Pranešėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė                     Baudžiamoji byla Nr. 1A-382/2011

Teisėjas Liudvikas Myško                                                         Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.7;

                                                                                            1.1.8.3; 1.1.8.6.2;  1.1.8.7.1;  1.1.13;

                                                                                            1.2.14.1.2.2; 1.2.14.10. 

V I L N I A U S   A P Y G A R D O S    T E I S M A S

N U T A R T I S

2011 m. kovo 21 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės,

teisėjų Stasio Punio, Ryšardo Skirtuno,

sekretoriaujant Vaivai Jasudavičiūtei,

dalyvaujant prokurorui Kęstučiui Bieliauskui,

gynėjui advokatui Stasiui Kavaliūnui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. C. (I. C.) apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio      17 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (vagystė iš D. V. automobilio) laisvės atėmimu septyniems mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (vagystė iš T. L. automobilio) laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams, pagal Lietuvos respublikos BK 187 str. 3 d. areštu dešimčiai parų.

              Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d.  1 p. už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (vagystė iš T. L. automobilio) padarymą paskirta laisvės atėmimo bausmė apėmimo būdu subendrinta su bausme, paskirta už baudžiamojo nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d. padarymą, ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su laisvės atėmimo bausme, paskirta už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (vagystė iš D. V. automobilio) padarymą ir galutinė bausmė nuteistajam paskirta – laisvės atėmimas dešimčiai mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.

              Skundžiamu nuosprendžiu R. P. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas ir byla jo atžvilgiu nutraukta.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

I. C. nuteistas už tai, kad kartu su R. P., 2010 m. vasario 16 d., apie       23.00 val., prie (duomenys neskelbtini) namo, Molėtų mieste, tikslu pagrobti svetimą turtą, veikdami bendrininkų grupėje, I. C. atrakinus vairuotojo pusės duris, pro jas įsibrovė į D. V. priklausantį automobilį „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš kur pagrobė A. V. priklausantį automobilinį CD grotuvą „Sony“ 400,00 Lt vertės ir dvi garso kolonėles „Pioneer“ bendros 100,00 Lt vertės, padarydami nukentėjusiajam A. V. 500,00 Lt turtinę žalą.

Taip pat I. C. nuteistas už tai, kad jis 2010 m. vasario 16 d., apie 23.00 val., prie (duomenys neskelbtini) 11-ojo namo, Molėtų mieste, tikslu pagrobti svetimą turtą, atlaužęs T. L. priklausančio automobilio „(duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priekines vairuotojo pusės duris, įsibrovė į automobilio vidų, iš kur pagrobė automobilinės magnetolos „PANASONIC CQ-C1475N“ priekinį valdymo skydelį 100,00 Lt vertės, be to, įsibraunant į automobilį išdaužė priekinių vairuotojo pusės durų lango stiklą 200,00 Lt vertės ir nulaužė keturių automobilio durų rankenas, po 25,00 Lt vertės kiekviena, bendros 100,00 Lt vertės, padarydamas nukentėjusiajai T. L. dėl vagystės 100,00 Lt turtinę žalą, o dėl turto sugadinimo      300,00 Lt turtinę žalą.

              Apeliaciniu skundu nuteistasis I. C. prašo paskirti jam su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į tai, kad apeliantas atsiprašė nukentėjusiųjų ir šie jam atleido, taip pat neįvertino to, kad jis gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų. I. C. teigia, kad būdamas laisvėje, jis mokysis, užsiregistruos darbo biržoje, daugiau nenusikals. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, jog pataisos namuose jis gali būti seksuliai prievartaujamas, todėl jam neturėtų būti skirtina reali laisvės atėmimo bausmė.              

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam I. C. bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas, Lietuvos Respublikos BK 41 str., 54 str. reikalavimų nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (vagystė iš D. V. automobilio) numatytas nusikaltimas padarytas bendrininkų grupėje. Nuteistojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažino tai, kad I. C. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl jų padarymo gailisi, bei tai, kad buvo atlyginta nukentėjusiajam A. V. padaryta žala. Dar kartą atsižvelgti į minėtas aplinkybes ir švelninti nuteistajam paskirtąsias bausmes nėra jokio pagrindo. Aplinkybė, jog nuteistasis atsiprašė nukentėjusiųjų rodo, kad nuteistasis gailisi dėl savo nusikalstamų veiksmų. Atsiprašymas yra atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p., sudedamoji dalis ir negali būti vertinamas kaip savarankiška atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Pastebėtina ir tai, kad nukentėjusysis (A. V.) pirmosios instancijos teisme sutiko su prokuroro siūlomomis bausmėmis nuteistajam, būtent prokuroro siūlomos bausmės I. C. ir buvo paskirtos.

I. C. skundžiamu nuosprendžiu yra nuteistas už dviejų apysunkių nusikaltimų bei baudžiamojo nusižengimo nuosavybei padarymą, šios nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia, jis anksčiau teistas už nusikaltimų nuosavybei padarymą, teistumas neišnykęs. Taigi, pagal Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d. I. C. yra recidyvistas, o pagal BK 56 str. 1 d. recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo šios taisyklės byloje nėra. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam už nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. paskyrė realias laisvės atėmimo bausmes, o už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d., paskyrė arešto bausmę. Pastebėtina, kad už nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. padarymą nuteistajam buvo paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kurios tik nedaug viršija minimalią baudžiamajame įstatyme numatytą šios bausmės ribą, o už baudžiamojo nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d. padarymą, paskirta minimali arešto bausmė. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog nuteistajam paskirtos per griežtos bausmės.

Skundą nagrinėjančio teismo įsitikinimu, I. C. ankstesnis teistumas ir naujai įvykdytos nusikalstamos veikos rodo, kad jis išvadų nedaro, nelinkęs taisytis, o jo pasižadėjimas nenusikalsti, keisti gyvenimo būdą yra deklaratyvus. Taigi, pasižadėjimas užsiregistruoti darbo biržoje, mokytis, daugiau nenusikalsti nėra pakankamas pagrindas švelninti paskirtąsias bausmes.

Niekuo nepagrįsta nuteistojo baimė, kad laisvės atėmimo vietoje jis gali būti seksuliai prievartaujamas. Kita vertus, tuo atveju, jeigu nuteistojo atžvilgiu būtų atliekami kokie nors neteisėti veiksmai, jis gali kreiptis į atitinkamas institucijas ar jų pareigūnus įstatymų nustatyta tvarka, siekdamas apginti savo teises bei teisėtus interesus.

Esant tokioms aplinkybėms, keisti apylinkės teismo nuosprendį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r i a :

nuteistojo I. C. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė                                                                        Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė

Teisėjai                                                                                                         Stasys Punys

                                                                                                  Ryšardo Skirtuno