Pranešėjas V. Kursevičius Civilinė byla Nr. 2S-733-210/2011
Teisėja J. Sedalienė Teisminio proceso Nr. 2-07-3-05472-2011-4
Procesinio sprendimo kategorija 122.4.;129.19.2.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. gruodžio 12 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Kursevičius,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. P. atskirąjį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjo A. P. skundą suinteresuotiems asmenims antstolei Vaivai Šimkienei, UAB „Ektornet Real Estate Lithuania“, AB „Swedbank“ dėl antstolės Vaivos Šimkienės veiksmų, susijusių su varžytinėmis.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
Pareiškėjas A. P. pateikė Šiaulių miesto apylinkės teismui skundą, kuriuo prašė pripažinti neteisėtais antstolės Vaivos Šimkienės veiksmus dėl vykdytų varžytinių ir atsisakyti tvirtinti 2011 m. rugpjūčio 11 d. turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. (duomenys neskelbtini) bei varžytines pripažinti neįvykusiomis.
Nurodo, kad šiuo aktu antstolė iš pirmųjų varžytinių už 148700 Lt pardavė pareiškėjui nuosavybės teise priklausančią namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini). Antstolė, vykdydama varžytines, pažeidė teisės normas, susijusias su areštuoto turto įkainojimu, dėl to turtas buvo įkainotas mažesne, negu rinkos kaina, ir parduotas 3 kartus pigiau, negu pareiškėjas jį įsigijo 2008 m. birželio 5 d. Be to, antstolė pažeidė reikalavimus teisės normų, susijusių su pareiškėjo, kaip skolininko, teisių apsauga vykdymo procese, nes jis nebuvo pasirašytinai supažindintas su teise pareikšti nuomonę dėl antstolio pasiūlyto turto įkainojimo, taip pat reikšti prieštaravimus dėl įkainojimo ir ekspertizės. Taip pat antstolė pažeidė teisės normų reikalavimus, susijusius su varžytinių organizavimu ir vykdymu, nes jam nebuvo raštu ar kitokiu būdu pateikta informacija apie varžytines, jų laiką ir vietą. Procesinius dokumentus apie skelbiamas varžytines antstolė išsiuntė tik 2011-08-09 pareiškėjo atstovei R. V., t. y. jau varžytinėms įvykus.
Antstolė Vaiva Šimkienė su pateiktu skundu nesutiko. Nurodė, kad siekiant tinkamai ir rinkos kainomis įkainoti nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), kreipėsi į vertintojus UAB „Ober-haus“ ir vadovaujantis jų pateikta turto vertinimo ataskaita turtas 2011-05-30 patvarkymu buvo įkainotas 180000 Lt. Šis patvarkymas įteiktas skolininkui A. P. asmeniškai 2011-06-01, skolininkas per nustatytą terminą prieštaravimų dėl turto įkainojimo nepareiškė, antstolės veiksmų neskundė, ekspertizės turto vertei nustatyti skirti neprašė, o antstolei vertintojų nustatyta turto rinkos vertė abejonių nekėlė. Apie A. P. turto varžytines, įvyksiančias 2011-08-09, paskelbta 2011-06-30, o 2011-07-20 skolininkas pateikė prašymą dėl varžytinių sustabdymo, taigi apie varžytines žinojo.
Suinteresuotas asmuo AB „Swedbank“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su pareiškėjo A. P. teiginiais, išdėstytais skunde, nesutinka ir skundą prašo atmesti, nes pareiškėjo turtas buvo areštuotas LR CPK nustatyta tvarka.
Suinteresuotas asmuo UAB „Ektornet Real Estate Lithuania“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka, nes pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog turtas parduotas už per mažą kainą. Tai, kad turtas 2008 m. buvo pareiškėjo įgytas už tris kartus didesnę kainą dar neįrodo, kad turto vertė varžytinių metu buvo didesnė, nei nustatyta pardavimo kaina.
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. spalio 10 d. nutartimi skundą atmetė. Patvirtino 2011 m. rugpjūčio 11 d. turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. (duomenys neskelbtini).
Teismas nurodė, kad nepagrįsti pareiškėjo A. P. skunde nurodyti teiginiai, kad antstolė pažeidė teisės normų, susijusių su jo, kaip vykdymo procese dalyvaujančio skolininko teisių apsauga, nes jis nebuvo pasirašytinai supažindintas su teise pareikšti nuomonę ir prieštaravimus dėl antstolio pasiūlyto turto įkainojimo. Vykdomosios bylos duomenimis teismas nustatė, kad tiek apie parduodamo iš varžytinių turto kainą, tiek apie skelbiamas varžytines pareiškėjas buvo tinkamai informuotas, pretenzijų dėl turto kainos nereiškė.
Atskiruoju skundu pareiškėjas A. P. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atsisakyti tvirtinti 2011 m. rugpjūčio 11 d. turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir varžytines pripažinti neįvykusiomis.
Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas apsiribojo vien formaliu LR CPK 681 str. 1 d. nuostatų aiškinimu, tačiau nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika dėl areštuoto turto pardavimo iš varžytinių arba skolininko pasirinktam pirkėjui (Teismų praktika Nr. 28, 262 psl.). Turtas buvo įkainotas už mažesnę nei rinkos kainą, parduotas už 148700 Lt, t. y. tris kartus pigiau, nei pareiškėjas jį įsigijo 2008 m. birželio 5 d. Pareiškėjo atstovė R. V. 2011 m. liepos 20 d. raštu informavo antstolę, kad turtas įvertintas per maža kaina, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta.
2. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktiką (Teismų praktika Nr. 28, 263 psl.), vadovaujantis LR CPK 706 str. 3 d., apie turto pardavimo iš varžytinių laiką ir vietą antstolis privalo per protingą laiką pasirašytinai pranešti išieškotojui ir skolininkui, kad pastarasis turėtų galimybę susirasti savo siūlomą pirkėją. Teigia, kad pareiškėjui (skolininkui) iš viso nebuvo pateikta informacija apie varžytines, jų laiką ir vietą, o pareiškėjo atstovei R. V. apie 2011 m. rugpjūčio 9 d. vyksiančias varžytines buvo pranešta 2011-08-06.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolė Vaiva Šimkienė prašo atskirąjį skundą atmesti.
Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais.
1. Nurodo, kad pareiškėjas (skolininkas) A. P. per LR CPK 681 str. 1 d. nustatytą terminą nepateikė prieštaravimų dėl nekilnojamojo turto įkainojimo, antstolės veiksmų neskundė, neprašė skirti ekspertizės turto vertei nustatyti, o antstolei vertintojų nustatyta rinkos vertė abejonių nekėlė.
2. Varžytinės turėjo vykti 2011 m. rugpjūčio 9 d., o 2011 m. liepos 20 d. pareiškėjas buvo pateikęs prašymą dėl varžytinių sustabdymo, kas reiškia, kad apie varžytines jis žinojo.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Ektornet Real Estate Lithuania“ prašo atskirąjį skundą atmesti, o Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo AB „Swedbank“ prašo atskirąjį skundą atmesti, o Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).
LR CPK 681 str. nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pripažįsta, kad jis nepasinaudojo teise per LR CPK 681 str. 3 d. numatyta terminą ginčyti turto įkainavimą, tačiau teigia, kad tai nėra pagrindas antstolio veiksmus laikyti teisėtais, nes yra pažeistas įstatyminis reikalavimas įkainoti areštuojamą turtą rinkos kainomis, dėl ko pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patvirtino varžytinių aktą.
Šiuos apelianto argumentus apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstais.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad antstolis vykdymo procese veikia tam, kad naudodamasis įstatymo suteiktomis teisėmis užtikrintų teisėtą teismo sprendimo vykdymą. Antstolio, kaip valstybės suteiktas funkcijas vykdančio subjekto, diskrecija nėra absoliuti – ji ribojama įstatymo; naudotis ar ne įstatymo suteiktomis teisėmis, antstolis privalo pagal tai, kiek tai atitinka jo veiklos tikslus ir įstatymo nustatytas pareigas. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008). Teismo pareiga patikrinti, ar turtas įvertintas ir varžytynėse parduotas už tinkamą kainą nepriklauso nuo to, ar buvo reiškiama prieštaravimų dėl turto įkainojimo, taip pat nepriklausomai nuo to, ar buvo apskųsti antstolio veiksmai parduodant turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2005; 2007 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2007).
Pažymėtina, kad turto vertė nustatoma, remiantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 7 str. numatytais metodais, tarp jų – lyginamosios vertės metodu, kurio esmė yra palyginimas, t. y. turto rinkos vertė nustatoma palyginus analogiškų objektų faktinių sandorių kainas, kartu atsižvelgiant į nedidelius vertinamo turto bei jo analogo skirtumus. Pagal Turto ir verslo pagrindų įstatymą rinkos kaina – tai reliatyvus turto rinkos vertės patvirtinimas konkrečiame sandoryje; rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių bei interesų. Taigi pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina.
Byloje nustatyta, kad 2011 m. gegužės 30 d. patvarkymu dėl areštuoto turto įkainojimo antstolė pareiškėjui A. P. priklausantį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), įvertino 180000 Lt. Įkainodama turtą, antstolė rėmėsi 2011 m. balandžio 10 d. Turto vertinimo ataskaita, kurią atliko UAB „Ober- haus“. Tačiau iš byloje esančio VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, anksčiau nurodyto nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė 2008-05-21 buvo 532973 Lt. Varžytynės įvyko 2011 m. rugpjūčio 9 d., turtas buvo parduotas už 148700 Lt, t. y. 3,5 karto mažesne kaina, nei nurodyta turto vertė VĮ Registrų centro duomenų banke. Būtent šiuo argumentu pareiškėjas grindžia savo atskirąjį skundą, prašydamas pripažinti turto pardavimo varžytines neįvykusiomis.
Spręsdamas turto pardavimo iš varžytynių akto teisėtumo klausimą, pirmosios instancijos teismas neįvykdė pareigos būti aktyviam ir, kilus abejonių, patikrinti turto pardavimo kainos pagrįstumą, o apsiribojo vien formaliu LR CPK 681 str. 3 d. nuostatų taikymu, nurodydamas, kad pareiškėjas per įstatymo nustatytą terminą pretenzijų dėl turto kainos nereiškė, tik pažymėdamas, kad skolininkas nepateikė įrodymų, jog turtas parduotas mažesne nei rinkos kaina. Atkreiptinas dėmesys, kad LR CPK 682 str. 3 d. yra įtvirtinta skolininko teisė prašyti antstolio skirti ekspertizę turto vertei nustatyti, prieš tai į antstolio depozitinę sąskaitą sumokant sumas, būtinas ekspertams ir ekspertinėms įstaigoms apmokėti, tačiau pirmosios instancijos teismui patvirtinus turto pardavimo iš varžytinių aktą, šia teise skolininkas pasinaudoti nebegali.
Remiantis nustatytomis aplinkybėmis ir išdėstytais motyvais, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – atsisakytina tvirtinti 2011 m. rugpjūčio 11 d. turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir varžytines pripažinti neįvykusiomis.
Skundžiamą nutartį panaikinus anksčiau nurodytų motyvų pagrindu, kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja ir dėl jų nepasisako.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti tvirtinti 2011 m. rugpjūčio 11 d. turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir varžytines pripažinti neįvykusiomis.
Teisėjas Vytautas Kursevičius