 priėmimo. Bet kokiu atveju, sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas dėl reikalavimo atlyginti ginčo pastato statybos išlaidas yra praleistas.

Pažymi, kad pareiškėja į bylą pateikė tik PVM sąskaitas faktūras. Tačiau pareiškėja nepateikė nei vieno mokėjimo nurodymo, pagrindžiančio, kad išrašytos PVM sąskaitos faktūros buvo realiai apmokėtos. Pasak atsakovės vien sąskaitų pateikimas nepagrindžia, kad sąskaitose nurodytos sumos buvo sumokėtos. Pareiškėja į bylą nepateikė nei vienos sutarties, pagrindžiančios, kad sąskaitas jai išrašiusios įmonės teikė paslaugas, susijusias būtent su ginčo pastato statyba ar griovimu. Atsakovė nurodo, kad Viešųjų pirkimų tarnybos interneto puslapyje nėra paskelbta apie pareiškėjos 2017-2018 metais sudarytas sutartis dėl griovimo projekto rengimo ir griovimo darbų pirkimo. Pareiškėja privalėjo vadovautis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis ir tokiu būdu parinkti geriausią kainą siūlantį tiekėją. Jei griovimo projekto rengėjas ir griovimo darbų vykdytojas buvo parinkti pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymą, tai tokios išlaidos pareiškėjai apskritai negali būti atlygintos.

Nurodo, kad pareiškėja 2018-11-21 raštu kreipėsi į Neringos savivaldybę, reikalaudama atlyginti ginčo pastato griovimo ir statybos išlaidas. Pareiškėja prašė, kad Neringos savivaldybė atlygintų: 1 200 Eur be PVM griovimo projekto išlaidas, 7 890 Eur be PVM griovimo išlaidas ir 116 888,99 Eur be PVM ginčo pastato statybos išlaidas. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad pati pareiškėja AB „Kelių priežiūra“ pripažino, kad pridėtinės vertės mokestis jai nepriteistinas. Todėl nežinoma, kokiu pagrindu pareiškėja skunde prašo priteisti jai visas išlaidų sumas, įskaitant ir pridėtinės vertės mokestį. Taip pat pasak atsakovės pareiškėjos realiai patirtos griovimo išlaidos galimai yra mažesnio dydžio nei nurodo pareiškėja. Pareiškėja iš ginčo pastato griovimo gavo ir naudos, kurio visiškai neįvardino, neapskaičiavo, nesumažino iš atsakovų prašomo priteisti žalos atlyginimo. Tam tikros konstrukcijos ir statinio elementai buvo demontuoti tik tuo tikslu, kad turi piniginę vertę ir gali būti panaudoti kituose objektuose arba parduoti rinkoje.

Pasak atsakovės atstovės pati pareiškėja savo kaltais veiksmais prisidėjo prie žalos atsiradimo, dėl ko jos reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra atmestinas ir esmingai mažintinas. Pareiškėja AB „Kelių priežiūra“ buvo asmuo, kuri inicijavo detaliojo plano rengimą, sprendinių dėl naujų pastatų statybos jos valdome sklype patvirtinimą. Iniciatyva rekonstruoti turimas buitines patalpas ir pristatyti garažą su druskos sandėliu kilo iš pareiškėjos pusės. Pareiškėjos atstovas dalyvavo visose detaliojo plano rengimo procedūrose, tuo patvirtindami savo suinteresuotumą rengiamo detaliojo plano sprendiniais. Tuo pat metu pareiškėjai turėjo būti žinoma ir suprantama, kad detaliojo plano sprendiniai prieštarauja teritorijų planavimo dokumentams. Todėl teigtina, kad visų pirma pati pareiškėja nebuvo sąžininga, inicijuodama detaliojo plano sprendinius dėl naujo garažo statybos pareiškėjos valdomame žemės sklype.

Teigia, kad pareiškėja skunde nurodė tik vieną atsakovės Lietuvos Respublikos atstovą – Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos. Atsakovė Neringos savivaldybė teigia, kad Lietuvos Respublikos atstovų šioje byloje turi būti daugiau. Nes prie detaliojo plano prisidėjo daugiau asmenų, pavyzdžiui – Klaipėdos apskrities viršininko administracija (kurios funkcijas perėmė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija) 2000-10-10 pateikė išvadą, kad detalųjį planą galima tvirtinti. Todėl manytina, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija taip pat turi būti įtraukta kaip Lietuvos Respublikos atstovė, kadangi teigiama, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracijos išvada leido Neringos savivaldybei patvirtinti detalųjį planą.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė su skundu nesutiko iš esmės atsiliepime į skundą nurodytais argumentais. Prašė taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl statybos išlaidų atlyginimo. Pažymėjo, kad pareiškėja iš esmės nepagrindė, kokią ji naudą gavo griovimo metu iš likusių medžiagų. Kadangi pareiškėja neteikia į bylą įrodymų, pagrindžiančių, kokia yra likusių medžiagų po pastato nugriovimo vertė, galima preziumuoti, kad ji yra didesnė negu griovimo išlaidos ir dėl to šis reikalavimas taip pat turėtų būti atmetamas arba mažinamas. Pažymi, kad pareiškėja reikalauja didesnės griovimo išlaidų sumos negu yra sumokėjusi. Pažymi, kad atsižvelgiant į tai, jog griovimo projektas pagal teisės aktų reikalavimus nebuvo reikalingas, todėl išlaidos už griovimo projekto parengimą neturėtų būti priteisiamos.

Atsakovė UAB „COWI Lietuva“ atsiliepime į skundą su skundu nesutinka, prašo teismo įtraukti į bylą atsakovo Lietuvos Respublikos papildomu atstovu Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, taip pat pareiškėjos reikalavimams taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą, atmesti pareiškėjos pareiškimą dalyje dėl nuostolių priteisimo iš UAB „COWI Lietuva“ ir priteisti iš pareiškėjos UAB „COWI Lietuva“ naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė pažymi, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-10-17 byloje Nr. 2-29-637/2016 buvo sprendžiamas tik neteisėtų statybų padarinių šalinimo klausimas, bylos dalyku nebuvo žalos dėl statybos išlaidų atlyginimo klausimas, tokie reikalavimai byloje nebuvo pareikšti. Teismas nevertino ir neanalizavo jokių civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų, nenagrinėjo aplinkybių, susijusių su asmenų neteisėtais veiksmais, nulėmusiais pastato statybos neteisėtumą bei sudariusiais pagrindą nugriauti šį statinį, todėl priešingai nei tvirtina pareiškėja, ji turi įrodinėti visas už kilusius neigiamus padarinius atsakingų asmenų civilinės atsakomybės sąlygas. Atsakovė taip pat remiasi Statybos įstatymo 23 straipsnio 30 dalimi, kurioje nustatyta, kad bylose dėl neteisėtai išduotų statybą leidžiančių dokumentų galiojimo panaikinimo atsakovais laikomi asmenys, neteisėtai pritarę statybą leidžiančio dokumento išdavimui; 32 dalyje – kad už statybą leidžiančių dokumentų išdavimo tvarkos pažeidimus pagal kompetenciją atsako asmenys, privalantys patikrinti statinio projektą ir įgalioti išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Atsakovė UAB „COWI Lietuva“ nei viename iš šiuose straipsniuose nurodytų procesų nedalyvavo. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas sprendė ir pripažino statytojo teisę į jo patirtų išlaidų, susijusių su statinio griovimu atlyginimą iš atsakovų atsižvelgiant į jų kaltės laipsnį. Teismas be kita ko, pasisakė, kad dėl šių griovimo išlaidų atlyginimo atsakomybė tenka ir pačiam statytojui (t. y. pareiškėjai). Atsakovė nurodo, kad pareiškėja privalo teikti įrodymus ir įrodinėti, kokia dalimi atskiros valstybės ir savivaldybės institucijos ar UAB „COWI Lietuva“ veiksmai prisidėjo prie pareiškėjos padėties. Taip pat turi būti nustatinėjama, kokia atsakomybės dalis tenka pačiai pareiškėjai, lyginant su valstybės ir savivaldybės institucijų atsakomybės laipsniu. Nors pareiškėja visos žalos atlyginimo reikalauja iš atsakovų, tačiau tai nereiškia, kad tik šie asmenys yra atsakingi už šios žalos kilimą. Pareiškėjos nurodomu prejudiciniu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-10-17 sprendimu taip pat nustatyta, kad pastatas turi būti griaunamas ir pareiškėjos lėšomis. Šią aplinkybę patvirtina teismo įsipareigojimas VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą terminą, leisti ieškovei VTPSI nugriauti pastatą, išieškant patirtas išlaidas ir iš VĮ „Klaipėdos regiono keliai“.

Atsakovė atkreipia dėmesį, kad pareiškėja yra praleidusi trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo reikšti. Atsakovė UAB „COWI Lietuva“ (iki reorganizavimo – UAB „Vakarų projektai“ detalųjį planą rengė 1999-2000 metais, jis buvo patvirtintas Neringos savivaldybės tarybos 2000-11-10 sprendimu Nr. 109. Pastato statybai projektavimo sąlygų sąvadas išduotas 2004-04-30 (šiame ir tolimesniuose statybos stadijų procesuose UAB „COWI Lietuva“ apskritai nedalyvavo), statybos leidimas išduotas 2004-08-19. Pareiškėja patirtus nuostolius dėl pastato statybų grindžia 2004-2005 metais atliktais pastato statybų darbais ir už juos išrašytomis PVM sąskaitomis – faktūromis. Klaipėdos apygardos administracinis teismas sprendimą, kuriuo panaikino neteisėtas statybas leidusius administracinius aktus, priėmė 2007-12-28. Jis įsiteisėjo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus 2008-10-30 nutartį. Jau tuo metu pareiškėjai tapo žinoma, kad neteisėtai pastatytą statinį pareiškėja privalės nugriauti, nes buvo panaikinti pagrindiniai statybos proceso dokumentai – statybos leidimas. Šiuo atveju būtent administracinių aktų pripažinimas negaliojančiais lėmė pareiškėjos statinio statybos pripažinimą neteisėtu, sukėlė pareiškėjai neigiamas materialines teisines pasekmes, o ne vėlesni teismo procesai dėl statinio nugriovimo, kuriais iš esmės buvo sprendžiami tik ankstesniais teismo sprendimais sukeltų teisinių pasekmių pašalinimas. Veikdama kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, pareiškėja ne tik turėjo galimybę, bet ir pareigą vykdant dar Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007-12-28 sprendimą statinį nugriauti be jokio atskiro teismo įpareigojimo, nes įsiteisėjus teismo 2007-12-28 sprendimui jau tapo aišku, kad pastato statyba yra pripažinta neteisėta, o savavališkos statybos arba pagal teismo sprendimą pripažintos neteisėta statybos padarinių šalinimą reglamentuoja teisės norminiai aktai, t. y. tokiems padariniams pašalinti atskiro teismo sprendimo nereikia. Aplinkybė, kad pareiškėja savo gynybine pozicija pasirinko teismo 2007-12-28 sprendimo nevykdymą, kas sąlygojo naujo teisminio proceso dėl įpareigojimo statinį nugriauti atsiradimą, senaties termino dėl žalos nesustabdo ir nenutraukia, kadangi įsiteisėjus 2007-12-28 teismo sprendimui jau tapo žinoma, jog statyba yra pripažinta neteisėta. Pareiškėja apie savo teisės pažeidimą sužinojo dar Klaipėdos apygardos administraciniam teismui priėmus 2007-12-28 sprendimą ir šiam sprendimui įsiteisėjus (2008-10-30), t. y. kai paaiškėjo institucijų padaryti pažeidimai priimant teismo panaikintus administracinius aktus, todėl nuo šio momento, pasak atsakovės, ir skaičiuotinas senaties terminas. Pareiškėja jau tuo metu sužinojo, kad jos statinys yra neteisėtas ir turės būti nugriautas, o tai sąlygoja ir žalos, kurios atlyginimo pareiškėja pareikalavo po 12 metų šioje byloje pareikštu pareiškimu, atsiradimą. Pareiškėja jokių argumentų, kad šio teismo sprendimo priėmimo metu ji nežinojo ar negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimą, atitinkamai leidžiančių kitaip skaičiuoti senaties termino pradžią, nepateikė. Atkreipia dėmesį, kad civilinėje byloje jokie klausimai, susiję su pastato statybos išlaidomis net nebuvo keliami ir nagrinėjami, t. y. civilinė byla jokios įtakos pareiškėjos galimybėms pareikšti ieškinį dėl statybos išlaidų atlyginimo net neturėjo. Pareiškėja dėl žalos atlyginimo į teismą dėl 2000-2004 metais atstovų padarytų pažeidimų, kurie buvo nustatyti 2007-12-28 teismo sprendimu, kreipėsi tik 2020-02-24. Pareiškėja nenurodė jokių tokį ilgą jos delsimą ginti savo teises pateisinančių priežasčių. Pareiškėja, kreipdamasi į teismą dėl žalos atlyginimo, praleidus ieškinio senaties terminą, pati pasirinko netinkamą elgesio modelį – neveikimą, dėl to atsakovė UAB „COWI Lietuva“ prašo taikyti ieškinio senatį.

Teigia, kad pareiškėja, reikšdama reikalavimą dėl žalos atlyginimo neįrodinėja jokių UAB „COWI Lietuva“ atsakomybės sąlygų, kurios šiuo atveju ir neegzistuoja, nes UAB „COWI Lietuva“ nėra atlikusi jokių neteisėtų veiksmų susijusių priežastiniu ryšiu, nulėmusiu neigiamų padarinių pareiškėjai atsiradimą. UAB „COWI Lietuva“ statybą leidžiančio dokumento išdavimo procese apskritai nedalyvavo ir nebuvo ginčo statinio statybos dalyvis. UAB „COWI Lietuva“ buvo tik detaliojo plano rengėja, jį rengė pagal Neringos miesto savivaldybės administracijos 1999-07-02 patvirtintą detaliojo plano užduotį. Pareiškėja žalą patyrė įgyvendinama savo kaip statinio statytojo ir savininko teises, nes teisę statyti jai suteikė valdžios institucijų priimti administraciniai aktai. Kadangi įgaliota savivaldybės institucija turėjo kompetenciją spręsti tvirtinti ar ne detalųjį planą, todėl tik nuo jos sprendimo priėmimo priklausė ar pareiškėja įgis atitinkamas materialines teises ir pareigas, o taip pat ar pareiškėjai bus sukelta žala, ar ne. Šios aplinkybės patvirtina, kad žala pareiškėjai kilo ne dėl detaliojo plano parengimo, nes statinio neteisėtumą nulėmė ne pats detaliojo plano rengimo procesas, o jo patvirtinimas, po kurio detalusis planas įsigaliojo ir sukėlė pareiškėjai teisines pasekmes. UAB „COWI Lietuva“ atlikti veiksmai nebuvo ginčijami Klaipėdos apygardos administracinio teismo nagrinėjamoje byloje Nr. I-22-162/2007, nes UAB „COWI Lietuva“ savo veiksmais savaime jokių teisinių pasekmių nesukūrė. Taigi pareiškėja žalą patyrė ne dėl detaliojo plano rengimo, bet dėl administracinių aktų, kurie sukėlė jai atitinkamas materialines teises ir pareigas, priėmimo ir vėlesnio jų panaikinimo kaip neteisėtų. Atsakovė nurodo, kad valstybės institucijų klaidos neturėtų būti perkeliamos privačiam asmeniui UAB „COWI Lietuva“, padarytas klaidas šios institucijos turi taisyti savo sąskaita. Pareiškėjos statinio statyba pripažinta neteisėta, kadangi ji buvo neteisėtais pripažintų administracinių aktų pasekmė, o ne todėl, kad UAB „COWI Lietuva“ atliko kokius nors neteisėtus veiksmus rengdama detalųjį planą pagal savivaldybės patvirtintą užduotį, kurį vėliau tikrino ir tvirtino tos pačios valstybės institucijos savo išvadomis patvirtindamos, kad detalusis planas atitinka visus teisės aktų reikalavimus. Taip pat nėra ir atsakovės UAB „COWI Lietuva“ kaltės dėl pareiškėjos patirtos žalos. Pareiškėja reiškia reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo ne tik valstybei ir savivaldybei, bet ir privataus juridinio asmens – atsakovės UAB „COWI Lietuva“ atžvilgiu. UAB „COWI Lietuva“ nėra viešojo administravimo subjektas – nei valstybės, nei savivaldybės institucija, todėl jos atsakomybei už pareiškėjai padarytą žalą netaikomas CK 6.271 straipsnis, numatantis, kad viešoji civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės, t. y. griežtoji civilinė atsakomybė šio straipsnio pagrindu privačiam subjektui negali būti taikoma.

Pažymėjo, kad pareiškėjos pateikti dokumentai apskritai nepatvirtina žalos padarymo fakto ir jos dydžio. Pareiškėja kartu su pareiškimu nepateikė jokių mokėjimo dokumentų, kurie patvirtintų, kad jos nurodomos išlaidos buvo realiai patirtos, t. y. kad buvo apmokėtos visos PVM sąskaitos – faktūros. Pareiškėjos pateiktos PVM sąskaitos – faktūros ir atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymos nepatvirtina atsiskaitymo su rangovais fakto, todėl neįrodyta, kad pareiškėja iš tiesų patyrė nurodytas statinio statybos ir griovimo išlaidas. Be to, atlikus pastato griovimo darbus turėjo likti tam tikra dalis statybinių medžiagų, kurios gali būti pakartotinai panaudojamos. Todėl šių medžiagų vertė turi būti atimama apskaičiuojant pareiškėjos patirtą žalą. Pareiškėja jokių duomenų apie šių medžiagų vertę nepateikė, todėl pripažinti visas pareiškėjos nurodytas išlaidas jos patirta žala nėra jokio pagrindo. Atsakovė nurodo, kad pati pareiškėja prisidėjo prie jos nurodomos žalos atsiradimo. Kadangi buvo statomas pareiškėjai reikalingas statinys, ji pati neabejotinai inicijavo detaliojo plano ir statinio projektinės dokumentacijos parengimą, žinodama, kad statybų vieta yra Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje, kuriai taikomi specialūs saugomose teritorijose veiklą reglamentuojantys teisės aktai. Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema, patvirtinta Vyriausybės 1994-12-19 nutarimu Nr. 1269, nenumatanti su rekreacine veikla nesusijusių statinių statybos, kaip toje teritorijoje veikiančiam subjektui pareiškėjai turėjo būti žinoma, tačiau tai nenustabdė pareiškėjos nuo siekio įgyvendinti statybas draudžiamoje vietoje. Pareiškėjai, kaip statytojai, pačiai kyla pareiga vadovautis teisės aktų reikalavimais ir atsižvelgti į statybai taikomus apribojimus. Todėl šiuo atveju yra pagrindas mažinti žalos atlyginimą, nes ir pati pareiškėja yra kalta dėl žalos kilimo.

Atsakovė teigia, kad net ir nustačius bendrovės civilinių atsakomybės sąlygų visetą, atliktų veiksmų rengiant detalųjį planą reikšmė yra itin maža, lyginant su valstybės ir savivaldybės institucijų atliktų neteisėtų veiksmų įtaka žalos atsiradimui, todėl visiems atsakovams taikant solidariąją atsakomybę būtų neužtikrintas proporcingumo principas, be to, kaip minėta, atsakovei nėra taikoma ir griežtoji atsakomybė, nes atsakovė nėra valstybės ar savivaldybės institucija, t. y. šiuo atveju taikomi skirtingi civilinės atsakomybės pagrindai. Pareiškėja apskritai neidentifikuoja atsakovų neteisėtų veiksmų apimties ir įtakos pareiškėjos patirtai žalai, nors būtent ji turi tokią pareigą, reikalaudama žalos atlyginimo. Atsakovė UAB „COWI Lietuva“ negali būti įpareigojamas atlyginti žalą, kurią pareiškėja patyrė ne dėl jos, bet išimtinai dėl viešojo administravimo subjektų netinkamo pareigų vykdymo solidariai su šiais subjektais, kadangi šiuo atveju yra skirtingos privataus subjekto ir valstybės institucijų civilinės atsakomybės sąlygos. Atsakovė pažymi, kad jos veiksmai rengiant detalųjį planą jokios esminės ar tiesioginės įtakos pareiškėjai kilusioms neigiamoms pasekmėms neturėjo. Pats savaime detaliojo plano parengimas ir pareiškėjai atsiradusi žala yra teisiškai pernelyg nutolę, todėl šiuo atveju neįmanoma nustatyti net netiesioginio priežastinio ryšio egzistavimo. Kita vertus, jei laikyti, kad atsakovė turi atsakyti dalyje dėl griovimo išlaidų atlyginimo, nes jos atsakomybė yra nustatyta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-10-17 sprendimu, tai pažymi, kad šiame sprendime nurodoma, kad turi būti sprendžiamas ir atsakovės kaltės laipsnis. Atsakovė nurodo, kad šiuo atveju turi būti taikoma dalinė atsakomybė dalį atsakomybės už žalą perkeliant konkretiems privatiems subjektams – visų pirma, pačiai pareiškėjai ir atsakovei UAB „COWI Lietuva“, kur UAB „COWI Lietuva“ atsakomybės laipsnis dalyje dėl griovimo išlaidų atlyginimo turėtų būti ne didesnis, kaip 5 proc. nuo visos žalos sumos, taip pat nustatyta ir pareiškėjai tenkanti konkreti atsakomybės dalis, o dėl likusios žalos dalies yra atsakingi kiti atsakovai (valstybė ir savivaldybė), kurių atsakomybė yra solidari. Dėl statinio statybos išlaidų, jei teismas spręstų, kad šiuo atveju nėra praleistas senaties terminas, atsakovei UAB „COWI Lietuva“ atsakomybė negali būti taikoma, kadangi bendrovė statybų procese nedalyvavo ir jokių statybos normatyvinių dokumentų nerengė, jos kaltės dėl neteisėtais pripažintų administracinių aktų teismai nenustatė ir bendrovei jokie savarankiški reikalavimai dėl statybos proceso teisėtumo nebuvo pareikšti. Pareiškėjos statinio neteisėtą statybą nulėmė neteisėtas detaliojo plano patvirtinimas, neteisėto planavimo sąlygų sąvado ir statybos leidimo išdavimas. Todėl šiuo atveju, pasak atsakovės, taikytina dalinė, ne solidarioji atsakomybė.

Atsakovė taip pat nurodo, kad į bylą kaip Lietuvos Respublikos atstovas turi būti įtraukta Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007-12-28 sprendime, kuriuo buvo panaikinti prokuroro ginčyti administraciniai aktai, lėmę neteisėtų statybų atsiradimą, yra konstatuota, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija, atlikdama teritorijų planavimo priežiūrą, patikrino teritorijos prie Gintaro įlankos Juodkrantėje detalųjį planą, parengtą UAB „Vakarų projektai“ Neringos savivaldybės užsakymu, ir pateikė išvadą, kad parengtą detalųjį planą galima tvirtinti nustatytąja tvarka. Teismas pripažino, kad šio detaliojo plano sprendiniai prieštarauja Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatoms, detalusis planas neteisėtas, nes prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Pareiškėjos pareiškimo pateikimo metu (2020 metais) Klaipėdos apskrities viršininko admininistracija yra likviduota. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 „Dėl valstybės ir Vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ 3.30 punkte nustatyta, kad bylose dėl apskričių viršininkų priimtų sprendimų atliekant statybos valstybinės priežiūros, savivaldybės bendrojo, specialiojo teritorijų planavimo dokumentų, detaliųjų planų valstybinės priežiūros funkcijas, valstybei atstovauja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teikta išvada dėl detaliojo plano tvirtinimo galimumo, kuria buvo patvirtinta, kad detalusis planas yra parengtas teisėtai ir jo sprendiniai nepažeidžia teisės aktų reikalavimų, buvo pripažinta neteisėta. Todėl atsakyti dėl neteisėtų statybų padarinių turi ir neteisėtus veiksmus atlikusi Klaipėdos apskrities viršininko administracija, kurios teisių ir pareigų perėmėja teritorijų planavimo dokumentų valstybinės priežiūros srityje yra Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija. Tuometinė Klaipėdos apskrities viršininko administracija buvo pagrindinis valstybės įgaliotas subjektas, atsakingas už teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą, kuri tikrino detalųjį planą ir pateikė teigiamą išvadą, lėmusią, kad detalusis planas būtų patvirtintas. Būtent šis subjektas, o ne projektuotojas UAB „COWI Lietuva“, gali būti pripažintas kaltu dėl neteisėto detaliojo plano patvirtinimo, nes būtent jis pagal kompetenciją tikrino detaliojo plano atitikimą teisės aktų reikalavimams, ir įpareigotas pareiškėjai atlyginti žalą dėl pastato statybos bei jo griovimo darbų išlaidų.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas iš esmės palaikė atsiliepimo į skundą argumentus, prašė taikyti senatį bei skundą atmesti.

Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į skundą su skundu nesutinka ir prašo nutraukti bylą dalyje dėl turtinės žalos priteisimo iš atsakovės Valstybės dėl šalių sutapties taip pat prašo netenkinus prašymo dėl bylos nutraukimo dalyje dėl pareikštų reikalavimų atlyginti 137 627,28 Eur pastato statybos išlaidas taikyti ieškinio senatį, kitoje dalyje pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pažymi, kad pareiškėja nurodo, kad atsakovų neteisėti veiksmai įrodyti įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 28 d. sprendimu, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimu pripažinta pareiškėjos teisė reikalauti patirtų išlaidų atlyginimo už neteisėtos statybos padarinių pašalinimą, įvykdžius reikalavimą dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo ir pateikusi patirtas išlaidas pateisinančius įrodymus, iš atsakovų. Byloje, kurioje buvo išspręstas klausimas dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo ir asmenų, kuriems pareiškėja turės teisę reikšti reikalavimą atlyginti patirtas išlaidas už neteisėtos statybos padarinių pašalinimą, su ieškiniu nesutiko nei vienas atsakovas, tačiau niekam nepareiškus priešieškinio nebuvo reikalaujama, kad inspekcija būtų įtraukta tarp asmenų, kurios lėšomis šalintini padariniai. Civilinėje byloje nebuvo analizuojami Klaipėdos apskrities viršininko administracijos neteisėti veiksmai ir kitos atsakomybės sąlygos. Pareiškėja nepareiškė reikalavimo Lietuvos valstybei, atstovaujamai inspekcijos, atlyginti turtinę žalą, šios šalies atžvilgiu nenurodo ir nepagrindžia Lietuvos valstybės, atstovaujamos inspekcijos, civilinės atsakomybės egzistavimo sąlygų, kurios yra būtinos siekiant žalos atlyginimo.

Atsakovė atsiliepime į skundą nurodo, kad pareiškėjos akcininkė yra Lietuvos Respublika, kuri veikia per valstybinę instituciją – Susisiekimo ministeriją. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendime buvo nurodyti konkretūs atsakovai iš kurių pareiškėja turės teisę reikalauti žalos atlyginimo. Atsakovė atkreipia dėmesį kai įstatyme nustatyta prievolė, tačiau konkrečiu atveju susiklosčiusiomis aplinkybėmis jos kreditorius ir skolininkas yra tas pats asmuo, tai tokiu konkrečiu atveju prievolės net neatsiranda, nes kreditoriaus ir skolininko sutapimas yra aplinkybė prieštaraujanti prievolinio teisinio santykio bruožams. Pasak atsakovės, šalies sutapties atveju reikalavimas reiškiamas valstybės, veikiančios per juridinį asmenį, valstybei, veikiančiai per inspekciją, žalos atlyginimo atveju, jeigu tokia padaryta žala atitinkanti atsakomybės iš neteisėtų veiksmų nustatymo kriterijus būtų nustatyta, nebetenka prasmės. Inspekcijos nuomone, atsakovės atžvilgiu byla turėtų būti nutraukta. Atsakovė pažymi, kad pareiškėja nepateikia įrodymų, kad valstybė, atstovaujama inspekcijos, neveikė taip, kaip ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, ir kad dėl tokio veikimo ar neveikimo atsirado pareiškėjos nurodyta žala dėl kurios atsakomybė turi tekti valstybei, atstovaujamai inspekcijos. Papildomai pažymi, kad Lietuvos valstybė, atstovaujama inspekcijos, bylose, kurias pareiškėja nurodo kaip teisinį pagrindą teisei į žalos atlyginimą, nebuvo atsakove, jokie jos sprendimai panaikinti nebuvo, šiuo atveju inspekcija ginčo sprendimų priėmimo metu neatliko teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros veiksmų. Esant tokiai situacijai, pasak atsakovės atstovės, inspekcija negali tinkamai byloje pasinaudoti nei rungtyniškumo, nei dispozityvumo principais, kadangi visiškai nėra aišku, nuo kokių neteisėtų veiksmų ji turi gintis, skundo pagrindas inspekcijos atžvilgiu nėra tinkamai suformuluotas ir nustatytas, todėl jokie reikalavimai negali būti tenkinami vien dėl šių aplinkybių, pareiškėja neįrodė byloje reikalavimų, reiškiamų valstybei, atstovaujamai inspekcijos, pagrįstumo. Be to, teismų sprendimai, kurie nurodomi, kaip prejudiciniai faktai, taip pat nepagrindžia vienos iš esminių civilinės atsakomybės taikymo sąlygų – neteisėtų veiksmų buvimo, nes jokie inspekcijos veiksmai minimose bylose nebuvo pripažinti neteisėtais ir panaikinti.

Atsakovės atstovė atkreipė dėmesį, kad iš atsakovės Neringos savivaldybės administracijos pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjos atstovas dalyvavo detaliojo plano rengimo procedūrose. Pareiškėjai iš planavimo sąlygų turinio, detaliojo plano teritorijos raidos programos ir sprendinių turėjo būti suprantama, kad detaliojo plano sprendiniai prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269 patvirtintai Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemai. Pasak atsakovės, pareiškėja turėjo galimybę būti aktyvi ir atsakinga šio proceso dalyvė, reikšti pastabas, nesutikimus, prieštaravimus, nepaisant esamo suinteresuotumo planuojamos statybos įgyvendinimu, tad šios aplinkybės reikšmingos ir turi būti įvertintos.

Nurodo, kad pareiškėjos pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina realios turtinės žalos susijusios tiek su pastato statyba, taip pat pateikti rašytiniai įrodymai yra nepakankami nustatyti statinio griovimo išlaidų pagrįstumą. Byloje pateiktos tik samdytų įmonių atliktų darbų sąskaitos- faktūros nepridedant apmokėjimą pagrindžiančių dokumentų, taigi nėra įrodyta, kad tokios išlaidos apskritai yra patirtos. Inspekcija mano, kad žalos atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į pačios pareiškėjos neatsakingumą, nesąžiningumą, nepagrįstą delsimą, kaltę sudarančią pagrindą netaikyti civilinės atsakomybės arba ją sumažinti, jeigu prieš tai būtų nustatytos visos būtiniausios žalos atlyginimo sąlygos.

Pažymi, kad šiuo atveju reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikytinas sutrumpintas ieškinio senaties terminas. Nurodo, kad skundą teismui pareiškėja pateikė 2020 m. vasario 24 d., nors apie žalą, susijusią su pastato statyba, tapo žinoma, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. spalio 30 d. priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1701/2008, kuria buvo patvirtinta, kad yra naikinamas Neringos savivaldybės tarybos 2000 m. lapkričio 10 d. sprendimas Nr. 109 „Dėl teritorijos prie (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“, 2004 m. rugpjūčio 19 d. Neringos savivaldybės administracijos išduotas statybos leidimas Nr. 51 ir pripažįstamas negaliojančiu 2004 m. balandžio 30 d. Neringos savivaldybės administracijos išduotas projektavimo sąlygų sąvadas Nr. 24. Taip pat tuo metu galiojusiame Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 35 straipsnyje 1 dalies 5 punkte buvo numatyta, kad pastatytas ar nebaigtas statyti statinys, kai statinys pastatytas ar statomas pažeidžiant šį ar kitus įstatymus, normatyvinius statybos techninius dokumentus, nugriaunamas. Tad teigtina, kad pareiškėjos sužinojimo (turėjimo sužinoti) momentas apie atitinkamos įstatymų nustatytos asmens teisės pažeidimą diena turi būti laikoma būtent Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties administracinėje byloje Nr. A822-1701/2008 priėmimo diena – 2008 m. spalio 30 d., tad nuo šios dienos turi būti skaičiuojamas trejų metų ieškinio senaties terminas. Be to, pažymi, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija 2009 m. gegužės 15 d. sprendimu Nr. 2-1538-(2.20) „Dėl reikalavimo pašalinti neteisėtų statybų Kuršių Nerijoje padarinius“ pareikalavo, kad pareiškėja per 4 mėnesius nuo šio reikalavimo gavimo dienos nugriautų pagal 2004 m. rugpjūčio 19 d. Neringos savivaldybės administracijos statybos leidimą Nr. 51 pastatytus statinius. Reikalavimas pareiškėjai buvo įteiktas 2009 m. gegužės 26 d., todėl tai dar kartą patvirtina, kad vėliausia, kai baigėsi nustatytas terminas statinio nugriovimui yra 2009 m. rugsėjo 26 d. Pareiškėjai tapo žinoma apie neišvengiamai atsirasiančią žalą dėl pastato statybos, vykdytos 2004 – 2007 metais. Tai, kad pareiškėja ginčijo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2009 m. gegužės 15 d. sprendimą Nr. 2-1538-(2.20), kuriame buvo nurodytas reikalavimas nugriauti neteisėtą statinį, neturi būti vertinama kaip reikšminga aplinkybė nustatant senaties terminą, kadangi pareiškėja nenuginčijo šio sprendimo – ieškinys kaip nepagrįstas buvo atmestas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6-730/2011. Šis sprendimas įsiteisėjo Klaipėdos apygardos teismui išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka ir 2012 m. birželio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-815-125/2012 palikus sprendimą nepakeistą. Net ir tuomet, jeigu būtų vertinama, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sprendimo teisėtumo patikrinimas teismine tvarka kaip reikšminga aplinkybė senaties termino skaičiavimui, pažymia, kad ir šiuo atveju sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas reikalauti atlyginti statinio statybos išlaidas yra suėjęs.

Teismas

 k o n s t a t u o j a:

Skundas tenkintinas iš dalies. 

        Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos, kurios atsiradimą pareiškėja kildina iš neteisėtų Neringos savivaldybės, Lietuvos Respublikos ir uždarosios akcinės bendrovės „COWI Lietuva“ veiksmų – priimtų atitinkamų aktų (sprendimų), tvirtinant teritorijų planavimo dokumentus, išduodant statybą leidžiančius dokumentus, atlyginimo bei procesinių palūkanų priteisimo. Pareiškėja prašo priteisti jai solidariai iš atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (likvidavus Klaipėdos apskrities viršininko administraciją, jos vykdytas funkcijas teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros srityje perėmė Inspekcija), Neringos savivaldybės, atstovaujamos Neringos savivaldybės administracijos ir uždarosios akcinės bendrovės „COWI Lietuva“ žalą, kurią sudaro 137 879,54 Eur pastato statybos išlaidos bei 10 998,90 Eur pastato griovimo išlaidos ir 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Nustatyta, kad Neringos miesto savivaldybės valdyba 1998-11-18 sprendimu Nr. 309 nusprendė organizuoti (duomenys neskelbtini), detaliojo plano (toliau – DP) rengimą. Planavimo organizatoriaus funkcijas buvo pavesta vykdyti Savivaldybės administracijos miesto tvarkymo ir statybos skyriui. Sąlygos teritorijų planavimo dokumentui buvo išduotos 1998-09-24. Detaliojo planavimo organizatorius 1999-07-02 patvirtino planavimo užduotį. 1999-12-02 savivaldybės taryboje priimtas sprendimas Nr. 179, kuriuo patvirtinta teritorijos prie (duomenys neskelbtini), detaliojo plano raidos programa. Parengtą DP suderino ir jam pritarė Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos teritorinis padalinys, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, Kuršių nacionalinio parko direkcija bei kitos institucijos. 2000-10-10 Klaipėdos apskrities viršininko administracija, kaip institucija, atliekanti teritorijų planavimo priežiūrą, patikrino teritorijos DP, parengtą 2000 m. uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų projektai“ (po reorganizacijos teisių ir pareigų perėmėjas – UAB „COWI Lietuva“) Neringos savivaldybės užsakymu ir pateikė išvadą, kad parengtą DP galima tvirtinti nustatyta tvarka. Neringos savivaldybės taryba 2000-11-10 sprendimu Nr. 109 patvirtino DP.

Pareiškėja 2004-04-30 iš Neringos savivaldybės administracijos gavo projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 24, 2004-08-19 statybos leidimą Nr. 51, atliko buitinių patalpų rekonstrukciją, garažo su kelių priežiūros medžiagų sandėliu statybą.

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2005-09-28 kreipėsi į Generalinę prokuratūrą su raštu Nr. V3-2.8-1307 apie teisės aktų pažeidimus, susijusius su statybų plėtra Kuršių nerijoje nuo 2000 metų. Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti sprendimą dėl DP, projektavimo sąlygų sąvadą bei statybos leidimą. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007-12-28 sprendimu byloje Nr. I-22-162/2007 tenkino prokuroro prašymą ir panaikino sprendimą dėl DP patvirtinimo, projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 24 bei statybos leidimą Nr. 51. Bylą apeliacine tvarka 2008-10-30 išnagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartimi administracinėje byloje Nr. A822-1701/2008 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko galioti nepakeistą ir sprendimas įsiteisėjo.

Klaipėdos apskrities viršininko administracija, vadovaudamasi 2007-12-28 Klaipėdos apygardos administracinio teismo įsiteisėjusiu sprendimu administracinėje byloje Nr. I-51-162/2006, kuriuo buvo panaikintas 2004-08-19 statybos leidimas Nr. 51 gamybinių - buitinių patalpų rekonstrukcijai, garažo su sandėliu statybai adresu (duomenys neskelbtini), pateikė pareiškėjai 2009-05-15 reikalavimą Nr. 2-1538-(2.20) „Dėl reikalavimo pašalinti neteisėtų statybų Kuršių nerijoje padarinius“, pareikalaudama atstatyti pagal 2004-08-19 statybos leidimą Nr. 51 rekonstruotus statinius į iki rekonstrukcijos buvusią padėtį, o naujai pastatytus statinius nugriauti per 4 mėnesius nuo reikalavimo gavimo dienos. AB „Kelių priežiūra“, nesutikdama su pareikštu reikalavimu jį apskundė teismui. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-12-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6-730/2011 AB „Kelių priežiūra“ ieškinį atmetė. Sprendimas įsiteisėjo 2012-06-01 Klaipėdos apygardos teismui nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-815-125/2012 atmetus pareiškėjos apeliacinį skundą ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-05 sprendimą palikus nepakeistą.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-10-17 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-29-637/2016 tenkino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį ir įpareigojo pareiškėją AB „Kelių priežiūra“ nugriauti ginčo pastatą. Tuo pačiu sprendimu teismas pripažino pareiškėjos AB „Kelių priežiūra“ teisę į patirtų išlaidų dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimą iš Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės administracijos, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento bei UAB „COWI Lietuva“. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2017-03-06 Klaipėdos apygardos teismui bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-10-17 sprendimą Nr. 2-29-637/2016 palikus nepakeistą. Ginčo pastatas buvo nugriautas, ką patvirtina Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2019-03-25 surašytas aktas.

Atsakovai Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, Neringos savivaldybė, atstovaujama Neringos savivaldybės administracijos ir UAB „COWI Lietuva“ teismo prašo taikyti ieškinio senatį skundo dalyje dėl pareiškėjos reikalavimo dėl pastato statybos išlaidų atlyginimo.

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio. Tikslus ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas yra itin reikšmingas, nes ieškinio senaties termino pasibaigimas reiškia asmens galimybių apginti savo teises per teismą ribojimą, kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimą praradimą, kuomet ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalį, reikalavimams atlyginti žalą taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y. nuo sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie savo teisės pažeidimą dienos (CK 1.127 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjas skunde nurodo, kad ginčo pastato statyba truko laikotarpiu nuo 2004 metų iki 2007 metų ir statybos procese patirtų išlaidų suma lygi 137 879,54 Eur.

Skundas teismui dėl žalos, kurią, tame tarpe, sudaro ir pastato statybos išlaidos, pateiktas 2020-02-24. Pareiškėjos vertinimu ji nėra praleidusi termino skundui dėl žalos atlyginimo pateikti, kadangi terminas prasideda tik 2017-03-06, kada Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-327-796/2017 priėmė galutinį sprendimą dėl  įpareigojimo nugriauti pastatą.

        Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK normas dėl ieškinio senaties taikymo, pabrėžė, kad ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas turi nustatyti, kada prasidėjo ieškinio senaties termino eiga. CK 1.127 straipsnio 1 dalies nuostata ieškinio senaties termino eigos pradžią sieja su subjektyviąja aplinkybe (asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie jo teisės pažeidimą), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima absoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir jų operatyviu gynimu, kad nebūtų pažeistas civilinių santykių stabilumas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2005; 2009 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2010; 2015 m. liepos 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015; ir kt.).

         Nustatant asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie atitinkamos įstatymų nustatytos asmens teisės pažeidimo dieną, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje atsižvelgiama į apdairaus ir rūpestingo asmens elgesio standartus, pagal kuriuos vidutinis apdairiai ir rūpestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo pagal numanomo jo teisių pažeidimo pobūdį turėjo suvokti savo teisių pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1767-575/2018; 2019 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1731-629/2019; 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1710-261/2019; taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-421/2017; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-457-684/2017; ir kt.). Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008; 2015 m. liepos 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015; 2017 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-385-421/2019; ir kt.).

        Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Teisinio santykio šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio senaties terminu, jei kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo teisės apsaugos, dėl ko pažeidimo pašalinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės kaip teisinių santykių stabilumas (vadinamoji apsauginė senaties termino funkcija) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-385-421/2019; ir kt.).

         Taip pat pabrėžtina, kad ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu. Bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, to negali daryti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą, konkrečioje byloje susiklosčiusių materialinių teisinių santykių faktinė sudėtis gali lemti tai, jog teisingumo vykdymas, inter alia (be kita ko) viešasis interesas užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą gali nusverti interesą garantuoti teisinių santykių stabilumą. Teismas kiekvienu atveju turi siekti šių teisinių vertybių – realios pažeistų subjektinių teisių apsaugos ir teisinių santykių stabilumo – pusiausvyros (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015; 2016 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-467-219/2016; ir kt.).

Byloje nustatyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-10-30 priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1701/2008, kuria buvo patvirtinta, kad yra naikinamas Neringos savivaldybės tarybos 2000-11-10 sprendimas Nr. 109 „Dėl teritorijos prie Gintaro įlankos (šiaurinė dalis), Juodkrantės gyv., Neringa detaliojo plano patvirtinimo“, 2004-08-19 Neringos savivaldybės administracijos išduotas statybos leidimas Nr. 51 ir pripažįstamas negaliojančiu 2004-04-30 Neringos savivaldybės administracijos išduotas projektavimo sąlygų sąvadas Nr. 24.

Teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui panaikinus detalųjį planą, projektavimo sąlygų sąvadą ir statybos leidimą, pareiškėjas sužinojo, kad ginčo pastato statyba yra neteisėta. Nutartyje buvo nurodyta, kad ir Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos sprendiniuose žemės sklypo (duomenys neskelbtini) miesto teritorijoje naujų statiniu statyba yra nenumatyta.

Ginčo atveju aktualu tai, kad ginčo laikotarpiu galiojusi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau- ir Statybos įstatymas)35 straipsnio 1 dalies 5 punkto redakcija, nustatė, kad pastatytas ar nebaigtas statyti statinys, kai statinys pastatytas ar statomas pažeidžiant šį ar kitus įstatymus, normatyvinius statybos techninius dokumentus, nugriaunamas.

Teismas pripažįsta, kad pareiškėjos sužinojimo (turėjimo sužinoti) momentas apie jos teisės pažeidimą yra Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties administracinėje byloje Nr. A822-1701/2008 priėmimo diena – 2008-10-30. Tada paaiškėjo institucijų padaryti pažeidimai priimant teismo panaikintus administracinius aktus, todėl nuo šio momento ir skaičiuojamas senaties terminas. Pareiškėja jau tuo metu sužinojo, kad jos statinys yra neteisėtas ir turės būti nugriautas, o tai sąlygoja ir žalos, kurios atlyginimo pareiškėjas reikalauja atsiradimą dėl ginčo pastato statybos išlaidų.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiškėja yra praleidusi ieškinio senaties terminą dėl reikalavimo atlyginti ginčo pastato statybos išlaidas.

Vadovaujantis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, 1.131 straipsnio 1 dalimi, esant ginčo šalies prašymui, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti.

Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu teikė prašymą atnaujinti ieškinio senaties terminą, jeigu teismas laikytų, kad jis yra praleistas. Aplinkybėmis dėl kurių buvo praleistas ieškinio senaties terminas pareiškėjos atstovas įvardino tai, kad administraciniai teismai priėmę sprendimus dėl administracinių aktų panaikinimo neįpareigojo pareiškėjos nugriauti ginčo pastatus, o pareiškėja vylėsi, kad pastatas bus įteisintas, ką pareiškėjos atstovo vertinimu pagrindžia ir vėlesni teisminiai procesai.

Vertinant pareiškėjos atstovo nurodytas aplinkybes pažymėtina, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija, vadovaudamasi 2007-12-28 Klaipėdos apygardos administracinio teismo įsiteisėjusiu sprendimu administracinėje byloje Nr. I-51-162/2006, pateikė pareiškėjai 2009-05-15 reikalavimą Nr. 2-1538-(2.20) „Dėl reikalavimo pašalinti neteisėtų statybų Kuršių nerijoje padarinius“, pareikalaudama atstatyti pagal 2004-08-19 statybos leidimą Nr. 51 rekonstruotus statinius į iki rekonstrukcijos buvusią padėtį, o naujai pastatytus statinius nugriauti per 4 mėnesius nuo reikalavimo gavimo dienos. Dar kartą pažymėtina, kad  reikalavimo priėmimo metu galiojusi Statybos įstatymo redakcija, 2007-05-03 Nr. X-1111 (galiojo nuo 2007-05-19 iki 2009-09-01) 35 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustatė, kad pastatytas ar nebaigtas statyti statinys (išskyrus kultūros paveldo statinius) nugriaunamas, kai statinys pastatytas ar statomas pažeidžiant šį ar kitus įstatymus, normatyvinius statybos techninius dokumentus – per viešojo administravimo subjektų, atliekančių statybos valstybinę priežiūrą, nustatytą laiką.

Pažymėtina, kad pareiškėja negalėjo turėti jokių pagrįstų lūkesčių, kad neteisėta statyba galėtų būti įteisinta, nes teisės aktai tokios galimybės nenustatė. Vadovaujantis Statybos įstatymo 28 straipsniu, galiojusiu iki 2010-10-01, vienintelis savavališkos statybos padarinių šalinimo būdas buvo pareikalauti iš statytojo per nustatytą terminą savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti ar pagal reikalavimus pertvarkyti savavališkai pastatytą statinį ar savavališkai pastatytą jo dalį ir sutvarkyti statybvietę. Tik Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1, 2, 3, 5, 6, 12, 16, 20, 21, 23, 24, 27, 28, 33, 35, 40, 42, 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo, šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 231 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 281 straipsniu, keturioliktuoju skirsniu ir 1 priedu įstatymu (toliau – Statybos įstatymo pakeitimo įstatymas) nuo 2010-10-01 nustatyta teisė asmeniui, kuriam pateiktas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos reikalavimas nugriauti savavališką statinį ir sutvarkyti statybvietę ar išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis, įteisinti savavališką statybą, jei pagal galiojančius teisės aktus tokia statyba yra galima. Tokios pat nuostatos dėl savavališkos statybos legalizavimo yra įtvirtintos tik nuo 2014-01-01 įsigaliojusio Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnyje. Pažymėtina, kad  įstatymo leidėjas išreiškė valią tik tais atvejais, kai savavališkai vykdyta statyba esmingai nepažeidžia suinteresuotų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų ir atitinka statybos techninių dokumentų reikalavimus, leisti statytojui pašalinti savavališką statybą ne nugriaunant statinius, o juos įteisinant. Tokią įstatymo leidėjo poziciją patvirtina ir Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies nuostata dėl šio įstatymo nuostatų, reglamentuojančių savavališkų statybų padarinių šalinimą, taikymo santykiams, atsiradusiems iki šio įstatymo įsigaliojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2014). Tačiau pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 27 d. nutarime konstatavo, kad jokie su Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos administravimu (inter alia su gyvenviečių detaliaisiais planais, miškotvarka, žemėtvarka, vandens ūkiu, gyvenviečių planavimu, kaimų regeneravimu, rekreacija, kelių bei inžinerinėmis komunikacijomis ir pan.) susiję sprendimai negalėjo būti priimami neatsižvelgiant į nurodytą Vyriausybės patvirtintą planavimo schemą ir negalėjo prieštarauti šios schemos sprendiniams. Jei šių sprendinių būtų nepaisoma, ypač žinant, kad tai, jog Lietuvos Valstybė Kuršių nerijos nacionalinį parką traktuoja kaip unikalų gamtos ir žmogaus sukurtą kraštovaizdžio kompleksą – saugotiną teritoriją, kuriai turi būti nustatytas ypatingas teisinis režimas, yra visuotinai žinomas faktas, kartu būtų nepaisoma ir bendrojo teisės principo bona fides. Priešingu atveju būtų ne tik pažeistas Kuršių nerijos nacionalinio parko, kaip unikalaus gamtos ir žmogaus sukurto kraštovaizdžio komplekso – saugotinos teritorijos, tapatumas ir integralumas, bet ir nusižengta imperatyviosioms Konstitucijos 53, 54 straipsnių nuostatoms.

Pareiškėja į bylą nėra pateikusi jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad buvo vykdomos taikos derybos dėl galimybės pareiškėjai įteisinti savavališką statybą, kas leistų padaryti išvadą, kad terminą pareiškėja praleido dėl objektyvių priežasčių.

Teismo vertinimu tai, kad pareiškėja savo gynybine pozicija pasirinko teismo 2007-12-28 sprendimo nevykdymą, kas sąlygojo naujų teisminių procesų dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius atsiradimą, senaties termino dėl žalos atlyginimo nesustabdo ir nenutraukia ir nesudaro pagrindo juos pripažinti svarbia aplinkybe, sudarančia pagrindą atnaujinti ieškinio senaties terminą.

Teismui nenustačius, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių aplinkybių bei netenkinus pareiškėjos prašymo atnaujinti senaties terminą, bei esant atsakovų prašymui taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis) reikalavimas dėl statinio statybos išlaidų atlyginimo atmestinas dėl ieškinio senaties termino praleidimo. Kaip minėta, pareiškėja teismui  nepateikė jokių objektyvių įrodymų dėl ieškinio senaties termino praleidimo, nenustatyta jokio reikšmingo pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjos reikalavimui reikšti. Todėl šioje dalyje pareiškėjos reikalavimai dėl ginčo statinio statybos išlaidų atlyginimo atmestini dėl ieškinio senaties termino praleidimo.

Byloje nagrinėjamas pareiškėjos reikalavimas atlyginti pastato griovimo išlaidas, kurios, kaip nurodo pareiškėja, sudaro 10 998,90 Eur.

CK 6.271 straipsnio  1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Pagal šio straipsnio 4 dalį valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šiame straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Prievolės atlyginti patirtą turtinę žalą kilimui yra būtina nustatyti visas deliktinės atsakomybės sąlygas ir nenustačius bent vienos iš pirmiau minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą.

Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga, ir ji nėra preziumuojama, todėl jos faktą ir dydį paprastai privalo įrodyti pats pareiškėjas.

 Pareiškėja skunde nurodo, kad jos teisė iš atsakovų gauti pastato griovimo išlaidų atlyginimą yra konstatuota įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-10-17 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-29-637/2016, kuris Klaipėdos apygardos teismo 2017-03-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-327-796/2017 buvo paliktas nepakeistas, rezoliucinėje dalyje pripažino pareiškėjos teisę į patirtų išlaidų dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo atlyginimą iš Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės administracijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ir UAB „COWI Lietuva“.

Teismas pažymi, kad Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 2 dalimi, faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

Dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo materialiųjų ir procesinių teisinių padarinių yra nurodomos šios įsiteisėjusio teismo sprendimo esminės savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata (lot. k. teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia. Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas ABTĮ 16 straipsnyje. Teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims visų pirma reiškia jo privalomumą dalyvavusiems byloje asmenims; įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas nedalyvavusiems byloje asmenims ta prasme, kad jie turi elgtis taip, kaip to reikalauja įsiteisėjęs teismo sprendimas. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata ir prejudicinė galia įtvirtinta ABTĮ 98 straipsnio 4 dalyje, t. y. sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti proceso dalyviai, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių. Tačiau tai netrukdo šiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata savybė reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Materialieji sprendimo res judicata padariniai yra dvejopi. Pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus skundo, tai yra negatyvusis res judicata efektas; antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje byloje – jis įgyja prejudicinę galią, tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas. ABTĮ 57 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma, kuria nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys, yra įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios išraiška. Aiškinant teismo sprendimo prejudicinę galią, formuluotinos tokios pagrindinės taisyklės: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose.

Nagrinėjamu atveju abiejose bylose buvo vertinamas statinio pašalinimo klausimas. Pareiškėja savo skundą grindžia iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis, kurias nustatė Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-10-17 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-29-637/2016, kuris paliktas nepakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2017-03-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-327-796/2017. Teismas remdamasis Klaipėdos miesto apylinkės teismo įsiteisėjusiame sprendime padarytomis išvadomis, pažymi, kad nurodytoje civilinėje byloje teismas jau yra konstatavęs atsakovų atsakomybę už pareiškėjos pastato griovimo išlaidas, todėl remiantis ABTĮ 57 straipsnio 2 dalimi iš naujo šių faktų įrodinėti nereikia. Klaipėdos miesto apylinkės teismas minėtoje byloje pažymėjo, kad tik nustačius kokias padarinių šalinimo išlaidas statinio statytojas ar savininkas patyrė nugriaudamas/išardydamas/atstatydamas galima būtų spręsti dėl šių lėšų išsireikalavimo iš kaltų asmenų bei jų atsakomybės laipsnio. Nagrinėjamoje byloje nei vienas iš atsakovų neneigė ieškinio reikalavimų, kad jie patenka į asmenų, kuriuos teismas gali įpareigoti šalinti statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinius, tačiau spręsti kam reikšti reikalavimą ir kokio dydžio atsakomybę taikyti teisę turės VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ (po reorganizacijos – UAB „COWI Lietuva“), įvykdęs reikalavimus dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo ir pateikęs patirtas išlaidas pateisinančius įrodymus.

Teismas byloje atsakovo Lietuvos Respublikos atstovu papildomai įtraukė Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007-12-28 sprendime yra konstatuota, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija, atlikdama teritorijų planavimo priežiūrą, patikrino teritorijos prie (duomenys neskelbtini) detalųjį planą, parengtą UAB „Vakarų projektai“ Neringos savivaldybės užsakymu, ir pateikė išvadą, kad parengtą detalųjį planą galima tvirtinti nustatytąja tvarka. Teismas pripažino, kad šio detaliojo plano sprendiniai prieštarauja Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų 4, 6.6. bei 11 punktams, detalusis planas neteisėtas, nes prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-10-30 nutartimi administracinėje byloje Nr. A822-1701/2008 šį sprendimą paliko nepakeistą. Klaipėdos apskrities viršininko administracija yra likviduota. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 „Dėl valstybės ir Vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ 3.30 punkte nustatyta, kad bylose dėl apskričių viršininkų priimtų sprendimų atliekant statybos valstybinės priežiūros, savivaldybės bendrojo, specialiojo teritorijų planavimo dokumentų, detaliųjų planų valstybinės priežiūros funkcijas, valstybei atstovauja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teikta išvada dėl detaliojo plano tvirtinimo galimumo, kuria buvo patvirtina, kad detalusis planas yra parengtas teisėtai ir jo sprendiniai nepažeidžia teisės aktų reikalavimų pripažinta neteisėta, todėl atsakyti dėl neteisėtų statybų padarinių turi ir neteisėtus veiksmus atlikusi Klaipėdos apskrities viršininko administracija, kurios teisių ir pareigų perėmėja teritorijų planavimo dokumentų valstybinės priežiūros srityje yra Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Pažymėtina, kad pareiškėja teismo įpareigojimą nugriauti pastatą ir sutvarkyti statybvietę įvykdė, tai patvirtina 2019-03-25 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos patikrinimo aktas (Skundo priedas Nr. 27). Taigi, pareiškėja įvykdžiusi įpareigojimą įgijo teisę spręsti dėl lėšų išsireikalavimo iš kaltų asmenų bei jų atsakomybės laipsnio.

Pareiškėja skunde nurodo, kad pastato griovimo išlaidas sudaro 1452 Eur garažo su sandėliu griovimo projekto rengimas, kurį parengė UAB „Klaipėdos miestprojektas“ ir nurodo, kad šias išlaidas pagrindžia 2018-01-05 PVM sąskaita – faktūra Nr. 503681, bei atliktų darbų aktas bei 9546,90 Eur garažo su sandėliu griovimo darbai, kuriuos įvykdė UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“. Šioms išlaidoms pagrįsti pateikė į bylą 2018-06-08 PVM sąskaitą - faktūrą Nr. 0618012 bei pažymą apie atliktų darbų išlaidų vertę ir išlaidas, atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktą bei mokėjimo nurodymą.

Teismas išnagrinėjęs į bylą pateiktą 2018-10-17 mokėjimo nurodymą Nr. 000000005058, nustatė, kad pareiškėja už pastato griovimą UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“ yra sumokėjusi 7890 Eur. Todėl teismas pripažįsta, kad pareiškėjos patirta žala už pastato nugriovimą yra 7890 Eur, o ne 9546,90 Eur kaip nurodo pareiškėja.  

 Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja į bylą nepateikė sandėlio griovimo projekto, teismas neturi galimybės įvertinti tokio projekto būtinumo vykdant pastato griovimą. Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalis nustato, kad statinio projektas turi būti parengtas tais atvejais kai privaloma gauti šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1-7 punktuose nurodytus statybą leidžiančius dokumentus. Statinių griovimo projektai vykdant teismų sprendimus ar inspekcijos privalomuosius nurodymus rengiami tik Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais. Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-12 įsakymu Nr. D1-878, 3 priedas nustato atvejus kada privalomas statybą leidžiantis dokumentas. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą pažymėtina, kad pareiškėjos atveju nebuvo reikalinga gauti statybą leidžiantį dokumentą ir rengti statinio griovimo projektą nebuvo privaloma, tad nurodytos išlaidos vertintinos kaip nebūtinos, kadangi negali būti įvardinamos kaip susijusios su patirtomis išlaidomis Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalies taikymo prasme, todėl negali būti priskirtinos turėtų išlaidų (tiesioginių nuostolių) kategorijai bei nepriteistinos.

Iš pareiškėjos pateikto 2018-06-08 atliktų darbų perdavimo – priėmimo akto, pasirašyto tarp pareiškėjos ir UAB Vilniaus betono demontavimo technikos matyti, kad pareiškėja iš ginčo pastato griovimo gavo ir naudos, akte nurodyta, kad buvo demontuota: 40 liuminescencinių šviestuvų, 20 prožektorių, 40 jungiklių, rozečių, perjungiklių, 2 davikliai ir 87 m kabelio, ir 100 kg demontuotų įrenginių pristatytą į sandėlį.  Toliau 2018-06-08 atliktų darbų perdavimo - priėmimo akte yra nurodyta, kad buvo išardyta: 384 m2 polikarbonatinės stogo dangos ir 8,07 m3 medinių kontrukcijų ir 7 tonos polikarbonatinės stogo dangos bei medinių konstrukcijų buvo transportuotos į pareiškėjos sandėlį Gargžduose. Toliau 2018-06-08 atliktų darbų perdavimo – priėmimo akte yra nurodyta, kad demontuota: 31,8 m2 langų, 38,85 m2 metalinių vartų ir 1,123 t svorio demontuoti langai ir vartai buvo pervežti į pareiškėjos sandėlį Gargžduose.

Teismas konstatuoja, kad pareiškėja negali iš atsakovų reikalauti atlyginti visą žalą už griovimo darbus, kadangi pareiškėjai atlikus pastato griovimo darbus jai liko tam tikra dalis jau minėtų statybinių medžiagų ir įrenginių, kurie buvo transportuoti į pareiškėjos sandėlius. Todėl šių medžiagų vertė turi būti atimama apskaičiuojant pareiškėjo patirtą žalą už griovimo darbus. Civilinio kodekso  6.249 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad kai dėl to paties veiksmo atsirado ir žala, ir nauda nukentėjusiajam asmeniui, tai gauta nauda į nuostolius nepažeidžiant protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų gali būti įskaitoma į nuostolius. Naudos gavimo faktas pats savaime patirtos žalos nepašalina, o tiesiog sudaro pagrindą, nepažeidžiant protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų, tokią naudą įskaityti į nuostolius. Tokiu būdu laikoma, kad gauta nauda ne paneigia patirtus nuostolius, o tik juos atlygina (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3k-3-305-219/2019). Teismas pažymi, kad šiuo atveju pareiškėja demontavusi medžiagas ne tik patyrė žalos dėl demontavimo išlaidų, bet ir naudos, kadangi pareiškėjos pasiliktos medžiagos galės būti pakartotinai panaudotos.

Teismas nurodo, kad pastato griovimo išlaidos turi būti proporcingai mažinamos atsižvelgiant į pareiškėjo gautą naudą, todėl teismo vertinimu, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais žala mažintina 20 procentų.

Pareiškėja prašo taikyti solidarią atsakomybę atsakovams už pastato griovimo išlaidas. Pareiškėja teigia, kad nėra galimybės išskirti atsakovų atsakomybės dėl pareiškėjos nuostolių dalių. Paprastai solidarioji atsakomybė deliktiniams santykiams taikoma tada, kai yra bent viena šių sąlygų: 1) asmenis sieja bendri veiksmai dėl padarinių; 2) asmenis sieja bendri veiksmai dėl neteisėtų veiksmų, t. y. šiuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą; 3) asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo; 4) asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų; 5) pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais); 6) žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. M. Š. v. antstolė L. D., bylos Nr. 3K-3-59/2008). Šiuo atveju teismas pažymi, kad turi būti taikoma atsakovų solidarioji atsakomybė nes nėra įmanoma nustatyti, kiek kiekvienas iš atsakovų prisidėjo prie žalos atsiradimo. 

Atsakovė UAB „COWI Lietuva“ nurodo, kad jos atsakomybė su kitais atsakovais negali būti solidari. Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007-12-28 sprendimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-10-30 nutartimi nustatyta, kad Neringos savivaldybės tarybos 2000-11-10 sprendimu Nr. 109 patvirtinto detaliojo plano sprendiniai, numatantys poilsio paskirties priestato, penkių atitvarų (boksų) garažo kelių priežiūros mašinoms laikyti (duomenys neskelbtini) statybą, akivaizdžiai prieštarauja Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams – Pagrindimų teiginių 5, 12, 14 punktams bei Juodkrantės ir apylinkių principinio plano Juodkrantės architektūrinio tvarkymo reglamento XXII punkto nuostatoms. Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniuose žemės sklypo (duomenys neskelbtini), teritorijoje naujų statinių statyba nenumatyta, todėl šio žemės sklypo detaliojo plano sprendiniai prieštarauja Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų 4, 6.6 bei 11 punktams. Neringos savivaldybės tarybos 2000-11-10 sprendimu Nr. 109 patvirtintą detalųjį planą parengė UAB „COWI Lietuva“. Vadovaujantis detaliojo plano rengimo metu galiojusių Detaliųjų planų taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996-11-15 įsakymu Nr. 159 (Žin., 1996, Nr. 119-2806), 60 punktu, rengdamas detaliojo plano dokumentus, rengėjas privalėjo vadovautis teritorijų planavimo normų sąvadu ir buvo atsakingas už pasekmes, dėl jo kaltės atsiradusias planavimo proceso ir procedūrų metu. Detaliojo plano rengėja UAB „COWI Lietuva“, rengdama detaliojo plano sprendinius bei vykdydama kitas detaliojo planavimo procedūras, privalėjo užtikrinti, kad detaliojo plano sprendiniai neprieštarautų galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams, tai yra ir Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemai, tačiau ši pareiga iš esmės buvo įvykdyta netinkamai. Todėl teismo vertinimu ir UAB „COWI Lietuva“ atžvilgiu yra pagrindas taikyti solidariąją atsakomybę.

        Nors atsakovai atsiliepimuose kelia jų civilinės atsakomybės mažinimo klausimą tuo pagrindu, kad iš dalies pati pareiškėja kalta dėl žalos atsiradimo, nes dalyvaudama detaliojo plano rengimo, projektavimo sąlygų sąvado ir statybos leidimo išdavimo procese žinojo apie tai, kad detalusis planas prieštarauja nacionalinio parko planavimo schemai, tačiau ši aplinkybė teismo vertinimu nėra pakankamas pagrindas mažinti jų civilinę atsakomybę. Šiame kontekste akcentuotina, kad byloje nenustatyta, jog pareiškėja būtų kokiais nors veiksmais prisidėjusi prie neteisėtų valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmų priimant administracinius aktus, susijusius su teritorijų planavimo dokumentų rengimu bei jų patvirtinimu.

         Atsakovo atstovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos argumentai, kad byla atsakovės Lietuvos Respublikos atžvilgiu turi būti nutraukiama dėl šalių sutapties, laikytini teisiškai nepagrįstais. Tai, kad pareiškėjos akcijos nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad yra šalių sutapimas. Civilinio kodekso 6.126 straipsnio 4 dalis nustato, kad šalių sutapimu prievolė negali baigtis, jeigu reikalavimas ir skola susiję su skirtingu ir vienas nuo kito atskirtu turtu.

        Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad pareiškėjai solidariai iš atsakovų priteistina 6312 Eur žalos atlyginimo.

Pareiškėjas prašo priteisti ir 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo skundo priėmimo nagrinėti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti yra praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl remiantis tuo kas išdėstyta, iš atsakovų priteistina pareiškėjui ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo teismo priteisiamos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

        Pareiškėja AB „Kelių priežiūra“ ir atsakovai Neringos savivaldybė bei UAB „COWI Lietuva“ pateikė prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas advokatų pagalbai apmokėti.

        ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Tais atvejais, kai skundas yra patenkinamas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai. Teismų praktikoje taip pat vadovaujamasi priežasties teorija, kai paskirstant bylinėjimosi išlaidas lemiamą reikšmę turi ne galutinis rezultatas, o proceso šalių elgesys, t. y. įvertinamas bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-108-686/2015; taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2112-520/2018). ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, suteikia teisę reikalauti atlyginti jai ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

        Pareiškėja prašo priteisti jai iš atsakovų 4 643,91 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti už skundo bei papildomų paaiškinimų pateikimą.

        Pareiškėjos prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

        Pareiškėja prašė teismo priteisti jai solidariai iš atsakovų 148 878,44 Eur žalos atlyginimo. Teismas ieškinį tenkina iš dalies ir priteisia atsakovei 6312 Eur žalos atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundas patenkintas iš dalies (patenkinta 4 procentai reikalavimo) pareiškėjai iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 186 Eur  bylinėjimosi išlaidų.

        Atsakovė UAB „COWI Lietuva“ prašo priteisti 2662 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į skundą parengimą. Atsakovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl atsakovei iš pareiškėjos priteistina 2556 Eur bylinėjimosi išlaidų proporcingai pareiškėjos atmestų reikalavimų dydžiui.

        Neringos savivaldybė  pateikė prašymą atlyginti 914,76 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimo į skundą parengimą. Vertinant šį prašymą pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo taikomas realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus, priteisiamos protingo dydžio išlaidos, nes teismas negali toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-64-520/2015; 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1134-575/2019; ir kt.). Teisės į atstovavimo išlaidų atlyginimą neriboja proceso šalies statusas – viešojo administravimo subjektas, tačiau atstovavimo išlaidos gali būti atlyginamos šiam subjektui tik tais atvejais, kai atstovo dalyvavimas buvo būtinas siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus, ir tai spręsdamas teismas turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, atstovo pasitelkimas buvo būtinas. Veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, šis subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5449-575/2019). Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018; 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018).

        Pažymėtina, kad Neringos savivaldybė turi Juridinį, personalo ir viešųjų pirkimų skyrių, pagal kurio nuostatus, patvirtintus Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. V13-95, vienas iš šio skyriaus uždavinių yra atstovauti Savivaldybei, administracijai teisme, rengti teismui ieškinius, pareiškimus, atsiliepimus ir kitus teismo procesinius dokumentus (6.2 p.). Skyrius, įgyvendindamas jam pavestus uždavinius, be kita ko, atlieka šias funkcijas: merui įgaliojus atstovauja Savivaldybei teisme (7.6 p.); administracijos direktoriui įgaliojus, atstovauja Savivaldybės administracijai teisme (7.7 p.); rengia, ir esant reikalui, surenka dokumentus, susijusius su bylų nagrinėjimu teisme (7.8 p.). Neringos savivaldybė nepaaiškino, kodėl nagrinėjamoje byloje buvo būtinas advokato atstovavimas. Todėl teismas atsižvelgdamas į  Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, įvertinęs išnagrinėtos administracinės bylos pobūdį ir apimtį, konstatuoja, jog atsakovo Neringos savivaldybės prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus, todėl nėra pagrindo tenkinti prašymą priteisti šias išlaidas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo akcinės bendrovės „Kelių priežiūra“ skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjai akcinei bendrovei „Kelių priežiūra“ iš atsakovų Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Neringos miesto savivaldybės, atstovaujamos Neringos miesto savivaldybės administracijos ir uždarosios akcinės bendrovės „COWI Lietuva“ 6312 Eur turtinei žalai atlyginti, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos, jas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2020 m. vasario 24 d. iki visiško sprendimo įvykdymo.

Kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmesti.

Priteisti pareiškėjai akcinei bendrovei „Kelių priežiūra“ iš atsakovų Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Neringos miesto savivaldybės, atstovaujamos Neringos miesto savivaldybės administracijos ir uždarosios akcinės bendrovės „COWI Lietuva“ lygiomis dalimis 186 Eur bylinėjimosi išlaidų, tai yra iš kiekvieno atsakovo po 62  Eur.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „COWI Lietuva“ iš pareiškėjos akcinės bendrovės „Kelių priežiūra“ 2556 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja                                                Vita Valeckaitė