Civilinė byla Nr. e2-329-465/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23730-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2.9.1.;

3.2.6.1; 3.1.7.5

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 28  d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė,

sekretoriaujant  Birutei Adamonienei.,

dalyvaujant ieškovės UAB „Laisvės projektai“ atstovui advokatui Robertui Klovai,   

atsakovės UAB „Bartoseka“ atstovei adv. Dovilei Armalytei,

atsakovės UAB „Lemnas“ atstovei adv. pad. Gabrielei Lenkšaitei,

atsakovui V. M.,

atsakovų V. M., R. M. ir V. G. atstovui adv. Jonui Butkui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Laisvės projektai“ ieškinį atsakovams UAB „Bartoseka“, UAB „Lemnas“, B. S., B. S., V. M., R. M., D. S., V. G., tretysis asmuo UAB „Lemastija“ dėl atidalijimo iš bendros nuosavybės, pagal atsakovės UAB „Bartoseka“ priešieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovės UAB „Lemnas“ priešieškinį dėl naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovė nurodo, kad jai nuosavybės teise priklauso 788209/1445184 dalys 0,9264 ha žemės sklypo (unik. Nr. 4400-2375-7177), esančio Laisvės pr. (toliau – Žemės sklypas). Ieškovei įsigijus dalį Žemės sklypo iš UAB „Lemastija“, šiuo metu jai priklauso viso 0,8837 ha, o tai sudaro 95,39 procentų viso Žemės sklypo. Atsižvelgdama, jog Žemės sklypas priklauso tiek juridiniams, tiek ir fiziniams asmenims, ir jų interesai dėl Žemės sklypo valdymo, naudojimo ir disponavimo skiriasi, ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, siūlydama atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant ieškovei atsakovams priklausančias Žemės sklypo dalis, o už ieškovei tenkančias atsakovų nekilnojamojo turto dalį atsakovams išmokant pinigines kompensacijas. Nurodo, jog pagal VĮ Registro centras“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą žemės sklypo vertė yra 360 000 Eur, o 1 aro vertė 3886 Eur. Ieškovė patikslintu ieškiniu siūlo atsakovams sumokėti po 10 000 Eur už arą, atitinkamai tenkančią kompensacijos dalį pagal bendrasavininko turimą Žemės sklypo dalį. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė UAB „Lemnas“ yra pareiškęs priešieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu nustatymo, ieškovė siūlo alternatyvų reikalavimą - atidalijimą su atsakove UAB „Lemnas“ pagal ieškovės parengtą Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kuriame būtų atidalijama atsakovei UAB „Lemnas“ tenkanti Žemės sklypo dalis, projekte pažymėta taškais 13, 14,15,16,20, sklypo dalis „2“, o ieškovei – sklypo dalis „1“, projekte pažymėta taškais 1,2,3,4,5,7,8,9,10,11,13.20,16,17,18. Šis atidalijimo būdas, ieškovės teigimu, leis suformuoti du atskirus žemės sklypus, eliminuos ginčų ir konfliktų tikimybę ateityje. Likusiems atsakovams, kurių nuosavybės dalys yra mažos, ieškovas išmokėtų pinigines kompensacijas. Tuo atveju, jei nei vienas iš siūlomų atidalijimo variantų nebūtų priimtini atsakovams ir teismas manytų, jog nėra pagrindo jų tenkinti, ieškovė prašo atidalinti ieškovei priklausančią Žemės sklypo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant ieškovei žemės sklypą „1“, žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo brėžinyje pažymėtą taškais 1, 2, 3, 4, 5, 6, 5,  8, 9, 10, 11, 12, 13, 20,16,17,18, o atsakovams 0,0428 ha Žemės sklypą „2“- brėžinyje pažymėtą taškais 13, 14, 15, 16, 20. Prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Patikslintu ieškiniu pažymi, jog sprendžiant ginčą tarp bendraturčių, kai vienas iš jų reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios dalinės nuosavybės. Taip yra palengvinamas ir supaprastinamas savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimas ir išvengiama ginčų, galinčių kilti tarp bendraturčių.

2021m. balandžio 15d. ieškovė pareiškimu dėl ieškinio reikalavimų, nekeisdama alternatyvių reikalavimų esmės, padidino atsakovams priteistinas piniginių kompensacijų sumas ir ieškinio reikalavimus patikslino. Pagrindas padidinti (perskaičiuoti) atsakovams priteistinas pinigines kompensacijas už ieškovei atidalijimo būdu atitenkančias atsakovų nekilnojamojo turto dalis, yra į bylą pateiktas UAB „Partner LT“ 2021-03-16 surašytas vertinimas Nr. IP-K-21-03-12-A7, kurio duomenimis Žemės sklypo 1 aro kaina yra yra 21601 Eur. Tokiu būdu ieškovė siūlo už jai atitenkančias atsakovų nekilnojamojo turto dalis atsakovei UAB „Bartoseka“ sumokėti 4104,19 Eur, atsakovei UAB „Lemnas“ 57 458,66 Eur, atsakovams B. S. ir B. S. 3240,15 Eur, atsakovei B. S. 2376,11 Eur, atsakovui V. M. 5832,27 Eur, atsakovui R. M. 5832,27 Eur, D. S. 3024,14 Eur, atsakovei V.G. 10368,48 Eur dydžio pinigines kompensacijas.

Atsakovė UAB „Bartoseka“ atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodo, jog Žemės sklypo atidalijimo tvarką reglamentuoja LR Žemės įstatymas, Žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004m. spalio 4d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „ Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ nustatytos tvarkos. Teigia, jog ieškovė nėra pateikusi jokių duomenų, jog būtų pradėjusi žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimo procesus. Projektas nėra išviešintas, apie projekto rengimą neinformuoti bendrasavininkai. Be to, atsakovės teigimu, ieškovės siūlomos kompensacijos dydis yra visiškai nepagrįstas.

Atsakovė UAB „Lemnas“ atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodo, jog ieškovės pateikti alternatyvūs reikalavimai dėl žemės sklypo atidalijimo natūra nėra pagrįsti įstatymu keliamais reikalavimais, t.y. ieškovės pateiktas Projektas nebuvo tinkamai parengtas, išviešintas ir suderintas su atitinkamomis institucijomis. Tuo remiantis tokie ieškininiai reikalavimai negali būti tenkinami. Teigia, jog tais atvejais, kai yra galimybė kitokiu būdu išspręsti bendraturčių naudojimosi daiktu nesutarimus, prioritetas turėtų būti teikiamas bet kokiam kitam būdui, tačiau ne kompensacijos priteisimui. Be to, pažymi, jog ieškovės prašymas priteisti kompensacijas atsakovams už jų perleidžiamas nekilnojmaojo turto dalis, tikėtina, neatitinka Žemės sklypo rinkos kainų. Tvirtina, jog būtina atsižvelgti į tai, kad prie pat Žemės sklypo bus projektuojama Šiaurinė gatvė, kurios metu yra sprendžiami aukštos įtampos tinklų iškėlimo iš Žemės sklypo klausimai. Būtent tai pagerins šalia Žemės sklypo esančią infrastruktūrą bei padidins Žemės sklypo rinkos vertę.

Atsakovai V. M., R. M. atsiliepimuose į ieškinį nurodo, jog žemė, kaip turtinis vienetas ir žemė, kaip verslo objektas yra du skirtingi dalykai. Jie teigia, jog yra pasirengę laikytis CK 4.75 str. 1d. nuostatų ir nevaržyti bendraturčių teisės į vykdyti verslo projektą ir įnešti savo turto dalį, vėliau  gaunant pelno dalį iš verslo. Atsakovų nuomone maksimali kaina už žemę arba maksimali nauda iš kitokio verslo, susijusio su nurodytu žemės sklypu, gali būti gauta tada, kai bus realizuojama arba panaudojamas visas žemės sklypas. Ieškinį prašo atmesti 

Analogiškais argumentais atsiliepime su patikslintu ieškiniu nesutinka ir atsakovė V. G..

Atsakovė UAB „Bartoseka“ pateikė priešieškinį, kuriuo siūlo absoliutų atidalijimo būdą, iš nuosavybės teisinių santykių pasitraukiant visiems bendraturčiams, jai priteisiant visą Žemės sklypą natūra. Priešieškiniu atsakovė UAB „Bartoseka“ sutinka visiems bendraturčiams išmokėti pinigines kompensacijas už jiems priklausančias žemės sklypo dalis po 11 000 Eur už arą, t.y. vienu tūkstančiu daugiau, nei pirminiame ieškinyje siūlo ieškovė. Tokiu būdu atsakovė UAB „Bartoseka“ ieškovei bei likusiems atsakovams už jai tenkiančias jų nekilnojamojo turto dalis siūlo išmokėti pinigines kompensacijas : ieškovei UAB „Laisvės projektai“ 972 070 Eur, atsakovei UAB „Lemnas“ – 29 260 Eur, atsakovams B. S. ir B. S. – 1650 Eur, B. S. – 1210 Eur, V. M. – 2970 Eur, R. M. – 2970 Eur, atsakovei D. S. – 1540 Eur ir V. G. – 5280 Eur. Priešieškinyje pažymi, jog UAB „Bartoseka“ priklauso UAB „NT draudimo grupė“ įmonių grupei, kurios veikla yra nekilnojamojo turto vystymas, pirkimas, pardavimas, nuoma bei kitos operacijos. Nekilnojamojo turto rinkoje jis veikia kaip profesionalus dalyvis, turi patirtį ir pajėgumus įgyvendinti projektus. Finansinė padėtis patvirtina realias galimybes sumokėti priešieškinyje nurodytą piniginę kompensaciją bendraturčiams. Prašo tenkinti priešieškinį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė UAB „Laisvės projektai“ su atsakovės UAB „Bartoseka“ priešieškiniu dėl turto atidalijimo, nesutinka. Nurodo, jog atsakovės UAB „Bartoseka“ turima Žemės sklypo dalis yra itin maža (0,19 aro arba 19 kv.m) ir realiai atidalinti jos natūra jos negalima. Atsižvelgiant į tai, atsakovės interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertintinas kaip labai svarbus. Ieškovės Žemės sklypo dalies priverstinis paėmimas, kaip to reikalauja UAB „Bartoseka“ priešieškiniu, atsižvelgiant į ieškovės valdomą Žemės sklypo dalį, laikytinas esminiu nuosavybės teisių pažeidimu. Toks atidalijimas ieškovės teigimu, neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų. Priešieškinį laiko nemotyvuotu, nes atsakovė UAB „Bartoseka“ niekaip nepagrindžia, kodėl būtent jai turėtų būti priteisiama žemė natūra, už ją išmokant ieškovei piniginę kompensaciją. Pažymi, jog ieškovės žėmės sklypo dalis perleista UAB „Bartoseka“ gali būti perleista tik esant ieškovės sutikimui baigiant ginčą su atsakove taikos sutartimi. Atsakovės UAB „Bartoseka“ priešieškinį dėl atidalijimo prašo atmesti.

Atsakovai R. M., V. M. ir V. G. atsiliepime į UAB „Bartoseka“ priešieškinį nurodo, jog atsakovės reikalavimas atidalinti neturi būti suabsoliutinamas. Teigia, jog toks atsakovės prašymas prieštarauja sisteminiam teisės normų taikymo principui, teismų praktikai ir Lietuvos Respublikos ratifikuotoms tarptautinėms sutartims. Pažymi, jog UAB „Bartoseka“ nuosavybės teisė atsirado išvestiniu nuosavybės įgijimo būdu, taigi ji prisiėmė riziką, jog ne visi bendraturčiai sutiks jai perleisti savo sklypo dalis ir verslo projektą jai gali tekti įgyvendinti su bendraturčiais. Atsakovų V. M., R. M. ir V. G. nuosavybės įgijimo būdas yra specifinis tuo, jog jiems buvo atkurta nuosavybės teisė, be to, su žeme juos sieja ir emocinis ryšys, nes tai jų protėvių nuosavybės teise valdyta žemė, kuri buvo nacionalizuota. Atsakovė UAB „Bartoseka“ su ginčo žeme susieta tik verslo santykiais, verslo projekto duodamas pelnas gali ženkliai viršyti teoriškai apskaičiuotą žemės sklypo vertę. Atsiliepime atsakovai teigia, jog jie nori dalyvauti verslo subjektų būsimame verslo projekte ir taip pat gauti pelną. Patvirtina, jog tam netrukdys bei duos visus sutikimus. Tiek UAB „Bartoseka‘, tiek ir UAB „Laisvės projektai“ interesas negali būti laikomas viešuoju interesu. Teigia, jog nuosavybė gali būti apribota tik esant Konvencijos įtvirtintoms sąlygoms, kai tai yra būtina visuomenės interesams ir tik įstatymo nustatytomis sąlygomis. Tarptautiniai dokumentai, kuriuos yra Lietuva ratifikavusi, imperatyviai numato, kad nuosavybė gali būti ribojama tik įstatymų numatytais atvejais, kai to reikalauja viešasis interesas. Prašo priešieškinį atmesti bei priteisti iš UAB „Bartoseka“ atsakovų bylinėjimosi išlaidas (900 Eur), susijusias su atsiliepimo į priešieškinį parengimu.

Atsakovė UAB „Lemnas“ su priešieškiniu nesutinka. Atsiliepime nurodo, jog siūlomos priteisti kompensacijos už Žemės sklypą UAB „Bartoseka“ nepagrindžia Žemės sklypo rinkos kainos duomenimis. Daikto padalijimas natūra pripažįstamas pagrindiniu atidalijimo būdu, o kompensacijos priteisimas – subsidiariu (išimtiniu). Atidalijimo būdo priteisiant piniginę kompensaciją taikymo išimtinumą lemia Konstitucijos 23 straispnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas bei CK 4.93 str. nustatytos savininko teisių apsaugos garantijos. Atsakovė nurodo, jog nepageidauja gauti kompensacijos už jai nuosavybės teise priklausančios Žemės sklypo dalies perleidimą kitam asmeniui, ar tai būtų ieškovė, ar atsakovė UAB „Bartoseka“, kadangi turi išlaikyti interesą išlaikyti nuosavybės teisę į Žemės sklypą. Šioje Žemės sklypo dalyje ji galėtų vystyti komercinę-ūkinę veiklą. Tai netrukdytų kitiems bendraturčiams naudotis žemės sklypu. Pažymi, jog pati UAB „Bartoseka“ šioje byloje yra pripažinusi, jog duomenys, kuriais yra grindžiama Žemės sklypo vertė, yra visiškai nepagrįsta (po 10 000 Eur už arą), tačiau reikšdama priešieškinį, vadovaujasi būtent ieškovės  siūloma kompensacija, neženkliai ją padidindama. Atsiliepime nurodo, jog byloje esantys duomenys patvirtina, jog Žemės sklypo infrastruktūra bus gerinama, todėl jo vertė tik didės. Į šias aplinkybes prašo atsižvelgti, vertinant kompensacijos dydį.

Atsakovė UAB „Lemnas“ pateikė priešieškinį prašo nustatyti naudojimosi bendru daiktu  tvarką, nes ateityje planuoja Žemės sklype vystyti ūkinę komercinę veiklą. Žemės sklypas yra patogioje vietoje, šalia yra dideli automobilių srautai, veikia prekybos centras. Atsakovės teigimu, nekilnojamojo daikto atidalijimas priteisiant piniginę kompensaciją yra bendrojo daikto atidalijimo išimtis, visų pirma turi būti sprendžiama dėl atidalijimo natūra. Neišnaudojus visų kitų galimybių įgyvendinti bendrosios dalinės nuosavybės teisės, kompensacijos priteisimas reikštų nuosavybės teisės pažeidimą. Tai subsidiarus atidalijimo būdas, kuris taikomas tik nesant galimybės pritaikyti pagrindinį atidalijimo būdą – atidalijimą natūra. Atsakovė pažymi, jog bendraturčiui nepageidaujant atidalijimo išmokant jam kompensaciją pinigais, svarstytinas klausimas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, nes toks sprendimas išsaugo bendraturčio nuosavybės teisę į dalį daikto ir užtikrina galimybę juo naudotis. Teigia, jog atsakovei yra svarbu išsaugoti savo nuosavybės teisę ir jokiu būdu nesutinka su atidalijimu išmokant piniginę kompensaciją. Nustačius naudojimosi bendru daiktu tvarką būtų geriausiai užtikrinama visų bendraturčių interesų apsauga, nes visi bendraturčiai galėtų įgyvendinti savo teises į turtą. Žemės sklypas galėtų būti naudojamas pagal paskirtį bei būtų išvengta ginčų tarp bendraturčių ateityje. Pagal parengtą planą prašo atsakovei leisti naudotis Žemės sklypo dalimi, pažymėta “A”, o kitiems bendraturčiams – “B”, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė UAB „Laisvės projektai“ su atsakovės UAB „Lemnas“ priešieškiniu siūlomo  naudojimosi tvarkos Žemės sklypu nustatymo nesutinka, nes ji neišsprendžia visų bendrasavininkių naudojimosi žemės sklypu tvarkos.

Atsakovė UAB „Bartoseka“ su atsakovės UAB „Lemnas“ priešieškiniu, kuriuo yra prašoma nustatyti žemės sklypu naudojimosi tvarką, sutinka.

Kiti atsakovai D. S., B. S. ir B. S. į ieškovės bei atsakovių pareikštus ieškinio reikalavimus savo teisnės pozicijos nepareiškė, teismo posėdžiuose nedalyvavo.

Ieškinys dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tenkintinas, priešieškiniai dėl turto atidalijimo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo atmestini.

Nekilnojamojo turto registro duomenimis ieškovui priklauso 788209/1445184 Žemės sklypo (unik. Nr. 4400-2375-7177), esančio Laisvės pr. arba 0,9264 ha. Kitos šio Žemės sklypo dalys nuosavybės teise priklauso atsakovams UAB „Lemnas“ (buv. UAB „NT draudimo grupės vystymas“) priklauso 133/4362 dalys arba 0,0264 ha; UAB „Bartoseka“ priklauso 29/13896 dalys Žemės sklypo, arba 0,0019 ha; B. S. ir B. S. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 56935/34865064 dalys Žemės sklypo arba 0,0015 ha; B. S. asmeninės nuosavybės teise priklauso 11/9264 dalys Žemės sklypo arba 0,0011 ha; V. M. priklauso 9/3088 dalys Žemės sklypo arba 0,0027 ha; R. M. priklauso 9/3088 dalys Žemės sklypo, arba 0,0027 ha; D. S. priklauso 55/37056 dalys Žemės sklypo arba 0,0014 ha; V. G. priklauso 48/9264 dalys Žemės sklypo arba 0,0048 ha. (e.bylos 1t. b. l. 9-11). 2019-05-07 ieškovė pateikė Žemės sklypo bendrasavininkiams pasiūlymą perleisti jiems nuosavybės teise priklausančias Žemės sklypo dalis ieškovei už jos pasiūlytą kainą (e. bylos 1t., b.l. 15-40). Remiantis NT Apus Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr, 19/301 NT Žemės sklypo rinkos vertė (2019-04-24) yra 829 000 Eur. Remiantis NEWSEC Konsultacija dėl galimos turto pardavimo kainos galima pardavimo kaina 2019-10-16 dienai sudaro 1 700 000 Eur. UAB „1Partner LT“ Žemės sklypą 2021m. kovo 12 dienai įkainavo 2 mln. eurų.

Kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendros nuosavybės. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir neišvengiamai yra susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio interesais, kurie gali ir nesutapti. Tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2012).

Ieškovei tenka pareiga įrodyti, kad jos siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui ir jo paskirčiai. Kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-07-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016). Nesiekdamas jokio atidalijimo varianto, atsakovas, pagrįsdamas savo nesutikimą su ieškovo projektu, gali pateikti motyvus, tiek išdėstydamas bendraturčių interesų pažeidimus, galinčius atsirasti įgyvendinant ieškovo siūlomą projektą, tiek pasiūlydamas aiškias alternatyvas ieškovo atsidalijimo iš bendrosios teisės įgyvendinimo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014-07-04 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-367/2014).

Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų. Šiuo būdu įgyvendinus nuosavybės teises reiškia, kad atidalijamam bendraturčiui pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitu (kitais) bendraturčiais. Atidalijant nuo bendrosios nuosavybės atskiriama konkreti bendraturčio dalis. Taip konkretaus savininko faktinis ryšys su daiktu pradedamas grįsti ne bendrosios, o vieno asmens nuosavybės teise, kur tik jis pats gali daryti fizinį ūkinį poveikį daiktui, gauti iš jo naudingąsias savybes ir nulemti teisinį daikto likimą. Transformacija iš bendrosios nuosavybės teisės į asmeninės nuosavybės teisę reiškia, kad daiktas ir teisė į jį tampa mažiau varžomi, todėl tai paprastai lemia daikto vertės rinkoje padidėjimą. Mažesnė bendrosios nuosavybės apimtis leidžia pasiekti tam tikrų naudingų rezultatų : pasitarnauja konfliktų tarp bendrasavininkų prevencijai, sudaro prielaidas operatyviau ir pigiau valdyti konkretų objektą, užtikrina kiekvieno savininko interesą būti vieninteliu savo turto šeimininku.

Dėl atidalijimo būdo, bendraturčiams išmokant piniginę kompensaciją

Nagrinėjamu atveju ieškovė, prašydama atidalinti iš bendrosios nuosavybės, patikslintu ieškiniu reiškia tris alternatyvius Žemės sklypo atidalijimo būdus, prioritetą teikdama tokiam, kai visas arba dalis turto natūra priteisiamas ieškovei, o bendraturčiams išmokamos piniginės kompensacijos. Šis reikalavimas grindžiamas tuo, jog ieškovei nuosavybės teise priklauso virš 95 procentų viso Žemės sklypo, o kiti bendrasavininkai dėl mažų Žemės sklypo dalių daikto atsidalinti natūra negali. Toks turto atidalijimo būdas, ieškovės nuomone, leis užtikrinti racionalų Žemės sklypo valdymą. Analogišką reiklavimą priskirti visą nekilnojamąjį turtą, išmokant bendraturčiams pinigines kompensacijas, reiškia ir atsakovė UAB „Bartoseka“, kuriai nuosavybės teise priklauso 0,19 aro Žemės sklype.

CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytos atidalijimo iš bendrosios nuosavybės įgyvendinimo sąlygos, pagal kurias, nors prioritetas teikiamas daikto padalijimui natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai, tačiau jeigu negalima atidalyti bendraturčio dalies natūra, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Šiame kontekste kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 4.80 straipsnio 2 dalies normos, kai nė vienas bendraturtis nesutinka gauti kompensacijos pinigais, aiškintinos kartu su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintu nuosavybės neliečiamumo principu ir CK 4.93 straipsnyje nustatytomis savininko teisių apsaugos garantijomis, todėl priteisti kompensaciją be kito bendraturčio sutikimo galima tik išimtiniais atvejais, kai yra išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra, tačiau to negalima padaryti be neproporcingos žalos daikto paskirčiai, ir kai faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies paėmimas iš bendraturčio neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas (pvz., kai dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginti su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertintinas kaip labai svarbus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartį, civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2010; 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2011ir kt.). Taigi, nustačius tam tikras išimtinį atvejį apibūdinančias faktines aplinkybes, teismas gali atidalyti bendrąją dalinę nuosavybę priteisdamas bendraturčiui kompensaciją pinigais, nors tokio sutikimo bendraturčiai nėra davę.

Teismo vertinimu, taikyti ieškovės bei atsakovės UAB „Bartoseka“ siūlomą išimtinį bendrojo daikto atidalijimo būdą, išmokant bendraturčiams pinigines kompensacijas, šiuo atveju teisinio pagrindo nėra. Visų pirma, pati ieškovė pripažįsta, jog turto atsidalijimas natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai, visgi, yra galimas, nes antruoju alternatyviu atidalijimo variantu siūlo suformuoti du savarankiškus žemės sklypus, kurių vienas priklausytų UAB „Lemnas“. Nustačius šią aplinkybę,  išimtinis bendrojo daikto atidalijimo būdas, kurį ieškovė siūlo pirmuoju atveju iš reiškiamų alternatyvių reikalavimų bei priešieškiniu prašo atidalinti turtą atsakovė UAB „Bartoseka“, negali būti tenkinamas, nes priešingu atveju būtų pažeistas bendraturčio interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe, o toks bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo būdas neatitiktų proporcingumo, protingos ir teisingos bendraturčių interesų pusiausvyros principo. Pažymėtina, jog tiek ieškovė, tiek ir atsakovė UAB „Lemnas“, yra pelno siekiantys juridiniai asmenys, turintys galimybę jiems nuosavybės teise priklausančiose Žemės sklypo dalyse vykdyti ūkinę komercinę veiklą, todėl daikto dalies paėmimas iš bendraturčio išmokant piniginę kompensaciją, iš esmės reikštų savininko teisių pažeidimą.

Be to, pagal kasacinio teismo praktiką, atidalijant daiktą, priteistina piniginė kompensacija turi atitikti tikrąją atidalijamos dalies vertę, kuri nustatytina pagal daikto rinkos vertę. Paprastai ji yra teisinga, jeigu atitinka daikto rinkos kainą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008 ir kt.). Taip pat kasacinis teismas, nagrinėdamas ginčus, kuriuose kilo bendraturčių turto vertės klausimas, išaiškino, kad turto kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014-06-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2014 ir kt.). Pagal VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenis Žemės sklypo vertė, paskaičiuota masinio vertinimo būdu sudaro 360 000 Eur. Taip pat bylos medžiaga patvirtina, jog galima Žemės sklypo kaina 2019 m. spalio 16 dienai galėtų būti 1 700 000 Eur (NEWSEC atlikta Konsultacija dėl galimos turto pardavimo kainos). 2019m. balandžio 24d. Ataskaita Nr.19/301 NT, kurioje buvo vertinta Žemės sklypo rinkos kaina, nustatyta, jog tai dienai jo rinkos vertė sudarė 829 000 Eur. Tačiau nagrinėjamu atveju 2021m. balandžio 15 d. pareiškimu dėl ieškinio reikalavimų padidinimo ieškovė remiasi į bylą pateikta UAB „1Partner LT“ Konsultacija dėl galimos rinkos kainos Nr. 1P-K-21-03-12-A7, pagal kurią 2021m. kovo 12d. Žemės sklypas buvo įvertintas 2 000 000 Eur (du milijonai eurų), sutikdama kitiems bendraturčiams išmokėti pinigines kompensacijas už jų perleistas žemės sklypo dalis po 21 601 Eur už arą.  

Šiame kontekste svarbu pažymėti, jog visi bendraturčiai (atsakovai), išskyrus tuos, kurie nepateikė savo teisinės pozicijos byloje apskritai, su turto atidalijimo būdu, išmokant pinigines jiems pinigines kompensacijas, nesutinka. Todėl sprendžiant klausimą dėl teisingos Žemės sklypo rinkos kainos, būtina įvertinti patį ginčo objektą bei jį charakterizuojančias savybes. Bylos medžiaga patvirtina, jog Žemės sklypas, dėl kurio atidalijimo kilo ginčas tarp šalių, komerciniu požiūriu yra patogioje vietoje, šalia yra dideli automobilių strautai, veikia prekybos centrai. Turto vertintojai rėmėsi prielaidomis, jog Žemės sklype yra galima komercinės/gyvenamosios paskirties pastatų statyba. Be to, Žemės sklypo vertę padidina ir šalia projektuojama Šiaurinė gatvė. Savivaldybės įmonė „Vilniaus planas“ sklypo bendrasavininkius informavo apie Šiaurinės gatvės I etapo nuo Vakarinio aplinkkelio iki Fabijoniškių g. jungties, Vilniaus mieste, vykdomą statybos projektą, pagal kurį bus rekonstruojama Laisvės prospekto atkarpa ties ginčo sklypu, iškelti, rekonstruoti arba apsaugoti esami inžinieriniai tinklai, atliekamas kertančių oro linijų kabeliavimas (DOK-127124). Akivaizdu, jog šis statybos projektas turi didelės įtakos Žemės sklypo rinkos kainai, kuri vykstant jo įgyvendinimui, didėja. Vilniaus bendrojo plano 2020 metų sprendinius bei Šiaurinės gatvės projekto įtaką aptariamo turto rinkos kainai savo Konsultacinėje pažymoje įvertino UAB „1Partner LT“, atlikdamas Žemės sklypo rinkos vertės nustatymą 2021m. kovo 12 dienai bei nustatydamas didžiausią jo rinkos kainą. Tačiau, teismo vertinimu, ja remtis, apskaičiuojant piniginių kompensacijų dydį turto atidalijimo procese, negalima. Kaip nurodoma dokumente, Konsultacinė pažyma yra informacinio pobūdžio, juridinės galios neturintis dokumentas, paruoštas nekilnojamojo turto rinkos duomenų analizės pagrindu, naudojantis nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorių duomenimis, turto pardavimo pasiūlymais rinkoje, konsultacija skirta užsakovui ir neatitinka turto vertinimo dokumento turinio, kurį reglamentuoja LR turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas bei kiti susiję normatyviniai teisės aktai. Kita vertus, akivaizdu, kad dėl šiuo metu vykdomo statybos projekto, Žemės sklypo vertė yra nuolat kintanti ir tai aiškiai atspindi į bylą pateikti rinkos kainos įvertinimai. Lyginmuoju metodu atlikta UAB „Apus turtas“ Nekilnojamojo turto ataskaita NR. 19/301 NT, kuri atitiktų turto vertinimo kriterijus, negali būti laikoma teisinga, nes turto vertė per laikotarpį nuo 2019m. balandžio 24d., kai ji buvo nustatyta turto vertintojo, akivaizdžiai nebeatitinka turto rinkos kainos jo atidalijimo metu. Per visą bylinėjimosi laiką nuo 2019m. rugpjūčio iki teismo posėdžio nagrinėti bylą iš esmės, nei viena iš šalių skirti teismo ekspertizę ginčo turtui įvertinti iniciatyvos nereiškė. Apibendrinant darytina išvada, jog į bylą nebuvo pateikta patikimų įrodymų dėl teisingos turto rinkos vertės nustatymo, kuri yra būtina teismo įsitikinimui susiformuoti (CPK 178 straispnis).

Remiantis nurodytais motyvais konstatuotina, jog išimtinį daikto atidalijimą, bendraturčiams išmokant pinigines kompensacijas už jų perleidžiamą nekilnojamojo turto dalį, teisinio pagrindo nėra. Dėl šių priežasčių ieškovės du pirmieji alternatyvūs ieškinio reikalavimai bei atsakovės UAB „Bartoseka‘ priešieškinys dėl turto atidalijimo iš bendrosios nuosavybės, negali būti tenkinami.  

Dėl naudojimosi žemės sklypu nustatymo

Pagal LR Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio bendraturčių ieškinį. Namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.81 straispnio 1 dalis).

Atsakovė UAB „Lemnas“, nesutikdama su ieškovės reikalavimu atidalyti bendrąją dalinę nuosavybę jos nurodytais būdais, priešieškiniu prašo nustatyti bendrą naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal atsakovės parengtą projektą, UAB „Lemnas“ priskiriant naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „A“, o likusią žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu „B“, skirti naudotis visiems kitiems šio žemės sklypo bendrasavininkams.

Teismo vertinimu, atsakovės siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka nėra tinkama, visų pirma dėl to, jog ji neapsprendžia visų žemės sklypo bendrasavininkų naudojimosi tvarkos. Nagrinėjamu atveju žemės sklypas priklauso tiek juridiniams, tiek ir fiziniams asmenims, turintiems skirtingus lūkesčius dėl šio nekilnojamojo turto panaudojimo. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo atveju turi būti tiksliai nustatyta kiekvienam bendraturčiui tenkanti sklypo dalis ir jos vieta kitų objektų atžvilgiu. Dėl to žemėtvarkos projekte turi būti aiškiai atsipindėta bendraturčiui tenkančios dalies dydis ir išdėstymas, o riba, skirianti bendraturčių naudojamas dalis, turi būti nubrėžta taip, kad šalims ir teismui būtų galima nustatyti jos faktinę vietą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2003-10-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003).

Naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti visų bendraturčių interesų apsaugą, siekiant išvengti konfliktų ateityje. Nagrinėjamu atveju dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu tarp bendraturčių nekyla, nes iki šiol sklypas nėra naudojamas, sprendžiama dėl jo atidalijimo būdo. Pažymėtina, jog Žemės sklypui net nėra nustatytas naudojimosi būdas apskritai. Pati atsakovė pripažįsta, kad nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką prašo iš esmės dėl to, jog siekia išsaugoti nekilnojamojo turto dalį natūra, planuoja vystyti ūkinę komercinę veiklą, todėl akivaizdu, kad priešieškiniu reiškiamas reikalavimas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo neužtikrins visų bendraturčių apsaugos ir nepadės išvengti konfliktų ateityje. Remiantis išdėstytais motyvais, atsakovės UAB „Lemnas“ priešieškinys laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas.

Dėl atidalijimo natūra 

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kitiems bendraturčiams neleidžiama ginčyti bendraturčio siekiamos įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktos teisės, susijusios su bendru daiktu. Tokiu atveju bendraturčiai gali ginčyti ne teisę kaip tokią, bet jos įgyvendinimo būdą ar sąlygas bei įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-11-05 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2004 -11-15 nutartis Nr. 3K-3-604/2004; 2009-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2009).

Esant bendraturčių daugetui galimas santykinis atsidalijimas, kai atsidalija vienas iš bendraturčių, o kitiems lieka bendroji dalinė nuosavybė. Vieno bendratučio atidalijimas nereiškia kitų bendraturčių atsidalijimo teisės paneigimo, nes jie gali atsidalyti tarpusavyje vėliau (Lietuvos Aukčiausiojo Teismo 2019-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-248/2019).  

Įstatyme žemės sklypo atidalijimas apibrėžtas kaip žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos šiems bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys, suformuojant iš jų atskirus žemės sklypus (Žemės įstatymo 2 straipsnio 19 dalis). Žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004m. spalio 4d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) nustato žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų (toliau – Projektas) rengimo, finansavimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarką, taip pat atvejus ir tvarką, kai žemės sklypai pertvarkomi nerengiant Projekto (Taisyklių 1 punktas). Tais atvejais, kai žemės sklypas yra teisminio ginčo objektu, kaip nagrinėjamu atveju, jo sujungimas, padalijimas, atidalijimas ar pertvarkymas, rengiant Projektą, nėra galimas (Taisyklių 2.1 punktas, 10 punktas). Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, konstatuotina, jog Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas per automatizuotą Žemėtvarkos planavimo dokumnetų rengimo informacinę sistemą (ŽPDRIS), šiuo atveju nėra reikalingas, todėl atsakovių UAB „Bartoseka“ ir UAB „Lemnas“ argumentai dėl būtinumo rengti Projektą, vertintini kritiškai.  

Atsakovai, nesutikdami su daikto atidalijimu apskritai, nepateikė jokių patikimų įrodymų, leidžiačių manyti, kad santykinis atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės, kaip to prašo ieškovė trečiuoju alternatyviu reikalavimu, yra negalimas ar techniškai neįmanomas įgyvendinti, daro daiktui neproporcingą žalą, ar pažeidžia kitų bendraturčių teises ir teisėtus interesus (CPK 178 straipsnis). Teismo vertinimu, daikto atidalijimas natūra pagal ieškovės pateiktą Žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo brėžinį, sumažins bendraturčių skaičių, o tai reiškia, palengvins nuosavybės teisių įgyvendinimą, be to, toks atidalijimas nesuvaržys neproporcingai kitų pageidaujančių atsidalyti bendraturčių teisės tai padaryti ateityje, nusprendus dėl savo žemės sklypo dalių panaudojimo.

Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011).

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis bei atsižvelgęs į šios konkrečios situacijos aplinkybes, bendraturčių interesų derinimą, sprendžia, jog ieškovės siūlomas santykinis atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas, kuomet 0,8836 ha Žemės sklypas, pažymėtas indeksu „1“ atidalijamas natūra pagal Žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo brėžinį ieškovei, o kitiems bendraturčiams (atsakovams) paliekamas natūra 0,0428 ha žemės sklypas, pažymėtas indeksu „2“, maksimaliai užtikrins tokio turto naudojimo racionalumą, nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų. Remiantis išdėstytu, ieškinio reiklavimas dėl Žemės sklypo atidalijimo natūra tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų 

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). 

Nagrinėjamu atveju ieškinys buvo patenkintas pilnai, todėl visos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, priteistinos lygiomis dalimis iš atsakovų UAB „Bartoseka“, UAB „Lemnas“, B. S., B. S., R. M., V. M., V. G., D. S.. Bylos medžiaga patvirtina, jog ieškovė sumokėjo 994 Eur žyminį mokestį ir patyrė 3944,60 Eur (2420 Eur ir 1524,60 Eur) išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Be to, iš atsakovės UAB „Lemnas“ papildomai prašo priteisti 363 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą rengimą.  

Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad reikalavimas dėl atidalijimo iš bendro turto yra reikalavimas, kuriuo įgyvendinama jau turima nuosavybės teisė į dalį bendrosios nuosavybės teise valdomo turto pakeičiant bendrąją dalinę nuosavybę į asmeninę. Reikalavimu dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės neprašoma daugiau, nei priklauso bendraturčiui, t. y. šiuo reikalavimu siekiama vien transformuoti bendrąją dalinę į asmeninę nuosavybę. Kadangi šiuo atveju neprašoma ko nors priteisti, nereikalaujama kokios nors papildomos turtinės naudos, įkainoti tokio teisinio veiksmo CPK 85 straipsnio prasme negalima, todėl toks šalių ginčas, nors tam tikra prasme ir susijęs su turtu, tačiau pripažintinas neturtiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2010). Vadovaujantis nurodyta kasacinio teismo praktika, dalis ieškovės permokėto žyminio mokesčio (919 Eur) grąžintina ieškovei  (CPK 87 straipsnio 1d. 1 punktas). Tokiu būdu iš atsakovų ieškovei priteistina lygiomis dalimis 3944,60 Eur bylinėjimosi išlaidų (t.y. iš kievieno po 493 Eur), o iš atsakovės UAB „Lemnas“ papildomai priteistina 363 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atmetus atsakovės UAB „Bartoseka“ priešieškinį, iš pastarosios priteistinos atsakovų V. M. (600 Eur) ir V. G. (300 Eur) patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su atsiliepimu į UAB „Bartoseka“ priešieškinį parengimu.

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020-01-13 įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5,00 Eur), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje (153,47 Eur) priteistinos valstybės naudai iš atsakovų lygiomis dalimis (CPK 96 straipsnio 6 dalis). 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87, 259 straipsniu, 269-270 straipsniais, 279 straipsniu, 307 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį iš esmės tenkinti. 

Atidalinti 0,9264 ha žemės sklypą, unik. Nr. 4400-2375-7177, esantį Vilniuje, Laisvės pr.,  ieškovei UAB „Laisvės projektai“, į.k. 304756578, priteisiant natūra 0,8836 ha žemės sklypo, unik. Nr. 4400-2375-7177, žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo brėžinyje nurodytą indeksu „1“ ir pažymėtą taškais 1,2,3,4,5,6,7,8,9,10,11,12,13,20,16,17,18; atsakovams palikti likusią žemės sklypo dalį, plane nurodytą indeksu „2“  ir pažymėtą taškais 13,14,15,16,20.

UAB „Bartoseka“ priešieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir UAB „Lemnas“ priešieškinį dėl naudojimosi žemės sklypo tvarka nustatymo, atmesti.

Priteisti iš atsakovų UAB „Lemnas“, į.k. 302906374, UAB „Bartoseka“, į.k. 304852306, B. S., a.k. (duomenys neskelbtini) B. S., a.k. (duomenys neskelbtini) R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) V. M., a.k., (duomenys neskelbtini) V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) D. S., a.k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 3944,60 Eur (tris tūkstančius devynis šimtus keturiasdešimt keturis eurus, 60 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „Laisvės projektai“, į. k. 304756578, naudai.     

Priteisti iš atsakovės UAB „Lemnas“, į.k. 302906374, 363 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „Laisvės projektai“, į.k. 304756578, naudai.

Priteisti iš atsakovės UAB „Bartoseka“, į.k. 304852306, 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovo V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai ir 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovės V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti ieškovei UAB „Laisvės projektai“, į.k.304756578, 919 Eur (devynis šimtus devyniolika eurų) permokėto žyminio mokesčio

Priteisti valstybės naudai iš atsakovų UAB „Lemnas“, į.k. 304704357, UAB“Bartoseka“, į.k. 304852309, B. S., a.k(duomenys neskelbtini) B. S., a.k. (duomenys neskelbtini) D. S., a.k(duomenys neskelbtini) V. M., a. k(duomenys neskelbtini) R. M., a.k(duomenys neskelbtini) V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 153,47 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt tris eurus, 47 ct) bylinėjimosi išlaidų (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660).

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                Margarita Ambrazaitienė