Administracinė byla Nr. I-2785-473/2016
Proc. Nr. 3-61-3-00015-2016-8
Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. kovo 3 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, dalyvaujant pareiškėjui R. Č., atsakovės Lietuvos valstybės atstovės Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui Virginijui Varnaičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. Č. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
Pareiškėjas R. Č. padavė teismui skundą (b. l. 1–3), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Skunde ir teismo posėdyje nurodė, kad teikė skundą Teisingumo ministerijai dėl to, kad antstoliai yra areštavę jo sąskaitą ir visos jam artimųjų pervestos lėšos yra pervedamos į antstolių sąskaitą, tačiau 2015-12-29 iš Teisingumo ministerijos gavo atsakymą, kad jo skundas nagrinėjamas nebus. Iš kitų nuteistųjų, kurių sąskaitas yra areštavę antstoliai, tačiau kurie pataisos namuose dirba, antstoliams pervedamos ne visos uždirbtos ir artimųjų atsiųstos piniginės lėšos, kai tuo tarpu iš pareiškėjo antstoliams pervedamos visos jam jo artimųjų atsiųstos piniginės lėšos. Tokiu būdu pareiškėjas yra kankinamas, kadangi negali įsigyti būtiniausių priemonių. Teisingumo ministerija nesirūpina tuo, kad nebūtų pažeidžiamos žmogaus teisės. Už patirtus nepatogumus, nežmonišką elgesį, diskriminacija, už tai, kad buvo pakenkta garbei ir orumui iš Lietuvos valstybės turi būti priteista neturtinė žala.
Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujanti Teisingumo ministeriją atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 11–13) ir atstovas teismo posėdyje su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Teisingumo ministerijoje 2014-09-11 buvo gautas pareiškėjo 2014-09-09 skundas, kuriame jis prašė užkirsti kelią antstolio savivalei. Teisingumo ministerija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą 2014-10-08 raštu Nr. (1.23.)7R-6829 informavo pareiškėją, kad įstatymai nesuteikia jai teisės kontroliuoti antstolio procesinę veiklą ir vertinti jo veiksmų teisėtumą. Teisingumo ministerijoje 2015-12-16 buvo gautas pareiškėjo 2015-12-14 skundas, kuriame išdėstytos aplinkybės iš esmės sutapo su išdėstytomis 2014-09-09 skunde. Atsižvelgdama į tai, Teisingumo ministerija 2015-12-23 raštu Nr. (1.23.)7R-8837 informavo pareiškėją, kad į šiuos klausimus jau buvo atsakyta minėtu 2014-10-08 raštu Nr. (1.23.)7R-6829. Teisingumo ministerijos atsakymas yra išsamiai argumentuotas bei pagrįstas konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, kurios nesuteikia jai teisės panaikinti ar įpareigoti kitą instituciją nevykdyti privalomų antstolio patvarkymų. Pagrindo priteisti pareiškėjui iš atsakovės 1 000 Lt neturtinei žalai atlyginti nėra, kadangi pareiškėjas neįrodė nei vienos iš valstybės deliktinės atsakomybės sąlygų.
Skundas atmetamas.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas su 2014-09-07 skundu (gautas 2014-09-11, reg. Nr. 3R-2386) kreipėsi į Teisingumo ministeriją prašydamas užkirsti kelią antstolio savivalei ir tarnybinių įgaliojimų viršijimui (b. l. 14, 15). Teisingumo ministerija 2014-10-08 raštu Nr. (1.23.)7R-6829 „Dėl Jūsų skundo“, informavo pareiškėją, kad įstatymai nesuteikia Teisingumo ministerijai teisės kontroliuoti antstolio procesinę veiklą ir vertinti jo atliktų procesinių veiksmų teisėtumą (b. l. 16, 17). Pareiškėjas su 2015-12-14 skundu (gautas 2015-12-16, reg. Nr. 3R-4251) kreipėsi į Teisingumo ministeriją. Skunde išdėstė aplinkybės susijusias su jo sąskaitoje esančių lėšų pervedimu antstoliui, bei prašė Teisingumo ministerijos viską išsiaiškinti (b. l. 18, 19). Teisingumo ministerija 2015-12-23 raštu Nr. (1.23.)7R-8837 „Dėl Jūsų skundo“ informavo pareiškėją, kad dėl jo klausimų, susijusių su išieškojimu iš sąskaitos, jam buvo išaiškinta 2014-10-08 raštu Nr. (1.23.)7R-6829.
Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiuo atveju norint konstatuoti Teisingumo ministerijos (jos darbuotojų) neteisėtus veiksmus pakanka nustatyti jos darbuotojų neteisėtus veiksmus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra konstatavęs, kad neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, kad valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (administracinė byla Nr. A17-499/2007). Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Tačiau, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio nuostata, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog kiekvienas viešojo administravimo subjektas privalo priimti skundus ir juos nagrinėti pagal įgaliojimus. To paties straipsnio 6 dalis numato, jog skundas nenagrinėjamas, jeigu tuo pačiu klausimu teismas jau yra priėmęs sprendimą arba tas pats viešojo administravimo subjektas yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą, taip pat jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai. Iš esmės analogiška nuostata numatyta Lietuvos Respublik?s Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintose Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėse (toliau – Taisyklės) (12 punktas), kurios priimtos Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies pagrindu.
Kaip matyti iš administracinės bylos duomenų, pareiškėjas siekia, kad antstoliui nebūtų pervedamos visos į jo asmeninę sąskaitą, esančią pataisos namuose, artimųjų pervedamos lėšos.
Administracinėje byloje nustatyta, kad pareiškėjas su 2014-09-07 skundu kreipėsi į Teisingumo ministeriją prašydamas užkirsti kelią antstolio savivalei ir tarnybinių įgaliojimų viršijimui. Teisingumo ministerija 2014-10-08 raštu Nr. (1.23.)7R-6829 informavo pareiškėją, kad įstatymai nesuteikia Teisingumo ministerijai teisės kontroliuoti antstolio procesinę veiklą ir vertinti jo atliktų procesinių veiksmų teisėtumą. Minėtam raštui esant nenuginčytam, pareiškėjas antrą kartą kreipėsi į Teisingumo ministeriją su skundu iš esmės siekdamas to paties tikslo (kad antstoliui nebūtų pervedamos visos į jo asmeninę sąskaitą, esančią pataisos namuose, artimųjų pervedamos lėšos). Teisingumo ministerija 2015-12-23 raštu Nr. (1.23.)7R-8837 informavo pareiškėją, kad dėl jo klausimų, susijusių su išieškojimu iš sąskaitos, jam buvo išaiškinta 2014-10-08 raštu Nr. (1.23.)7R-6829. Taigi, šiuo raštu Teisingumo ministerija atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2015-12-16 skundą, kuris iš esmės identiškas jo 2014-09-07 skundui. Kaip minėta, Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalis ir Taisyklių 12 punktas suteikia teisę viešojo administravimo subjektui pakartotinai nenagrinėti tuo pačiu klausimu besikreipiančio asmens skundo.
Atkreiptinas dėmesys, kad Panevėžio miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-2768-911/2015, pagal pareiškėjo skundą dėl antstolio Egidijaus Smagurausko veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0181/14/00898 ir Nr. 0181/13/00944. Skundą pareiškėjas grindė tuo, kad antstolis Egidijus Smagurauskas neteisėtai areštavo jo lėšas, laisvės atėmimo vietoje esančioje sąskaitoje. Prašė panaikinti minėtą areštą, kadangi piniginių lėšų gauna tik iš artimųjų ir jos būtinai reikalingos būtiniausioms higienos prekėms bei kitiems pirkiniams įsigyti. Areštavus sąskaitą šių prekių įsigyti nebegali ir tai sukelia nepatogumus, be to išieškojimas negali būti nukreiptas į pinigų sumas, neviršijančias Vyriausybės nustatytos vieno mėnesio minimalios mėnesio algos. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015-04-29 nutartyje konstatavo, kad antstolis Egidijus Smagurauskas pagrįstai priėmė 2015-02-13 patvarkymus Nr. S-1673, Nr. S-1674 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje todėl pareiškėjo skundo dėl asntstolio veiksmų netenkino. Teismas minėtoje nutartyje, be kita ko, išaiškino pareiškėjui nuo kurio momento piniginės lėšos gautos iš trečiųjų asmenų tampa pareiškėjo asmeninėmis lėšomis, į kurias, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normomis, antstolis turi teisę nukreipti išieškojimą, taip pat nurodė iš kokių skolininkui priklausančių sumų išieškojimas galimas, o iš kokių negalimas.
Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, daroma išvada, kad Teisingumo ministerija 2015-12-23 raštu Nr. (1.23.)7R-8837 teisėtai ir pagrįstai nenagrinėjo pareiškėjo 2015-12-16 skundo. Nenustačius Teisingumo ministerijos neteisėtų veiksmų negalimas ir neturtinės žalos atlyginimas.
Kartu pažymėtina ir tai, kad pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LVAT bylos Nr. A14-225/2007, Nr. A575-662/2011). Iš to seka, kad pareiškėjas, paduodamas skundą, teismui turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Be to, neturtinė žala nėra preziumuojama, todėl pareiškėjas privalo įrodyti jų jos atsiradimo faktą bei priežastinį ryšį su skundžiamos valstybės valdžios institucijos neteisėtais konkrečiais aktais (CK 6.271 straipsnio prasme). Kreipdamasis į teismą pareiškėjas turi aiškiai nurodyti, kaip pasireiškė turtinės žalos atsiradimas ir tai patvirtinančius įrodymus, taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2662/2012). Pareiškėjas, prašydamas teismo priteisti neturtinę žalą nurodo, kad ši žala jam kilo dėl Teisingumo ministerijos neteisėtų veiksmų, dėl kurių jis patyrė nepatogumus, nežmonišką elgesį, diskriminacija, buvo pakenkta garbei ir orumui, tačiau nenurodė kuo ši žala pasireiškė.
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, konstatuojama, kad nėra pagrindo pareiškėjui iš atsakovės priteisti jo prašomos 1 000 Eur neturtinės žalos, nes bylos nagrinėjimo metu nenustatytos civilinei atsakomybei atsirasti būtinos sąlygos – Teisingumo ministerijos ir jos darbuotojų neteisėta veika, o taip pat ir neturtinė žala. Todėl pareiškėjo skundas, kuriuo jis prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti atmetamas kaip nepagrįstas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ė:
Pareiškėjo R. Č. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Violeta Balčytienė