Byla Nr. 1-140-1083/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21872-2022-9

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.6.; 1.1.8.6.2.; 1.1.9.7.; 1.2.25.4.2.2.; 2.1.8.; 2.1.14.; 2.1.15.3.3.1.; 2.1.15.7.; 2.3.6.4.6.1.; 2.3.6.4.6.2.

 (S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 18 d.

Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Marius Jankauskas, 

sekretoriaujant Laurai Levickienei,

dalyvaujant: prokurorei Gražinai Petrulytei,

nukentėjusiesiems R. K. ir O. K., jų atstovui advokato padėjėjui Rolandui Rutei,

kaltinamajam R. M., jo gynėjui advokatui Rolandui Vaitekūnui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis R. M. ūkyje ūkininku, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį

nustatė:

1.       R. M. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 154 punkto reikalavimus ir sukėlė eismo įvykį, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo R. K. sveikata bei sunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios O. K. sveikata – 2022 m. birželio 15 d. apie 22.30 val. Panevėžio r., kelio (duomenys neskelbtini) 26,350 km, vairuodamas automobilį ,,Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiuodamas iš šalutinio lauko kelio įvažiavo į nereguliuojamą sankryžą neduodamas kelio jam iš kairės pusės pagrindiniu keliu važiavusiam motociklui ,,Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo važiavo R. K. ir O. K., todėl su juo susidūrė ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu nukentėjusiajam R. K. buvo padaryti dubens lūžiai, daugybiniai šonkaulių lūžiai, abipusis kraujo ir oro susikaupimas krūtinplėvės ertmėje, ūmus kvėpavimo funkcijos nepakankamumas, juosmens slankstelių lūžiai, hypovolemija, anemija po nukraujavimo, šokas, nestabilus dubuo, klubakaulio lūžis, gaktikaulio lūžis, plaučių sumušimas ir kraujo išsiliejimas plaučių audinyje, šokikaulio lūžis, šoninio kulkšnies lūžis, trauminis kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais; nukentėjusiajai O. K. buvo padarytas krūtinės ir pilvo sumušimas, kairės pusės 1-7, dešinės pusės 1-7 šonkaulių lūžiai, oro susikaupimas krūtinplėvės ertmėje, plaučių sumušimas, kepenų ir blužnies plyšimas, kairio stipinkaulio lūžis, dešinės čiurnos šokikaulio išnirimas, kaklo 6-7 ir krūtinės pirmo slankstelio šoninių ataugų lūžiai, kairio kelio žaizda, ūminis kvėpavimo nepakankamumas, ūminė anemija po nukraujavimo, šokas po nukraujavimo.

2.       Įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

2.1.                      Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. M. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. birželio 15 d. vakare, po medžioklės, kaltinime nurodytoje vietoje, lauko keliuku, vedančiu link (duomenys neskelbtini) kaimo, automobiliu važiavo pasiimti kitų medžiotojų. Važiavo automobiliu „Mitsubishi Pajero“, valstybinio numerio tiksliai neprisimena, bet gali būti, jog (duomenys neskelbtini). Automobiliu važiavo vienas. Tuo metu buvo ką tik nusileidusi saulė, matėsi saulės žara, buvo prieblanda. Turėjo pervažiuoti (kirsti) kelią (duomenys neskelbtini). Važiuodamas lauku automobilio žibintų nebuvo įjungęs, tačiau prieš išvažiuodamas į kelią (duomenys neskelbtini) įjungė automobilio žibintus. Prieš įvažiuodamas į minėtą kelią apsidairė, praleido minėtu keliu nuo Panevėžio važiuojančius automobilius (jų galėjo būti trys). Nuo Šiaulių pusės buvo kelio vingis ir jis matė šviesas, bet galvojo, kad tai automobilio šviesos ir šis automobilis dar toli, todėl įvažiavo į minėtą kelią manydamas, kad tai daryti yra saugu. Įvažiavęs į kelią, per atidarytą automobilio langą išgirdo stabdymo garsą ir pamatė, kad netoliese, nuo Šiaulių pusės, į jį atvažiuoja motociklas, kuris stabdė. Po to pajuto smūgį. Motociklas atsitrenkė į jo vairuoto automobilio kairės pusės priekinį ratą. Po susidūrimo motociklas gulėjo šalia automobilio kairės pusės. Nukentėjusioji, gulėdama ant kelio, vartėsi ir muistėsi, ji apsivertė ant nugaros ir prašė padėti, buvo sąmoninga. Jis (kaltinamasis) iškart paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir iškvietė pagalbą. Po to atsegė nukentėjusiosios šalmą, nes jai buvo sunku kvėpuoti. Nukentėjusysis gulėjo ant nugaros ir nereagavo į aplinką. Norėjo nukentėjusįjį paversti ant šono, kad šis neužspringtų, bet sustoję kiti žmonės sakė nejudinti nukentėjusiojo. Nukentėjusįjį pažįsta nuo mažų dienų, gyveno kaimynystėje. Mano, kad eismo įvykis įvyko dėl jo (kaltinamojo) neatidumo. Tam įtakos galėjo turėti ką tik nusileidusi saulė ir jos žara, nes motociklas atvažiavo iš vakarų pusės. Tokią savo veiką vertina blogai, dėl jos nuoširdžiai gailisi ir atsiprašo nukentėjusiųjų. Po aptariamo įvykio buvo susisiekęs su nukentėjusiuoju ir atsiprašė. Norėjo susitikti su nukentėjusiaisiais ir pasiūlyti jiems pagalbą, tačiau jie nepageidavo susitikti ir bendrauti. Pripažįsta, kad nukentėjusiesiems buvo padaryta žala, kad jie patyrė išlaidų dėl jų atstovavimo. Sutinka atlyginti teismo nustatyto dydžio išlaidas dėl atstovavimo ir mano, kad 1800 Eur dydžio išlaidos už atstovavimą yra pagrįstos, nes nukentėjusieji patys negalėjo paruošti procesinių dokumentų ir tinkamai ginti savo interesus. Jis (kaltinamasis) ūkininkauja vienas, samdomų darbuotojų neturi, todėl netekęs teisės vairuoti transporto priemones negalės rūpintis ūkiu, kuris yra jo šeimos pragyvenimo šaltinis. Šiuo metu jis šeimą išlaiko vienas, nes sutuoktinė dėl sveikatos problemų nedirba. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant pagal laidavimą sutuoktinei. Santykiai su sutuoktine yra geri, jiedu kalbasi ir tariasi dėl visko. Sutuoktinė skatino jį ieškoti kontaktų su nukentėjusiaisiais, bendrauti su jais. Pasitiki savo sutuoktine ir mano, kad ji yra tinkama laiduotoja.

2.2.                      Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį nutrauktas, nes kaltinamasis R. M. nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, jis prisipažino esantis kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Be to, ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. M. sutiko, kad teisme būtų atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas (3 t., 1 b. l.). Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė bei kaltinamojo gynėjas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

2.3.                      Be pirmiau paminėtų kaltinamojo parodymų, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais:

2.3.1.                      nukentėjusiojo R. K. parodymais apie tai, kad 2022 m. birželio 15 d. po darbo, kartu su savo žmona O, išvažiavo motociklu ,,Honda“ į Radviliškį ir po to sugalvojo važiuoti į Šiaulius. Vakare (kiek buvo valandų nepamena, bet dar buvo šviesus paros metas) jie iš Šiaulių važiavo namo. Daugiau jis nieko nebeprisimena. Paskutinė vieta, kurią prisimena – išvažiavus iš Šiaulių ties motokroso trasa. Daugiau atsibudo ligoninėje ir jam pasakė, kad jie pateko į eismo įvykį. Motociklą visada vairuodavo jis, kaip ir eismo įvykio dieną. Mano, kad važiavo įsijungęs motociklo šviesas, nes jau yra įprotis jas įjungti. Ant jo motociklo, ant apsauginių lankų buvo įrengtos papildomos šviesos. Jis šias šviesas visada įsijungdavo, nes tai buvo įvaizdžio dalis. Eismo įvykio metu jis buvo sužalotas, taip pat buvo sugadintas jo motociklas ir drabužiai. Įtariamasis jam skambino, siūlė pagalbą, bet ja nesinaudojo (1 t., 83–84 b. l.);

2.3.2.                      nukentėjusiosios O. K. parodymais apie tai, kad 2022 m. birželio 15 d. kartu su savo vyru R. K. motociklu buvo išvažiavę į Šiaulius pasivažinėti. Vakare, tikslaus laiko nežino, jie važiavo link namų į (duomenys neskelbtini). Važiavo keliu (duomenys neskelbtini). Motociklą vairavo R. K., ji sėdėjo motociklo gale. Abu vilkėjo specialias motociklininkų striukes su apsaugomis, dėvėjo motociklininko šalmus. Šalmuose turėjo garso įrangą, leidžiančią jiems laisvai tarpusavyje bendrauti. Motociklui buvo įjungti artimieji žibintai, vyras buvo sudėjęs papildomus LED žibintus, kad kelyje būtų geriau matomas. Artėjant link (duomenys neskelbtini) dar buvo šviesu, kelio danga buvo sausa, kritulių nebuvo. Eismas nebuvo intensyvus. Važiuodama dairėsi į šonus. Besidairydama kažkuriuo momentu matė, kad laukuose link kelio važiuoja kažkoks automobilis. Nusisuko į kitą pusę ir už kelių sekundžių išgirdo vyrą sušunkant ,,eina (necenzūrinis žodis)“ ir tuo pačiu momentu pajuto staigų stabdymą. Pažiūrėjusi pro vyro kairį petį į priekį pamatė, kad jiems iš dešinės pusės skersai kelio važiuoja džipas. Kai jį pamatė pirmą kartą, tarp jų ir džipo buvo apie 15 m atstumas ir jis į jų važiuojamąją juostą buvo jau įvažiavęs. Kiek įvažiavęs pasakyti negali, bet suvokė, kad susidūrimo tikrai neišvengs. Juto stiprų stabdymą. Pajuto, kad vyras guldo motociklą ant kairiojo šono. Daugiau pamena tik kaip atsipeikėjo gulėdama ant asfalto ant pilvo. Matė, kad šalia apie 1,5–2 m atstumu stovi automobilis, ji gulėjo automobilio kairėje, jai regis arčiau priekinės jo dalies. Jai buvo sunku kvėpuoti. Išlipusio vairuotojo paprašė, kad jis jai atsegtų šalmą. Motociklo jai nesimatė, vyro taip pat nematė. Ji pati atsivertė ant nugaros ir daugiau nebegalėjo nieko daryti. Prieš eismo įvykį jų važiavimo greitis buvo tikrai leistinas – į spidometrą nežiūrėjo, tačiau juto, kad važiuoja saugiu greičiu (1 t., 105–106 b. l.);

2.3.3.                      liudytojo A. K. parodymais apie tai, kad R. K. yra jo sūnus, kuris kartu su savo žmona O. K. gyvena (duomenys neskelbtini). Vasaros metu anūkė O. K. dažniausiai atostogauja arba pas juos (A. K. šeimoje) arba pas O. K. mamą. 2022 m. birželio 15 d. vakare jam paskambino policijos pareigūnai ir po to atvažiavę kaimynai pranešė, kad R. K. ir O. K., važiuodami motociklu, pakliuvo į eismo įvykį. Jo sūnus nuo tada, kai išsilaikė vairuotojo pažymėjimą, nuolat važinėjo motociklu, priklauso ,,JAWA“ klubui, daug keliaudavo motociklais. Sūnaus motociklas saugomas pas jį (A. K.) namuose kieme. Kaip įvyko eismo įvykis nežino (1 t., 129 b. l.); 

2.3.4.                      liudytojo E. P. parodymais apie tai, kad 2022 m. birželio 15 d. vakare, po 22 val., vairuodamas tarnybinį mikroautobusą ,,Fiat Ducato Maxi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo iš Šiaulių link Panevėžio. Tuo metu eismas nebuvo intensyvus, buvo šviesu, saulė leidosi, kelio danga buvo sausa, matomumas geras. Kažkuriuo momentu, išvažiavęs iš už kelio vingio pamatė, kad priekyje, maždaug už 200 m, yra eismo įvykis. Matėsi, kad jis buvo tik ką įvykęs. Ant kelio matė sustojusį apgadintą džipą, viduryje kelio ir šalia gulintį apgadintą motociklą. Taip pat ant kelio matė gulinčius du žmones. Jis iš karto sustojo, nufotografavo įvykio vietą ir skambino Bendrajam pagalbos centrui. Suprato, kad eismo įvykis buvo ką tik įvykęs, iš to kaip elgėsi eismo įvykio dalyviai – džipo vairuotojas buvo išlipęs iš automobilio ir ėjo prie gulinčių žmonių. Jis tam vairuotojui sakė, kad neliestų gulinčių žmonių, bandė nuimti šalmus, kadangi moteris motociklininkė prašė. Motociklininkas vyras gulėjo ir nereagavo į aplinką, suprato, kad tas vyras tikriausiai vairavo motociklą, nes atrodė labiau sužalotas. Motociklininkė moteris buvo bendraujanti, jis ją stengėsi visą laiką kalbinti. Klausė jos, ar greitai jie lėkė. Ji atsakė, kad ne. Suprato, kad jie važiavo pasivažinėti, o ne palakstyti. Gali teigti, kad motociklo greitis prieš įvykį negalėjo būti didelis, kadangi kalbindamas moterį jis sužinojo jos vardą, kad jie su vyru buvo sustoję kavinėje (duomenys neskelbtini), kad važiavo ramiai, neskubėdami. Šioje atkarpoje nuo (duomenys neskelbtini) iki eismo įvykio jo tikrai neaplenkė joks motociklas, o matėsi, kad eismo įvykis yra tik ką įvykęs, tai galvoja, kad motociklas važiavo gal netgi šiek tiek lėčiau už jį, galimai juos skyrė 1-2 minučių laiko tarpas. Prieš kelio vingį, kai buvo tiesi atkarpa, priekyje jo važiuojančio nesimatė. Atstumas nuo (duomenys neskelbtini) iki eismo įvykio vietos yra apie 20 km. Matėsi, kad džipo vairuotojas patyrė didelį stresą, negalėjo sudėti avarinio kelio ženklo. Jis jo paklausė, kaip čia buvo, jis pasakė, kad mašiną praleido ir motociklo nematė (1 t., 134–135 b. l.);

2.3.5.                      kelių eismo įvykio vietos apžiūrų protokolais, planais ir fotonuotraukomis, iš kurių matyti, kad įvykio vieta yra kelyje (duomenys neskelbtini), ties įvažiavimu į (duomenys neskelbtini) viensėdį. Įvykio vietoje yra automobilis „Mitsubishi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (jis stovi viduryje ir skersai važiuojamosios dalies, priekiu į šiaurę) ir motociklas „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (jis guli važiuojamojoje dalyje, ties viduriu, ant kairiojo šono, priekiu į šiaurę). Buvo užfiksuotos automobilio ir motociklo padėtys, stabdymo žymės, kelio būklė ir kiti duomenys, susiję su eismo įvykio vieta. Be to, įvykio vietos apžiūra buvo atlikta naudojant bepilotę skraidyklę „DJI Mavic 2Pro“, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurią panaudojant buvo sudaryta orto foto mozaika, pagal kurią specialistas suformavo įvykio vietos apžiūros mastelinę ortomozaiką ir 3D modelį (jie buvo įrašyti į optinę duomenų laikmeną (1 t., 15–22, 42–43, 45–56, 57–58, 60, 141–142, 144–147 b. l.; 2 t., 65 b. l.);

2.3.6.                      specialisto išvada, kurioje konstatuota:

2.3.6.1.                      prieš eismo įvykį motociklo „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas važiavo kelio (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies dešine puse apie 2,67 m atstumu nuo asfalto dešiniojo krašto apie 113 km/h greičiu. Kada iki vietos, kurioje motociklas susidūrė su automobiliu „Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), liko apie 79,4 m atstumas, motociklo „Honda“ vairuotojas sureagavo į grėsmę eismo saugumui ir efektyviai užstabdė motociklą. Efektyviai stabdomas motociklas „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), persislinkęs 28,58 m, griuvo ant kairiojo šono ir slysdamas į priekį, ratais, variklio apatine dalimi, tikėtina, apie 80 km/h greičiu, ties kelio (duomenys neskelbtini)  važiuojamosios dalies horizontalaus ženklinimo KET linija 1.1 atsitrenkė į, tikėtina, apie 17 km/h greičiu judėjusio automobilio „Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairį šoną priekinio rato srityje. Motociklo atsitrenkimo metu automobilis pasisuko pagal laikrodžio rodyklę apie 31 laipsniu kampu ir sustojo padėtyje, kurioje jis buvo užfiksuotas po eismo įvykio. Susidūrimo metu motociklas „Honda“ buvo atblokštas ant kairiojo šono apie 3 m nuo susidūrimo vietos į padėtį kelio (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies kairėje pusėje, kurioje jis buvo užfiksuotas po eismo įvykio;

2.3.6.2.                      motociklas „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su automobiliu „Mitsubishi Pajero“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrė sankryžoje, ties kelio (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies horizontalaus ženklinimo KET linija 1.1, ištyškusių motociklo eksploatacinių skysčių pradžios zonoje, kuri tiriamosios dalies 7 pav. pažymėta raudona linija;

2.3.6.3.                      motociklas „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su automobiliu „Mitsubishi Pajero“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrė slysdamas ant kairiojo šono, priekiniu ratu atitrenkdamas į automobilio priekinio bamperio plastikinės apdailos kairį kraštą, variklio apatine dalimi į automobilio priekinio kairiojo rato ratlankio išorinę briauną, o galiniu ratu į automobilio slenkstį ties priekinių durelių pradžia;

2.3.6.4.                      prieš pat susidūrimą su automobiliu „Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), motociklo „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), judėjimo greitis, tikėtina, buvo apie 80 km/h;

2.3.6.5.                      prieš pat susidūrimą su motociklu „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio „Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), judėjimo greitis, tikėtina, buvo apie 17 km/h.;

2.3.6.6.                      nepakanka objektyvių duomenų teigti, kad motociklo „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas važiuodamas leistinu maksimaliu 90 km/h greičiu būtų turėjęs techninę galimybę sustabdyti motociklą ir tokiu būdu išvengti susidūrimo (aprašomojoje dalyje nurodyta, kad atlikto skaičiavimo rezultatai duoda pagrindą teigti, kad motociklo ,,Honda“ sustabdymo atstumas važiuojant 90 km/h greičiu labai nežymiai skiriasi nuo atstumo, kada motociklo vairuotojas reagavo stabdyti motociklą, todėl įvertinant galimas įvedamų duomenų paklaidas (motociklo lėtėjimas, apkrovimas, susidūrimo vieta ir kt.) šiuo atveju nepakanka objektyvių duomenų teigti, kad motociklo vairuotojas, važiuodamas leistinu maksimaliu 90 km/h greičiu būtų turėjęs techninę galimybę sustabdyti motociklą ir tokiu būdu išvengti susidūrimo);

2.3.6.7.                      automobilio „Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo veiksmai – išvažiuodamas į kelią (duomenys neskelbtini) iš pravažavimo tarp dirbamų laukų nedavė kelio jam iš kairės važiavusio motociklo „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui – buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sudarė pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti; 

2.3.6.8.                      motociklo „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo veiksmai – važiavo, tikėtina, apie 113 km/h greičiu, t. y. viršydamas leistiną maksimalų 90 km/h greitį, dėl ko jo vairuojamas motociklas susidūrė su kliūtį sudariusiu automobiliu „Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – buvo nepriimtini, tačiau spręsti, ar šie jo veiksmai techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu, negalima (2 t., 72–81 b. l.);

2.3.7.                      specialisto išvada Nr. G910/2022(05), kurioje konstatuota, jog nukentėjusiajam R. K. nustatyti dubens lūžiai, daugybiniai šonkaulių lūžiai, abipusis kraujo ir oro susikaupimas krūtinplėvės ertmėje, ūmus kvėpavimo funkcijos nepakankamumas, juosmens slankstelių lūžiai, hypovolemija, anemija po nukraujavimo, šokas, nestabilus dubuo, klubakaulio lūžis, gaktikaulio lūžis, plaučių sumušimas ir kraujo išsiliejimas plaučių audinyje, šokikaulio lūžis, šoninio kulkšnies lūžis, trauminis kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais; sužalojimai padaryti kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodyto eismo įvykio metu, t. y. 2022 m. birželio 15 d.; nukentėjusiajam R. K. nustatomas sunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl daugybinių šonkaulių lūžių su kraujo ir oro susikaupimo krūtinplėvės ertmėje ir plaučių sumušimo, išsivysčius kvėpavimo funkcijos nepakankamumui, šokui po nukraujavimo bei dubens žiedo vientisumo suardymo, jo sveikata buvo sunkiai sutrikdyta (2 t., 60–61 b. l.);

2.3.8.                      specialisto išvada Nr. G913/2022(05), kurioje konstatuota, jog nukentėjusiajai O. K. nustatytas krūtinės ir pilvo sumušimas, kairės pusės 1-7, dešinės pusės 1-7 šonkaulių lūžiai, oro susikaupimas krūtinplėvės ertmėje, plaučių sumušimas, kepenų ir blužnies plyšimas, kairio stipinkaulio lūžis, dešinės čiurnos šokikaulio išnirimas, kaklo 6-7 ir krūtinės pirmo slankstelio šoninių ataugų lūžiai, kairio kelio žaizda, ūminis kvėpavimo nepakankamumas, ūmine anemija po nukraujavimo, šokas po nukraujavimo; sužalojimai padaryti kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodyto eismo įvykio metu, t. y. 2022 m. birželio 15 d.; nukentėjusiajai O. K. nustatomas sunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl daugybinių šonkaulių lūžių su oro susikaupimu krūtinplėvės ertmėje bei kepenų ir blužnies plyšimo, plaučių sumušimo, ūmaus kvėpavimo nepakankamumo ir šoko bei anemijos po nukraujavimo jos sveikata buvo sunkiai sutrikdyta (2 t., 55–56 b. l.);

2.3.9.                      transporto priemonių techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolais bei fotonuotraukomis iš kurių matyti, jog automobiliui ,,Mitsubishi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintas priekinis kairės pusės sparnas, priekinis bamperis, priekinis kairės pusės ratas, galinis kairės pusės sparnas; motociklui ,,Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadintas korpusas – skilusios abiejų šonų plastmasinės dalys, sulinkusios priekinės šakės, sulankstytas kuro bakas, nulūžusi daiktadėžė, nulūžęs dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlis (1 t., 24–30, 32–38 b. l.);

2.3.10.                      daiktų apžiūros protokolu bei fotonuotraukomis, iš kurių matyti, kad apžiūrėtas automobilis ,,Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros atlikimo vieta – (duomenys neskelbtini). Automobilis stovi kieme, pasidengęs purvo sluoksniu, matyti apgadinimai šio automobilio labiau priekinėje kairėje pusėje, t. y. apgadintas priekinis bamperis kairiame kampe, nėra kairės pusės rūko žibinto. Automobilio vidinės dalys yra sustumtos iš kairio šono link centro. Išlūžęs priekinis metalinis apsauginis rėmas, esantis automobilio priekyje, kairėje pusėje bei matyti įlinkimai. Dešinėje pusėje bamperis atsiskyręs iš savo vietos. Kairės pusės ratas pasislinkęs iš savo vietos link variklio, padangoje skylė, padanga atsiskyrusi nuo ratlankio bei ant ratlankio matyti įstriži apgadinimai. Matyti įlinkimas kairiame priekiniame sparne, šalia priekinio žibinto bei sulūžusi plastikinė apdailos detalė ant to pačio sparno ties ratu. Ant kairės pusės priekinių durelių, arčiau priekinio sparno matyti purvo ir dažų nubraukimas bei įlinkimas. Ant galinio sparno matyti trys įbrėžimai su nežymiu įlinkimu ties langu, langas išdužęs, užklijuotas plėvele. Apžiūros metu fotografuota (1 t. 178–190 b. l.);

2.3.11.                      daiktų apžiūros protokolu bei fotonuotraukomis, iš kurių matyti, kad apžiūrėtas motociklas ,,Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros atlikimo vieta – namų valdos kiemas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūrint motociklą matyti, kad apgadintas visas motociklo korpusas, sulinkusios priekinės šakės, sulankstytas kuro bakas, sulūžusios plastikinės apdailos detalės, apgadintos dalys dugne, per vidurį rėmas įlinkęs. Didžiausia apgadinimų koncentracija motociklo priekyje ir dešinėje pusėje visame plote. Ant motociklo nėra dešinės pusės ir galinės daiktadėžių, kurios atsidalinusios, padėtos šalia. Galinis ratas pasislinkęs iš savo vietos į šoną (1 t., 192–193 b. l.; 2 t., 1–23 b. l.);

2.3.12.                      Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos 2022 m. liepos 5 d. pažyma Nr. (8.42-10)-B8-1939, iš kurios matyti, kad 2022 m. birželio 15 d. eismo įvykio vietoje oro temperatūra 22 val. buvo 16,5 oC, 23 val. – 15,5 oC ; santykinė oro drėgmė 22 val. buvo 68 %, 23 val. – 71 %; meteorologinio matomumo nuotolis 22 val. buvo 20 km, 23 val. – 20 km; vėjo kryptis, rumbai nuo 22 val. iki 23 val. buvo vakarų; vidutinis vėjo greitis 22 val. buvo 1,9 m/s, 23 val. – 2,1 m/s; didžiausias vėjo greitis (per 1 val.) 22 val. buvo 4,6 m/s, 23 val. – 3,7 m/s; 2022 m. birželio 15 d. nuo 22 val. iki 23 val. kritulių nebuvo (2 t., 40–41 b. l.);

2.3.13.                      vairuotojo pažymėjimo kopija, iš kurios matyti, kad kaltinamajam R. M. išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)  ir jis turi teisę vairuoti, be kita ko, „B“ kategorijos transporto priemones (1 t., 61 b. l. );

2.3.14.                      privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaitos kopija, iš kurios matyti, kad automobilio ,,Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), privalomoji transporto priemonės techninė apžiūra galiojo nuo 2020 m. gruodžio 29 d. iki 2022 m. gruodžio 29 d. (1 t., 63 b. l.);

2.3.15.                      įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, iš kurios matyti, kad automobilio „Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu AB ,,Lietuvos draudimas“ nuo 2021 m. spalio 8 d. iki 2022 m. spalio 7 d. (1 t., 64 b. l.);

2.3.16.                      techninės apžiūros IS išrašu, iš kurio matyti, kad motociklo ,,Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), techninė apžiūra galiojo nuo 2021 m. gegužės 25 d. iki 2023 m. gegužės 25 d. (1 t., 68 b. l.).

2.4.                      Ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti BPK nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo ir duotų parodymų, visi pirmiau paminėti įrodymai įrodo, jog kaltinamasis R. M. padarė nusikalstamą veiką, kuri pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 3 dalį.

2.5.                      Kaltinamojo R. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

3.       Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

3.1.                      Teisiamojo posėdžio metu teisme buvo gauti kaltinamojo R. M. ir jo sutuoktinės G. M. prašymai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą sutuoktinės (G. M.) atsakomybei (3 t., 141–155 b. l.).

3.2.                      BK 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas gali taikyti BK 40 straipsnį tik esant visų paminėtų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga – laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

3.3.                      Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. M. ir laiduotoja G. M. palaikė prašymus atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laiduotoja nurodė, kad supranta savo kaip laiduotojos atsakomybę, supranta, kad ji turės padėti sutuoktiniui (palaikyti jį) ir daryti jam teigiamą įtaką, jog ateityje sutuoktinis nepadarytų teisės pažeidimų ir tokie patys įvykiai nepasikartotų. Ji sutinka būti savo sutuoktinio laiduotoja. Nurodė, kad ji ir kaltinamasis gyvena kartu, jiedu matosi kasdien, yra artimi, sutaria ir nesipyksta. Jai yra žinoma ką jos sutuoktinis planuoja veikti per dieną ir ką veikia, nes jiedu dienos planus aptaria namuose. Kaltinamasis R. M. konsultuojasi su ja svarbiais klausimais ir atsižvelgia į jos (laiduotojos) nuomonę, todėl laiduotoja gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Kaltinamasis R. M. iš esmės yra drausmingas vairuotojas, nes grubių nusižengimų nėra padaręs ir jam nebuvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, ji pasitiki kaltinamuoju. Apie kaltinamojo R. M. padarytą veiką ji sužinojo tą patį vakarą iš dukros, neužilgo po įvykio, nes kaltinamajam nenorint jos (laiduotojos) jaudinti, apie įvykį dukrai pranešė vienas iš sutuoktinio medžioklės būrelio narių. Sutuoktinis po įvykio į namus grįžo paryčiui, jo būsena buvo sudėtinga. Dėl aptariamo įvykio pergyvena tiek kaltinamasis, tiek kiti šeimos nariai, jiems sunku emociškai. Kaltinamasis R. M. su ja (laiduotoja) elgiasi mandagiai ir pagarbiai. Mano, kad ji yra autoritetas savo sutuoktiniui. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad laiduotoja neteista, nebausta administracine tvarka, laiduotoją neigiamai charakterizuojančių duomenų byloje nėra. Pasak pačios laiduotojos G. M., jos sveikatos būklė netrukdys jai būti sutuoktinio R. M. laiduotoja. Šios aplinkybės nesuteikia pagrindo teismui abejoti kaltinamojo sutuoktinės G. M. galimybe būti laiduotoja ir daryti teigiamą įtaką kaltinamajam R. M..

3.4.                      Kaltinamasis R. M. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veikos. Be to, kaltinamasis R. M. neteistas; neturi galiojančių administracinių nuobaudų; vykdo individualią žemės ūkio veiklą; (duomenys neskelbtini)  medžiotojų ir žvejų draugija jį charakterizuoja teigiamai. Nukentėjusiesiems žalą atlygino civilinis atsakovas, o teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. M. sutiko su nukentėjusiųjų patirtomis išlaidomis už jų atstovavimą bei įsipareigojo jas atlyginti. Svarbu įvertinti kaltinamojo R. M. padarytos veikos pavojingumą – kaltinamasis padarė vieną neatsargų nusikaltimą, automobilį jis vairavo būdamas blaivus. Visos šios aplinkybės suteikia pagrindą manyti, kad kaltinamasis R. M. padarys tinkamas išvadas, ateityje elgsis atidžiai, apdairiai ir atsakingai, laikysis įstatymų ir nusikalstamų veikų nedarys.

3.5.                      Atsižvelgdamas į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, o taip pat į laiduotojos turtinę padėtį (ji nedirba; keturių asmenų šeimą išlaiko vienintelis kaltinamasis R. M.; pasak laiduotojos, paskyrus užstatą jos šeimos finansinė padėtis taptų sudėtinga) teismas mano, kad šiuo konkrečiu atveju galima kaltinamąjį R. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, perduodant jį pagal laidavimą laiduotojos G. M. atsakomybei be užstato ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 3 dalyje, nutraukti (BK 40 straipsnio 1 dalis).

3.6.                      BK 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laidavimo terminas nustatomas nuo 1 iki 3 metų. Atsižvelgdamas į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, o taip pat siekdamas sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, paveikti jį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, teismas laidavimo terminą nustato 1 metams 6 mėnesiams.

4.       Baudžiamojo poveikio priemonė

4.1.                      BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal suformuotą teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Svarbia aplinkybe sprendžiant šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-599/2012). Be to, baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už tai nustatytos sankcijos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas taptų nepagrįstu suvaržymu tada, kai kaltinamajam būtų užkirstas kelias dirbti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-95/2013).

4.2.                      Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad vadovaujantis aktualia teismų praktika, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes ir įvertinus kaltinamojo R. M. asmenybę, teisinga viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyra gali būti pasiekta be uždraudimo naudotis specialia teise, parinkus jam kitą baudžiamojo poveikio priemonę.

4.3.                      Šiuo atveju eismo įvykį lėmė ne piktybiškas KET ignoravimas, o kaltinamojo R. M. neatidumas kelyje. Svarbu tai, kad kaltinamasis iš esmės nuo pat tyrimo pradžios neneigė savo kaltės, nurodė visas svarbias įvykio aplinkybes ir nuoširdžiai pergyveno dėl įvykusio, siūlė nukentėjusiesiems pagalbą (tai patvirtino ir nukentėjusysis R. K.). Kaltinamasis neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, anksčiau jam nebuvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Taip pat būtina atsižvelgti į tai, kad kaltinamasis gyvena kaimo vietovėje, jis vykdo individualią žemės ūkio veiklą ir jam reikalinga teisė vairuoti transporto priemones. Taip jis užsidirba lėšų pragyvenimui. Uždraudus kaltinamajam vairuoti transporto priemones būtų žymiai apribotos galimybės jam tinkamai bei laiku atlikti darbines funkcijas.

4.4.                      Taigi, uždraudus kaltinamajam vairuoti kelių transporto priemones labai didelė tikimybė, kad jis prarastų galimybę toliau vykdyti individualią žemės ūkio veiklą ir gauti pajamų pragyvenimui (kaltinamasis vienintelis išlaiko savo šeimą). Esant tokioms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad kaltinamajam R. M. uždraudimas naudotis specialia teise šiuo konkrečiu atveju varžytų jį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti, todėl kaltinamajam vietoje uždraudimo naudotis specialia teise tikslinga skirti kitą, BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL (1000 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant 10 mėnesių sumokėjimo terminą. Teismo nuomone, būtent tokia baudžiamojo poveikio priemonė bus optimali, tikslinga bei teisinga ir būtent tokiu būdu bus įgyvendinti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslai.

5.       Civiliniai ieškiniai

5.1.                      Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai R. K. bei O. K. pareiškė civilinius ieškinius neatlygintai turtinei žalai atlyginti (3 t., 79–125 b. l.).

5.2.                      Šioje vietoje teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnį, savo reikalavimus dėl žalos atlyginimo turi įrodyti nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai.

5.3.                      Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. K. pareiškė civilinį ieškinį 1444,24 Eur dydžio neatlygintai turtinei žalai atlyginti.

5.3.1.                      Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, jog nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. K. su civiliniu atsakovu (juridiniu asmeniu) – AB „Lietuvos draudimas“ 2022 m. lapkričio 30 d. (po aptariamo eismo įvykio) sudarė susitarimą dėl aptariamo eismo įvykio metu patirtos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo (3 t., 88–89 b. l.). Šiame susitarime, be kita ko I dalies 6 punkte, nurodyta, kad civiliniam atsakovui išmokėjus sutartą sumą (722,89 Eur turtinei žalai atlyginti ir 11000 Eur neturtinei žalai atlyginti) bus laikoma, kad civilinio atsakovo prievolė atlyginti nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. K. visą dėl eismo įvykio patirtą turtinę ir neturtinę žalą, įvykdyta tinkamai, laiku ir pilna apimtimi. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. K. civiliniame ieškinyje patvirtino, kad civilinis atsakovas pervedė jam sutartą pinigų sumą (3 t., 79 b. l.). Taigi, civilinis atsakovas pagal susitarimą visiškai įvykdė savo prievolę atlyginti nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. K. visą dėl eismo įvykio patirtą turtinę ir neturtinę žalą.

5.3.2.                      Svarbu paminėti, kad pagal suformuotą teismų praktiką civiliniam ieškovui ir civiliniam atsakovui po eismo įvykio sudarius susitarimą dėl žalos atlyginimo ir civiliniam atsakovui įvykdžius tokį susitarimą, susitarimas dėl žalos atlyginimo turi būti kvalifikuojamas kaip taikos sutartis. Tokiu atveju, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalies ir 293 straipsnio 5 punkto prasme, byla nutraukiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartis byloje Nr. 2K-7-130-1073/2021, 23 ir 24 punktai).

5.3.3.                      Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. CK 6.985 straipsnis imperatyviai nustato, kad taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią ir tokia taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą (CK 6.983 straipsnis), yra nurodęs, kad taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas. Taikos sutartis savo esme yra civilinė sutartis, todėl jai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas, t. y. šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 straipsnis) išsprendžia ginčą, sutarties sąlygose pačios nusistatydamos savo teises ir pareigas. Taigi, tik pačios šalys sprendžia dėl taikos sutarties turinio, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas, todėl taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 3K-3-409-701/2015).

5.3.4.                      Šioje byloje tarp nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. K. bei civilinio atsakovo (juridinio asmens) AB „Lietuvos draudimas“ sudarytame susitarime yra išreikšta susitarimo šalių valia, susitarimas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui. Atsižvelgiant į tai, procesas dėl nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. K. civilinio ieškinio nutraukiamas.

5.4.                      Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės O. K. teigimu, jos neatlygintą turtinę žalą sudaro iš viso 514,54 Eur (iš jų 324,92 Eur neatlyginta dėl drabužių sugadinimo ir 189,62 Eur dėl pirktų medikamentų bei kuro (iš jų 139,44 Eur dėl išlaidų kurui ir 50,18 Eur dėl išlaidų medikamentams).

5.4.1.                      Iš kartu su civiliniu ieškiniu pateikto kuro įsigijimo kvito matyti, kad kuras už 139,44 Eur buvo įsigytas 2022 m. birželio 23 d. (3 t., 122 b. l.). Byloje nėra duomenų apie tai, kad tądien civilinė ieškovė ir atsakovė O. K. būtų kur nors vykusi su aptariamu eismo įvykiu, su šio eismo įvykio tyrimu ar nagrinėjimu susijusiais tikslais. Pagal specialisto išvadą seka, kad nukentėjusioji ir civilinė ieškovė O. K. tuo laikotarpiu (nuo 2022 m. birželio 16 d. iki 2022 m. birželio 30 d.) buvo gydoma ligoninės stacionare (2 t., 55 b. l.). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė O. K. nurodė, kad kurą (dyzeliną už 96,24 Eur ir benziną už 43,20 Eur) įsigijo jos tėvai, kurie lankė ją ligoninėje, ji pati šių išlaidų nepatyrė. Įvertinus šias aplinkybes, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės O. K. nepatirtos išlaidos už kurą – iš viso 139,44 Eur – jai negali būti kompensuojamos.

5.4.2.                      Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė O. K. nepagrindė savo išlaidų, susijusių su medikamentų įsigijimu. Ji nenurodė, kurių konkrečių medikamentų įsigijimo išlaidas ji prašo kompensuoti ir kaip jos išlaidos medikamentams susiję su aptariamu eismo įvykiu. Nuo šios savo civilinio ieškinio dalies ji atsisakė. Todėl nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės O. K. neįrodytos ir nepagrįstos išlaidos medikamentams – 50,18 Eur – nuo kurių ji atsisakė, taip pat negali būti atlygintos.

5.4.3.                      Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė O. K. prašo priteisti jai 324,92 Eur dydžio neatlygintą turtinę žalą dėl drabužių sugadinimo. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė O. K. prašė civilinio atsakovo atlyginti jai 755 Eur dydžio turtinę žalą dėl drabužių sugadinimo, tačiau civilinis atsakovas, įvertinęs drabužių nusidėvėjimą, jai atlygino tik dalį šios žalos – 430,08 Eur. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji ir civilinė atsakovė nurodė, kad ji 755 Eur sumokėjo už specialią motociklininko aprangą, kurią ji įsigijo naują (pagal civilinio atsakovo pateiktus duomenis seka, kad nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės O. K. speciali motociklininko apranga galėjo būti įsigyta prieš 7 mėnesius iki aptariamo įvykio (3 t., 132 b. l.)). Tačiau pagal byloje esančius duomenis seka, kad eismo įvykio metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė dėvėjo tik dvi specialios motociklininko aprangos dalis – tekstilinę motociklininko striukę „Wolf“ ir pošalmį (kuris nebuvo apgadintas). Kiti jos dėvėti ir eismo įvykio metu sugadinti darbužiai – marškinėliai, džemperis, džinsinės kelnės, batai ir kiti drabužiai – nebuvo specialios paskirties, juos nukentėjusioji ir civilinė ieškovė O. K. galėjo įsigyti ne kartu su specialia motociklininko apranga (pavyzdžiui, anksčiau) ir dėvėti juos kasdien (1 t., 151–152, 154–172 b. l.). Todėl civilinis atsakovas, spręsdamas žalos už sugadintus nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės O. K. drabužius atlyginimo klausimą, pagrįstai išskaičiavo sugadintų drabužių nusidėvėjimą ir, kartu įvertinus šiuo metu internete skelbiamas naujos tekstilinės motociklininko striukės kainas (pavyzdžiui, internetinėje svetainėje https://www.motomafia.lt/moto-apranga-moterims naujos tokios striukės kaina prasideda nuo 199,95 Eur) teisingai kompensavo nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės O. K. turtinę žalą, patirtą dėl drabužių sugadinimo.

5.4.4.                      Apibendrindamas pirmiau paminėtas aplinkybes teismas konstatuoja, jog nukentėjusioji ir civilinė ieškovė O. K. neįrodė savo patirtos ir neatlygintos turtinės žalos, todėl jos civilinis ieškinys negali būti patenkintas.

5.4.5.                      Kartu teismas pažymi, kad nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės O. K. civilinio ieškinio išsprendimas šiuo nuosprendžiu neeliminuoja jos teisės ir galimybės vėliau, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, surinkti visus patirtą žalą patvirtinančius dokumentus ir kreiptis į civilinį atsakovą dėl visos patirtos žalos atlyginimo (CK 6.283 ir 6.286 straipsniai).

6.       Kiti klausimai

6.1.                      Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai:

6.1.1.                      automobilis „Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintas kaltinamajam R. M. (1 t., 40 b. l.), paliekamas kaltinamajam R. M.;

6.1.2.                      motociklas „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o taip pat nukentėjusiųjų R. K. ir O. K. darbužiai bei kiti daiktai, grąžinti A. K. (1 t., 41, 174–176 b. l.), paliekami A. K.;

6.1.3.                      3 skaitmeninės laikmenos (kompaktiniai diskai), saugomos byloje (kartu su proceso dalyvių asmens duomenimis), paliekamos saugoti kartu su bylos medžiaga.

6.2.                      Procesinės prievartos priemonės kaltinamajam R. M. taikytos nebuvo, jis nebuvo laikinai sulaikytas.

6.3.                      Nukentėjusieji prašo pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti jiems išlaidas už įgaliotojo atstovo suteiktą teisinę pagalbą po 900 Eur (iš viso 1800 Eur) (3 t., 73–78 b. l.). 

6.3.1.                      Pagal baudžiamojo proceso įstatymą teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato ar jo padėjėjo, dalyvavusio byloje kaip įgaliotasis atstovas, paslaugoms apmokėti.

6.3.2.                      Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiųjų proceso išlaidų priežastis yra kaltinamojo R. M. nusikalstama veika. Jeigu ne kaltinamojo R. M. nusikalstamas elgesys, nukentėjusieji nebūtų patyrę su procesu susijusių išlaidų, jų turtas šia dalimi nebūtų sumažėjęs. Nukentėjusiesiems nukentėjus nuo nusikalstamos veikos, jie galėjo pasirinkti, kokiu būdu jie gins savo teises. Jie galėjo tai daryti per atstovą (advokatą ar jo padėjėją), o atstovą jie galėjo pasirinkti tokį, kokiu pasitiki, koks jiems yra tinkamas. Bendras nukentėjusiųjų patirtų išlaidų atlyginimo principas turi būti pilnas jų atlyginimas, su BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta išimtimi, kad teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nebūtų teisinga, jeigu šiuo konkrečiu atveju kaltinamasis R. M. visiškai išvengtų proceso išlaidų atlyginimo, o jas prisiimtų nukentėjusieji.

6.3.3.                      Iš teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiųjų pateiktų dokumentų matyti, jog jie už įgaliotojo atstovo teisinę pagalbą šioje baudžiamojoje byloje iš viso sumokėjo kiekvienas po 900 Eur. Nukentėjusiųjų įgaliotojo atstovo darbų apimtis šio proceso metu (atstovas į procesą įstojo neužilgo po ikiteisminio tyrimo pradžios (1 t., 97, 119 b. l.); jis parengė civilinius ieškinius ir visiškai atstovavo nukentėjusiuosius tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme; teikė į bylą reikšmingus dokumentus; teisiamojo posėdžio metu advokatas nebuvo pasyvus, jis uždavinėjo klausimus proceso dalyviams, atstovaudamas nukentėjusiuosius jis aktyviai naudojosi savo procesinėmis teisėmis) leidžia manyti, jog atstovas atsakingai ruošėsi tiek šios bylos tyrimui ikiteisminio tyrimo metu, tiek jos nagrinėjimui teisiamajame posėdyje. Taip pat teismui nekyla abejonių, jog įgaliotasis atstovas konsultavo nukentėjusiuosius klausimais, susijusiais su šia baudžiamąja byla. Atsižvelgęs į pirmiau paminėtas aplinkybes teismas neturi pagrindo abejoti aptartų proceso išlaidų pagrįstumu. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kaltinamojo R. M. turtinė padėtis būtų itin sudėtinga, teisiamojo posėdžio metu jis pripažino tokias nukentėjusiųjų išlaidas dėl atstovavimo ir įsipareigojo jas atlyginti. Tokiu būdu teismas nukentėjusiesiems R. K. ir O. K. iš kaltinamojo R. M. išieško visas jų patirtas proceso išlaidas už įgaliotojo atstovo suteiktą teisinę pagalbą. 

6.4.                      Byloje valstybė patyrė išlaidas už teismo procesinių dokumentų įteikimą. Tačiau BPK 105 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog kai procesas nutraukiamas <...>, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal suformuotą teismų praktiką priėmus procesinį sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukus, proceso išlaidos iš asmens negali būti išieškomos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-93-788/2017 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, išlaidos už teismo procesinių dokumentų įteikimą iš kaltinamojo R. M. neišieškomos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 teismas

nusprendžia:

R. M., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos G. M. atsakomybėn Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, skirti R. M. baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL (1000 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą – per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo banko sąskaitą Nr. LT884010051004670332 (bankas „Luminor Bank AS“)).

Procesą dėl R. K. civilinio ieškinio nutraukti.

O. K. civilinį ieškinį (neatlygintai turtinei žalai atlyginti) atmesti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus:

- automobilį „Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintą R. M., palikti R. M.;

- motociklą „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), R. K. ir O. K. darbužius bei kitus daiktus, grąžintus A. K., palikti A. K.;

- 3 (tris) skaitmenines laikmenas (kompaktinius diskus), saugomas byloje, palikti saugoti kartu su bylos medžiaga.

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš R. M.:

- O. K. 900 Eur (devynis šimtus eurų) advokato padėjėjo pagalbai (už atstovavimą) apmokėti;

- R. K. 900 Eur (devynis šimtus eurų) advokato padėjėjo pagalbai (už atstovavimą) apmokėti.

Išaiškinti R. M., kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje gali būti panaikintas ir gali būti sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai G. M., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.

Teisėjas        Marius Jankauskas