Civilinė byla Nr. e2S-716-230/2019

       Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18009-2018-9

       Procesinio sprendimo kategorijos:

        (S)

       3.1.18.2.10.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5.

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 12 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovei V. P. dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo – Kauno miesto 18-ojo notarų biuro notarė B. G..

Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą ir civilinę bylą,

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė V. K. pateikė teismui ieškinį, kuriame prašo pripažinti negaliojančiu 2010 m. liepos 1 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Ieškovė reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0106/10/01051 iki bus išnagrinėta ši civilinė byla. Nurodė, kad 2010 m. liepos 1 d. paprastasis neprotestuotinas vekselis pateiktas vykdyti antstolei R. S.. Antstolė, atlikdama išieškojimo veiksmus, areštavo ieškovei priklausantį nekilnojamąjį turtą. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2019 m. sausio 24 d. nutartimi ieškovės V. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

3.       Teismas nustatė, kad antstolė R. S. vykdo Kauno m. 18-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą, kurio pagrindu yra pradėti priverstinio vykdymo veiksmai. Neginčytina, kad, nesustabdžius atsakovės pradėtų priverstinio skolos išieškojimo veiksmų iki šio ginčo išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, išieškojimo veiksmai gali būti iš dalies įvykdyti arba pabaigti įvykdžius vykdomąjį dokumentą. Tokiu atveju, ieškovė turėtų ginčo teisenos tvarka reikšti reikalavimą dėl išieškotų lėšų susigrąžinimo, tačiau teisinės galimybės ginti savo interesus ir teises ieškovė neprarastų. Šiuo atveju atsakovės reikalavimo teisę į ieškovę patvirtina vekselis bei jo pagrindu atliktas vykdomasis įrašas. Kol nėra išspręstas klausimas pagal ieškovės reikalavimą dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu, atsakovės reikalavimo teisė yra galiojanti ir vykdytina.

III.       Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

4.       Atskiruoju skundu ieškovė V. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 24 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: 

1.1.       Ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės tikslas – išvengti galimai ieškovei palankios teismo nutarties vykdymo apsunkinimo. Ieškovei yra pritaikytas jai priklausančio nekilnojamojo turto areštas, taigi ji neturi jokių galimybių parduoti ir/arba kitaip disponuoti šiuo turtu, kas iš esmės užtikrina prievolės įvykdymą, jeigu civilinės bylos nagrinėjimas baigtųsi ieškovei nepalankia nutartimi. Ieškovė neprašo panaikinti jos nekilnojamajam turtui pritaikyto arešto, taigi išieškojimo veiksmų sustabdymas jokia prasme jai nesuteiktų pranašumo ir/arba nesuvaržytų atsakovės teisių daugiau, nei būtina.

1.2.       Inicijavus civilinę bylą, atsakovė ėmėsi aktyvių veiksmų, kuriais siekia neatidėliotino prievolės įvykdymo – areštuoto nekilnojamojo turto pardavimo iš varžytinių. Tokie veiksmai iš esmės pažeistų ekonomiškumo bei proporcingumo principų įgyvendinimą, nes palankios teismo nutarties ieškovės atžvilgiu atveju, ji privalėtų kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka, reikšdama reikalavimą dėl išieškotų lėšų sugrąžinimo. Tai sąlygotų ieškovės papildomų, tačiau itin ribotų finansinių bei laiko išteklių panaudojimą.

1.3.       Šiuo atveju aptariamos ne areštuotos lėšos, o nekilnojamasis turtas, taigi būtent tokios formos areštuoto turto realizavimas lemia didesnį ieškovės pažeidžiamumą. Kadangi nekilnojamojo turto pardavimas iš varžytynių vyksta apsiribojant varžytynėse dalyvaujančių asmenų kainos pasiūlymais ir eliminuojant rinkoje egzistuojančią kainą, tikėtina, kad pardavus nekilnojamąjį turtą, ieškovė neteks galimybių nei atgauti prarastą turtą, nei prisiteisti prarasto turto rinkos vertę atitinkančią kompensaciją. Kadangi aptariamas turtas yra itin reikšmingas ieškovei ne tik materialine, bet ir moraline prasme, t. y. ieškovė jaučia itin didelius sentimentus areštuotai žemei bei statiniams, nes šie yra jos šeimos paveldas, perduodamas iš kartos į kartą, tikėtina, jog netekus turto, ieškovė patirtų ne tik papildomų finansinių, bet ir moralinių nuostolių.

5.       Atsakovė V. P. atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1.       Atsakovė nepateikė įrodymų ir nepaaiškino, kaip atsisakymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pažeidžia ar galėtų pažeisti ekonomiškumo ir proporcingumo principus.

2.2.       Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė ar antstolė R. S. ėmėsi aktyvių veiksmų, kuriais siekia neatidėliotino prievolės įvykdymo – areštuoto nekilnojamojo turto pardavimo iš varžytinių.

2.3.       Teismas tinkamai įvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas – ieškinio pagrįstumą ir nustatė, ar yra grėsmė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo sprendimo įgyvendinimas galėtų pasunkėti ar tapti nebeįmanomu.

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

6.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

7.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas ieškovės V. K. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių – išieškojimo vykdymo procese sustabdymo – taikymo, ieškovei pareiškus ieškinį dėl vekselio, pagal kurį buvo atliktas notaro vykdomasis įrašas ir pradėta vykdomoji byla, pripažinimo negaliojančiu, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

8.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, sudarančios pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – turi būti tikėtinai pagrįstas ieškovo reikalavimas bei nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui.

9.       Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad vykdomojoje byloje Nr. 0106/10/01051 yra vykdomas išieškojimas iš ieškovės V. K. turto pagal 2010 m. liepos 23 d. Kauno miesto 18-ojo biuro notarės B. G. išduotą vykdomąjį įrašą. Ieškovė V. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei V. P. dėl 2010 m. liepos 1 d. paprastojo neprotestuotino vekselio, kurio pagrindu buvo išduotas vykdomasis įrašas, pripažinimo negaliojančiu, o ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0106/10/01051 iki bus išnagrinėta civilinė byla. Savo prašymą ieškovė argumentavo tuo, kad ieškovė siekia nuginčyti 2010 m. liepos 1 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kurio pagrindu yra vykdomas išieškojimas, todėl, siekiant išvengti ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimo, išvengti žalos ieškovės atžvilgiu atsiradimo antstolei tęsiant galimai nepagrįstus priverstinio išieškojimo veiksmus, taikytinos laikinosios apsaugos priemonės.

10.       Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovės V. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė, iš esmės motyvuodamas tuo, kad nėra grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, nes: 1) iš dalies ar visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą, ieškinio tenkinimo atveju ieškovė turėtų galimybę ginčo teisenos tvarka reikšti reikalavimą dėl išieškotų lėšų susigrąžinimo; 2) kol nėra išspręstas klausimas pagal ieškovės reikalavimą dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu, atsakovės reikalavimo teisė yra galiojanti ir vykdytina.

11.       Apeliantė (ieškovė) V. K., nesutikdama su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais, atskirąjį skundą grindžia tuo, kad jai priklausantis nekilnojamasis turtas yra areštuotas, atsakovė jau ėmėsi aktyvių veiksmų, kuriais siekia neatidėliotino prievolės įvykdymo – areštuoto nekilnojamojo turto pardavimo iš varžytinių. Tokie veiksmai iš esmės pažeistų ekonomiškumo bei proporcingumo principų įgyvendinimą, nes palankaus teismo sprendimo ieškovei atveju, ji privalėtų kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka, reikšdama reikalavimą dėl išieškotų lėšų sugrąžinimo, kas susiję su papildomais finansiniais bei laiko ištekliais.

12.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliantės atskirojo skundo ir atsakovės atsiliepimo į skundą argumentus, įvertinęs teismų praktiką nagrinėjamu klausimu ir bylai aktualų teisinį reglamentavimą, neturi pagrindo sutikti su apeliantės nurodomais argumentais.

13.       Visų pirma, pažymėtina, kad bet kuri laikinoji apsaugos priemonė gali būti taikoma tik įrodžius abi jos taikymo sąlygas (CPK 144 straipsnio 1 dalis) bei vadovaujantis ekonomiškumo ir proporcingumo principais tam, kad būtų užtikrinta ginčo šalių interesų pusiausvyra. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju visiškai pagrįstai pažymėjo, kad, jeigu iki šio ginčo išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, išieškojimo veiksmai iš ieškovės jau būtų iš dalies įvykdyti arba pabaigti, įvykdžius vykdomąjį dokumentą, o galutinis sprendimas šioje byloje būtų palankus ieškovei, apeliantė (ieškovė) V. K. išsaugotų teisę ginčo teisenos tvarka reikšti reikalavimą atsakovei V. P. dėl išieškotų lėšų susigrąžinimo. Taigi ieškovė išsaugotų teisinę galimybę ginti savo interesus. Byloje duomenų, leidžiančių teigti, kad atsakovė savanoriškai negrąžintų nepagrįstai gautas lėšas, tuo labiau vengtų vykdyti teismo sprendimą, jei tokios lėšos būtų iš jos priteistos, slėptų savo pajamas ir turtą bei kitaip vengtų lėšų grąžinimo ieškovei, nėra (tokių duomenų ieškovė nepateikė). Nesant duomenų apie atsakovės nesąžiningumą, taigi ir grėsmę, kad ieškovei galbūt palankaus sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas ar tapti neįmanomas, pripažintina, kad ieškovė neįrodė antrosios būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). 

14.       Grėsmės būsimo ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui nebuvimą pagrindžia ir tai, kad vykdomojoje byloje Nr. 0106/10/01051 išieškojimas vykdomas jau nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. (surašytas antstolės raginimas įvykdyti vykdomąjį dokumentą), o areštas skolininkės (ieškovės) nekilnojamajam turtui taikytas dar 2011 m. rugsėjo 28 d., tačiau ieškovė V. K. jokių duomenų apie tai, kad minėtą nekilnojamąjį turtą būtų ketinama parduoti varžytynėse ar kad skola būtų išieškoma iš kito skolininkei priklausančio turto, nepateikė.

15.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad tol, kol nėra išnagrinėtas ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių, jog nebuvo prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindo arba kad jis negalioja, pagrįstumo klausimas, atsakovės reikalavimo teisė yra galiojanti bei vykdytina ir todėl ginčo vekselyje nurodytos apeliantės (ieškovės) V. K. mokėjimo prievolės vykdymo sustabdymas nagrinėjamu atveju pažeistų bylos šalių interesų pusiausvyrą, tuo labiau, kad, kaip minėta, ieškovė neįrodė antrosios būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Būtent tokios pozicijos analogiškose bylose laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1145-516/2017, 2016 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-140-516/2016, 2015 m. gegužės 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-660-196/2015, 2014 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1784/2014, kt.), kiti apeliacinės instancijos teismai (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-211-260/2019).

16.       Papildomai akcentuotina, kad išieškojimo vykdymo procese sustabdymas galimas tik išimtiniais atvejais, kai įrodoma, jog nesustabdžius išieškojimo, ieškovui galbūt palankaus sprendimo vykdymas bus iš esmės apsunkintas ar taps visiškai neįmanomas, tačiau ši priemonė negali būti taikoma siekiant išvengti tam tikrų papildomų išlaidų ar ieškovui kylančių tam tikrų nepatogumų šiuo metu (vykdant išieškojimą) ar vėliau, atsakovui tekus grąžinti išieškotas sumas ieškovui.

17.       Pažymėtina, kad prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetimas byloje neužkerta kelio ieškovei pasikeitus aplinkybėms pakartotinai kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

18.       Apeliacinės instancijos teismas nepriteisia atsakovei šioje proceso stadijoje turėtų bylinėjimosi išlaidų, nes bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi būti išspręstas išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 88, 93, 98 straipsniai, 270 straipsnio 5 dalies 4 punktas), priklausomai nuo visos bylos baigties, o ne nuo atskiro procesinio veiksmo byloje rezultato. Be to, atsakovė, atsiliepime į atskirąjį skundą prašydama priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, nepateikė šių išlaidų faktą bei dydį patvirtinančių įrodymų.

19.       Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                         Nijolia Indreikienė