Civilinė byla Nr. e2A-859-553/2020

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00228-2019-3

                                                                 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.1; 2.6.11.4.5.

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 21 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno, Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltikameda“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltikameda“ ieškinį atsakovėms viešajai įstaigai Klaipėdos universitetinei ligoninei ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl viešojo pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis ir viešojo pirkimo nutraukimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Tradintek“, institucija, teikianti išvadą, Viešųjų pirkimų tarnyba.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti neteisėtomis atviro konkurso „Medicininė įranga – linijinis greitintuvas“ (viešojo pirkimo Nr. 457622) (toliau – Pirkimas) sąlygų Techninės specifikacijos 1.2, 1.6.3, 4.3, 9, 10 punktus, nutraukti Pirkimo procedūras ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad ginčijamos Techninės specifikacijos sąlygos pažeidžia visas naujausioje kasacinio teismo praktikoje suformuluotas taisykles: neteisėti konkretūs (atskiri) techninės specifikacijos reikalavimai; kelių bendrai taikomų techninės specifikacijos reikalavimų pritaikymas konkrečiam gamintojui (netiesioginė diskriminacija); neproporcingas techninės specifikacijos reikalavimų išsamumas (detalumas), dėl kurio privilegijuojamas vienas tiekėjas. Ieškovės teigimu, atsakovė Klaipėdos universitetinė ligoninė (toliau – ir perkančioji organizacija), paskelbdama Techninę specifikaciją ir jos atitinkamai nepatikslindama, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 17 straipsnyje įtvirtintus viešųjų pirkimų principus bei reikalavimą perkančiajai organizacijai siekti, kad prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai, taip pat VPĮ 37 straipsnio 3 dalį – techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų. Kadangi pagal neteisėtas Pirkimo sąlygas buvo pradėtos ir vykdomos Pirkimo procedūros, įvyko vokų su pasiūlymais atplėšimo (susipažinimo su tiekėjų pasiūlymais) procedūra. Patenkinus ieškinio reikalavimus, teismas ex officio (pagal pareigas) turėtų panaikinti neteisėtų Pirkimo sąlygų pasekmes bei grąžinti šalis į padėtį iki pažeidimų, t. y. nutraukti Pirkimą.

3.       Atsakovės ir trečiasis asmuo su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti. Nurodė, kad ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti Pirkimo sąlygas, be to, jos atstovaujamo gamintojo įranga atitinka ginčijamų Techninės specifikacijos sąlygų reikalavimus.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. vasario 28 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės trečiajam asmeniui 15 527,33 Eur atstovavimo išlaidų.

7.       Teismas nustatė, kad atsakovė Klaipėdos universitetinė ligoninė, vykdydama atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos įgaliojimą įgyvendinant investicinį projektą „Onkologijos radioterapijos paslaugų teikimo optimizavimas Klaipėdos universitetinėje ligoninėje“, 2019 m. spalio 19 d. paskelbė Pirkimo sąlygas. Ieškovė 2019 m. lapkričio 15 d. pateikė perkančiajai organizacijai prašymą pakeisti Techninės specifikacijos 1.2, 1.6, 4.3, 9, 10 punktų reikalavimus. Perkančioji organizacija 2019 m. lapkričio 21 d. raštu informavo ieškovę, kad Pirkimo sąlygos nebus keičiamos. 2019 m. lapkričio 26 d. įvyko Pirkimui pateiktų pasiūlymų vokų atplėšimo posėdis. Ieškovė 2019 m. lapkričio 29 d. pateikė pretenziją, kuria reikalavo pakeisti pirmiau nurodytas Techninės specifikacijos sąlygas. Perkančioji organizacija 2019 m. gruodžio 6 d. sprendimu pretenzijos netenkino.

Dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo

8.       Teismas nurodė, kad ieškovė savo teisinį suinteresuotumą ginčyti Pirkimo sąlygas įrodinėjo tuo, jog ketino Pirkimui pasiūlyti gamintojo Elekta medicininę įrangą, tačiau ginčijamos Pirkimo sąlygos, orientuotos į gamintojo Varian įrangą, tokios galimybės nesuteikė. Ieškovė teigė, kad aplinkybė, jog ieškinio pateikimo metu ji neturi Radiacinės saugos centro išduotos licencijos, nereiškia, kad tokios licencijos ji negalės gauti ir turėti paskelbus pakartotinį viešąjį pirkimą. Be to, Radiacinės saugos centro licencija išduodama konkrečiam įrangos modeliui, kol ieškovė neturi įrangos modelio, atitinkančio visus Techninės specifikacijos reikalavimus, nėra poreikio gauti licenciją konkrečiam įrangos modeliui jį parduoti, sumontuoti ir aptarnauti Lietuvoje. Ieškovės nuomone, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-469-469/2019 patvirtina jos teisinį suinteresuotumą.

9.       Teismas pažymėjo kasacinio teismo išaiškinimus, kad suinteresuotumas nepripažįstamas, jei ginčijami perkančiosios organizacijos veiksmai nepažeidžia tiekėjo subjektinių teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-378/2017), jei tiekėjas (ieškovas), ginčydamas viešojo pirkimo sąlygas, aiškiai neįrodo, kaip konkrečiai jis neatitinka kurių nors reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-319-969/2018).

10.       Teismas nustatė, kad ieškovė prašymą dėl Pirkimo sąlygų patikslinimo, kuri vertintina kaip pretenzija, ir pretenziją dėl perkančiosios organizacijos atsisakymo patenkinti nurodytą prašymą pateikė, praleidusi VPĮ 102 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytus terminus. Teismas nurodė, kad ieškovė, kaip patyręs ūkio subjektas, turėjo žinoti, jog nesilaikymas paminėtų terminų gali apriboti jos teisę skųsti perkančiosios organizacijos sprendimus. Tuo tarpu aplinkybę, kad ieškovė pretenziją pateikė jau po vokų su tiekėjų pasiūlymais atplėšimo, vertino kaip patvirtinančią ieškovės nesuinteresuotumą dalyvauti Pirkime bei sudaryti Pirkimo sutartį.

11.       Teismas sprendė, kad ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti Pirkimo sąlygas ir dėl to, jog jos kvalifikacija neatitinka Pirkimo sąlygos reikalavimo – turėti Radiacinės saugos centro išduotą licenciją vykdyti veiklą su jonizuojančios spinduliuotės šaltiniais.

12.       Teismas atmetė ieškovės argumentą, kad jos suinteresuotumą pagrindžia kasacinio teismo išaiškinimai dėl nurodytos licencijos, pateikti civilinėje byloje Nr. e3K-3-469-469/2019. Nurodė, kad paminėtos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi, todėl teismas neturi pagrindo vadovautis nurodytoje civilinėje byloje pateiktais išaiškinimais.

13.       Teismas pažymėjo, kad Pirkimo sąlygų pakeitimo atveju ieškovė vis tiek neatitiktų aptariamo kvalifikacijos reikalavimo. Nurodė, kad vadovaujantis veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais įteisinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugsėjo 12 d. nutarimu, pareiškėjas, siekiantis gauti licenciją prekiauti, montuoti, remontuoti ir prižiūrėti jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius, privalo, be kitų dokumentų, pateikti asmens, atsakingo už radiacinę saugą, kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus bei dokumentus, patvirtinančius, kad darbuotojai yra apmokyti dirbti su konkrečiu jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniu ar montuoti, prižiūrėti ir remontuoti konkretaus pavadinimo (modelio) jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius. Mokymus su konkrečiu jonizuojančios spinduliuotės šaltiniu (šiuo atveju – linijiniu greitintuvu) organizuoja gamintojas. Remdamasis viešai prieinamais duomenimis teismas nustatė, kad gamintojas Elekta yra numatęs vienintelius mokymus 2020 metais, skirtus linijinius greitintuvus aptarnaujančiam personalui. Šie mokymai numatyti 2020 rugsėjo mėnesį, jų trukmė yra 10 dienų, dalyvavimas šiuose kursuose yra galimas tik prieš tai baigus dvejus mokymų modulius. Įvertinęs nustatytus duomenis bei tai, kad licencijos išdavimo terminas yra 30 kalendorinių dienų, kuris skaičiuojamas nuo visų reikalavimų tinkamo įgyvendinimo (Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymo 14 straipsnio 2 dalis), teismas sprendė, jog ieškovė neįrodė, kad jai licencija būtų išduota per trumpą terminą.

14.       Nurodytų argumentų pagrindu teismas sprendė, kad ieškovė neturi suinteresuotumo ginčyti Pirkimo sąlygas ir tai sudaro pagrindą jos ieškinį atmesti.

Dėl ginčijamų Techninės specifikacijos sąlygų

15.       Teismas, motyvuodamas viešojo intereso dėl Pirkimo objekto užtikrinimu, nurodė esant tikslinga apžvelgti ieškinio reikalavimus ir įvertinti ginčijamų Techninės specifikacijos sąlygų teisėtumą.

16.       Teismas pažymėjo, kad perkančioji organizacija 2020 m. vasario 28 d. pateikė į bylą specialisto išvadą, kurioje aptarta ieškovės nurodomo gamintojo Elekta įrenginio Versa HD atitiktis ginčo Techninės specifikacijos reikalavimams.

Dėl Techninės specifikacijos 1.2 punkto

17.       Techninės specifikacijos 1.2. punktas nustato reikalavimą, kad fotonų spindulio energijos diapazonas, matuojant pagal BJR11 metodiką, būtų ne siauresnis kaip nuo 6 MV iki 15 MV. 

18.       Teismas nurodė, kad perkančioji organizacija paaiškino, kokiu būdu ieškovė galėjo pateikti pasiūlymą, kuris atitiktų nurodytą Techninės specifikacijos reikalavimą. Sprendė, kad ieškovė nepagrindė, kodėl nepriimtinas perkančiosios organizacijos pateiktas ir nurodytas leidžiamas diapazono perskaičiavimas, ypač atsižvelgiant į tai, jog ieškovės atstovaujamo gamintojo Elekta techniniuose dokumentuose nurodomos metodikos BJR25 dydžiai yra tapatūs perkančiosios organizacijos nurodytos BJR11 metodikos dydžiams. Pažymėjo, kad perkančiosios organizacijos pasitelktas specialistas atliko Elekta įrenginio Versa HD atitikties ginčo Techninės specifikacijos reikalavimams vertinimą bei nustatė, jog jis atitinka Techninės specifikacijos 1.2 punkto reikalavimą. 

Dėl Techninės specifikacijos 1.6 punkto 3 papunkčio

19.       Techninės specifikacijos 1.6 punkto 3 papunktis nustato, kad daugialapės diafragmos kiekvieno iš centrinių lapelių formuojamo šešėlio plotis izocentro plokštumoje būtų ne didesnis nei 2,5 mm.

20.       Teismas pažymėjo, kad ieškovė ieškinyje įrodinėjo, jog gamintojas Elekta neturi kolimatoriaus, kurio lapelių šešėlio plotis būtų 2,5 mm, tačiau dublike patvirtino, kad tokį kolimatorių gamintojas gali pateikti (dubliko 48 punktas) bei pateikė jo techninius parametrus (dubliko priedas Nr. 7). Teismas sprendė, kad tokia aplinkybė laikytina faktų pripažinimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 187 straipsnis), todėl atsakovėms nekyla pareiga papildomai įrodinėti, kad aptariamas reikalavimas nepagrįstai neriboja tiekėjų konkurencijos.

21.       Teismas pažymėjo, kad ieškovė dublike pateikė argumentus dėl Techninės specifikacijos 1.1., 1.3 punktų neteisėtumo: gamintojo Elektos kolimatorius nepalaiko VMAT metodikos, neatitinka reikalaujamos didžiausios dozės galios parametrų. Nustatęs, kad nurodytų Techninės specifikacijos punktų teisėtumas ieškovės pretenzijoje nebuvo kvestionuojamas, teismas, vadovaudamasis CPK 4233 straipsnio 2 dalimi, sprendė, jog paminėtų Techninės specifikacijos sąlygų teisėtumas nebus vertinamas.

22.       Atsižvelgęs į viešąjį interesą bei Pirkimo mastą, teismas nurodė, kad net ir vertinant Techninės specifikacijos 1.1, 1.3 punktų reikalavimus, trečiojo asmens nurodyta viešai prieinama informacija, publikuota specializuotame ir referuojamame moksliniame leidinyje Physica Medica European Journal of Medical Physics (trečiojo asmens tripliko priedas Nr. 3), paneigia ieškovės teiginius, kad gamintojo Elekta kolimatorius Apex negali būti naudojamas su šio gamintojo įrenginio Versa HD sistema ir nepalaiko VMAT metodikos.

Dėl Techninės specifikacijos 4.3 punkto

23.       Techninės specifikacijos 4.3 punktas nustato reikalavimą sudaryti galimybę visiškai nuotoliniu būdu valdyti kilovoltinę vaizdų verifikavimo sistemą iš pultinės.

24.       Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, atmetė ieškovės argumentus, kad verifikavimas, naudojant kilovoltinę vaizdinimo sistemą, dažnai atliekamas gydymo metu ir tai yra tik gamintojo Varian naudojama metodika. Nurodė, kad tokia pat metodika pateikiama gamintojo Elekta medžiagoje (CPK 12, 178 straipsniai) (perkančiosios organizacijos atsiliepimo priedas Nr. 4, 8-9 psl.). Pažymėjo, kad pati ieškovė dubliko 54 punkte patvirtino, jog jos nurodomo gamintojo Elekta įrenginys atitinka šį reikalavimą.

Dėl Techninės specifikacijos 9 punkto reikalavimo

25.       Techninės specifikacijos 9 punktas nustato reikalavimą dėl tiekėjo siūlomo linijinio greitintuvo integracijos į Klaipėdos universitetinės ligoninės spindulinės terapijos skyriuje turimą gydymo planavimo, verifikavimo (Eclipse) ir informacinę radioterapijos sistemą (Aria), neapribojant Techninės specifikacijos 1.1 punkte nurodytų funkcinių galimybių.

26.       Teismas nurodė, kad perkančioji organizacija dėl šio Techninės specifikacijos punkto paaiškino, jog naujai perkamos įrangos veikimui yra būtina gydymo planavimo, verifikavimo ir informacinė radioterapijos sistema. Perkančioji organizacija šias sistemas jau yra įsigijusi, jomis naudojasi ir nemato nei klinikinio, nei ekonominio poreikio jų atsisakyti.

27.       Ieškovės teigimu, aptariama Techninės specifikacijos sąlyga riboja konkurenciją, nes integracija galima tik naudojant gamintojo Varian programinę įrangą ir atitinkamas šio gamintojo licencijas, todėl kiti gamintojai neturės galimybių pasiūlyti tokios integracijos, arba ji būtų per daug komplikuota ir brangi.

28.       Teismas nurodė, kad atsikirsdama į nurodytą ieškovės argumentą perkančioji organizacija pateikė ne vieną pavyzdį, paneigiantį tokias ieškovės prielaidas. Be to, gamintojo Varian įrenginių aprašyme yra detalizuota galimybė integruoti į juos ir Elekta greitintuvus (perkančiosios organizacijos atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 7). Teismas nesutiko su ieškove, kad kitų gamintojų pasiūlyto įrenginio integravimas būtų pernelyg komplikuotas ir brangus. Nurodė, kad iš perkančiosios organizacijos pateiktų pavyzdžių matyti, jog gamintojas Varian parduoda licencijas kitų gamintojų greitintuvų integracijai. Pažymėjo, kad ieškovės pateiktame gamintojo Elekta rašte nėra nurodyta, jog Techninės specifikacijos 9 punktas yra neteisėtas, nėra užsimenama, kad integracija negalima.

Dėl Techninės specifikacijos 10 punkto

29.       Techninės specifikacijos 10 punktas nustato reikalavimą dėl siūlomo greitintuvo spindulio pluošto charakteristikų visiško suderinamumo su įstaigoje turimo linijinio greitintuvo (Varian Unique) charakteristikomis, leidžiant gydyti ligonius visais turimais aukštos energijos įrenginiais, be papildomo procedūros perplanavimo. 

30.       Teismas nurodė, kad, ieškovės teigimu, techniškai ir fiziškai neįmanoma atlikti dviejų skirtingų kolimatorių su dviem skirtingais lapelių ir laukų dydžiais spindulių suderinimo be perplanavimo. Šis reikalavimas susijęs su Klaipėdos universitetinės ligoninės pasenusios Varian įrangos naudojimu, kuris eliminuoja bet kokio kito gamintojo įrangos pasiūlymą Pirkimui ir yra visiškai neracionalus.

31.       Teismas sprendė, kad, vertinant aptariamo reikalavimo teisėtumą, itin svarbu atsižvelgti į perkančiosios organizacijos poreikį nustatyti tokį reikalavimą. Nurodė, kad perkančiosios organizacijos aiškinimu toks reikalavimas užtikrintų, jog pacientai gautų suplanuotą gydymą net ir įrangos gedimo atveju. Jei spindulio pluošto charakteristikos bus tarpusavyje suderintos, techniškai bus galimybė realizuoti suplanuotą gydymą. Tokiu atveju naujo gydymo plano, kuris paprastai sudaromas per vieną ar dvi dienas, daryti nereikės. Esamas planas optimizuojamas pagal naujojo linijinio greitintuvo technines galimybes. Tokia optimizacija įprastai trunka 5-10 minučių. Linijinio greitintuvo spindulio pluošto galutinis kalibravimas ir derinimas atliekamas sumontavus įrangą, todėl atitinkamą spinduliuotės kokybę užtikrinantys įrenginiai gali būti suderinti vienodai.

32.       Teismas nurodė, kad ieškovė klysta, interpretuodama gydymo planavimo procesą. Nurodė, kad perkančioji organizacija paaiškino, jog tuo atveju, kai linijinio greitintuvo spinduliuotės energija ir jos pagrindinės charakteristikos sutampa ir įsigyjamas linijinis greitintuvas techniškai gali įgyvendinti bet kurį jau turimai įrangai paruoštą ir patvirtintą gydymo planą, tuomet nereikia kurti naujo gydymo plano, jį tereikia adaptuoti (konvertuoti) pagal naujojo įrenginio galimybes. Naujas planas gali būti greitai sudaromas, remiantis originalaus patvirtinto plano DHV parametrais, taip taupomas laikas ir pacientai nepraleidžia gydymo. Gydymo plano adaptavimo procesas trunka keletą minučių, kai tuo tarpu naujo gydymo plano paruošimas gali užtrukti vieną ar dvi dienas.

33.       Teismas pažymėjo, kad perkančioji organizacija gali nustatyti specifinius reikalavimus, kai tai susiję su specialiais poreikiais, viešuoju interesu. Be to, teismų praktikoje perkančiosios organizacijos nustatyti aukšti arba specifiniai reikalavimai yra pateisinami, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas. Teismas sutiko su trečiojo asmens pozicija, kad ginčo Pirkimo objekto specifika bei pacientų poreikiai sudaro pagrindą užtikrinti nenutrūkstamą gydymą ir nepateisina situacijos, kai sugedus vienam greitintuvui, asmuo turi perplanuoti gydymą, vėl laukti eilėje prie kito greitintuvo, tokiu būdu ilgesniam periodui nutraukiant gydymo procesą. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad Techninės specifikacijos 10 punkto reikalavimas yra proporcingas ir teisėtas.

34.       Teismas pažymėjo, kad ieškovė nepagrįstai sutapatina perplanavimą ir plano optimizavimą. Nurodė, kad perplanavimu laikomi tokie veiksmai, kai reikia visiškai iš naujo atlikti plano parengimą ir tai užtrunka 1-2 dienas, tuo tarpu plano konvertavimas (optimizavimas) trunka tik 5-10 min.

Dėl kitų argumentų

35.       Ginčo Techninės specifikacijos reikalavimų neteisėtumą ieškovė argumentavo ir perkančiosios organizacijos atstovės A. P. suinteresuotumu, kad Pirkimą laimėtų trečiasis asmuo, kuris finansiškai rėmė A. P. atstovaujamą Lietuvos spindulinės terapijos sąjungą (toliau – ir Sąjunga). Tuo tarpu nurodyta perkančiosios organizacijos darbuotoja vienintelė turi specialių žinių Pirkimo objekto srityje ir vienintelė rengė Techninę specifikaciją.

36.       Pasisakydamas dėl nurodytų argumentų teismas pažymėjo, kad šios aplinkybės nebuvo nurodytos ikiteisminio ginčo nagrinėjimo stadijoje, todėl ieškovė jomis negali remtis. Nepaisant to, vertindamas susiklosčiusią situaciją teismas nustatė, kad trečiasis asmuo nuo 2016 m. neteikia paramos Sąjungai, o perkančiosios organizacijos specialistė tik 2018 m. gruodžio 14 d. pradėjo eiti Sąjungos prezidentės pareigas. Be to, pažymėjo, kad ieškovė neįrodė, jog trečiojo asmens finansinę paramą Sąjunga gavo (CPK 12, 178 straipsniai). Teismas nustatė ir tai, kad paminėta perkančiosios organizacijos specialistė iki Pirkimo procedūrų pradžios deklaravo savo dalyvavimą ligoninės viešųjų pirkimų komisijos darbe. Atsižvelgiant į nurodytą, teismas sprendė ieškovę neįrodžius VPĮ 17 straipsnyje nustatytų principų pažeidimo.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

37.       Ieškovė apeliaciniu skundu prašo: 1) panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti; 2) pripažinti visą bylos medžiagą vieša, leisti ieškovei susipažinti su pirmosios instancijos teismo iš perkančiosios organizacijos išreikalautais visais dokumentais šioje civilinėje byloje ir suteikti ieškovei papildomą terminą paaiškinimams pateikti dėl šios bylos medžiagos iki apeliacinio skundo nagrinėjimo iš esmės posėdžio; 3) kreiptis į Švedijoje registruotą įmonę Elekta Solutions AB elektroninio pašto adresais, prašant rašytinio atsakymo šiais klausimais: ar jos UAB „Baltikameda“ 2019 m. gruodžio 16 d. ir 2020 m. vasario 21 d. pateikti raštai yra tikri, ar gamintojas Elekta gamina bent vieną linijinį greitintuvą, atitinkantį Techninės specifikacijos 1.3, 1.6.3, 4.3, 9 bei 10 punktų reikalavimus; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

37.1.       Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti Pirkimo sąlygas. Teismas, vertindamas pretenzijos pateikimo momentą, nepagrįstai vadovavosi ne CPK normomis, reglamentuojančiomis išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarką ir jos nesilaikymo pasekmes, o asmens teisinio suinteresuotumo ginčyti viešojo pirkimo sąlygas kategorija ir šiuo pagrindu neteisėtai atmetė ieškinį.

37.2.       Ieškovė laikėsi pretenzijos pateikimo termino, nes pretenziją pateikė, nepraėjus 10 dienų nuo perkančiosios organizacijos neigiamo atsakymo į prašymą patikslinti Pirkimo sąlygas. Be to, perkančioji organizacija suteikė ieškovei pagrįstą lūkestį, kad jos teismui paduotas ieškinys bus nagrinėjamas, nes perkančioji organizacija pretenziją priėmė ir išnagrinėjo. Kasacinio teismo praktikoje ši aplinkybė vertinama kaip praleisto termino atnaujinimas.

37.3.       Priešingai, nei sprendė teismas, teisiškai nereikšminga tai, ar pretenzija pateikta po pasiūlymo pateikimo termino pabaigos ar iki nurodyto termino pabaigos, nes bet kuriuo atveju pretenzijos reikalavimų patenkinimas reikštų Pirkimo nutraukimą.

37.4.       Ginčo Pirkimo atveju egzistuoja reali galimybė nutraukti Pirkimą ir jį skelbti pakartotinai, nes perkančioji organizacija Pirkimo objektą numatė įsigyti tik per 2 metų laikotarpį.

37.5.       Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškinio patenkinimo atveju Pirkimas būtų nutrauktas ir naujas pirkimas būtų vykdomas su pakeistomis sąlygomis, todėl ieškovė turėtų pakankamai ilgą laikotarpį reikiamai licencijai gauti. Toks laikotarpis būtų žymiai trumpesnis, nei teismo nurodytas terminas. Tuo labiau kad ieškovė dublike pateikė nuorodą į teismų praktikoje pasitaikiusią situaciją, kuomet licenciją tiekėjas gavo per 2 savaites.

37.6.       Teismas, remdamasis hipotetine prielaida dėl tariamai nesančios galimybės ieškovei gauti licenciją per trumpesnį laikotarpį, apribojo ieškovės konstitucinę teisę kreiptis į teismą, nepripažindamas teisinio suinteresuotumo ginčyti Pirkimo sąlygas.

37.7.       Teisės aktai nenumato ieškovės teisės ginčyti Pirkimo sąlygas ribojimo dėl išankstinio jos kvalifikacijos vertinimo, ieškovei net nepateikus pasiūlymo. Ieškinys pateiktas dėl Techninės specifikacijos reikalavimų panaikinimo, todėl prieš pateikdama ieškinį ieškovė neprivalėjo parengti pasiūlymo, jo pateikti arba atlikti tokias Pirkimo dalyvio pareigas, kaip gauti Radiacinės saugos centro licenciją. Ieškovės kvalifikacija negali būti vertinama a priori (iš anksto), nesant jos pateikto pasiūlymo.

37.8.       Ieškovė turi teisinį suinteresuotumą ginčyti Pirkimo sąlygas, neleidžiančias pateikti gamintojo Elekta įrangos pasiūlymo, nes ieškovė yra nurodyto gamintojo įgaliota dalyvauti Pirkime ir siūlyti jo medicininę įrangą. Teismas neišanalizavo gamintojo Elekta ieškovei išduoto įgaliojimo ir tokiu būdu pažeidė pareigą objektyviai ir visapusiškai įvertinti bylos aplinkybes ir įrodymus. Pakartotinai šią pareigą teismas pažeidė, kai netenkino prašymo kreiptis į gamintoją ir įsitikinti paminėtame įgaliojime išreikštos gamintojo valios tikrumu bei tuo, kad gamintojo Elekta medicininiai įrenginiai neatitinka ginčo Techninės specifikacijos sąlygų.

37.9.       Radiacinės saugos centro licencija yra išduodama konkrečiam įrangos modeliui, nes šis modelis išrašomas licencijoje. Tokio įrangos modelio ieškovės atstovaujamas gamintojas neturi, todėl ieškovė neturi poreikio gauti licenciją konkrečiam įrangos modeliui jį parduoti, sumontuoti ir aptarnauti Lietuvoje.

37.10.       Kasacinio teismo praktika patvirtina, kad tam, jog ieškovė galėtų ginčyti Pirkimo sąlygas, nėra būtina ikisutartiniuose santykiuose iš anksto konkrečiam įrangos modeliui turėti Radiacinės saugos centro išduotą licenciją, toks reikalavimas neišplaukia iš imperatyvių teisės normų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-469-469/2019).

37.11.       Viešųjų Pirkimų Tarnyba (toliau – VPT) byloje pateiktoje išvadoje nenurodė, kad ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti Pirkimo sąlygas.

37.12.       Nepripažindamas ieškovei teisinio suinteresuotumo ginčyti Pirkimo sąlygas teismas rėmėsi trečiojo asmens 2020 m. vasario 26 d. pateiktais rašytiniais paaiškinimais, į kuriuos atsikirsti ieškovė neturėjo galimybės. Ieškovė bendradarbiauja su gamintoju Elekta ir esant būtinybei gali bet kada pasitelkti pastarojo turimus techninius ir žmogiškuosius išteklius Pirkimo sutarties įvykdymui, inter alia (tame tarpe) licencijos gavimo sąlygoms įvykdyti. Atsikertant į trečiojo asmens paaiškinimus, ieškovė kartu su skundu pateikė gamintojo patvirtinimą dėl reikiamų resursų (apmokytų darbuotojų) suteikimo. Šie įrodymai prijungtini prie bylos, nes ieškovė jų negalėjo pateikti iki bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pabaigos.

37.13.       Kasacinis teismas savo praktikoje dėl tiekėjų teisės ginčyti viešojo pirkimo sąlygas nėra suformulavęs tokios teisės aiškinimo taisyklės, kad iki ieškinio dėl techninės specifikacijos reikalavimų pateikimo tiekėjas turėtų atitikti visus pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus. Kasacinis teismas pripažįsta teisinį suinteresuotumą tiekėjui netgi tuo atveju, kai tiekėjas yra teisėtai pašalintas iš pirkimo procedūrų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) 2013 m. liepos 4 d. sprendimas Fastweb, C-100/12).

37.14.       Pažymėtina, kad ieškovė gali atitikti kvalifikacijos reikalavimus nebūtinai pati, bet ir dalyvaudama Pirkime kartu su kitais asmenimis.

37.15.       Ieškovė apie perkančiosios organizacijos darbuotojos sąsajas su trečiuoju asmeniu sužinojo tik po ieškinio pateikimo, todėl pagrįstai šiomis aplinkybėmis motyvavo dubliką, o teismas nepagrįstai sprendė, kad dėl šių aplinkybių ieškovė nesilaikė ikiteisminės ginčo nagrinėjimo stadijos taisyklių. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad aplinkybė, jog ieškovas iš pradžių rėmėsi kitu perkančiosios organizacijos sprendimų neteisėtumo pagrindu, gali būti teisiškai nereikšminga, jeigu naujasis perkančiosios organizacijos sprendimų neteisėtumo pagrindas paaiškėjo vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-415/2016).

37.16.       Pagal VPĮ 21 straipsnio 1 dalį interesų konflikto situacijai nustatyti nebūtina įrodyti tiesioginio asmens suinteresuotumo bei nebūtina įrodyti konkretaus šališkumo fakto, o užtenka įrodyti netiesioginį suinteresuotumą dėl galimo šališkumo ar priklausomumo nuo pirkimo dalyvio. Perkančioji organizacija suklaidino teismą, teigdama, kad darbuotoja laiku ir tinkamai deklaravo savo privačius interesus. Perkančiosios organizacijos pateiktas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – VTEK) 2020 m. sausio 15 d. raštas patvirtina, kad darbuotoja tinkamai neužpildė deklaracijos priedo „Ryšiai su juridiniais asmenimis“, nes jame nepažymėjo klasifikatoriaus kodo 470, todėl jos deklaracija nebuvo paviešinta VTEK tinklapyje Pirkimo vykdymo metu.

37.17.       Pagal kasacinio teismo išvadas 2015 m. gegužės 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-309-248/2015, pirkimo vykdytojo ekspertų darbas vienoje darbovietėje su nustatyto pirkimo laimėtojo specialistu yra pakankama priežastis pripažinti pirkimą negaliojančiu dėl interesų konflikto situacijos. Nagrinėjamu atveju perkančiosios organizacijos darbuotojos ryšys su Pirkimo laimėtoju yra dar artimesnis, nes laimėtoju pripažintas Sąjungos rėmėjas. Pagal teismų praktiką privačius interesus deklaruojantys asmenys, priimdami sprendimus, privalo vengti net šališkumo regimybės.

37.18.       Perkančioji organizacija skundžiamo sprendimo priėmimo dieną pateikė į bylą savo darbuotojos A. P. užsakymu pasitelkto specialisto išvadą, kad ginčo Techninės specifikacijos reikalavimus atitinka gamintojo Elekta Versa HD modelis. Ši išvada negali būti pripažinta įrodymu byloje, nes buvo pateikta paskutinę dieną prieš teismo sprendimo priėmimą, ir ieškovei buvo užkirsta galimybė pateikti nuomonę ir atsikirtimus dėl šios išvados.

37.19.       Techninės specifikacijos 1.2 punkte nurodyta, kad fotonų spindulio energijos diapazonas turi būti matuojamas pagal BJR11 metodiką. Pabrėžtina, kad linijinių greitintuvų sertifikavimą ir jų patekimą į rinką reglamentuoja Tarptautinės Elektrotechnikos Komisijos standartas IEC (toliau – IEC standartas). Būtent šiuo dokumentu vadovaujasi gamintojai, kai reikia techninėse specifikacijose nurodyti pateiktų parametrų matavimo būdus. Visuotinai pripažintais tarptautiniais standartais santykis tarp energijos pavadinimo, pavyzdžiui, 6 MV arba 10 MV ir jos parametrų nėra niekaip reglamentuojamas. Nemanytina, kad BJR11 metodika, kuri yra viena iš egzistuojančių metodikų, apibrėžiančių energijos pavadinimą, ir kuri yra nurodyta tik vieno iš gamintojų (konkrečiai Varian) techninėje dokumentacijoje, galėtų būti parinkta kriterijumi viešajame pirkime. Gamintojas Elekta neturi oficialių dokumentų dėl nominalios spinduliuotės energijos pagal BJR11 metodiką, ši metodika taip pat nėra nurodyta Versa HD linijinio greitintuvo techninėje dokumentacijoje.

37.20.       Perkančioji organizacija Techninės specifikacijos 1.2 punkte nurodė konkrečią metodiką BJR11 be žodžių „arba lygiavertis“, todėl pažeidė VPĮ 37 straipsnio 5 dalį.

37.21.       Reikalavimas, kad kiekvieno iš centrinių lapelių formuojamo šešėlio plotis izocentro plokštumoje būtų ne didesnis nei 2,5 mm, riboja galimybę dalyvauti Pirkime kitiems gamintojams, kurie tokią funkciją įgyvendina kitaip. Gamintojo Elekta įrenginys Versa HD turi du tipus integruotų kolimatorių su lapelių pločiu 5 mm ir 10 mm. Aparatas Versa HD turi kolimatorių Agility, bet jo lapelių plotis 5 mm. Gamintojas turi ir kitą kolimatorių Apex, tačiau šio įrenginio naudojimas yra apribotas. Be to, nurodytas įrenginys nepalaiko VMAT metodikos, kuri reikalaujama pagal Techninės specifikacijos 1.1 punktą.

37.22.       Gamintojo Elekta linijiniai greitintuvai neatitinka Techninės specifikacijos 4.3 punkto reikalavimų, nes rentgeno vamzdelio reikiamos padėties nustatymas vykdomas tik rankiniu rėžimu procedūriniame kabinete ir negali būti atliekamas iš pultinės aparato konsolėje.

37.23.       Gamintojas Elekta 2020 m. vasario 18 d. rašte patvirtino, kad integravus Elekta greitintuvą į perkančiosios organizacijos turimas sistemas Eclipse ir Aria, ligoninė turės eilę funkcinių apribojimų. Perkančioji organizacija, Techninėje specifikacijoje nurodydama gamintojo Varian naudojamus prekinius ženklus Eclipse ir Aria, nenurodė galimybės naudoti lygiaverčių sistemų. VPĮ 37 straipsnio 5 dalis draudžia techninėje specifikacijoje nurodyti konkretų modelį, tiekimo šaltinį, procesą, būdingą konkretaus tiekėjo teikiamoms prekėms ar paslaugoms. VPĮ 37 straipsnio 4 dalis imperatyviai draudžia pirkimo sąlygose nurodyti konkrečius prekės ženklus be žodžių „arba lygiavertis”.

37.24.       Bet kuris nepriklausomas ekspertas gali patvirtinti, kad techniškai neįmanoma apsiriboti tik plano optimizavimu (kuris taip pat laikytinas perplanavimu), kai pacientas pereina ant kito aparato su kitais laukų dydžiais, kaip tai reikalaujama pagal Techninės specifikacijos 10 punktą. Šis reikalavimas, esant skirtingiems seno ir naujo aparato kolimatoriams, neturi prasmės ir įtrauktas į Techninę specifikaciją, tik siekiant diskriminuoti kitus gamintojus. Gamintojas Elekta 2020 m. vasario 18 d. bei 2020 m. kovo 9 d. raštais patvirtino nurodytas aplinkybes.

37.25.       Teismas, patenkinęs ieškovės prašymą ir išreikalavęs iš perkančiosios organizacijos Pirkimo komisijos posėdžių protokolus ir tiekėjų pasiūlymus, nepagrįstai šią informaciją pripažino konfidencialia. Teismas nesilaikė kasacinio teismo praktikos, kad informacijos įslaptinimas viešųjų pirkimų procedūroje yra išimtis iš bendros taisyklės, kad tiekėjų techniniai pasiūlymai, kuriuose tiekėjai turi pagrįsti savo pasiūlymų atitiktį techninės specifikacijos reikalavimams, iš esmės negali būti nevieša (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-690/2017 82, 83 punktai; 2018 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2018 68 punktas).

37.26.       VPT viešai paskelbtuose išaiškinimuose perkančiosioms organizacijoms nurodo, kad pasiūlyme ir sutartyje nurodytos kainos ir įkainiai, tiekėjo siūlomų prekių gamintojai, pavadinimai, siūlomų prekių techninės specifikacijos bei jų atitiktį įrodantys dokumentai – nėra konfidenciali informacija. Pirmosios instancijos teismas nesilaikė pirmiau nurodytos kasacinio teismo praktikos ir VPT išaiškinimų, kadangi a priori, detaliai nevertinant tiekėjo pasiūlymo turinio, pripažino visą trečiojo asmens pasiūlymą konfidencialiu. Tokiu būdu teismas apribojo ieškovės teisę veiksmingai ginti savo pažeistas teises, susipažinti su nurodyta medžiaga ir dėl jos pateikti savo paaiškinimus.

37.27.       Viešųjų pirkimų bylos medžiagos viešumas turi viešąjį interesą, kaip informacija, atskleidžianti viešųjų pirkimų pažeidimus ir tiekėjų konkurencijos suvaržymus. Visuomenė turi turėti galimybę susipažinti su bylos medžiaga, patikrinti duomenis, kuriais remiantis buvo išnagrinėta byla bei patikrinti teismo sprendimo pagrįstumą.

37.28.       Teismas, priteisdamas trečiajam asmeniui atstovavimo išlaidas, nesilaikė Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Priteistos išlaidos daugiau nei dvigubai viršijo Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius už trečiojo asmens atstovo parengtus 4 procesinius dokumentus.

38.       Trečiasis asmuo atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

38.1.       Ieškovė pavėluotai ginčijo Pirkimo sąlygas, ką teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas. Tiekėjas viešojo pirkimo ginčų nagrinėjimo procedūrose turi elgtis apdairiai ir paisyti VPĮ nustatytų terminų. Ieškovė, manipuliuodama VPĮ 36 straipsnyje nustatyta teise kreiptis dėl paaiškinimų ir patikslinimų, siekė nukelti (atnaujinti) pretenzijos pateikimo terminą, kurį jau buvo praleidusi.

38.2.       Teismų praktikoje pažymėta, kad teisinio suinteresuotumo pripažinimo išimtimi laikytinos tiekėją diskriminuojančių pirkimo sąlygų pavėluoto ginčijimo situacijos, kai šis galbūt pažeistus interesus gina ne iš karto išviešinus jo teises pažeidžiančias pirkimo nuostatas, bet vėlesnėje pirkimo stadijoje (ESTT 2004 m. vasario 12 d. sprendimas Grossmann Airi Service, C-230/02, Rink. 2004, p. I-1892; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019).

38.3.       Ieškovė net nepateikė pasiūlymo Pirkime, nors perkančioji organizacija Pirkimo sąlygų paaiškinimuose nuolat laikėsi pozicijos, kad gamintojo Elekta, kurį atstovauja ieškovė, įrenginys jai yra priimtinas.

38.4.       Vilniaus apygardos teismas analogiškoje civilinėje byloje Nr. e2-764-432/2020 2020 m. sausio 13 d. sprendimu nustatė, kad teisę ginčyti viešąjį pirkimą turi tie tiekėjai, kurie potencialiai ir (ar) realiai gali patenkinti perkančiosios organizacijos poreikį dėl atitinkamo pirkimo objekto ir viešojo pirkimo procedūrų apskundimo procese gali įrodyti teisinį suinteresuotumą dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo; pirkime nedalyvavęs ūkio subjektas turi įrodyti, kad jis turėjo galimybę patenkinti perkančiosios organizacijos poreikį dėl pirkimo objekto.

38.5.       Pirkimo sutarties trukmė neturi jokios įtakos ginčui dėl Techninės specifikacijos reikalavimų ir nepaneigia fakto, kad ieškovė du kartus pavėlavo ginti savo tariamai pažeistas teises ir neturi teisinio suinteresuotumo.

38.6.       Ieškovė gina ne savo, o kitų subjektų tariamai pažeistas teises, nors viešojo intereso gynimas nepriskirtinas tiekėjams. Pati ieškovė viso proceso metu nurodo, kad gina ne savo asmeninius, o kitų subjektų interesus: ieškovė pripažino, kad ketino pasitelkti subrangovus, netgi gamintoją Elekta ir jo darbuotojus tam, kad atitiktų kvalifikacijos reikalavimą dėl teisės verstis veikla.

38.7.       Ieškovė neturi suinteresuotumo sudaryti Pirkimo sutartį, nes ji ne dėl Techninės specifikacijos reikalavimų, o dėl kvalifikacijos reikalavimų, kurie ieškovės nėra ginčijami, nebūtų pripažinta Pirkimo laimėtoja. Ieškovės teiginiai, kad jai nebūtinas kandidato ar dalyvio statusas, nebūtina įgyti licencijos, yra paneigiami naujausioje teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019; 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-328-248/2019).

38.8.       Ieškovės teiginiai, kad naujam pirkimui ji įgis licenciją, yra nesusiję su nagrinėjama byla, nes ieškovės suinteresuotumas yra vertinamas ginčo Pirkimo, o ne būsimų pirkimų atžvilgiu. Visi ieškovės teiginiai dėl vėlesnio licencijos įgijimo patvirtina, kad ieškovės ginčo tikslas yra ne įrodyti tariamą Pirkimo sąlygų neteisėtumą, bet užvilkinti Pirkimo procedūras tam, kad ji spėtų įgyti reikiamą kvalifikaciją.

38.9.       Trečiojo asmens 2020 m. vasario 26 d. ir perkančiosios organizacijos 2020 m. vasario 28 d. pateikti rašytiniai paaiškinimai neapribojo ieškovės teisės gintis. Nurodyti dokumentai buvo pateikti, atsikertant į pačios ieškovės 2020 m. vasario 25 d. teismui pateiktus rašytinius paaiškinimus.

38.10.       VPT nenagrinėjo ieškovės teisinio suinteresuotumo klausimo ir pasisakė tik dėl Techninės specifikacijos reikalavimų.

38.11.       Nesutiktina su ieškovės argumentais, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019 ir 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-328-248/2019 negali būti laikomos precedentais nagrinėjamos bylos atžvilgiu. Nurodytų ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės yra labai panašios, tuo tarpu kasacinis teismas yra nurodęs, kad universali (bendroji) teisės aiškinimo taisyklė, suformuota kasacinio teismo, yra taikytina ne tik analogiškose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019).

38.12.       Dublike pateikdama argumentus dėl tarp perkančiosios organizacijos darbuotojos ir trečiojo asmens susiklosčiusios interesų konflikto situacijos ieškovė iš esmės pakeitė ieškinio pagrindą ir tokiu būdu pažeidė CPK 141 straipsnį.

38.13.       Ieškovė dėl perkančiosios organizacijos darbuotojos nuolat keičia savo poziciją: dublike nurodė, kad specialistė iš viso neturėjo pateikusi deklaracijos, skunde jau ginčija formalų deklaracijos trūkumą ir tai, kad dėl jo specialistė tariamai negalėjo eiti savo pareigų. Vien tik formalus privačių interesų deklaracijos trūkumas, kuris buvo operatyviai ištaisytas, nereiškia, kad teisėtai vykdomos Pirkimo procedūros turi būti nutrauktos.

38.14.       Nesutiktina su ieškovės argumentais, kad Techninės specifikacijos 1.2 punkte turi būti nuoroda į IEC standartą, kuris nesuteikia jokios informacijos dėl taikomos matavimo metodikos ir reikalaujamų dydžių.

38.15.       Perkančioji organizacija pateikė mokslinius straipsnius, kurie įrodė Techninės specifikacijos 1.6 punkto reikalavimo naudingumą vykdant procedūras. Teismų praktikoje įtvirtina, kad perkančiosios organizacijos nustatyti aukšti arba specifiniai reikalavimai pateisinami, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindas.

38.16.       Techninės specifikacijos 1.6 punkte pateiktus reikalavimus visiškai atitinka Apex tipo kolimatorius su 2,5 mm pločio lapeliais. Nurodytame Techninės specifikacijos punkte nėra jokios nuorodos, kad jo reikalavimus turi atitikti visi komplektuojami kolimatoriai ir šis punktas niekaip neriboja galimybės užtikrinti visišką atitikimą jo reikalavimams, komplektuojant Versa HD lijininį greitintuvą kartu su Apex ir Agility kolimatoriais. Trečiasis asmuo pateikė į bylą duomenis, kurie paneigia ieškovės teiginius, jog Apex kolimatorius negali būti naudojamas su Versa HD sistema ir nepalaiko VMAT metodikos.

38.17.       Kaip teisingai nustatė teismas skundžiamo sprendimo 56 punkte, gamintojo Elekta greitintuvai turi galimybę visiškai nuotoliniu būdu valdyti kilovoltinę vaizdų verifikavimo sistemą iš pultinės (Techninės specifikacijos 4.3 punktas).

38.18.       Bylos duomenys patvirtina, kad gamintojo Elekta įrenginiai gali būti integruojami į gamintojo Varian sistemas. Ieškovė tik 2020 m. vasario 18 d. Elekta raštu nurodė, kad integravus Elekta greitintuvą į perkančiosios organizacijos turimas sistemas, ligoninė turės eilę funkcinių apribojimų, tačiau trečiasis asmuo įvertino pateiktus tariamus apribojimus ir nustatė, kad paminėtame gamintojo rašte nurodyti visai kiti apribojimai, nei nustatyti Techninės specifikacijos 9 punkte. 2020 m. kovo 9 d. rašte gamintojas nurodo, kad suderinamumas negalimas dėl to, kad Eclipse ir Aria (Varian sistemos) nesuderinamos su konusiniais kolimatoriais, tačiau nei Techninės specifikacijos reikalavimuose, nei kituose Pirkimo dokumentuose nėra keliamas toks suderinamumo reikalavimas.

38.19.       Ginčydama Techninės specifikacijos 10 punktą, ieškovė manipuliuoja terminais ir sąvokomis, pateikia vienas kitam prieštaraujančius teiginius: vienoje dalyje laikosi pozicijos, kad nėra skirtumų tarp optimizavimo ir perplanavimo, tačiau kitoje dalyje teigia, kad tik optimizavimo nepakanka jokiu atveju. Ieškovė taip pat visiškai nevertino perkančiosios organizacijos pateiktų argumentų ir pasiūlymų dėl optimizavimo programų. Iš pateiktos medžiagos akivaizdu, kad rinkoje yra programinė įranga, kurią galima transformuoti bet kokiam įrenginiui, t. y. ir Varian Unique įrenginiui paruoštą planą į planą bet kokiam kitam įrenginiui.

38.20.       Ieškovė kartu su skundu pateikė naujus įrodymus (gamintojo darbuotojų sertifikatus, gamintojo Elekta raštą), kurie bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo pateikti. Ieškovė skunde ne tik neprašo prijungti nurodytus duomenis prie bylos, bet ir nepagrindžia, kokios objektyvios aplinkybės lėmė, kad šių dokumentų ieškovė negalėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

38.21.       Ieškovės teiginiai dėl perkančiosios organizacijos pateiktos specialisto išvados yra nepagrįsti. Pagal CPK 42 straipsnį šalys gali pateikti rašytinius paaiškinimus iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, specialisto išvada teismo sprendime nebuvo vertinama kaip aukštesnės įrodomosios galios dokumentas.

38.22.       Ieškovė nepagrįstai siekia teismui perkelti įrodymų rinkimo pareigą, nors pati tokios pareigos tinkamai neįgyvendina. Byloje ieškovė jau yra pateikusi bent tris gamintojo Elekta raštus, kuriuose pateikiama pastarojo pozicija, todėl papildomo rašto gavimas neturi jokios reikšmės.

38.23.       Ieškovės reikalavimas dėl susipažinimo su Pirkimo procedūrų dokumentais yra nepagrįstas ir neturi būti tenkinamas. Ieškovė neskundė pirmosios instancijos teismo nutarties dėl dalies bylos medžiagos pripažinimo konfidencialia. Ginčo šioje byloje dalykas yra Pirkimo sąlygų teisėtumas. Byloje nėra keliamas klausimas dėl trečiojo asmens pasiūlymo atitikimo Pirkimo sąlygų reikalavimams, todėl perkančiosios organizacijos priimti sprendimai ir tiekėjų pasiūlymai nėra ginčo dalykas ir nepatvirtina jokių ieškovės argumentų. Vadovaujantis VPĮ 58 straipsniu, ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo susipažinti su trečiojo asmens pasiūlymu. Trečiojo asmens pasiūlymas neturi būti atskleistas ieškovei dėl informacijos konfidencialumo ir pastangų užtikrinti ieškovės ir trečiojo asmens sąžiningą konkurenciją. Trečiojo asmens pasiūlymo dalis, ypač susijusi su techniniais aprašymais, laikytina trečiojo asmens komercine paslaptimi.

38.24.       Teismas tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Byla sudėtinga, pareikalavusi didelių laiko sąnaudų proceso šalių teikiamos medžiagos analizei, teikiant atsikirtimus, renkant įrodymus. Be to, byloje buvo būtina nagrinėti ir vertinti informaciją užsienio kalba, nagrinėti specifinius medicininius terminus bei procedūras, todėl Rekomendacijose nustatyti dydžiai gali būti padidinti. Be to, ESTT nurodo, kad negalima pateisinti teisės normų, kuriose nustatyti fiksuoti tarifai yra gerokai mažesni už vidutinius toje valstybėje narėje faktiškai taikomus advokato paslaugų tarifus. ESTT taip pat konstatavo, kad turi būti užtikrinama, jog bylą pralaimėjusi šalis padengtų bent pakankamai didelę ir tinkamą laimėjusios šalies faktiškai patirtų pagrįstų išlaidų dalį (ESTT 2016 m. liepos 28 d. sprendimas byloje Nr. C-57/15).

39.       Atsakovė VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

39.1.       Atkreiptinas dėmesys į paradoksalią situaciją šioje byloje – perkančioji organizacija, parengusi Techninę specifikaciją, kuri vienintelė turi teisę spręsti, ar Pirkimo dalyvių pasiūlymai atitinka specifikacijos reikalavimus, teigia ir įrodinėja, kad ieškovės galimai siūlomas gamintojo Elekta įrenginys Versa HD atitinka specifikacijos reikalavimus, tuo tarpu pats tiekėjas, kuris prekiauja šia įranga, teigia, kad nurodytas įrenginys neatitinka tokių reikalavimų.

39.2.       Teismas pagrįstai pasirėmė perkančiosios organizacijos argumentu, kad ieškovė pretenzijoje visiškai nebuvo pasisakiusi dėl perkančiosios organizacijos paskirtų specialistų tiek Techninės specifikacijos rengimui, tiek tiekėjų pasiūlymų vertinimui. Dėl šios priežasties teisingai buvo nuspręsta, kad ieškovė nesilaikė ikiteisminės stadijos, dėl to negalėjo dublike kelti naujų pagrindų, o teismas negalėjo jų vertinti.

39.3.       Teismas pagrįstai pasirėmė specialisto išvada ir nustatė, kad Pirkimo sąlygos nėra diskriminacinės, ribojančios konkurenciją, neskaidrios ir (ar) kitaip pažeidžiančios įstatymus.

39.4.       Ieškovės prašymas pripažinti visą bylos medžiagą vieša yra visiškai nepagrįstas ir negali būti tenkinamas. Ieškovė turėjo teisę skųsti teismo nutartį, kuria dalis bylos medžiagos buvo pripažinta nevieša, tačiau šia savo teise nepasinaudojo. Apeliacinėje instancijoje šis klausimas negali būti nagrinėjimas.

39.5.       Apeliaciniame skunde pateikiami nauji prašymai negali būti tenkinami. Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.

40.       Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Nurodo sutinkanti su visais perkančiosios organizacijos atsiliepime į skundą išdėstytais argumentais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

41.       CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

42.       Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, jų nenurodė ir apeliantė, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas paduoto apeliacinio skundo ribose (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacijos ribų

43.       Byloje nustatyta, kad atsakovė Klaipėdos universitetinė ligoninė 2019 m. spalio 19 d. paskelbė atviro konkurso, kuriuo siekė įsigyti medicininę įrangą – linijinį greitintuvą, sąlygas. Ieškovė 2019 m. lapkričio 15 d. pateikė perkančiajai organizacijai prašymą pakeisti Pirkimo Techninės specifikacijos 1.2, 1.6.3, 4.3, 9, 10 punktų sąlygas. Perkančioji organizacija 2019 m. lapkričio 21 d. atsakymu ieškovės prašymo netenkino. 2019 m. lapkričio 29 d. pretenzija ieškovė pakartotinai pareikalavo pakeisti pirmiau nurodytas Techninės specifikacijos sąlygas, tačiau 2019 m. gruodžio 6 d. sprendimu perkančioji organizacija, išnagrinėjusi pretenziją, jos netenkino. Ieškovė inicijavo nurodyto perkančiosios organizacijos sprendimo peržiūros procedūrą. Motyvuodama tuo, kad ginčijamos Techninės specifikacijos sąlygos yra pritaikytos konkretaus gamintojo įrenginiui, todėl neužtikrina sąžiningos konkurencijos bei diskriminuoja tiekėjus, ieškovė teismo prašė jas panaikinti ir Pirkimą nutraukti.

44.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad ieškovė, praleidusi VPĮ nustatytus terminus ginčyti Pirkimo sąlygas ir neatitikdama Pirkimo sąlygose tiekėjams nustatyto kvalifikacijos reikalavimo turėti Radiacinės saugos centro išduotą licenciją vykdyti veiklą su jonizuojančios spinduliuotės šaltiniais (Pirkimo sąlygų 3.11.2 punktas), neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti Techninės specifikacijos sąlygas. Nepaisant to, teismas, motyvuodamas siekiu užtikrinti viešąjį interesą dėl Pirkimo objekto, įvertino ieškovės ginčijamas Techninės specifikacijos sąlygas ir pripažino jas teisėtomis.

45.       Nesutikimą su skundžiamu teismo sprendimu ieškovė skunde grindžia netinkamu ginčui aktualių teisės aktų, kasacinio teismo praktikos taikymu, įrodymų vertinimu, visapusiško bylos išnagrinėjimo pareigos pažeidimu.

Dėl skunde pareikštų procesinių prašymų ir rašytinių paaiškinimų priėmimo

46.       Ieškovė kartu su skundu pateikė naujus įrodymus – gamintojo Elekta 2020 m. kovo 9 d. bei 13 d. raštus ir su šių raštų pasirašymu susijusius dokumentus. Nurodo, kad šių dokumentų apeliacinėje instancijoje pateikimą sąlygojo perkančiosios organizacijos 2020 m. vasario 28 d. su rašytiniais paaiškinimais pateikta specialisto išvada, skundžiamo sprendimo išvada dėl jos teisinio suinteresuotumo stokos ginčyti Techninės specifikacijos sąlygas. Pažymi, kad neturėjo galimybės pasisakyti dėl skundžiamo sprendimo priėmimo dieną perkančiosios organizacijos pateikto ir teismo priimto įrodymo, todėl prašo prijungti kartu su skundu pateiktus naujus įrodymus.

47.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti, ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

48.       Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad nauju įrodymu – gamintojo Elekta 2020 m. kovo 9 d. raštu,  ieškovė iš esmės siekia atsikirsti į perkančiosios organizacijos skundžiamo sprendimo priėmimo dieną teismui pateiktą ir pastarojo priimtą bei vertintą įrodymą – specialisto išvadą, sudaro CPK 314 straipsnio taikymo pagrindą. Nors atsiliepime į skundą trečiasis asmuo nurodo, kad perkančioji organizacija 2020 m. vasario 28 d. rašytiniais paaiškinimais tik atsikirto į ieškovės 2020 m. vasario 25 d. rašytinius paaiškinimus, tačiau, kaip minėta, perkančioji organizacija be rašytinių paaiškinimų pateikė ir specialisto išvadą, kurioje pasisakoma dėl to, ar ginčo Techninės specifikacijos reikalavimus atitinka daugiau nei vieno gamintojo įrenginys, ar gamintojo Elekta įrenginys gali būti surinktas taip, kad atitiktų ginčo reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme neturėjo procesinės galimybės pasisakyti dėl nurodyto dokumento, pateikti jį galinčius paneigti įrodymus, teisėjų kolegija kartu su skundu pateiktą naują įrodymą – gamintojo Elekta 2020 m. kovo 9 d. raštą,  prijungia prie bylos (CPK 17, 42 straipsniai). Tuo tarpu gamintojo Elekta 2020 m. kovo 13 d. raštą, kuriame tvirtinama apie gamintojo pajėgumų ieškovei suteikimo galimybę ir kuriuo ieškovė įrodinėja savo teisinį suinteresuotumą ginčyti Techninės specifikacijos sąlygas, priimti atsisakoma, nes tokį įrodymą pastaroji galėjo pateikti pirmosios instancijos teisme (CPK 314 straipsnis).

49.       Skunde ieškovė taip pat prašo pripažinti visą bylos medžiagą vieša, leisti jai susipažinti su pirmosios instancijos teismo iš perkančiosios organizacijos išreikalautais dokumentais (Pirkimo komisijos posėdžių protokolais ir tiekėjų pasiūlymais) šioje byloje ir suteikti papildomą terminą paaiškinimams pateikti. Nurodo, kad pirmiau nurodyta informacija buvo reikalinga, nes byloje įrodinėta, kad ginčo Techninės specifikacijos sąlygos pritaikytos konkretaus gamintojo Varian medicininei įrangai ir konkrečiam jos modeliui, kad Pirkime buvo pateiktas tik vienas pasiūlymas su nurodyto gamintojo įranga, tačiau teismas visus paminėtus duomenis pripažino konfidencialia medžiaga, su kuria neleido susipažinti. Pažymi, kad teismas nesilaikė kasacinio teismo išaiškinimų, jog pagal bendrą taisyklę viešojo pirkimo pasiūlymo duomenys turi būti vieši, kad tiekėjų techniniai pasiūlymai, kuriuose tiekėjai turi pagrįsti savo pasiūlymų atitiktį techninės specifikacijos reikalavimams, iš esmės negali būti nevieši (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2018). Teisėjų kolegija atmeta šį ieškovės prašymą kaip nepagrįstą.

50.       Pirma, byloje perkančioji organizacija neginčijo ieškovės nurodytos aplinkybės, kad pasiūlymą Pirkime pateikė tik vienas tiekėjas, kad šis tiekėjas pasiūlė gamintojo Varian įrangą, todėl pripažinti viešais pirmiau nurodytus dokumentus, tam, kad ieškovė galėtų įsitikinti šia aplinkybe, nėra pagrindo.

51.       Antra, trečiojo asmens Pirkimui pasiūlyto įrenginio atitiktis Techninės specifikacijos reikalavimams nėra šio ginčo dalykas, todėl ieškovės cituojami kasacinio teismo išaiškinimai dėl tiekėjų techninių pasiūlymų duomenų viešumo nagrinėjamu atveju nėra aktualūs. Be to, bylos duomenys tvirtina, kad gamintojo Varian siūlomų medicininių įrenginių techninė dokumentacija yra viešai prieinama, todėl ieškovė galėjo ja pasinaudoti (ir pasinaudojo) savo procesinių dokumentų argumentams pagrįsti.

52.       Teisėjų kolegija taip pat netekina ieškovės prašymo kreiptis į gamintoją Elekta, prašant rašytinio atsakymo, ar pastarosios ieškovei 2019 m. gruodžio 16, 21 d. pateikti raštai dėl linijinio greitintuvo neatitikimo ginčo Techninės specifikacijos reikalavimams yra tikri, ar gamintoja gamina bent vieną įrenginį, atitinkantį nurodytus reikalavimus. Pažymėtina, kad kolegija prijungė prie bylos ieškovės kartu su skundu pateiktą naują įrodymą – gamintojo Elekta 2020 m. kovo 9 d. raštą, kuriame pastarasis pasisako dėl jo siūlomų įrenginių atitikties Techninės specifikacijos reikalavimams. Be to, kaip teisingai pastebėjo trečiasis asmuo, ieškovė į bylą pateikė ne vieną gamintojo Elekta raštą, kuriuose pateikiama pastarojo pozicija dėl jo gaminamų įrenginių atitikties Techninės specifikacijos reikalavimams, todėl papildomo rašto pateikimas neturėtų esminės reikšmės šio ginčo išsprendimui.

53.       Ieškovė, perkančioji organizacija ir trečiasis asmuo apeliacinės instancijos teismui pateikė rašytinius paaiškinimus. Kartu su rašytiniais paaiškinimais ieškovė pateikė ir naują įrodymą –Radiacinės saugos centro jai 2020 m. balandžio 8 d. išduotą licenciją vykdyti veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais. Nurodo, kad pateiktas dokumentas paneigia skundžiamame teismo sprendime padarytą prielaidą, jog ieškovė neturi galimybės operatyviai įgyti pasiūlymo dėl ginčo Pirkimo objekto įsigijimo pateikimui reikalingos kvalifikacijos.

54.       CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nustatytam draudimui pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą.

55.       Kolegijos nuomone, pirmiau nurodytų byloje dalyvaujančių asmenų pateikti rašytiniai paaiškinimai iš esmės nekeičia jų apeliacinės instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose (skunde ir atsiliepimuose į skundus) išdėstytų pozicijų: apeliantė pateikia papildomus argumentus bei įrodymą, kuriais siekia patvirtinti savo pirmiau byloje išdėstytus argumentus dėl teisinio suinteresuotumo ginčyti Techninė specifikacijos reikalavimus, perkančioji organizacija ir trečiasis asmuo pateikia atsikirtimus dėl ieškovės pateiktų papildomų argumentų ir licencijos gavimo. Taigi šalių procesinio lygiateisiškumo principas teikiant rašytinius paaiškinimus apeliacinės instancijos teisme buvo užtikrintas, pateikti rašytiniai paaiškinimai ir naujas įrodymas nekeičia apeliaciniu skundu bei atsiliepimais į jį nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų, todėl kolegija šiuos procesinius dokumentus priima ir atsižvelgs į juose išdėstytus argumentus, vertindama skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 42, 314 straipsniai).

Dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo

56.       Vienas iš argumentų, kuriais pirmosios instancijos teismas grindė savo poziciją dėl apeliantės teisinio suinteresuotumo stokos ginčyti Techninės specifikacijos sąlygas – pavėluotas šių sąlygų ginčijimas. Nustatęs, kad apeliantė pretenziją dėl Pirkimo sąlygų pateikė po 32 dienų nuo jų paskelbimo ir pasibaigus pasiūlymų pateikimo terminui, teismas sprendė, kad apeliantė nebuvo suinteresuota sudaryti Pirkimo sutartį, todėl jai nepripažintina teisė ginčyti Pirkimo sąlygas.

57.       Teisėjų kolegija sutinka su apygardos teismo išvada, kad apeliantė nesilaikė VPĮ nustatyto pretenzijos dėl viešojo pirkimo sąlygų ginčijimo pateikimo termino. Kita vertus, nemano, kad ši aplinkybė nagrinėjamu atveju sudaro pagrindą spręsti, jog apeliantė nėra teisiškai suinteresuota ginčo Techninės specifikacijos sąlygų teisėtumu. Nors apeliantė praleido terminą pretenzijai dėl Pirkimo sąlygų pateikti, ir vietoje pretenzijos ji 2019 m. lapkričio 15 d. pateikė perkančiajai organizacijai prašymą, kuriuo reikalavo pakeisti atitinkamas Techninės specifikacijos sąlygas, pažymėtina, kad pastaroji, nepaisant netinkamai įvardinto dokumento, ieškovės reikalavimus išnagrinėjo ir 2019 m. lapkričio 21 d. sprendime netekinti ieškovės prašymo pasisakė dėl jų esmės. Priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, termino inicijuoti pastarojo perkančiosios organizacijos sprendimo peržiūros procedūrą apeliantė nepraleido – pretenziją pateikė per VPĮ 102 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą 10 dienų terminą – 2019 m. lapkričio 29 d. Šią pretenziją, kuria iš esmės buvo ginčijamos Techninės specifikacijos sąlygos, perkančioji organizacija taip pat išnagrinėjo ir nepateikė nei vieno argumento dėl terminų ginčyti Pirkimo sąlygas praleidimo. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pritaria skundo argumentui, kad tokiais savo veiksmais perkančioji organizacija suteikė apeliantei pagrįstą lūkestį, jog jos teismui paduotas ieškinys bus išnagrinėtas iš esmės ir nebus atmestas dėl praleisto pretenzijos ginčyti viešojo pirkimo sąlygas pateikimo termino. Tuo labiau kad kasacinio teismo praktikoje perkančiosios organizacijos veiksmai, kuomet pastaroji priima ir išnagrinėja tiekėjo pretenziją, pateiktą praleidus jos pateikimo terminą, vertintini kaip nurodyto termino atnaujinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2009).

58.       Kolegijos vertinimu, tai, kad 2019 m. lapkričio 29 d. pretenzija buvo pateikta po pasiūlymų pateikimo termino pabaigos taip pat nelemia išvados dėl apeliantės suinteresuotumo stokos. Pirmosios instancijos teismas aptariamą aplinkybę vertino kaip patvirtinančią, kad apeliantė nesiekė sudaryti Pirkimo sutarties, tačiau neatsižvelgė į tai, jog nepriklausomai nuo viešojo pirkimo stadijos, pripažinus viešojo pirkimo sąlygas neteisėtomis, pirkimas paprastai turi būti nutraukiamas. Tokią išvadą patvirtina kasacinio teismo išaiškinimai, kad paskelbto viešojo pirkimo dokumentai negali būti aiškinami ir tikslinami taip, jog keistųsi pagrindinių pirkimo sąlygų esmė; kai perkančiosios organizacijos apibrėžia pirkimo sąlygų turinį (jam suteikia tikslią reikšmę), jos negali vėliau keisti pirkimo dokumentų turinio ar jų aiškinti tai, kad būtų iš esmės pakeistos pirkimo sąlygos, nes tokiu atveju būtų pažeisti skaidrumo ir tiekėjų teisėtų lūkesčių principai; patikslinimais nelaikomi tokie perkančiųjų organizacijų paaiškinimai, kuriais iš esmės keičiamas pirkimo sąlygų turinys, dėl ko keičiasi arba prieš paaiškinimą galėjo būti kitokia tiekėjų ir dalyvių padėtis ir galimybės konkuruoti viešojo pirkimo konkurse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-690/2017).

59.       Vertinant aptariamos teismo išvados pagrįstumą, aktualus ir kasacinio teismo išaiškinimas, kad tiekėjų teisinis suinteresuotumas nebūtinai turi lemti tiesioginius ir konkrečius padarinius jiems palankaus teismo procesinio sprendimo priėmimo atveju. Pakanka nustatyti, kad tiekėjui (ieškovui) sudaromos prielaidos įgyvendinti savo subjektines teises, inter alia, teisę į žalos atlyginimą, teisę dalyvauti naujame viešojo pirkimo konkurse ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019).

60.       Nagrinėjamu atveju apeliantė byloje įrodinėjo, kad dėl ginčijamų Techninės specifikacijos sąlygų negali pateikti pasiūlymo ginčo Pirkime, todėl, perkančiajai organizacijai atsisakius patenkinti jos reikalavimus atitinkamai pakeisti ginčo Techninės specifikacijos punktus, ji ir negalėjo turėti intereso sudaryti Pirkimo sutartį. Tačiau priešingai, nei sprendė pirmosios instancijos teismas, tai nepaneigia jos suinteresuotumo ginčyti Techninės specifikacijos sąlygas, nes apeliantės siekis – dalyvauti naujame viešajame pirkime su atitinkamai pakoreguotomis (pakeistomis) Techninės specifikacijos sąlygomis.

61.       Sprendžiant apeliantės teisinio suinteresuotumo ginčyti Pirkimo sąlygas klausimą, kolegijos vertinimu visiškai neaktuali trečiojo asmens atsiliepime į skundą cituojama kasacinio teismo praktika, kurioje pasisakoma, kad teisinio suinteresuotumo išimtimi laikytinos tiekėją diskriminuojančių pirkimo sąlygų pavėluoto ginčijimo situacijos, kai šis savo galbūt pažeistus interesus ginčija ne iš karto išviešinus jo teises pažeidžiančias pirkimo nuostatas, bet vėlesnėje pirkimo stadijoje.

62.       Trečiojo asmens akcentuojami kasacinio teismo išaiškinimai buvo apibendrinti ir paaiškinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2014, kurioje pasisakyta, kad tiekėjams taikomas ribojimas ginčyti pirkimo sąlygas, o teismui – jas vertinti (išskyrus atvejus, kai konstatuojamas viešojo intereso poreikis), jei pirkimo sąlygų teisėtumas kvestionuojamas bet kurioje vėlesnėje viešojo pirkimo stadijoje, kai perkančioji organizacija priima sprendimą (įvertino tiekėjų kvalifikaciją, patikrino pasiūlymus, išrinko laimėtoją ir pan.), remdamasi šiomis sąlygomis, kurių tiekėjai neginčijo iš karto, kai apie jas sužinojo ar turėjo sužinoti (pavyzdžiui, pirkimo sąlygų viešas paskelbimas); teismai tokiu atveju gali vertinti, ar perkančioji organizacija tinkamai dalyviams pritaikė pirkimo sąlygas, bet ne tai, ar jos (pirkimo sąlygos) yra teisėtos; pirmiau nurodytas ribojimas (tiekėjams ginčyti, o teismams vertinti) taikomas tik tuomet, kai tiekėjas peržiūros procedūroje apskritai nekelia pirkimo sąlygų teisėtumo klausimo, o jų (sąlygų) atitiktį imperatyviosioms teisės normoms kvestionuoja teismo procese. Iš pacituoto akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju susiklosčiusi situacija, kuomet tiekėjas praleido pretenzijos dėl pirkimo sąlygų pateikimo terminą, ir kurį perkančioji organizacija, išnagrinėjusi pretenziją iš esmės, atnaujino, nėra analogiška ar panaši situacijoms, kurioms galėtų būti taikytini aptariami kasacinio teismo išaiškinimai.

63.       Pirmosios instancijos teismas poziciją dėl apeliantės teisinio suinteresuotumo stokos ginčyti Techninės specifikacijos sąlygas argumentavo ir tuo, kad pastaroji iki pasiūlymų Pirkimui pateikimo termino pabaigos neturėjo Radiacinės saugos centro išduotos licencijos vykdyti veiklą su jonizuojančios spinduliuotės šaltiniais, kaip tai nustato Pirkimo sąlygų 3.11.2 punktas, todėl nebūtų galėjusi pateikti pasiūlymo Pirkime. Be to, įvertinęs paminėtos licencijos išdavimo tvarką reglamentuojančius teisės aktus bei tai, kad artimiausia apeliantės atstovaujamo gamintojo organizuojamų mokymų, reikalingų licencijai gauti, data – 2020 m. rugsėjo mėnesis, teismas atmetė apeliantės argumentus dėl nesudėtingo licencijos gavimo ir sprendė, kad ji nespėtų įgyti reikiamos kvalifikacijos net ir paskelbus naują pirkimą dėl linijinio greitintuvo įsigijimo. Teisėjų kolegija tokius skundžiamo sprendimo motyvus pripažįsta nepagrįstais.

64.       Šios nutarties 59 punkte pacituota kasacinio teismo praktika patvirtina, kad sprendžiant asmenų teisinio suinteresuotumo klausimą yra teisiškai reikšmingas jo siekis sudaryti viešojo pirkimo sutartį, įvertinant ir tuos atvejus, kai pripažinus viešojo pirkimo sąlygas neteisėtomis ir nutraukus pirkimą, asmuo galėtų tikėtis, kad iš naujo vykdomos viešojo pirkimo procedūros leis jam konkuruoti su kitais tiekėjais dėl naujos pirkimo sutarties sudarymo. Šie kasacinio teismo išaiškinimai patvirtina, kad vien tai, jog apeliantė iki ginčo Pirkimo pasiūlymų pateikimo termino pabaigos neturėjo reikiamos kvalifikacijos pasiūlymui pateikti, nėra pagrindas spręsti, jog ji neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti Techninės specifikacijos sąlygas.

65.       Kaip minėta, apeliantė viso teisminio proceso metu laikėsi nuoseklios pozicijos – dėl ginčo Techninės specifikacijos sąlygų, kurios pritaikytos gamintojo Varian medicininei įrangai, negali pateikti pasiūlymo Pirkime, nes jos atstovaujamo gamintojo Elekta įrenginiai neatitinka perkančiosios organizacijos nustatytų reikalavimų. Apeliantė ne kartą nurodė siekianti ginčo Pirkimo nutraukimo ir naujo jo vykdymo pagal atitinkamai pakeistas Techninės specifikacijos sąlygas, kurios sudarytų galimybę jai pateikti pasiūlymą. Toks apeliantės siekis, kolegijos nuomone, patvirtina, kad jos kvalifikacijos vertinimas pagal ginčo Pirkime nustatytas sąlygas, nėra teisiškai reikšmingas, sprendžiant jos teisinio suinteresuotumo ginčyti Techninės specifikacijos sąlygas klausimą. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą apeliantės siekį, teisiškai reikšminga būtų nebent tai, jei apeliantė apskirtai negalėtų įgyti viešojo pirkimo sutarties vykdymui reikalingos kvalifikacijos – gauti Radiacinės saugos centro išduotos licencijos vykdyti veiklą su jonizuojančios spinduliuotės šaltiniais (Pirkimo sąlygų 3.11.2 punktas), tačiau teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju neturi pagrindo tokiai išvadai.

66.       Visų pirma, jau vien dėl to, kad kaip teisingai skunde nurodo apeliantė, tiekėjas tam, jog dalyvautų viešajame pirkime, gali pirkimo sąlygose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus atitikti ne tik pats, bet ir pasitelkdamas ūkio subjektus jungtinės veiklos ar subtiekimo pagrindu. Taigi aplinkybė, kad ginčo atveju apeliantė neturėjo paminėtos licencijos, nereiškia, kad ji aptariamo kvalifikacijos reikalavimo negalėtų atitikti pasitelkusi kitus ūkio subjektus. Antra, byloje taip pat nėra duomenų, leidžiančių spręsti, kad apeliantė pati negalėtų įgyti reikiamos kvalifikacijos. Pirmosios instancijos teismas vertino tik terminą, per kurį pastaroji galėtų gauti pirmiau nurodytą licenciją. Kolegijos nuomone, teismo nurodytas terminas (2020 m. ruduo), atsižvelgiant į tai, kad dėl Pirkimo vyksta teisminis ginčas, kad perkančioji organizacija numatė įsigyti linijinį greitintuvą tik per 2 metų laikotarpį, nesudaro pagrindo manyti, jog apeliantė negalėtų įgyti reikiamos kvalifikacijos iki naujo viešojo pirkimo nurodytam medicininiam įrenginiui įsigyti pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Dar daugiau, apeliacinės instancijos teismui apeliantė pateikė jai 2020 m. balandžio 9 d. Radiacinės saugos centro išduotą licenciją vykdyti veiklą su jonizuojančios spinduliuotės šaltiniais. Ši aplinkybė paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad apeliantė negalėtų pakankamai operatyviai gauti nurodyto dokumento.

67.       Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė apeliantės argumentus, kad jai nebūtina ikisutartiniuose santykiuose iš anksto konkrečiam medicininės įrangos modeliui turėti Radiacinės saugos centro išduotos licencijos, nes tokio reikalavimo nenustato imperatyvios įstatymų nuostatos. Šiam argumentui pagrįsti apeliantė rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-469-469/2019 pateiktu išaiškinimu dėl veiklos su jonizuojančios spinduliuotės šaltiniais vertinimo. Nurodytoje byloje kasacinis teismas, išanalizavęs Radiacinės saugos įstatymo nuostatas, konstatavo, kad licencijuojama veikla labiau reiškia faktinį veiklos plačiąja prasme (įrengimą, eksploatavimą, priežiūrą ir pan.) vykdymą, o ne ikisutartinius santykius (ofertos teikimą). Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad paminėtos civilinės bylos faktinės aplinkybės skyrėsi nuo nagrinėjamos. Kita vertus, kasacinis teismas yra nurodęs ne tik tai, kad precedento galią turi ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo priimti analogiškų ar labai panašių faktinių aplinkybių bylose, bet ir tai, jog universali (bendroji) teisės aiškinimo taisyklė, suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, yra taikytina ne tik analogiškose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-469/2018; 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-328/2019). Civilinėje byloje Nr. e3K-3-469-469/2019 pateiktas kasacinio teismo išaiškinimas dėl veiklos su jonizuojančios spinduliuotės šaltiniai vertinimo yra bendro pobūdžio – jame pateiktas teisės, konkrečiai Radiacinės saugos įstatymo 2 straipsnio 56 punkto, aiškinimas. Nagrinėjamos bylos atveju šis išaiškinimas aktualus ir pagrindžia ne tik pirmiau nurodytus apeliantės argumentus, bet ir išvadą, jog apeliantės kvalifikacijos dėl licencijos vykdyti veiklą su jonizuojančios spinduliuotės šaltiniais įgijimo vertinimas nėra reikšmingas, sprendžiant jos teisinio suinteresuotumo ginčyti Techninės specifikacijos sąlygas klausimą.

68.       Pirmiau išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas, ar ieškinyje pareikštais reikalavimais apeliantė siekia apginti savo pažeistą subjektinę teisę ir (ar) interesą, nukrypo nuo šiuo klausimu suformuotos kasacinio teismo praktikos, neįvertino šio klausimo išsprendimui aktualių aplinkybių, dėl ko nepagrįstai konstatavo, jog apeliantė neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti Techninės specifikacijos sąlygas.

69.       Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje aplinkybės dėl ieškovo teisinio suinteresuotumo stokos konstatavimas sudaro savarankišką pagrindą ieškinio atmetimui, taikant CPK 5 straipsnį, nes ieškinys pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, kad jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-719-381/2018, 2020 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-651-553/2020). Nors nagrinėjamu atveju sprendime pažymėta, kad pripažinus ieškovę neturinčia teisinio suinteresuotumo ginčyti Techninės specifikacijos sąlygas, jos ieškinys atmestinas, pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl ieškinio reikalavimų esmės – įvertino ginčo Techninės specifikacijos sąlygų teisėtumą. Tokį savo sprendimą teismas motyvavo siekiu užtikrinti viešąjį interesą dėl Pirkimo objekto. Kolegijos vertinimu, toks argumentams nėra pakankamas netaikyti įstatyme nustatytos procesinės pasekmės, konstatavus ieškovą esant teisiškai nesuinteresuotą ieškinio reikalavimais. Kiekvienas viešasis pirkimas yra susijęs su viešojo intereso užtikrinimu, todėl vien šios aplinkybės, kolegijos nuomone, nepakanka tam, kad teismas, nustatęs pirmiau nurodytą ieškinio atmetimo pagrindą, nagrinėtų ieškinio reikalavimus iš esmės. Priešingas vertinimas reikštų teisinio suinteresuotumo instituto viešųjų pirkimų bylose devalvacijos grėsmę.

Dėl ginčo Techninės specifikacijos reikalavimų

70.       Pripažinusi apeliantės teisinį suinteresuotumą ginčyti Techninės specifikacijos sąlygas, teisėjų kolegija įvertins ir jų teisėtumą, tačiau priešingai nei pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai konstatavęs ieškovės teisinio suinteresuotumo stoką, kolegija šį vertinimą atliks ne ex officio, vadovaudamasi siekiu užtikrinti viešąjį interesą, bet vykdydama pareigą pasisakyti dėl ieškinio reikalavimų (CPK 5 straipsnio 3 dalis).

Dėl Techninės specifikacijos 1.2 punkto

71.       Nurodytas Techninės specifikacijos punktas nustato, kad fotonų spindulio energijos diapazonas matuojant pagal BJR11 metodiką turi būti ne siauresnis kaip nuo 6 MV iki 15 MV. 

72.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apeliantės siūlomo gamintojo Elekta įrenginiui Versa HD taikomos metodikos BJR25 dydžiai yra tapatūs perkančiosios organizacijos nurodytos metodikos BJR11 dydžiams, todėl sprendė, jog apeliantė nepagrindė šio Techninės specifikacijos reikalavimo neteisėtumo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokia apygardos teismo išvada.

73.       Kaip matyti iš skundo argumentų, apeliantė, ginčydama aptariamą Techninės specifikacijos sąlygą, siekia, kad iš jos būtų pašalinta nuoroda į konkrečią BJR11 metodiką, kuri, kaip teigia apeliantė, yra nurodyta tik vieno iš gamintojų – Varian, įrenginio Truebeam STx techninėje dokumentacijoje. Kolegijos vertinimu, toks apeliantės siekis – nepagrįstas.

74.       Visų pirma, metodika BJR11 nėra vienintelė nurodoma gamintojo Varian įrenginio Truebeam STx techninėje dokumentacijoje. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, paminėto įrenginio techninėje dokumentacijoje (perkančiosios organizacijos atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 7) pateikta nuoroda ne tik į BJR11, bet ir į BJR17 metodikas. Be to, šio įrenginio energijų diapazonas yra platesnis, nei nustatyta ginčo Techninės specifikacijos sąlygoje, t. y. nuo 4 MV iki 20 MV. Apeliantė skunde šių teismo nustatytų aplinkybių neginčija.

75.       Antra, perkančioji organizacija 2019 m. lapkričio 21 d. atsakyme į apeliantės paklausimą paaiškino, kad nagrinėjamu atveju jai yra aktualu ne metodika, o tai, kad nesiskirtų Techninės specifikacijos 1.2 punkte nustatytos fotonų spinduliuotės energijos vertės, kad egzistuoja ne viena šių verčių perskaičiavimo lentelė, susiejanti vienas metodikas su kitomis. Šių aplinkybių apeliantė skunde taip pat neginčijo. Nors skunde apeliuojama į tai, kad gamintojo Elekta įrenginio Versa HD techninėje dokumentacijoje nurodoma metodika BJR25, o ne BJR11, kaip minėta, vertinant tiekėjos pasiūlyto įrenginio atitiktį ginčo Techninės specifikacijos reikalavimui, aktualu fotonų spindulio energijos diapazonas, kuris nepaisant metodikos, atitinka nustatytąjį Techninės specifikacijos 1.2 punkte – nuo 6 MV iki 15 MV. Pažymėtina, kad skunde ginčydama konkrečios metodikos Techninėje specifikacijoje nustatymą, apeliantė nepasisako dėl perkančiosios organizacijos argumento, jog egzistuoja galimybė BJR11 metodiką susieti su kitomis metodikomis.

76.       Trečia, kartu su skundu apeliantės pateiktose gamintojo Elekta pastabose, kuriose pasisakoma dėl perkančiosios organizacijos 2020 m. vasario 28 d. teismui pateiktos specialisto išvados, nurodyta, jog gamintojas nesutinka su visomis specialisto išvadomis, išskyrus išvada dėl 2.1 punkto. Paminėtame punkte perkančiosios organizacijos pasitelktas specialistas aptarė gamintojo Elekta įrenginio Versa HD atitiktį Techninės specifikacijos 1.2 punkto reikalavimui.

77.       Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad aptartas Techninės specifikacijos reikalavimas nepagrįstai neriboja tiekėjų, tame tarpe ir apeliantės, galimybių pateikti perkančiajai organizacijai pasiūlymus dėl ginčo Pirkimo objekto įsigijimo.

Dėl Techninės specifikacijos 1.6 punkto 3 papunkčio

78.       Vienas iš Techninės specifikacijos 1.6 punkto reikalavimų daugialapei diafragmai – kiekvieno iš centrinių lapelių formuojamo šešėlio plotis izocentro plokštumoje turi būti ne didesnis nei 2,5 mm (3 papunktis). Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės argumentus, kad toks reikalavimas riboja galimybę Pirkime dalyvauti kitiems gamintojams, kurie nurodytą funkciją įgyvendina kitaip. Tokios išvados teismas priėjo, nustatęs, kad ieškovė dublike pati patvirtino, jog jos atstovaujamo gamintojo Elekta įrenginio Versa HD techniniai parametrai atitinka paminėtą Techninės specifikacijos reikalavimą.

79.       Skunde apeliantė nurodo, kad gamintojas Elekta turi įrenginį Versa HD su integruotu kolimatoriumi Apex, kurio lapelių plotis atitinka ginčo Techninės specifikacijos reikalavimą, tačiau pažymi, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad šio kolimatoriaus naudojimas yra apribotas. Tuo tarpu Elekta įrenginys Versa HD su integruotu kolimatoriumi Agility, kurio lapelių plotis – 5 mm, šio reikalavimo neatitinka. Pažymi, kad norint atlikti aukštos kokybės stereotaksiją reikalingas būtent ne mažesnis nei 5 mm kolimatoriaus lapelių plotis. Kolegijos vertinimu, nurodyti skundo argumentai nepaneigia teismo išvados dėl aptariamo Techninės specifikacijos kriterijaus teisėtumo.

80.       Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad Techninės specifikacijos reikalavimas būtų pritaikytas konkretaus gamintojo įrenginio kolimatoriui. Priešingai, apeliantė pati patvirtina, kad jos atstovaujamas gamintojas Elekta turi įrenginį su integruotu kolimatoriumi Apex, kurio lapelių plotis atitinka ginčo reikalavimą, t. y. yra 2,5 mm pločio. Tai, kad, kaip teigia apeliantė, nurodyto įrenginio su kolimatoriumi Apex naudojimas yra apribotas, nereiškia, jog apeliantė negalėtų tartis su gamintoju ir pasiūlyti įrenginio su paminėtu kolimatoriumi ginčo Pirkimui. Tokią išvadą patvirtina apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad Apex neprieinamas visose rinkose, dėl jo prieinamumo suinteresuoti asmenys turėtų teirautis gamintojo atstovų (apeliacinio skundo 76 punktas). Kolegijos vertinimu, tai, kad gamintojas Elekta turi įrenginį su kolimatoriumi Agility, kurio lapelių plotis – 5 mm, kad skunde akcentuojamas tokių parametrų kolimatoriaus pranašumas prieš kolimatorių su 2,5 mm pločio lapeliais, sudaro pagrindą manyti, kad apeliantė yra suinteresuota platinti (siūlyti) būtent nurodytą Elekta įrenginį, tačiau toks apeliantės siekis neįrodo Techninės specifikacijos 1.6 punkto 3 papunkčio neteisėtumo (CPK 185 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad apeliantės pateiktose Elekta 2020 m. kovo 9 d. pastabose dėl aptariamo Techninės specifikacijos reikalavimo nėra nurodyta, jog įrenginys su Apex kolimatoriumi suinteresuotiems asmenims nėra prieinamas. Gamintojas Elekta tik nurodo, kad gamintojo Varian sistemų Eclipse ir (ar) Aria konfigūracija nepatvirtinta palaikyti Apex kolimatoriaus. Toks komentaras, kolegijos nuomone, nesusijęs su aptariamu Techninės specifikacijos reikalavimu.

81.       Teisėjų kolegija nevertina ir nepasisako dėl skundo argumentų, kuriais apeliuojama į kolimatoriaus Apex neatitikimą Techninės specifikacijos 1.1, 1.3 punktų reikalavimams. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje ir ieškinyje apeliantė nurodytomis aplinkybėmis ginčijamų Techninės specifikacijos sąlygų neteisėtumo negrindė, todėl teismas neturi pagrindo dėl jų pasisakyti (CPK 4233 straipsnio 2 dalis).

82.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. spalio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-543-415/2015 išaiškino, kad teismo aktyvumo ir iniciatyvos teisė spręsti dėl ieškinyje aiškiai nenurodytų aplinkybių koreliuoja su perkančiosios organizacijos galimai teisei priešingo elgesio akivaizdumu. Dėl to, jei perkančiosios organizacijos veiksmų galimas neteisėtumas nėra akivaizdus, nenustatytinas be papildomo (atskiro) tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimo, o procese nepateikta bent kokių nors objektyvių abejonių dėl to, teismo pozicija ex officio neperžengti ginčo ribų nekvalifikuotina kaip jo aktyvaus vaidmens tokio pobūdžio ginčuose pažeidimas.

83.       Nepaisant to, kad nustatė, jog ieškovė nesilaikė ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos dėl argumentų, susijusių su Techninės specifikacijos 1.1, 1.3 punktais ir pažymėjo, kad dėl to nurodyti argumentai negali būti vertinami, vadovaudamasis viešuoju interesu bei Pirkimo mastu, pirmosios instancijos teismas įvertino ir šių argumentų pagrįstumą. Kolegija, nenustačiusi akivaizdaus perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumo, sprendžia, kad pagrindo peržengti apeliantės pretenzija bei ieškiniu nustatytas ginčo ribas ir pasisakyti dėl paminėtų argumentų nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo.

Dėl Techninės specifikacijos 4.3 punkto

84.       Techninės specifikacijos 4.3 punktas nustato, kad siūlomas įrenginys turėtų galimybę visiškai nuotoliniu būdu valdyti kilovoltinę vaizdų verifikavimo sistemą iš pultinės. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad, priešingai nei teigė ieškovė, tokią galimybę turi ne tik gamintojo Varian, bet ir gamintojo Elekta įrenginiai. Pažymėjo, kad šią aplinkybę patvirtino pati ieškovė, nurodydama, jog Elekta įrenginys atitinka reikalavimą nuotoliniu būdu valdyti kilovoltinę vaizdų vertifikavimo sistemą, tačiau rentgeno vamzdelio į reikiamą padėtį nustatymas vykdomas rankiniu rėžimu procedūriniame kabinete ir tai negali būti įgyvendinama iš pultinės aparato konsolėje.

85.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai dėl pirmiau nurodyto Techninės specifikacijos punkto teisėtumo. Tiek pirmosios instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, tiek ir apeliaciniame skunde apeliantė iš esmės neginčija, kad jos atstovaujamas gamintojas Elekta turi įrenginį, kuris tenkina aptariamu reikalavimu nustatytą funkcionalumą – vaizdinimas kilovoltine vaizdų verifikavimo sistema yra valdomas iš pultinės, tačiau nurodo, kad rentgeno vamzdelio į reikiamą padėtį nustatymas vykdomas rankiniu būdu procedūriniame kabinete ir būtent ši funkcija negali būti įgyvendinama iš pultinės. Tačiau ši aplinkybė, kolegijos vertinimu, neįrodo apeliantės argumentų dėl aptariama Techninės specifikacijos sąlyga nesąžiningai ribojamos konkurencijos.

86.       Kaip nurodo perkančioji organizacija ir trečiasis asmuo, vaizdinimas yra reikalingas tam, kad darbuotojas matytų, kur pacientas yra švitinamas visos procedūros metu, o esant pokyčiams, operatyviai sureaguotų ir pakeistų pozicijas. Tuo tarpu apeliantė teigia, kad sprendimas dėl rentgeno skanavimo atlikimo ar neatlikimo priimamas iki paguldant pacientą, vadinasi, ir rentgeno vamzdelio nustatymas į reikiamą padėtį yra atliekamas iki pradedant švitinimo procedūrą, o kartu ir vaizdinimą, kuris, kaip minėta, reikalingas tiksliam paminėtos procedūros atlikimui. Kolegijos nuomone, jeigu rentgeno vamzdelį reikėtų pataisyti procedūros metu, tikėtina, kad švitinimas būtų sustabdomas ir tęsiamas arba pradedamas iš naujo tik tuomet, kai vamzdelio padėtis būtų atitinkamai pakoreguota. Tokiu atveju, t. y. sustabdžius švitinimo procedūrą, vaizdinimo funkcionalumas nėra reikalingas. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija prieina išvados, kad rentgeno vamzdelio į reikiamą padėtį nustatymo rankiniu būdu aplinkybė nepaneigia, kad apeliantės atstovaujamo gamintojo įranga atitinka Techninės specifikacijos 4.3 punkto reikalavimą. Šios išvados taip pat nepaneigia ir gamintojo Elekta 2020 m. kovo 9 d. pastabose nurodytas teiginys, kad Elekta vaizdinimo sistemą reikia mechaniškai dislokuoti procedūrų patalpoje. Vaizdinimo sistemos valdymui nuotoliniu būdu, t. y. ginčo Techninės specifikacijos reikalavimo atitikimui, kolegijos vertinimu, visiškai nėra aktualu tai, kokiu būdu ši sistema buvo dislokuota, nes, manytina, kad valdyti ją reikia jau po to, kai ji dislokuojama.

Dėl Techninės specifikacijos 9 punkto

87.       Nurodytas Techninės specifikacijos punktas nustato reikalavimą siūlomą linijinį greitintuvą integruoti į Klaipėdos universitetinės ligoninės spindulinės terapijos skyriuje turimą gydymo planavimo, verifikavimo (Eclipse) ir informacinę radioterapijos sistemą (Aria), neapribojant Techninės specifikacijos 1.1 punkte nurodytų funkcinių galimybių.

88.       Teisėjų kolegija nesutinka su apeliante, kad toks reikalavimas pažeidžia VPĮ 37 straipsnio 5 dalį, kuri imperatyviai draudžia viešojo pirkimo sąlygose nurodyti konkretaus gamintojo prekes ir (ar) prekių ženklus be žodžių „arba lygiavertis“.

89.       Ginčo Techninės specifikacijos punktu perkančioji organizacija pareikalavo integruoti tiekėjo siūlomą Pirkimo objektą – linijinį greitintuvą, į jos jau turimas ir naudojamas sistemas Eclipe ir Aria, kurios priklauso gamintojui Varian. Nors apeliantė teigė, kad integracija galima tik naudojant gamintojo Varian programines įrangas ir licencijas, pirmosios instancijos teismas iš perkančiosios organizacijos pateiktų duomenų nustatė, jog integracija galima naudojant ir gamintojo Elekta įrenginius. Šios aplinkybės apeliantė skunde neginčija. Apeliantė taip pat neginčija teismo nustatytos aplinkybės, kad tiekėjai gali įsigyti gamintojo Varian licencijas, norėdami integruoti linijinius greitintuvus į nurodyto gamintojo sistemas. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo spręsti, kad ginčo Techninės specifikacijos punktu perkančioji organizacija pareikalavo pasiūlyti konkretaus gamintojo linijinį greitintuvą, todėl, priešingai nei teigia apeliantė, ji neturėjo pareigos šioje sąlygoje nurodyti žodžių „arba lygiavertis“.

90.       Kolegijos vertinimu, apeliantė pernelyg plečiamai aiškina VPĮ 37 straipsnio 5 dalį. VPĮ nedraudžia perkančiajai organizacijai viešuoju pirkimu siekiamą įsigyti prekę ir (ar) paslaugą pritaikyti (integruoti) prie jau turimų ar naudojamų, kurios gali būti konkrečių gamintojų ir (ar) prekės ženklų. Taigi ginčo Techninės specifikacijos reikalavimas vien dėl to, kad jame yra nurodytos konkretaus gamintojo sistemos, savaime nėra neteisėtas, apeliantei neįrodžius, kad reikalaujama integracija į perkančiosios organizacijos jau turimas ir naudojamas gamintojo Varian sistemas galima tik naudojant pastarojo linijinį greitintuvą (CPK 12, 78 straipsniai).

Dėl Techninės specifikacijos 10 punkto

91.       Techninės specifikacijos 10 punktas nustato reikalavimą, kad siūlomo greitintuvo spindulio pluošto charakteristikos būtų visiškai suderintos su įstaigoje turimo linijinio greitintuvo (Varian Unique) charakteristikomis, leidžiant gydyti ligonius visais turimais aukštos energijos įrenginiais be papildomo procedūros perplanavimo.

92.       Vertindamas nurodyto reikalavimo teisėtumą pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl ieškovės argumentų, kad šio reikalavimo negali atitikti nei vienas gamintojas, kad plano optimizavimas yra tas pats, kas ir jo perplanavimas. Teismas nurodė, kad perkančioji organizacija ginčo reikalavimu siekia, jog perkamo greitintuvo parametrai būtų ne blogesni, nei jos jau turimo tokio įrenginio parametrai, kad spindulio pluošto charakteristikos tarpusavyje būtų suderintos, kas sudarytų galimybę tęsti suplanuotą gydymą tuo atveju, jeigu vienas iš greitintuvų sugestų. Dėl suderintų įrenginių charakteristikų suplanuotą gydymo planą užtektų optimizuoti pagal naujojo įrenginio technines galimybes ir tai užtruktų iki keliolikos minučių, tuo tarpu nesant nurodyto įrenginių suderinamumo reikėtų naujo gydymo plano, kurio paruošimas gali užtrukti kelias dienas. Remdamasis perkančiosios organizacijos bei trečiojo asmens paaiškinimais bei pastarojo į bylą pateiktais duomenimis – Tarptautinės atominės energijos agentūros leidinio „Kompiuterizuotos planavimo sistemos spinduliniam vėžio gydymui, eksploatacijos pradžia ir kokybės užtikrinimas TRS430“ ištraukoje pateiktu spindulinio gydymo planavimo proceso apibrėžimu (trečiojo asmens tripliko 4 priedas), teismas atmetė ieškovės argumentą, kad plano optimizavimas yra tas pats, kas ir plano perplanavimas. Paminėtų motyvų pagrindu bei įvertinęs Pirkimo objekto specifiką ir aplinkybę, kad aptariamu Techninės specifikacijos reikalavimu yra siekiama užtikrinti kuo mažesnį gyvybiškai svarbaus gydymo proceso sutrikdymą, teismas sprendė, kad šis reikalavimas yra proporcingas Pirkimo objektui ir teisėtas.

93.       Skunde apeliantė nepateikia nesutikimo su pirmiau nurodyta teismo išvada motyvų, ir iš esmės pakartoja tuos pačius argumentus, kuriuos nurodė pirmosios instancijos teismui. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinio proceso paskirtis nėra pakartoti visą bylos nagrinėjimą iš naujo, todėl apeliantei nepateikus motyvuoto nesutikimo su nurodyta teismo išvada, teisėjų kolegija neturi pagrindo pakartotinai pasisakyti dėl argumentų, kuriuos pirmosios instancijos teismas įvertino ir pagrįstai atmetė.

94.       Kartu su skundu pateiktose gamintojo Elekta 2020 m. kovo 9 d. pastabose dėl aptariamo Techninės specifikacijos reikalavimo nurodyta, kad rinkoje nėra jokios programinės įrangos, kuri būtų patvirtina transformuoti perkančiosios organizacijos turimo Varian Unique parengtą planą į Elekta Versa HD planą, todėl negalima perkelti paciento nuo vieno greitintuvo ant kito be perplanavimo proceso.

95.       Kolegijos vertinimu, toks argumentas neįrodo ginčo Techninės specifikacijos reikalavimo neteisėtumo, visų pirma, dėl to, kad apeliantė nepagrįstai sutapatina optimizavimo ir perplanavimo sąvokas, todėl nėra aišku, ar gamintojas, teigdamas, jog įrenginių suderinamumas negalimas be perplanavimo, neturi omenyje ir gydymo plano optimizavimo, kurio pagal šį Techninės specifikacijos reikalavimą ir yra siekiama (žr. šios nutarties 92 punktą). Antra, nurodytas argumentas prieštarauja perkančiosios organizacijos argumentams, kad paruošto gydymo plano pritaikymą suderinamų spindulio pluošto charakteristikų greitintuvui galima atlikti įstaigoje turimos Eclipse planavimo sistemos instrumentais, arba kitų gamintojų, pvz. RaySearch Laboratories, gaminama įranga. Pastarasis argumentas buvo pagrįstas į bylą pateiktu įrodymu – nurodyto gamintojo pateiktu Raystation leidiniu (perkančiosios organizacijos atsiliepimo į ieškinį 8 priedas, 2020 m. sausio 13 d. pateikti techninių dokumentų vertimai).

96.       Nors apeliantė akcentuoja, kad tiesiogiai gamintojo išduoti raštiški patvirtinimai turi prioritetinę įrodomąją reikšmę prieš kitus rašytinius įrodymus, vertinant įrangos atitikimo techninės specifikacijos reikalavimams faktą, teisėjų kolegija su tokia apeliantės pozicija nesutinka. Pirma, apeliantės nurodytame Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 19 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-1219-553/2019, kuriame pateiktais išaiškinimais grindžiamas nurodytas skundo argumentas, buvo pasisakyta dėl gamintojo darbuotojo ir vadovo pateiktų rašytinių dokumentų įrodomosios vertės, pažymint, kad tikrąją įrenginių gamintojų poziciją išreiškia ne darbuotojų parašyti elektroniniai laiškai, o būtent gamintojų vadovų pasirašyti oficialūs įmonių dokumentai. Toks išaiškinimas nesudaro pagrindo įrangos gamintojo pateiktam raštiškam patvirtinimui suteikti didesnę įrodomąją vertę kitų nagrinėjamos bylos įrodymų kontekste. Tuo labiau kad apeliantės pateiktas gamintojo 2020 m. kovo 9 d. raštas, kuriame šio gamintojo atitinkamo padalinio vadovas pateikia savo nuomonę dėl perkančiosios organizacijos pasitelkto specialisto išvadų, nevertintinas kaip oficialus šio gamintojo vadovų pasirašytas dokumentas. Antra, neatmestina galimybė, kad gamintojas, kurį su apeliante sieja verslo santykiai, yra suinteresuotas palaikyti pastarosios poziciją byloje. Atsižvelgiant į nurodytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad gamintojo Elekta 2020 kovo 9 d. raštas nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl Techninės specifikacijos 10 punkto reikalavimo teisėtumo ir proporcingumo Pirkimo objektui (CPK 185 straipsnis).

Dėl Techninės specifikacijos rengėjos interesų konflikto

97.       Ginčo Techninės specifikacijos reikalavimų neteisėtumą apeliantė dublike motyvavo ir tuo, kad pagrindinė Techninės specifikacijos rengėja – perkančiosios organizacijos darbuotoja A. P., yra ir Lietuvos spindulinės terapijos sąjungos prezidentė, tuo tarpu šią Sąjungą finansiškai rėmė trečiasis asmuo, kurio atstovaujamo gamintojo Varian įrangai, apeliantės teigimu, yra pritaikytos ginčo Techninės specifikacijos sąlygos.

98.       Pirmosios instancijos teismas, pažymėjęs, kad ieškovė dėl nurodytų argumentų nesilaikė ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, todėl jie neturėtų būti vertinami, vis dėl to pasisakė dėl jų pagrįstumo. Šiuo atveju apygardos teismas, nors ir nemotyvuodamas tokio savo procesinio elgesio, proceso teisės normų nepažeidė, nes bylos duomenys patvirtina apeliantės nurodytą aplinkybę, kad apie tai, jog A. P. yra pagrindinė Techninės specifikacijos rengėja, ji sužinojo iš perkančiosios organizacijos 2019 m. gruodžio 20 d. prašymo pratęsti atsiliepimo į ieškinį pateikimo terminą, kuriame pastaroji ir nurodė šią informaciją. Atsižvelgiant į tai, kad aplinkybė dėl Techninės specifikacijos rengėjos paaiškėjo po ieškinio pateikimo, apeliantė pagrįstai akcentuoja kasacinio teismo išaiškinimą, jog tai, kad ieškovas iš pradžių rėmėsi kitu perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumo pagrindu, gali būti teisiškai nereikšminga, jeigu naujasis perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumo pagrindas paaiškėjo vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237/415/2016).

99.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl A. P. teisėto dalyvavimo ginčo Pirkimo procedūrose.

100.       Kolegijos vertinimu, A. P. suinteresuotumo, kad Techninės specifikacijos reikalavimus atitiktų tik vieno gamintojo įranga, savaime neįrodo aplinkybė, jog trečiasis asmuo rėmė Sąjungą, kurios prezidentė yra A. P.. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, šias pareigas A. P. pradėjo eiti tik nuo 2018 m. gruodžio 18 d., tuo tarpu trečiasis asmuo nuo 2016 m. paramos Sąjungai neteikia. Nors skunde apeliuojama į tai, kad trečiojo asmens paramos teikimo metu A. P. buvo Sąjungos tarybos narė, iš Sąjungos internetiniame puslapyje pateiktos informacijos matyti, kad Sąjunga turi ne vieną rėmėją, tame tarpe ir SORmedica, kurios internetiniame tinklapyje skelbiama, kad ji, be kita ko, atstovauja ir gamintoją Elekta (CPK 179 straipsnio 2 dalis). Be to, šioje byloje įvertinus ginčo Techninės specifikacijos sąlygas, nenustatyta apeliantės bandyta įrodyti aplinkybė, kad sąlygos pritaikytos išimtinai vieno gamintojo – Varian, įrenginiui.

101.       Byloje nustatyta, kad A. P. iki ginčo Pirkimo procedūrų pradžios deklaravo savo privačius interesus – Privačių interesų deklaracijos priede ID001 nurodė, kad yra Klaipėdos universitetinės ligoninės viešųjų pirkimų komisijos dalyvė. Tai, kad VTEK 2020 m. spalio 15 d. rašte nustatė, jog, pildydama nurodytą dokumentą, A. P. aplinkybę dėl dalyvavimo viešojo pirkimo komisijos darbe nurodė ne tame priede ir įpareigojo ją šią informaciją nurodyti priede ID001J, nesudaro pagrindo teigti, kad A. P. iki ginčo Pirkimo procedūrų pradžios nedeklaravo savo privačių interesų ir tokiu būdu pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 5 straipsnio 6 dalį.

102.       Apeliantė skunde nepagrįstai apeliuoja į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-309-248/2015 pateiktą išaiškinimą, kad viešojo pirkimo vykdytojo ekspertų darbas vienoje darbovietėje (mokslo įstaigoje) su nustatyto laimėtojo specialistu yra pakankama priežastis tokį pirkimą pripažinti negaliojančiu dėl interesų konflikto situacijos.

103.       Kasacinis teismas nurodytoje byloje nustatė, kad tiekėjo, rengusio perkančiajai organizacijai svarbius ir su ginčo pirkimu susijusius parengiamuosius darbus, be kurių nebūtų įmanoma paskelbti ginčo pirkimo, darbuotojai vėliau dalyvavo šio pirkimo procedūrose – vieni kaip ekspertai, kiti – kaip specialistai (jau kaip kito tiekėjo atstovai), bei pirmieji priėmė sprendimus, reikšmingus antrųjų teisių sudaryti pirkimo sutartį apimčiai. Be to, nurodyti darbuotojai buvo saistomi ne tik darbo, bet ir pavaldumo santykių. Priešingai nei teigia apeliantė, nagrinėjamu atveju A. P. ir trečiojo asmens ryšys nelaikytinas dar artimesniu – jų nesieja nei darbo, nei pavaldumo santykiai, o tai, kad UAB „Tradintek“ prieš 2-3 metus teikė paramą Sąjungai, kurios tarybos narė tuo metu buvo A. P., byloje nesant konkrečių duomenų apie A. P. ketinimą, siekį ir atitinkamus veiksmus, dėl kurių jos elgesys būtų nesuderinamas su skaidriu ginčo Pirkimo procedūrų vykdymu, nėra pakankama aplinkybė pastarosios šališkumui konstatuoti. Tuo labiau kad, kaip minėta, Sąjunga turi (turėjo) ne vieną rėmėją, kurių tarpe yra (buvo) ir gamintojo Elekta interesus atstovaujanti bendrovė.

Dėl trečiajam asmeniui pirmosios instancijos teisme priteistų bylinėjimosi išlaidų

104.       Skunde apeliuojama į tai, kad priteisdamas trečiajam asmeniui pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas teismas nesilaikė Rekomendacijų nuostatų, viršijo jose nustatytus maksimalius atstovavimo išlaidų dydžius, nors trečiasis asmuo byloje pateikė tik 4 procesinius dokumentus (atsiliepimą į ieškinį, atsiliepimą į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tripliką bei rašytinius paaiškinimus). Teisėjų kolegija nemato pagrindo sumažinti trečiajam asmeniui priteistos atstovavimo išlaidų sumos.

105.       Pirma, priešingai nei teigia apeliantė, trečiasis asmuo parengė daugiau nei 4 procesinius dokumentus, t. y. pasisakė dėl teismui pateikto pasiūlymo konfidencialumo, pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus dėl 2020 m. vasario 25 d. apeliantės pateiktų rašytinių paaiškinimų.

106.       Antra, pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad ši byla sudėtinga, todėl procesinių dokumentų parengimas turėjo pareikalauti didesnių nei įprastai laiko sąnaudų, analizuojant proceso šalių pateiktą medžiagą, teikiant atsikirtimus, renkant įrodymus. Be to, byloje buvo vertinta informacija užsienio kalba, nagrinėti specifiniai medicininiai terminai bei procedūros. Šios aplinkybės sudarė pagrindą trečiajam asmeniui patirti papildomas atstovavimo išlaidas.

107.       Taigi pirmosios instancijos teismo trečiajam asmeniui priteistas atstovavimo išlaidų dydis – 15 527,33 Eur, negali būti vertinamas tik pagal apeliantės paminėtus 4 trečiojo asmens parengtus procesinius dokumentus, nes pirmiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad trečiajam asmeniui buvo suteikta žymiai daugiau teisinių paslaugų, kurios yra pagrįstos, todėl, netenkinus ieškinio reikalavimų, pastarasis įgijo teisę į jų atlyginimą.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

108.       Apibendrindama visus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad nepaisant to, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino klausimo dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo išsprendimui reikšmingas aplinkybes bei aktualią kasacinio teismo praktiką ir suinteresuoto asmens pareikšto ieškinio reikalavimus įvertino bei atmetė, vadovaudamasis siekiu užtikrinti viešąjį interesą, o ne pareiga pasisakyti dėl pareikštų ieškinio reikalavimų nurodytais pagrindais, iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio panaikinti apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 328 straipsnis).

109.       Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, atsakovės ir trečiasis asmuo įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Prašymą atlyginti nurodytas išlaidas byloje pareiškė tik trečiasis asmuo.

110.       Iš į bylą pateiktų bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų nustatyta, kad trečiasis asmuo apeliacinės instancijos teisme patyrė 6 624,75 Eur teisinių paslaugų išlaidų.

111.       Nors šios išlaidos pagrįstos, tačiau viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius už dviejų procesinių dokumentų – atsiliepimo į skundą ir rašytinių paaiškinimų, parengimą. Nepaisant to, kad pritarė apygardos teismo pozicijai dėl bylos sudėtingumo, kas, tikėtina, pareikalavo daugiau laiko sąnaudų rengiant procesinius dokumentus pirmosios instancijos teisme, teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad rengdamas procesinius dokumentus apeliacinės instancijos teismui trečiojo asmens atstovas jau buvo visapusiškai susipažinęs su ginčo specifika, sprendžia, jog parengti juos turėjo būti gerokai lengviau, nei tai padaryti pirmosios instancijos teisme. Įvertinus nurodytą aplinkybę ir pateiktų procesinių dokumentų kiekį, apimtį bei turinį, iš kurio matyti, kad juose trečiojo asmens atstovas iš dalies pakartoja argumentus, teiktus pirmosios instancijose teisme, teisėjų kolegija nemato pagrindo trečiajam asmeniui atlyginti visą Rekomendacijose nustatytus dydžius viršijančią atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų sumą ir sumažina ją iki 4 000 Eur.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 328, 331 straipsniais,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Tradintek“ iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltikameda“ 4 000 Eur (keturis tūkstančius eurų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Teisėjai                                        Kazys Kailiūnas

                                        Aldona Tilindienė

                                        Vigintas Višinskis