Civilinė byla Nr.3K-3-613/2006 Procesinio sprendimo kategorija 11.9.3 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2006 m. lapkričio 22 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdo Čaikos (kolegijos pirmininkas), Egidijaus Laužiko ir Prano Žeimio (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. M. kasacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 29 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės V.M. ieškinį atsakovui Pravieniškių gydymo ir pataisos namams dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į darbą ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovė V. M. prašė teismo pripažinti jos atleidimą iš darbo pagal DK 127 straipsnio 1 dalį neteisėtu, panaikinti Pravieniškių gydymo ir pataisos namų direktoriaus 2005 m. rugsėjo 1 d. įsakymą Nr. 3-103, kuriuo ji buvo atleista iš darbo – atsakovo įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybos bendrosios praktikos slaugytojos pareigų, grąžinti ją į pirmesnį darbą ir priteisti jai vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Ieškovės teigimu, atsakovas atleido ją iš darbo neteisėtai, nes pareiškimą dėl atleidimo iš darbo ji parašė ne 2005 m. rugpjūčio 29 d., o 2005 m. vasario 4 d., šį pareiškimą ji parašė ne laisva valia, o atsakovo įstaigos administracijos daromo psichologinio spaudimo poveikyje, be to, iš darbo ji buvo atleista laikinojo nedarbingumo laikotarpiu (DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2005 m. gruodžio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė. Pripažindamas, kad darbo sutartis su ieškove buvo nutraukta nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, teismas sprendė, jog liudytojų parodymų nepakanka įrodyti, kad ieškovė ne savo valia parašė pareiškimą, nes liudytojai teismo posėdžio metu patvirtino tik pačios ieškovės ir jos sutuoktinio teiginius. Be to, ieškovė turėjo teisę per tris dienas atšaukti savo prašymą nutraukti darbo sutartį, tačiau jokių veiksmų savo valiai pakeisti ji nesiėmė. Dėl pareiškimo surašymo datos teismas sprendė, kad ieškovės prašymas atleisti ją iš darbo teisinę galią įgijo 2005 m. rugpjūčio 29 d., kai buvo užregistruotas atsakovo įstaigos Laikino saugojimo informacinių vidaus dokumentų registracijos žurnale. Tai, kad ieškovė nenurodė pareiškimo surašymo ir pageidaujamo atleidimo iš darbo datų, teismo vertinimu, tokiu darbo sutarties pasibaigimo atveju teisiškai nėra svarbu. Nenurodžius pageidaujamos atleidimo datos, pareiškimas galioja bet kuriuo metu iki pat jo atšaukimo arba įgyvendinimo. Pažymėjęs, kad įstatyme darbdaviui nustatytas draudimas atleisti darbuotoją iš darbo laikino nedarbingumo laikotarpiu taikytinas tik darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva atveju, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju, kai darbo sutartis su ieškove buvo nutraukta jos pareiškimu, DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punktas nebuvo pažeistas. Be to, ieškovė su įsakymu dėl jos atleidimo iš darbo susipažino įsakymo priėmimo dieną (2005 m. rugsėjo 1 d.), o dėl ligos į darbą neatėjo sekančią dieną (2005 m. rugsėjo 2 d.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. balandžio 5 d. nutartimi Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 29 d. sprendimą paliko nepakeistą, ieškovės apeliacinį skundą atmetė. Pripažinusi pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas dėl ieškovės atleidimo iš darbo teisėtumo pagrįstomis ir atitinkančiomis faktines bylos aplinkybes bei byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija, be to, laikė, kad ieškovės prašymas dėl jos atleidimo iš darbo savo noru, atsakovo įstaigos administracijai įteiktas 2005 m. rugpjūčio 29 d., nenurodant jo surašymo datos, nėra niekinis, nes dėl prašymo turinio ir esmės atsakovui nekilo jokių neaiškumų, o oficialiam dokumentui keliamų reikalavimų nesilaikymas reikšmės turi tik tada, kai jis yra parengtas įstaigos. Nustačiusi, kad prašymą nutraukti darbo sutartį ieškovė parašė 2005 m. rugpjūčio 29 d., o ne 2005 m. vasario 4 d., kaip kad ji pati teigia, ir 2005 m. rugpjūčio 30 d. – rugsėjo 1 d. savo prašymo neatšaukė, kolegija sprendė, kad DK 127 straipsnio 4 dalies nuostatos, pagal kurias darbuotojas turi teisę atšaukti prašymą nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per tris dienas nuo prašymo padavimo dienos, nebuvo pažeistos.
III. Kasacinio skundo dalykas ir pagrindai
Kasaciniu skundu ieškovė V. M. prašo Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 5 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – pripažinti jos atleidimą iš darbo neteisėtu, negrąžinti jos į pirmesnį darbą, priteisti jai iš atsakovo dvylikos mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją ir vidutinį arbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino pareiškimo dėl darbo sutarties nutraukimo negaliojimo pagrindus. Nutraukiant darbo sutartį pagal DK 127 straipsnį, darbuotojo pareiškimo data ar pageidaujamo atleidimo iš darbo data yra esminė tokio pareiškimo sąlyga. Ieškovės pareiškimas parašytas nenurodant nei pareiškimo surašymo, nei pageidaujamo atleidimo iš darbo datos. Tai įpareigojo darbdavį (atsakovą) šias aplinkybes išsiaiškinti (CK 1.5 straipsnis). Darbdaviui šių aplinkybių neišsiaiškinus, darbuotojo (ieškovės) valios turinys nebuvo nustatytas, ir šalys nesusitarė dėl esminių darbo sutarties nutraukimo sąlygų, todėl ieškovės pareiškimas yra negaliojantis (CK 6.162 straipsnio 2 dalis) ir tokio pareiškimo pagrindu atsakovas negalėjo atleisti jos iš darbo.
2. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl septintojo apeliacinio skundo argumento (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas) ir neįvertino tos aplinkybės, kad, nesant ieškovės pareiškime nurodytos konkrečios darbo sutarties nutraukimo datos, atsakovas atleido ieškovę iš darbo nesuėjus DK 127 straipsnio 1 dalyje nustatytam keturiolikos dienų terminui, todėl nepagrįstai nepripažino, kad atsakovas pažeidė DK nustatytą atleidimo iš darbo tvarką.
3. Apeliacinės instancijos teismas, DK 127 straipsnio 4 dalyje darbuotojui nustatytą trijų dienų terminą prašymui atšaukti skaičiuodamas nuo ieškovės pareiškimo užregistravimo dienos, netinkamai aiškino ir taikė šią teisės normą. Darbuotojui ginčijant pareiškimo įteikimo darbdaviui datą, pareiškimo užregistravimo data negali būti laikoma jo įteikimo data. Kasatorės manymu, tokiu atveju terminas prašymui atšaukti skaičiuotinas nuo tos dienos, kurią darbuotojas sužinojo apie jo pareiškimo registraciją. Ieškovės pareiškimo įteikimo darbdaviui diena byloje nebuvo nustatyta. Teismai nustatė tik pareiškimo registracijos datą, apie kurią, bylos duomenimis, ieškovei tapo žinoma 2005 m. rugsėjo 1 d., todėl iki 2005 m. rugsėjo 5 d. imtinai (DK 26 straipsnio 1 dalis, CPK 73 straipsnio 3 dalis) ji turėjo teisę atšaukti savo prašymą nutraukti darbo sutartį, o atleista galėjo būti ne anksčiau kaip nuo 2005 m. rugsėjo 6 d. Taip atsakovas, ginčijamu įsakymu atleisdamas ją iš darbo nuo 2005 m. rugsėjo 5 d., pažeidė DK nustatytą darbuotojo atleidimo iš darbo tvarka.
Atsakovo Pravieniškių gydymo ir pataisos namų pateiktą atsiliepimą į kasacinį skundą atsisakyta priimti kaip neatitinkantį įstatymo atsiliepimams į kasacinius skundus keliamų reikalavimų (CPK 347 straipsnio 3 dalis, 351 straipsnio 1 dalis).
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Teismų nustatytos bylos aplinkybės
Ieškovė V. M. dirbo atsakovo įstaigoje Pravieniškių gydymo ir pataisos namuose Sveikatos priežiūros tarnybos bendrosios praktikos slaugytoja. 2005 m. rugsėjo 1 d. atsakovo įstaigos direktoriaus įsakymu Nr. 3-103 ieškovė buvo atleista iš darbo pagal DK 127 straipsnio 1 dalį nuo 2005 m. rugsėjo 5 d. Ieškovės pareiškimas nutraukti darbo sutartį atsakovo įstaigos Laikino saugojimo informacinių vidaus dokumentų registracijos žurnale buvo užregistruotas 2005 m. rugpjūčio 29 d. Pareiškime jo surašymo ir pageidaujama atleidimo iš darbo datos nenurodytos.
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Dėl to kasacinis teismas pasisako tik dėl tų kasacinio skundo argumentų, kuriais keliami teisės klausimai (CPK 353 straipsnio 1 dalis).
Darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą, taip pat terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, apie tai raštu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika dienų. Kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatytas ir kitoks įspėjimo terminas, bet jis neturi viršyti vieno mėnesio. Įspėjimo terminui pasibaigus, darbuotojas turi teisę nutraukti darbą, o darbdavys privalo įforminti darbo sutarties nutraukimą ir atsiskaityti su darbuotoju (DK 127 straipsnio 1 dalis). Darbuotojo pareiškimas yra valinis aktas. Kiekvienas asmuo savo subjektinėmis teisėmis disponuoja savarankiškai. Iš DK 127 straipsnio turinio analizės darytina išvada, kad darbuotojas, ketinantis nutraukti neterminuotą darbo sutartį, privalo raštu įspėti apie tai darbdavį, savo pareiškime nurodydamas tiek pareiškimo surašymo, tiek pageidaujamą atleidimo iš darbo datą. Ieškovės darbdaviui pateiktame pareiškime nei jo surašymo data, nei data, nuo kurios ji prašo nutraukti darbo sutartį, nenurodyta. Be to, ieškovė visą laiką tvirtino, kad pareiškimą dėl atleidimo iš darbo parašė dar 2005 m. vasario 4 d. darbdavio iniciatyva, o ne savo noru, ir šis netinkamai parašytas pareiškimas atsakovo įstaigos administracijos direktoriaus nurodymu Laikino saugojimo informacinių vidaus dokumentų registracijos žurnale buvo užregistruotas tik 2005 m. rugpjūčio 29 d. Tokiomis aplinkybėmis byloje nebuvo pakankamo pagrindo pripažinti, kad ieškovės valia nutraukti darbo sutartį atitiko DK 127 straipsnio 1 dalies turinį (CPK 265 straipsnio 1 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis).
Lemiamą reikšmę DK 127 straipsnio taikymui turi darbuotojo valia nutraukti darbo sutartį, kurios išreiškimas įstatymo reikalaujama forma sukelia darbo sutarties pasibaigimo teisines pasekmes, todėl įstaigos administracijos, o tuo labiau įstaigos vadovo pareiga yra priimti darbuotojo tinkamai įformintą pareiškimą. Dėl to, nagrinėjant bylą iš naujo, nustatytina, ar, esant tokiam nekonkrečiam ieškovės pareiškimui, nenurodant nei jo surašymo, nei pageidaujamo atleidimo iš darbo datų, darbo sutarties nutraukimas su ja nuo 2005 m. rugsėjo 5 d. atitiko jos valią ir įstatymą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 5 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Romualdas Čaika
Egidijus Laužikas
Pranas Žeimys