Civilinė byla Nr. e2YT-3710-1019/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35676-2020-0

Procesinio dokumento kategorija: 3.1.18.1.3; 3.2.7.1; 3.2.7.2

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. vasario 10 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. M. skundus dėl antstolio Roberto Vasiliausko veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis Robertas Vasiliauskas, UAB „Ad Rem Transport“ (išieškotojas).

Teismas

n u s t a t ė :

pareiškėjas K. M. pateikė 2020-11-23 ir 2020-11-27 skundus dėl antstolio veiksmų, kuriais prašoma pripažinti negaliojančiais antstolio priimtus: 1) 2020-10-30 patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2) 2020-11-03 patvarkymą dėl arešto akto išsiuntimo ir nuomonės apie areštuoto turto rinkos vertę pateikimo, 3) 2020-11-03 patvarkymą dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo, 4) 2020-11-03 turto arešto aktą, 5) 2020-11-03 nurodymą nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą; 6) 2020-11-03 raginimą įvykdyti sprendimą; 7) patvarkymą pateikti informaciją apie turtą Nr. (duomenys neskelbtini); 8) vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. (duomenys neskelbtini); 9) nurodymą priverstinai nurašyti lėšas Nr. (duomenys neskelbtini); 10) patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini); 11) patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Skunduose nurodoma, kad antstolio Roberto Vasiliausko žinioje yra vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-10-28 išduoto vykdomojo dokumento vykdymo pareiškėjo K. M. atžvilgiu. Pareiškėjo vertinimu, skundžiami patvarkymai yra priimti neteisėtai, kadangi pati reikalavimo teisė į pareiškėją yra neteisėta ir nepagrįsta, ginčai dėl šios reikalavimo teisės (ne)egzistavimo iki šiol nėra išspręsti ir šiuo metu yra toliau nagrinėjami. Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjamas pareiškėjo ieškinys dėl sutarties pripažinimo nesudaryta, kurio pagrindu yra prašoma pripažinti, jog (duomenys neskelbtini) sutartis (užsakymas) tarp ieškovo K. M. ir atsakovo UAB „AD REM Transport“ nebuvo sudaryta, kad ieškovas K. M. nėra šio sandorio šalimi. Vykdomasis dokumentas buvo išduotas dėl to, kad šios sutarties vykdymas išieškotojui galimai padarė žalos. Be to, nėra suėjęs terminas kasaciniam skundui pateikti dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-07-07 sprendimo ir 2020-07-16 papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-965-608/2020 bei Vilniaus apygardos teismo 2020-10-20 nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1755-258/2020, kurių pagrindu buvo išduotas vykdomasis dokumentas. Taigi procesas yra nepasibaigęs, teisiniai ginčai dėl reikalavimo teisės šiuo metu vyksta ir tuo pagrindu antstolis neturi teisės priverstinai vykdyti ginčijamo sprendimo. Atitinkamai, kol nėra išnagrinėta byla dėl sutarties pripažinimo nesudaryta, visi išieškojimo ir realizavimo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurie kyla iš šios sutarties vykdymo, turėtų būti sustabdyti, o nepagrįstai priimti ir šiuo skundu ginčijami patvarkymai turėtų būti panaikinti. Pagal CPK 658 straipsnio 2 dalį, tais atvejais, kai yra pavojus, kad skolininkas gali turtą paslėpti, antstolis turi teisę, įteikęs ar išsiuntęs raginimą, areštuoti skolininko turtą. Taigi turtas gali būti areštuojamas, kai antstolis nustato konkrečią grėsmę, kad skolininkas gali turtą paslėpti. Nepaisant jokios grėsmės, antstolis surašė turto arešto aktą ir areštavo įkeistą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Dėl šio turto yra Nekilnojamojo turto registre yra registruotos net 2 žymos - Apribojimas disponuoti nekilnojamuoju daiktu ir Įsiskolinimas už įsigytą turtą. Pareiškėjas neturi tikslo, intereso ir nevykdo veiksmų dėl turto slėpimo. Areštuodamas turtą, antstolis de facto visiškai be pagrindo sprendė apie turto slėpimo grėsmę. Antra vertus, antstolis areštavo turtą, kuris yra įkeistas, kurio atžvilgiu nustatytas apribojimas disponuoti turtu ir yra įsiskolinimas už įsigytą turtą, t. y. turto slėpimo veiksmų net teoriškai negalima atlikti. Šie duomenys leidžia spręsti, kad antstolio veiksmai dėl turto areštavimo yra pertekliniai, nepagrįsti ir neteisėti. Antstolis peržengė savo kompetencijos ribas tiek priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdymui, tiek tuo pačiu priimdamas visus sekančius patvarkymus, ypač atsižvelgiant į iš karto surašytą turto arešto aktą, nepasibaigus raginime nustatytam terminui. Be to, antstolis, nesant priimto sprendimo dėl jo jau priimtų patvarkymų teisėtumo ir vykdomosios bylos sustabdymo, neturėtų skubos tvarka priiminėti naujų patvarkymų, nes pripažinus, kad jau apskųsti antstolio patvarkymai yra priimti neteisėtai, visi jo vėlesni patvarkymai netektų teisinės galios. Vilniaus apskr. VPK ENTV ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) aiškinamasi aplinkybės, kad pasinaudojus K. M. duomenimis bei suklastojus dokumentus galėjo būti padarytas užsakymas dėl (duomenys neskelbtini). Šiame ikiteisminiame tyrime 2020-06-10 nutarimu K. M. yra pripažintas nukentėjusiuoju. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai pripažino, kad K. M. nukentėjo dėl to, kad nenustatyti asmenys pasinaudojo jo duomenimis bei suklastojus dokumentus galėjo būti padarytas užsakymas dėl (duomenys neskelbtini).

Antstolis Robertas Vasiliauskas su pareiškėjo (skolininko) skundais nesutiko ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka persiuntė skundą teismui.

Antstolis nurodė, kad antstoliui nesuteikta teise tikrinti vykdomojo dokumento pagrįstumo ir teisėtumo, t. y. spręsti ar buvo pagrindas priteisti skola skolininko atžvilgiu. Priimant vykdyti vykdomąjį dokumentą kliūčių nebuvo nustatyta, įstatymo pagrindų, draudžiančių vykdyti pateiktą vykdomąjį dokumentą, skunduose taip pat nėra nurodyta, todėl 2020 10 28 Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. e2-965-608/2020 priimtas vykdyti pagristai. Pažymėtina, kad klausimas, ar buvo teisėtas pagrindas priteisti skolą, nėra susijęs su vykdomojoje byloje antstolio atliktais procesiniais veiksmais. Priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, antstolis skolininką privalo informuoti apie pradėtą išieškojimą pagal jam pateiktą vykdomąjį dokumentą. Šią funkciją atlieka raginimas įvykdyti sprendimą. Jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatyta terminą nėra įvykdomi, antstolis įgyja teisę ir pareigą imtis priverstinių veiksmų dėl skolos išieškojimo iš skolininko. Raginimas įvykdyti sprendimą niekaip nesuvaržo skolininko teisių, priešingai - tokio dokumento nesurašymas ir nepateikimas skolininkui pažeistų jo teises vykdymo procese. Teisės aktuose neįtvirtinta antstolio pareiga ar teisė sustabdyti vykdomosios bylos vykdymą, jeigu dėl vykdomosios bylos sustabdymo kreipiasi skolininkas ar jo atstovas, arba kai tokio asmens iniciatyva pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl tariamai nusikalstamos veikos, susijusios su išieškoma skola, ar tuo atveju, jei ketinama kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą dėl teismo sprendimo, kurio pagrindu buvo išduotas vykdomasis dokumentas, panaikinimo. Skolininko atstovo pateiktuose skunduose nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo antstoliui sustabdyti ar atidėti vykdymo veiksmus. Taip pat nurodytų aplinkybių pagrindu tokia teisė ar pareiga antstoliui nenumatyta ir kituose teises aktuose. Nepagrįstas vykdomosios bylos sustabdymas būtų neteisėtas ir pažeistų išieškotojo interesus. Turtas gali būti areštuojamas antstoliui vykdant sprendimą. Tais atvejais, kai yra pavojus, kad skolininkas gali turtą paslėpti, antstolis turi teise, įteikęs ar išsiuntęs raginimą, areštuoti skolininko turtą. Arešto tikslas - laikinai apriboti skolininkui galimybes perleisti ar kitaip suvaržyti turtą, kad būtų išlaikomas skolininko turtas, iš kurio būtų galima išieškoti. Antstoliui suteikta savarankiško veikimo teisė atitinkamai nuspręsti dėl skolininko turto arešto momento, antstolio sprendimas dėl skolininko turto arešto priėmimo nevaržomas informacijos apie raginimo įvykdyti sprendimą skolininkui įteikimą gavimo. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis, išsiunčiant raginimą įvykdyti sprendimą, 2020-11-03 turto arešto aktu areštavo skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą - butą, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Prieš siųsdamas raginimą, antstolis, įvertinęs skolos mastą (25 895,43 Eur) bei skolininko turtinę padėtį (skolininko darbo užmokestis neatskaičius mokesčių - 610 Eur, neturi jokio kito turto, išskyrus butą, esantį (duomenys neskelbtini)) nustatė, kad skolininko mokumas nėra aiškus, todėl siekiant užtikrinti išieškotojo interesus buvo areštuotas nekilnojamasis turtas. Pažymėtina, kad 2020 11 03 turto arešto aktu buvo areštuotas skolininkui priklausantis turtas, kuriam yra įregistruota hipoteka, todėl išieškojimas iš tokio turto būtų vykdomas tik gavus kreditoriaus sutikimą. Tinkamam sprendimo įvykdymui turi būti areštuojamas ne mažesnės vertės turtas nei yra išieškotina suma, o teisėtas bus ir didesnės vertės turto areštas, jei tai nebus ,,iš esmės“ daugiau. VĮ ,,Registrų centras“ skolininkui priklausančio buto vertė yra 155 000 Eur. Hipotekos kreditorius vykdomojoje byloje pateikė informaciją, kad skolininko 2020-11-09 neįvykdytų įsipareigojimų suma bankui yra 161 367,39 Eur, hipotekos kreditoriaus reikalavimai tenkinami be eiles, todėl atėmus hipotekos kreditoriui gražintiną sumą išieškotojo reikalavimams patenkinti, kol kas šio turto nepakanka, todėl antstolis nurodytu turto arešto aktu neareštavo skolininko turto iš esmės daugiau nei turėjo.

Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta įteikus jiems nutarties skirti rašytinį posėdį patvirtintą kopiją ir paskelbiant pranešimą specialiame interneto puslapyje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 1751 straipsnio 10 dalis). 

Skundai atmestini.

Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų, t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu (CPK 613 straipsnio 1 dalis), kuris vėliau gali būti skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka (CPK 510-512 straipsniai). Teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų, turi įvertinti, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms, antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjo pateikto skundo išnagrinėjimui svarbus tinkamas vykdomosios bylos duomenų, kurie susiję su pateiktu skundu, ištyrimas bei įvertinimas.

Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad antstolis Robertas Vasiliauskas vykdo UAB ,,Ad Rem Transport“ pateiktą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 28 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-965-608/2020 dėl 1400 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, 18 267,70 Eur nuostolių atlyginimo, 5 (penkių) proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą 18 267,70 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018 m. lapkričio 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2091 Eur bylinėjimosi išlaidų bei 2350 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko K. M.. 2020 m. spalio 30 d. antstolis Robertas Vasiliauskas priėmė Patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. (duomenys neskelbtini). Atliekant priverstinius vykdymo veiksmus, 2020 m. lapkričio 3 d. buvo priimti Raginimas įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo skolininkas buvo raginamas per 10 dienų nuo raginimo įteikimo dienos sumokėti 24 108,70 Eur skolą ir 205,28 Eur vykdymo išlaidų, taip pat Nurodymas nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo nurodyta nutraukti 25 895,43 Eur bendrą lėšų sumos išmokėjimą, Turto arešto aktas (NT) Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo areštuotas skolininkui priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), Patvarkymas dėl arešto akto išsiuntimo ir nuomonės apie areštuoto turto rinkos vertę pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo antstolis pasiūlė skolininkui raštu pateikti motyvuotą nuomonę dėl areštuoto turto vertės, pateikti areštuoto turto būklę patvirtinančias nuotraukas, bei Patvarkymas dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo antstolis apskaičiavo 205,28 Eur vykdymo išlaidų.

Pažymėtina, kad teismas pareiškėjo skundžiamus antstolio veiksmus, jų pagrįstumą vertina skundų ribose, t. y. pagal skunduose nurodytus faktinius ir teisinius argumentus.

CPK

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, prašydamas panaikinti antstolio vykdymo procese priimtus procesinius dokumentus, nurodo, kad vykdomasis dokumentas buvo priimtas neteisėtai, kadangi pati reikalavimo teisė į pareiškėją yra neteisėta ir nepagrįsta, ginčai dėl šios reikalavimo teisės (ne)egzistavimo iki šiol nėra išspręsti ir šiuo metu yra toliau nagrinėjami. 

Teismo sprendimo pagrindu išduodamas vykdomasis raštas yra vykdomasis dokumentas, kuris apibrėžia antstolio veiklos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-378/2017, 23 punktas). Pagal CPK 651 straipsnio 1 dalį, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, antstolis patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. Nurodytų ir kitų CPK VI dalies vykdymo proceso nuostatų nesilaikymas, atliekant antstoliui konkretų vykdymo veiksmą, lemia tokio veiksmo neteisėtumą. CPK 651 straipsnio 2 dalyje yra pateiktas akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus sąrašas, kuris nėra baigtinis. Antstolis, spręsdamas, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, privalo patikrinti: 1) ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo; 2) ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio; 3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai; 4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino; 5) jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 6) jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; 7) ar Valstybinė mokesčių inspekcija administracinių nusižengimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; 8) ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Taigi, būtinybė patikrinti, ar neegzistuoja šioje proceso teisės normoje nurodyti pagrindai, būtina vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti ir vykdomųjų veiksmų pradžios sąlyga. Pagal kasacinio teismo išaiškinimą akivaizdžiomis kliūtimis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti gali būti pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios besąlygiškai užkerta kelią vykdomojo dokumento vykdymui ir kurioms išsiaiškinti antstoliui nereikia atlikti papildomų veiksmų, nes pirminius vykdomuosius veiksmus, pvz., užklausas dėl skolininko turto, antstolis atlieka vėlesnėje stadijoje – jau priėmęs vykdomąjį dokumentą vykdyti (CPK 654 straipsnis). Kasacinis teismas ne kartą akcentavo, jog antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktas teises, o bet koks veikimas viršijant kompetenciją (lot. ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010).

Taigi antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo įsitikinti, ar nėra pagrindų šį dokumentą atsisakyti priimti, ir tik nustatęs, jog vykdomieji veiksmai gali būti pradėti, įgyja pareigą atlikti tolimesnius veiksmus vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų tvarka.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-965-608/2020 ieškovės UAB ,,Ad Rem Transport“ ieškinį tenkino visiškai ir iš atsakovo K. M. priteisė 18 267,70 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 18 267,70 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018 m. lapkričio 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2091 Eur bylinėjimosi išlaidų, o 2020 m. liepos 16 d. papildomu sprendimu priteisė iš atsakovo K. M. UAB ,,AD REM Transport“ 2350 Eur bylinėjimosi išlaidų. Sprendimai buvo apskųsti ir Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs K. M. apeliacinį skundą, 2020 m. spalio 20 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. sprendimą ir 2020 m. liepos 16 d. papildomą sprendimą paliko nepakeistais bei priteisė iš atsakovo K. M. ieškovei UAB ,,AD REM Transport“ 1400 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Taigi sprendimas įsiteisėjo 2020 m. spalio 20 d. (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Teismas pažymi, kad, vadovaujantis CPK 18 straipsniu, įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog priimant vykdomąjį dokumentą vykdyti buvo CPK 651 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindai, dėl kurių antstolis negalėjo priimti vykdomojo dokumento vykdyti, pareiškėjas taip pat nepateikė įrodymų, kad, pateikiant vykdymui vykdomąjį dokumentą, būtų buvę nustatytos akivaizdžios kliūtys priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, todėl pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat vadovaujantis CPK 654 straipsniu bei 658 straipsnio 1-2 dalimis antstolis, priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, priima patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, o įstatymo nustatytais atvejais – ir raginimą įvykdyti sprendimą bei gali įpareigoti skolininką CPK 645 straipsnyje nustatyta tvarka pateikti duomenis apie turimą turtą, antstolis turi teisę, įteikęs ar išsiuntęs raginimą, areštuoti skolininko turtą, teismas vertina, kad antstolis pagrįstai priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti ir pagrįstai atliko tolimesnius vykdymo veiksmus.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad turtas gali būti areštuojamas tik tuomet, kai antstolis nustato konkrečią grėsmę, kad skolininkas gali turtą paslėpti, tačiau, pareiškėjo vertinimu, nepaisant jokios grėsmės, antstolis surašė turto arešto aktą ir areštavo įkeistą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, be to, turto arešto aktas priimtas dar nepasibaigus raginimo įvykdymo terminui.

CPK 675 straipsnio 1-2 dalyse įtvirtinta, jog skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas. Antstolis areštuoja skolininko turtą surašydamas turto arešto aktą. Antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. 

CPK 658 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai yra pavojus, kad skolininkas gali turtą paslėpti, antstolis turi teisę, įteikęs ar išsiuntęs raginimą, areštuoti skolininko turtą. Taigi antstoliui suteikiama savarankiško veikimo teisė atitinkamai nuspręsti dėl skolininko turto arešto momento, antstolio sprendimas dėl skolininko turto arešto priėmimo nevaržomas raginimo įvykdyti sprendimą skolininkui termino pabaigos, o sietinas su jo išsiuntimu ar įteikimu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentas, jog antstolis neteisėtai surašė turto arešto aktą dar nepasibaigus raginimo įvykdyti sprendimą terminui, laikytinas nepagrįstu.

Antstolis, vykdydamas jam pateiktus vykdomuosius dokumentus, turi imtis priemonių surasti ir areštuoti skolininko turto tiek, kad jo realiai pakaktų atsiskaityti su išieškotoju ir vykdymo išlaidoms kompensuoti. Taigi, taikomas turto areštas turi būti veiksmingas, juo turi būti ne formaliai apribojamos skolininko teisės, bet taikomais apribojimais sukuriamas pagrindas realiai patenkinti išieškotojo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2020). Teisinga pusiausvyra tarp išieškotojo ir skolininko interesų yra pasiekiama tada, kai išieškotojo reikalavimai yra patenkinami veiksmingai, greitai ir realiai, o skolininko turtui nėra taikomi neproporcingi ir iš esmės pertekliniai apribojimai, nebūtini išieškotojo interesams patenkinti. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas antstolio veiksmų neteisėtumą grindžia tuo, kad antstolis, areštuodamas skolininko turtą, nenurodė grėsmės, jog skolininkas turtą siekia paslėpti. Vis dėlto, veiksmingam, greitam ir realiam išieškotojo interesų patenkinimui, poreikis taikyti skolininko turto areštą vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju. Nagrinėjamu atveju antstolis nurodė, kad skolininko gaunamas darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, yra 610 Eur, be to, skolininkas neturi kito turto, išskyrus butą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl siekiant įgyvendinti vykdymo proceso tikslą ir kartu būtinumą užtikrinti teisingą pusiausvyrą tarp iš esmės konkuruojančių skolininko ir kreditoriaus interesų, antstolis pagrįstai areštavo skolininko turtą.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad nesant priimtų antstolio sprendimų dėl 2020 m. lapkričio 3 d. antstolio patvarkymo teisėtumo, antstolis negalėjo priiminėti naujų patvarkymų, be to, procesas dar nėra pasibaigęs, teisiniai ginčiai tarp šalių vyksta, nepasibaigęs terminas kasaciniam skundui pateikti, todėl visi išieškojimo veiksmai vykdomojoje byloje turėjo būti sustabdyti.

CPK 626 straipsnyje įtvirtinti privalomieji vykdomosios bylos ir vykdymo veiksmų sustabdymo pagrindai. Antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą šiais atvejais: 1) skolininkui ar išieškotojui mirus, taip pat reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, kuris yra skolininkas ar išieškotojas, jeigu atsižvelgiant į teisinius santykius yra galimas teisių ir pareigų perėmimas; 2) skolininkui netekus veiksnumo; 3) iškėlus skolininkui bankroto ar restruktūrizavimo bylą; 4) skolininkui bankui ar Centrinei kredito unijai paskelbus veiklos apribojimą (moratoriumą); 5) gavus išieškotojo ir skolininko sudarytą taikos sutartį; 6) kai atnaujinamas apeliacinio skundo padavimo terminas, jeigu pagrindas vykdomajam raštui išduoti buvo apskųstasis sprendimas (išskyrus skubiai vykdytinus sprendimus) (CPK 626 straipsnio 1 dalis). Antstolis privalo sustabdyti turto realizavimo veiksmus ir lėšų išmokėjimą šiais atvejais: 1) kai fiziniam ar juridiniam asmeniui laikinai apribojamos nuosavybės teisės į realizuotiną turtą ar šis turtas areštuojamas, jei šios teisės apribojamos ar turtas areštuojamas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka; 2) kai turtas areštuotas siekiant užtikrinti pirmesnės negu išieškotojo eilės kreditoriaus reikalavimus; 3) kai teismas nutartimi sustabdo areštuoto turto realizavimą; 4) kai įkaito turėtojas ar hipotekos kreditorius neprisijungia prie išieškojimo, jeigu išieškoma atitinkamai iš įkeisto turto ar hipoteka įkeisto turto; 5) kai fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis realizuotinas turtas Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka paimamas siekiant užtikrinti galimą šio turto konfiskavimą (CPK 626 straipsnio 2 dalis). Be to, įstatyme nustatyta antstolio teisė sustabdyti vykdomąją bylą ar atidėti vykdymo veiksmus tais atvejais, kai: 1) raštu prašo išieškotojas; 2) skolininkui sunkiai susirgus, jeigu liga nėra chroniška, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos; 3) kai skolininkas gydosi ligoninėje; 4) kai paskelbta skolininko paieška; 5) kai yra iškeldinimo byla, jei skolininkas ar jo šeimos narys suserga, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos, jeigu liga ne chroniška; 6) teismui išreikalavus vykdomąją bylą; 7) kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo nuostatomis skolininkui ar išieškotojui yra atliekami finansų sektoriaus subjekto pertvarkymo veiksmai (CPK 627 straipsnis).

Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad 2020 m. lapkričio 5 d. pareiškėjas pateikė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui kasacinį skundą, tačiau 2020 m. lapkričio 18 d. nutartimi teismas pareiškėjo kasacinį skundą atsisakė priimti. 2020 m. gruodžio 9 d. pareiškėjas pateikė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui kasacinį skundą, tačiau 2020 m. gruodžio 16 d. nutartimi teismas pareiškėjo kasacinį skundą atsisakė priimti. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. lapkričio 23 d. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – visų išieškojimo ir realizavimo veiksmų vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdymą, teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, 2020 m. lapkričio 25 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, 2021 m. sausio 28 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. e2S-177-933/2021). Pareiškėjas 2020 m. lapkričio 30 d. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – visų išieškojimo ir realizavimo veiksmų vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdymą, teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, 2020 m. gruodžio 2 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nutartis įsiteisėjo 2020-12-11.

Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad nesant pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių sustabdyti vykdymo veiksmus ar nesant sustabdytam sprendimo vykdymui, nenustačius nei vieno įstatyme įtvirtinto pagrindo antstoliui stabdyti vykdymo veiksmus, teismas atmeta pareiškėjo argumentus kaip nepagrįstus.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, įvertinęs vykdomosios bylos bei civilinės bylos medžiagą, teisinį reglamentavimą, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo naikinti antstolio Roberto Vasiliausko 2020 m. spalio 30 d. Patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. lapkričio 3 d. Raginimą įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. lapkričio 3 d. Nurodymą nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. lapkričio 3 d. Turto arešto aktą (NT) Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. lapkričio 3 d. Patvarkymą dėl arešto akto išsiuntimo ir nuomonės apie areštuoto turto rinkos vertę pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. lapkričio 3 d. Patvarkymą dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. lapkričio 18 d. Patvarkymą pateikti informaciją apie turtą Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. lapkričio 18 d. Patvarkymą dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. lapkričio 18 d. Nurodymą priverstinai nurašyti lėšas Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. lapkričio 18 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. lapkričio 18 d. Patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjo skundai dėl antstolio Roberto Vasiliausko veiksmų atmestini.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 510 ir 513 straipsniais,

n u t a r i a :

pareiškėjo K. M., a. k. (duomenys neskelbtini), 2020 m. lapkričio 23 d. ir 2020 m. lapkričio 27 d. skundus dėl antstolio Roberto Vasiliausko veiksmų atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                    Jurgita Rimeikienė