Baudžiamoji byla Nr. e1-1750-766/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27911-2025-2

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.3.2; 1.1.7.2.1; 1.2.10.1; 2.12.1.4.

 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

T E I S M O  B A U D Ž I A M A S I S  Į S A K Y M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 3 d.

Radviliškis

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Daiva Šabanskienė išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiauliai-1) prokuroro Artūro Dževečkos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, netekėjusi, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 165 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė : 

S. D. neteisėtai, slapta, panaudodama apgaulę, prieš savininko valią, įsibrovė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdomą butą, t. y. 2025 m. liepos 30 d., paėmusi buto raktą iš kodu rakinamos dėžutės, neteisėtai ir be sutikimo įsibrovė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdomą butą, adresu (duomenys neskelbtini). Šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 165 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta įtariamoji S. D. parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai, gailisi. Psichikos ligomis neserga, nėra registruota jokiame psichikos sveikatos ar priklausomybių ligų centre, galvos traumų nėra turėjusi. Jai pareikštas įtarimas yra aiškus ir suprantamas, kalta prisipažįsta visiškai ir labai gailisi. Gynėjas jai ikiteisminio tyrimo metu nereikalingas. Parodymus duoti sutinka. Parodo, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini), šiuo adresu gyvena su tėvais, vaikų neturi. Gali pasakyti, kad 2025-07-28 ir 29 dienomis per (duomenys neskelbtini) programėlę išsinuomojo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Pirmąją naktį apsistojo bute Nr. 41, o antrąją naktį apsistojo kitame bute, jo numerio dabar nebepamena. Tiek vieno, tiek kito buto nuoma kainavo 50 eurų parai, kuriuos pervesdavo į nurodytą sąskaitą. Tiek pirmąjį kartą, tiek ir antrąjį, pervedus pinigus į nurodytą sąskaitą jai buvo atsiųsta sms žinutė ir el. laiškas, kuriuose buvo nurodyta visa reikiama informacija, t. y. patekimo į laiptinę kodas, bei dėžutės, kurioje laikomas raktas, kodas. 2025-07-30 dieną ji jau nebeturėjo pinigų, tačiau norėjo pailsėti su draugu, buvo neblaivi, tad sugalvojo paimti buto Nr. 41 raktą iš kodu rakinamos dėžutės, ir tame bute su draugu per naktį pabūti. Tikrai nepamena kiek buvo valandų, kai su draugu nuėjo į tą butą, bet galėjo būti apie 17 val. , kiek pamena ji nuėjo pirma, po to atėjo jos draugas. To buto kodą ji žinojo, nes kaip ir minėjo, 2025-07-28 dieną buvo išsinuomojusi šį butą. Šio įvykio metu pasikartos, jog buvo neblaivi, blaivi taip tikrai nebūtų pasielgusi. Iš to buto išėjo 2025-07-31 dienos ryte, tikslios valandos nepasakys, draugas išėjo naktį. Tikėjosi, jog niekas apie tai nesužinos. Labai dėl to gailisi, nori atlyginti padarytą žalą, norėtų susitaikyti su to buto savininke, labai norėtų, jog tyrimas būtų nutrauktas joms susitaikius, yra neteista. Pasikartos, jog pilnai pripažįsta kaltę dėl to, kad neteisėtai, panaudodama apgaulę įsibrovė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdomą butą, jog 2025-07-30 apie 17.00 val. paėmusi buto raktą iš kodu rakinamos dėžutės, neteisėtai ir be sutikimo įsibrovė į butą adresu (duomenys neskelbtini), labai dėl to gailisi, nori atlyginti padarytą žalą. Į užsienį vykti neplanuoja. Daugiau neturi ką pasakyti. (b.l. 75-78)

2025-08-28 S. D. papildomai apklausta įtariamąja nurodė, kad psichikos ligomis neserga, nėra registruota jokiame psichikos sveikatos ar priklausomybių ligų centre, galvos traumų nėra turėjusi. Pasikartos, jog dėl jai 2025-08-25 dieną įteikto pranešimo apie įtarimą kaltę pripažįsta visiškai ir labai gailisi. Laikosi savo duotų parodymų 2025-08-25 dieną ir juos tvirtina. Sutiktų jei byla būtų baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiktų su viešųjų darbų bausme. U. U. žalą atlygino pervesdama į jos banko sąskaitą 100 eurų. Daugiau neturi ką pasakyti. (b.l. 86-88)

UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė U. U. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jai, kaip fiziniam asmeniui, priklauso dalis daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini). Jai priklausančius butus panaudos teise yra perleidusi įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ji taip pat yra šios įmonės vadovė. Jos įmonė šiuos butus nuomoja. Nuoma trumpalaikė, dažniausiai vienai ar kelioms paroms. Išsinuomoti minėtame daugiabučiame name esančius apartamentus asmenys gali per įvairias internetines platformas (pvz. (duomenys neskelbtini)), telefonu ir kitais būdais. Gali nurodyti, jog 2025-07-28 minėtoje internetinėje platformoje gavo pranešimą, jog vieną iš butų nori išsinuomoti S. D. Mergina butą norėjo išsinuomoti vienai dienai, t. y. nuo 2025-07-28 iki 2025-07-29. Po to, kai S. D. pateikė nuomos užsakymą ir elektronine bankininkyste apmokėjo 50 eurų nuomą (mokėjimas atliekamas ne tiesiogiai jai, o į (duomenys neskelbtini)  platformą), platformoje žinute nusiuntė jai visą informaciją apie patekimą į butą. Turi paminėti, jog daugiabutyje butai yra nuomojami bekontakčiu būdu, t. y. asmeniui pateikus buto nuomos užsakymą ir jį apmokėjus, visa informacija apie patekimą į butą yra nusiunčiama žinute. Tą kartą S. D. taip pat nusiuntė informaciją: nurodė nuomojamo buto numerį (tą kartą mergina apsistojo bute Nr. 41) patekimo į laiptinę kodą, dėžutės, kurioje padėtas buto raktas, atrakinimo kodą. Taip pat nurodė, kad įsikraustymas į butą galimas nuo 15.00 val. valandos, o išsikraustymas iki 12.00 valandos. Sandorį užbaigė sėkmingai, kaip ir susitarė mergina iš buto išsikraustė 2025-07-29 iki 12.00 valandos. Tą pačią dieną S. D. vėl pateikė užsakymą išsinuomoti daugiabutyje esantį butą. Po to, kai mergina apmokėjo užsakymą (50 eurų), žinute vėl nusiuntė visą reikiamą informaciją: tą kartą nurodė kito buto numerį (apsistojo bute Nr. 40), patekimo į laiptinę kodą, bei dėžutės, kurioje laikomas buto raktas, kodą. Antrasis sandoris vėl įvyko sėkmingai, mergina laikėsi nustatytų apgyvendinimo sąlygų ir išsikraustė iki nurodyto laiko. 2025-07-30 dieną internetinėje platformoje gavo kitų žmonių (lenkų) užsakymą nuomai. Kadangi butas Nr. 41 tą dieną buvo laisvas, užsakymą pateikusiems asmenims nusprendė išnuomoti šį butą. Klientams apmokėjus užsakymą, nusiuntė visą informaciją apie patekimą į butą. 2025-07-30 vėlai vakare telefonu jai paskambino minėti klientai (lenkai) ir pasakė, kad atvyko į daugiabutį namą, tačiau negali patekti į buto vidų. Kadangi asmenys sunkiai kalbėjo anglų kalba, tiksliai nesuprato kodėl jiems nepavyksta patekti į butą, pamanė, kad galbūt nemoka atidaryti dėžutės, kurioje laikomas raktas. Kadangi buvo vėlus vakaras ir jau miegojo, nevyko į daugiabutį namą išsiaiškinti situacijos, o minėtiems asmenims nurodė, kad apsistotų kitame bute ir nusiuntė informaciją apie patekimą į kitą butą. 2025-07-31 ryte nuvyko į daugiabutį namą, adresu (duomenys neskelbtini). Norėdama išsiaiškinti kodėl klientams nepavyko patekti į butą Nr. 41, nuėjo prie buto. Priėjusi arčiau ji pamatė, kad buto durų spynelėje (iš išorės) buvo įkištas raktas. Ar buto durys buvo atrakintos – nepamena. Užėjusi į buto vidų iš karto suprato, kad dieną bute buvo kažkas apsistojęs, nepaisant to, kad jis niekam nebuvo išnuomotas. 2025-07-30 butą paliko sutvarkytą, o 2025-07-31 ryte pamatė, kad vonioje buvo ištraukti rankšluosčiai, kambaryje ant stalo paliktos taurės ir tušti alkoholinių gėrimų buteliai, lova buvo nepaklota, o joje palikti prezervatyvai. Kadangi daugiabučio namo prieigos ir laiptinė (visi koridoriai) stebimi vaizdo stebėjimo kameromis, nedelsiant peržiūrėjo vaizdo stebėjimo kamerų įrašus. Pamatė, kad 2025-07-30 apie 17.00 val. į daugiabutį namą atėjo S. D., iš rakinamos dėžutės pasiėmė buto Nr. 41 raktą ir atsirakinusi buto duris užėjo į vidų. S. D. buto raktą iš dėžutės pasiėmė, nes žinojo dėžutės kodą (kadangi minėtas kodas nėra keičiamas po kiekvieno kliento). Matė, kad vakaro eigoje mergina į minėtą butą buvo atsivedusi ir kitus asmenis. 2025-07-31 apie 04.00 val. S. D. susirinko visus savo daiktus ir iš minėto buto išvyko. Kad vaizdo įrašuose užfiksuota mergina yra S. D. ji suprato pagal anksčiau peržiūrėtus vaizdo stebėjimo kamerų įrašus (2025-07-28 – 2025-07-29 dienomis taip pat peržiūrėjo laiptinės vaizdo kamerų įrašus ir suprato, kad tą kartą teisėtai butą išsinuomojusi mergina yra S. D.). Pamačiusi, kad S. D. jai priklausančiame bute laiką leido jo neišnuomojusi, daugybę kartų telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) bandė su ja susisiekti, rašė žinutes, tačiau mergina jai neatsiliepė, į žinutes neatsakė. Praėjus keletui dienų socialiniame tinkle „Facebook“ patalpino įrašą apie minėtą situaciją. 2025-08-04 į mobilųjį telefoną gavo S. D. žinutę, kurioje mergina nurodė, kad gavusi atlyginimą perves jai 50 eurų už buto nuomą ir paprašė, kad ištrintų įrašą. Ji jai parašė, kad pirmiausia pervestų pinigus, o po to ištrins patalpintą įrašą. Daugiau į žinutę S. D. jai nebeatrašė, susisiekti nebebandė, pinigų už buto nuomą nepervedė. Nurodo, kad tokiais savo veiksmais S. D. jos įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė 50 eurų žalą už apsistojimą bute Nr. 41, bei 50 eurų žalą už tai, kad kiti klientai negalėjo patekti į jiems priskirtą butą, todėl klientams sumokėjusiems 50 eurų nuomos mokestį, turėjo išnuomoti butą už 100 eurų. Įvertinus šias aplinkybes nurodo, kad įmonei iš viso padaryta 100 eurų turtinė žala. Prašo policijos pareigūnų įvertinti ar S. D. veiksmuose yra teisės pažeidimo požymių ir jiems esant – asmenį patraukti atsakomybėn įstatymo nustatyta tvarka. Daugiau nieko paaiškinti negali. (b.l. 35-38)

2025-08-27 U. U. papildomai apklausta liudytoja nurodė, kad jai jos teisės yra išaiškintos, jas suprato, parodymus duoti sutinka. Ji yra UAB "(duomenys neskelbtini) " įgaliota atstovė, bei vadovė. Gali pasakyti, jog S. D. įmonei UAB "(duomenys neskelbtini) " žalą atlygino pervesdama į jos banko sąskaitą 100 eurų, todėl civilinio ieškinio byloje ji nebereiškia. Nors ir žala atlyginta, tačiau nenori, jog byla būtų nutraukta joms su S. D. susitaikius, nes nori, jog tai būtų S. D. pamoka ir daugiau tokių dalykų ji nebedarytų. Daugiau neturi ką pasakyti. (41-43)

Iš 2025-08-26 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad atvykę adresu (duomenys neskelbtini), prieš save matome renovuotą, 5 aukštų daugiabutį bendrabučio tipo namą, pažymėtą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris turi 2 laiptines. Užlipę betoniniais laiptais prieiname prie įėjimo į laiptinę. Laiptinės durys yra atidarytos, metalinės, šarvuotos, tamsiai pilkos spalvos. Pro jas įeiname į laiptinę ir lipame laiptais į antrąjį aukštą. Užlipus į antrąjį aukštą einame tiesiai pro įėjimą, patenkame į koridorių, tuomet pasisukame į dešinę pusę, kurioje yra baltos spalvos, plastikinės durys. Einame pro šias duris tiesiai ir patenkame į koridorių, kuriame yra gyvenamųjų butų durys. Matome, jog šis koridorius yra stebimas vaizdo stebėjimo kameromis. Koridoriumi einame tiesiai, ir prie koridoriaus galo, kairėje pusėje, matome duris pažymėtas Nr. 41. Priėjus prie minėtų durų, jos yra šviesiai rudos spalvos, šarvuotos. Matome, jog šalia durų pakabinta juodos ir pilkos spalvos dėžutė, kuri yra rakinama kodu, būtent šioje dėžutėje ir buvo padėtas buto Nr. 41 raktas. Už buto Nr. 41 durų yra vienas miegamasis ir vienas vonios kambarys. Šios patalpos ir yra įvykio vieta. Daugiau apžiūrint įvykio vietą, objektų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti neužfiksuota. Įvykio vieta nefilmuojama, fotografuota, niekas nepaimta. (b.l. 20-22).

   Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 165 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai slapta ar atvirai, panaudodamas apgaulę ar smurtą arba kitokiu būdu prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią įsibrovė į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jos priklausinius, įskaitant saugomą būsto teritoriją.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog S. D. neteisėtai slapta, panaudodama apgaulę prieš savininko valią įsibrovė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdomą butą, t. y paėmusi buto raktą iš kodu rakinamos dėžutės, neteisėtai ir be sutikimo įsibrovė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdomą butą.

Ši išvada grindžiama ne tik kaltinamosios visišku prisipažinimu ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kitais įrodymais: liudytojos U. U. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kurie vieni kitus papildo ir iš esmės neprieštarauja tarpusavyje.

Taigi, visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad jog S. D. neteisėtai slapta, panaudodama apgaulę prieš savininko valią, įsibrovė į svetimą patalpą, todėl kaltinamosios veika teisingai kvalifikuota pagal BK 165 straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, S. D. nurodė, kad sutinka su tuo, taip pat su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininkės kaltės formą – S. D. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis).  

Kaltinamosios atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atlygino nusikalstama veika padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamoji anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, dirbantis. Duomenų apie jos psichiatrinį gydymą ar priklausomybės ligų gydymą, byloje nėra.

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąją apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajai už BK 165 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus viešuosius darbus, t. y. S. D. skirtina 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant ją per mėnesį neatlygintinai išdirbti po 30 val. visuomenės labui.   

Teismo vertinimu, ši bausmė optimaliai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus ir padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

S. D. dėl nusikaltimo padarymo kalta prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 641 straipsniu, jai skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai išdirbti po 30 val. visuomenės labui.

Kiti klausimai

S. D. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a : 

S. D. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant ją per mėnesį neatlygintinai išdirbti po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę – 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai išdirbti po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

S. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti S. D., kad:

1. Viešųjų darbų bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 14–18 straipsniai. Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta viešųjų darbų bausmė, įsiteisėjimo dienos; atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui.

2. Išaiškinti S. D., kad viešųjų darbų atlikimo vietą ir darbą parenka Probacijos tarnyba pagal sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitų įstaigų ir organizacijų paraiškas. Darbas parenkamas atsižvelgiant, kiek tai yra įmanoma, į nuteistojo specialybę ar profesiją, gyvenamąją vietą ir jo paties pageidavimą. Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti pagal šį straipsnį jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones.

3. Jeigu nuteistasis dėl ligos ar kitų pateisinamų priežasčių nustatyto darbo valandų skaičiaus neišdirbo, teismas Probacijos tarnybos teikimu gali pratęsti viešųjų darbų laiką tol, kol nuteistasis išdirbs paskirtas valandas.

4. Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal BK 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

S. D. taip pat išaiškinti, kad:

1. Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Šiaulių apylinkės teismui Radviliškio  rūmams prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja                                                                                                                     Daiva Šabanskienė