V I L N I A U S  M I E S T O  A P Y L I N K Ė S  T E I S M A S

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 17 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Alfonsas Guobys,

sekretoriaujant D. Č.,

šalių atstovams nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį dėl padarytos žalos priteisimo atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ „Turto bankas“.

Teismas,

n u s t a t ė :

ieškovas prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ „Turto bankas“ 3 157,91 Eur žalos atlyginimui, 71 Eur žyminį mokestį, taip pat 5 % palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Nurodė, kad 2011-12-17 kelyje Utena-Molėtai-Vilnius įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadintos transporto priemonės VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir NISSAN ALMERA TINO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės MITSHUBISHI COLT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo G. P. kaltės. Šios transporto priemonės valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“.

Nuostolių suma apskaičiuota vadovaujantis Audatex kompiuterine programa, skirta automobilio remonto sąmatoms sudaryti. Šios programos naudojimą sąmatoms sudaryti numato Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000 m. balandžio 17 d. Nr. 120/2000 m. balandžio 14 d. Nr. 101 įsakymas Dėl kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos ir kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos patvirtinimo. Minėta programa vadovaujasi automobilių remonto įmonės, ekspertai, draudikai. Šios sistemos bazė, įvedus darbų kategoriją, nurodo būtinas medžiagų, darbo valandų sąnaudas bei jų įkainius. Sąmatose nurodyta bendra remonto kaina, į kurią įskaičiuota darbų ir medžiagų kaina.

Viso draudimo išmokos suma yra 3 157,91 Eur (672,79+2415,43+69,69=3157,91). Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo ?statymo 22 str. draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėją ar apdraustąjį, jei draudėjas ar apdraustasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir (ar) neturėdamas teisė vairuoti nustatytos kategorijos transporto priemonę. Pagal 2012-04- 23 Utenos rajono apylinkės teismo nutarimą Administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-298-455/2012 eismo įvykio kaltininkas G. P. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus taip pat neturėdamas teisės vairuoti nustatytos kategorijos transporto priemonę, todėl ieškovas įgijo regreso teisę į apdraustąjį G. P..

2012-03-22 G. P. mirė, o po jo mirties jo palikimas kaip bešeimininkis perėjo Lietuvos Respublikai (perėjusio turto patikėjimo teisė perduota VĮ Turto bankas). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.52 straipsnį, už patikėjo skolas yra atsakingi įpėdiniai. VĮ „Registrų centras“ duomenimis, po G. P. mirties palikimą priėmė Lietuvos Respublika, todėl Valstybė privalo atsakyti už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės. Atsakovė atsisakė atlyginti žalą nurodydama, jog ieškovė nepateikė įrodymų, jog kreditorinis reikalavimas įpėdiniams buvo pateiktas nepraleidus nustatyto 3 mėnesių termino (CK 5.63 str.).Atsakovės atsisakymas yra nepagrįstas, kadangi AB „Lietuvos draudimas“ laiku, t.y. 2012-05-10 pateikė kreditorinį reikalavimą Molėtų Notarų biurui Nr. 1, t.y. nepraleidus 3 mėnesių termino po G. P. mirties (2012-05-17 gautas atsakymas iš notarų biuro). AB „Lietuvos draudimas“ neturi galimybės pateikti 2012-05-10 kreditorinio reikalavimo kopijos, kadangi notarė F. V. veiklos nebevykdo, o jos bylos perduotos Notarų rūmams. 2017-10-31 ir 2017-12-12 buvo siųstas paklausimai Notarų rūmams dėl 2012-05-10 siųsto kreditorinio reikalavimo kopijos, tačiau Notarų rūmai nepateikė šio kreditorinio reikalavimo. Minėtos aplinkybės patvirtinamos rašytiniais įrodymais, pridėtais prie ieškinio: VĮ „Registrų centras“ išrašais, kreditoriniu reikalavimu, pretenzija, VĮ „Turto bankas“ raštais, draudimo liudijimo išrašu, turto sugadinimo aktu ir jo priedais, žalos dydžio apskaičiavimu.

AB „Lietuvos draudimas“ pateikė 2012 05 10 kreditorinį reikalavimą Molėtų notarų biurui nepraleidęs 3 mėn. termino po skolininko G. P. mirties;

Svarbu, kad informacija apie skolines pareigas ir galimus jo kreditorius įpėdiniams būtų žinoma iki palikimo priėmimo veiksmų atlikimo. Remiantis CK 5.63 str., ieškovo teisė pareikšti reikalavimus prasidėjo 2012 03 22, o baigiasi 2015 03 22, kreditorinis reikalavimas Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo pateiktas 2014 0116, paveldėjimo teisės liudijimas išduotas 2017-05-31/2018);

CK 5.63 straipsnio 1 dalis numato, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius pateikti reikalavimus palikimą priėmusiems įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui ar pareikšti ieškinį teisme. Kadangi palikėjo įpėdinių nebuvo, ieškovas negalėjo jiems pateikti pretenzijos nei per 3 mėnesių terminą, nei vėliau. 3 mėnesių terminas kreditoriniam reikalavimui pareikšti nustatytas siekiant, kad palikimą ketinantys priimti įpėdiniai žinotų apie patikėjo prievoles, ir žinodami šią informaciją galėtų priimti jiems priimtiną sprendimą: priimti palikimą, atsisakyti priimti, ar priimti palikimą pagal palikto turto apyrašą. Kadangi pavėluotas reikalavimas neturėjo jokios įtakos palikimą priėmusio asmens teisėms ir pareigoms, yra pagrindai terminą pratęsti. Be to, palikimą priėmusiam asmeniui ieškovas pareiškė kreditorinį reikalavimą ir pateikė ieškinį nepraleidęs 3 metų naikinamojo termino.

3 metų naikinamasis senaties terminas, numatytas CK 5.63 straipsnio 4 dalyje, taikomas ne prašymui atnaujinti praleistą 3 mėnesių terminą pateikti, o kreditoriniams reikalavimams pareikšti. Ieškovas 2014-01-16 raštu informavo Valstybinę mokesčių inspekciją dėl kreditorinio reikalavimo, taigi nuo palikimo atsiradimo (2012 03 22 G. P. mirties data) trijų metų naikinamasis terminas nebuvo suėjęs. Vilniaus miesto teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-23109-235/2018 pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį, kuriuo prašoma teismo priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ naudai 3 157,91 Eur žalos atlyginimo, kuri atsirado dėl G. P. padaryto eismo įvykio. Ieškovas, jei Teismas laikys neįrodytu faktą, jog 2012-05-10 buvo pateiktas kreditorinis reikalavimas Molėtų rajono biurui, teikia Teismui prašymą dėl termino pratęsimo. Atsižvelgus į tai, kad mirusiojo G. P. turto paveldėtoja valstybė apie ieškovo kreditorinius reikalavimus, pareikštus vadovaujantis Civilinio kodekso 5.63 straipsniu, buvo informuota iki pradedant paveldėjimo procedūras, taip pat atsižvelgdamas j ieškovo aktyvius veiksmus jam sužinojus apie jo skolininko G. P. mirtį, bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovas terminą pareikšti reikalavimus po G. P. mirties priėmusiems palikimą įpėdiniams praleido dėl svarbių priežasčių

VĮ „Turto bankas“ su ieškovo reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad ieškovas praleido senaties terminą savo reikalavimams pareikšti. Nors ieškovė dublike pateikė naują reikalavimą - t. y. atnaujinti praleistą 3 mėnesių terminą pareikšti kreditoriaus reikalavimus į mirusiojo G. P. turtą. Ieškovas kaip svarbias priežastis nurodo, kad buvo „aktyvūs ieškovo veiksmai jam sužinojus apie jo skolininko G. P. mirtį“.

Valstybės įmonė Turto bankas nesutinka, kad ieškovo nurodytos aplinkybės gali būti laikomos svarbiomis priežastimis atnaujinti terminą.

Pirmiausia, valstybės įmonės „Turto banko“ įsitikinimu, ieškovo dublike nurodytos priežastys negali būti laikomos svarbiomis ir pagrindžiančiomis termino atnaujinimą, nes jos neatitinka teismų praktikoje suformuotų kriterijų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad spręsdami, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismai visų pirma turi įvertinti svarbia priežastimi nurodomų aplinkybių pobūdį: tai gali būti tam tikri įvykiai (pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, liga ir pan.), kurie nepriklauso nuo asmens valios, trečiųjų asmenų, susijusių (pvz., giminaičiai, atstovai ir pan.) arba nesusijusių (pvz., teismas, kitos institucijos ir pan.) su terminą praleidusiu asmeniu, taip pat paties terminą praleidusio asmens veiksmai ir šių veiksmų nulemtos aplinkybės; svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusią s jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisini veiksmą, kuriam nustatytas terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-701/2015).

Svarbia priežastimi negali būti pripažintos aplinkybės, kurios priklausė nuo kreditoriaus valios, priešingu atveju kreditorius įgytų nepateisinamą galimybę kontroliuoti savo reikalavimo tenkinimo apimtis, kurias lemia įpėdinio jau pasirinkto palikimo priėmimo būdas; tokia situacija neatitiktų vieno iš pamatinių civilinės teisės principų - subjektų lygiateisiškumo (CK 1.2 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. Š. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-296/2009). Šiuo atveju, kaip priežastis dėl kurios buvo praleistas terminas negali būti nurodomas ieškovo aktyvumas, nes terminas gali būti pagrįstai praleistas ne dėl aktyvių ieškovo veiksmų, o dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo ieškovo valios ir kurios trukdo laiku pateikti atitinkamą reikalavimą. Tokių objektyvių aplinkybių, kurios būtu sutrukdžiusios ieškovui laiku kreiptis dėl termino atnaujinimo, ieškovas dublike nenurodė, todėl atitinkamai ir pagrindo atnaujinti terminą šioje byloje nėra.

Valstybės įmonė Turto bankas taip pat nesutinka ir su ieškovo teiginiu, kad jis, sužinojęs apie skolininko mirtį, buvo aktyvus. Pirmiausia, šio ieškovo teiginio nepatvirtina jokie į bylą ieškovo pateikti dokumentai. Priešingai, iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovas apie skolininko mirtį sužinojo vėliausiai 2012-05-17, kai ieškovui buvo pateiktas Molėtų rajono 1-ojo notaro biuro raštas „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame buvo nurodyta, kad 2012-03-22 mirus G. P. minėtame notaro biure neužvesta jo turto paveldėjimo byla (atsiliepimo į ieškinį 2 priedas). Gavęs informaciją apie skolininko mirtį, ieškovas į Valstybinę mokesčių inspekciją prie LR Finansų ministerijos (toliau - VMI) kreipėsi tik 2014-01-16. Tai reiškia, kad ieškovas, sužinojęs apie skolininko mirtį, beveik 20 mėnesių jokių veiksmų nesiėmė. Dėl šios priežasties termino praleidimas šios bylos atveju yra išimtinai dėl priežasčių susijusių su kreditoriaus veiksmais (tinkamu neveikimu administruojant skola).

Be to, pažymėtina, kad ieškovas yra įmonė, kuri užsiima ūkine - komercine veikla ir kurios tikslas - pelno siekimas, todėl ji veikia savo rizika ir jai taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, taip pat griežtesni atsakomybės už savo veiklą standartai. Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinė teisė prievolę elgtis rūpestingai ir atidžiai. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.38 str. ir 6.200 str. įtvirtina pareigą prievoles vykdyti sąžiningai, bendradarbiauti, kooperuotis, siekti prievoles atlikti kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu. Teismų praktikoje be kita ko nurodoma, kad ši prievolė apima ir pareigą imtis priemonių, kad būtų išvengta skolų didėjimo ar jas sumažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-378/2015). Tai, kad kreditoriai turi nuolat kontroliuoti kaip skolininkas moka įmokas, domėtis ar skolininkas nemirė, seka ir iš CK 5.63 str. I d., kuri nustato, kad kreditoriai turi teisę pareikšti kreditorinius reikalavimus ar ieškinį per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Kaip minėta, iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovas į VMI kreipėsi tik po beveik 20 mėnesių nuo palikėjo mirties, todėl ieškovas šioje byloje neįrodė, kad veikė sąžiningai, rūpestingai ir aktyviai, o terminas buvo praleistas dėl objektyvių, nuo ieškovo valios neprikalančių priežasčių. Tai taip pat reiškia, kad ieškovas pažeidė teisės norminiuose aktuose nustatytą pareiga elgtis sąžiningai, atidžiai ir rūpestingai. Asmens, kuriam yra taikomi aukštesni rūpestingumo ir atidumo standartai, elgesys, kuriais yra pažeidžiamos teisės normos, negali būti laikomas rūpestingu ir sąžiningu.

Galiausiai, pažymėtina tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-14 išplėstinė Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014, kompleksiškai įvertino, ar valstybė, kaip paveldėtoja, pasižymi tokiomis specifinėmis savybėmis, dėl kurių kreditoriui būtų neprivalu laikytis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimų pareiškimo termino. Teisėjų kolegija konstatavo, kad išimties valstybei taikymas neatitiktų CK 5.63 straipsnio sistemos, nes terminą reikalavimams pateikti praleidęs kreditorius būtų laikomas tokio termino nepraleidusiu, jei išaiškėtų, kad palikimas pereina valstybei. Todėl ieškovo argumentas, kad valstybė yra specifinis turto paveldėtojas ir dėl šios priežasties terminas turėtų būti atnaujintas, yra nepagrįstas.

Atsižvelgiant į išdėstytą, manome, kad ieškovo prašymas atnaujinti terminą kreditorinių reikalavimų pareiškimui šioje civilinėje byloje yra atmestinas.

Ieškinys atmestinas

Faktinės bylos aplinkybės Motyvai ir teisiniai argumentai.

1. 2011-12-17 dėl G. P. kaltės įvyko eismo įvykis, kurio pasėkoje padarytai žalai kompensuoti ieškovas atlygino nukentėjusiems 3 157, 91 Eur.
2. 2011-12-17 įvykusio eismo įvykio metu padarytai žalai atlyginti AB „Lietuvos draudimas“ draudimo sutarties pagrindu išmokėjo 507,42 Eur (1752,00 Lt) dydžio draudimo išmoką už automobilio AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimus. Draudimo išmoka buvo paskaičiuota pagal AB „Lietuvos draudimas“ išvadą apie transporto priemonės likutinę vertę, iš automobilio rinkos vertės 637,16 Eur (2200 Lt), atėmus transporto priemonės likutinę vertę 129,75 Eur (448 Lt) (637,16 -129,75= 507,42 Eur), 165,37 Eur (571 Lt) papildomai išmokėta už automobilio AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transportavimą, Viso už automobilio AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remontą ir transportavimą išmokėta 672,79 Eur (2323 Lt) (507,42+165,37=672,79),
3. 2316,96 Eur (8000 Lt) dydžio draudimo išmoką už automobilio NISSAN ALMERA TINO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimus. Draudimo išmoka buvo paskaičiuota pagal AB „Lietuvos draudimas" išvadą apie transporto priemonės likutinę vertę, iš automobilio rinkos vertės 2867,24 Eur (9900 Lt), atėmus transporto priemonės likutinę vertę 550,28 Eur (1900 Lt) (2867,24 - 550,28 = 2316,96 Eur); 98,47 Eur papildomai išmokėta už automobilio NISSAN ALMERA TINO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transportavimą.
4. Viso už automobilio NISSAN ALMERA TINO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remontą ir transportavimą išmokėta 2415,43 Eur (8340 Lt) (2316,96+98,47=2415,43) 69,69 Eur (240,63 Lt) dydžio draudimo išmoką už automobilio VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimus.
5. Pagal 2012-04- 23 Utenos rajono apylinkės teismo nutarimą Administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-298-455/2012 eismo įvykio kaltininkas G. P. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus taip pat neturėdamas teisės vairuoti nustatytos kategorijos transporto priemonę. G. P. 2012-03-22 mirė.
6. 2014-01-16 jau po G. P. mirties, ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ raštu Nr. 1235475 „Dėl bešeimininkio turto“ kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją prie LR Finansų ministerijos su prašymu informuoti AB „Lietuvos draudimas“ ar valstybė perėmė G. P. priklausantį turtą bei pateikė 10 903,63 Lt kreditorinį reikalavimą.
7. 2017-06-01 valstybės įmonė „Turto bankas“ gavo VMI raštą NR. RNA-17589 „Dėl dokumentų perdavimo“, kuriuo valstybės įmonei „Turto bankui“ buvo perduotas Molėtų r. 2-ojo notaro biuro notarės D. Č. 2017-05-31 išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas į G. P. palikimą bei ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ raštas Nr. 1235475.
8. 2017-07-28 valstybės įmonė „Turto bankas“ raštu Nr. SK4-8879 „Dėl paveldėto turto“ pranešė AB „Lietuvos draudimas“, kad G. P. turtas paveldėjimo teise perėjo valstybei, kuriai atstovauja „Turto bankas“ ir pareikalavo pateikti informaciją patvirtinančių, kad AB „Lietuvos draudimas“ laiku ir tinkamai pareiškė kreditorinius reikalavimus (LR CK) 5.63 str. 1 d.).
9. 2017-08-22 AB „Lietuvos draudimas“ raštu Nr. 1830665 „Dėl informacijos pateikimo“, atsakydama į valstybės įmonės „Turto banko“ raštą Nr. SK4-8879, informavo, kad AB „Lietuvos draudimas“, gavęs informaciją apie skolininko mirties faktą, nedelsdama išsiuntė kreditorinį reikalavimą Molėtų r. 1-ajam notarų biurui.
10. 2017-08-31 valstybės įmonė „Turto bankas“ raštu Nr. SK4-9988 „Dėl paveldėto turto“ kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“ bei nurodė, kad 2017-08-22 AB „Lietuvos draudimas“ kartu su raštu Nr. 1830665 nepridėjo kreditorinio reikalavimo kopijos. Dėl šios priežasties valstybės įmonė Turto bankas informavo, kad AB „Lietuvos draudimas“ nepateikus dokumentų, įrodančių, kad kreditoriniai reikalavimai buvo pateikti laiku ir tinkamai, kaip tai numato CK 5.63 str. 1 d., valstybės įmonė Turto bankas skolos realizavus turtą atlyginti negalės.
11. 2017-10-27 AB „Lietuvos draudimas“ atstovė elektroniniu paštu atsiuntė Molėtų r. l-ojo notarų biuro notarės F. V. 2012-05-17 rašto Nr. 85 „Dėl informacijos pateikimo“ kopiją, iš kurio matyti, kad notarė draudimo kompanijai tik pateikė informaciją apie tai, kad G. P. neužvesta paveldėjimo byla. Apie tai, kad ieškovas pateikė kreditorinį reikalavimą, nėra.
12. 2018-03-05 valstybės įmonė „Turto bankas“ raštu Nr. SK4-2902 „Dėl paveldėto turto“ informavo AB „Lietuvos draudimas“ apie atsisakymą atlyginti susidariusią skolą, nes AB „Lietuvos draudimas“ nepateikė dokumentų įrodančių, jog kreditoriniai reikalavimai buvo pateikti laiku ir tinkamai (CK 5.63 str. 1 d.), bei nebuvo pateikti dokumentai, įrodantys, kad nepraėjus trims metams po palikėjo mirties AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą dėl termino kreditoriniams reikalavimams į mirusiojo įpėdiniams pareikšti atnaujinimo (CK 5.63 str. 4 d.)
13. 2018-06-08 valstybės įmonė „Turto bankas“ gavo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį, kuriame pripažįstama, kad AB „Lietuvos draudimas“ neturi galimybės pateikti 2012-05-10 kreditorinio reikalavimo kopijos.
14. Lietuvos CK 5.63 str. 1 d. nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldėto turto. Šį terminą teismas gali atnaujinti, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 str. 4 d.).
15. Kasacinis teismas išaiškino, kad nustatytas trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1, 4 dalys) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui. Dėl to kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybe įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą terminą (LAT Civilinių bylų skyriaus 2015-04-01. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-701/2015).
16. Teismas daro išvadą, kad ieškovas neįrodė jog per 3 mėnesius nuo palikėjo G. P. mirties, t.y. iki 2012-06-22, pateikė 3 157,91 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą Molėtų r. l-ojo notarų biuro notarei.

 

CK 5.63 str. 4 d. numatyto prašymo atnaujinti praleistą terminą ieškovas negali, nes yra suėjęs nustatytas naikinamasis trijų metų terminas.

17. Atsakovas pagrįstai nurodo, kad Ieškovas privalėjo pateikti teismui arba kreditorinio reikalavimo patvirtintą kopiją, arba notaro raštą, kuriuo patvirtinama, kad ieškovas pateikė atitinkamo dydžio kreditorinį reikalavimą, pats ieškovas nurodo kad neturi galimybės pateikti 2012-05-10 kreditorinio reikalavimo kopijos.
18. Ieškovas, kuriam taikomi ir griežtesni atsakomybės už savo veiklą standartai, turi tinkamai tvarkyti siunčiamus dokumentus, jų kopijas. Teismas daro išvadą, kad ieškovas kreditorinio reikalavimo notarui nebuvo pateikęs.
19. Apibendrinant tai, kad išdėstyta, pareiškėjas šioje byloje neįrodė, kad kreditorinis reikalavimas buvo pateiktas laiku, todėl ir ieškovo ieškinio reikalavimas priteisti 3 157, 91 Eur žalos atlyginimo šioje byloje yra atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1dalimi atmetus ieškinį bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo atsakovui .

Atsakovas įrodymų apie jo turėtas bylinėjimosi išlaidas šioje byloje nepateik.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteistinos, kadangi neviršija 3 Eur dydžio (Teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ , Civilinio proceso kodekso 92 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų galio būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį sprendimą priėmusį teismą.

Teisėjas                                                                                                                  Alfonsas Guobys