Administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-65-497/2020

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-04893-2019-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6; 21.11.10

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 5 d.   

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Cininas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutarties, kuria netenkintas A. B. skundas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) vyresniojo specialisto 2019 m. spalio 24 d. nutarimas paliktas nepakeistu,

nustatė :

I.                      Priimtų sprendimų esmė

1.       Institucijos 2019 m. spalio 24 d. nutarimu A. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis, 2019 m. spalio 20 d., 10.04 val. Drujos g., Vilniuje, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,86 promilės.

2.       Nesutikdamas su nutarimu, A. B. skundu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas bei iš dalies pakeisti nutarimą – 800 eurų baudą paliekant, tačiau neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo, arba skirti trumpesniam terminui nei paskirta skundžiamu Institucijos 2019 m. spalio 24 d. nutarimu ar numatyta ANK 422 straipsnio 9 dalyje.

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs A. B. skundą, 2019 m. gruodžio 4 d. nutartimi Institucijos 2019 m. spalio 24 d. nutarimą paliko nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. apeliacinio skundo netenkino. Apylinkės teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo A. B. laikyti išimtinai pareigingu vairuotoju ar daryti išvadą, jog jam paskirta administracinio poveikio priemonė yra neproporcinga padarytam nusižengimui. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismas nurodė, kad šiuo metu neturi jokio objektyvaus pagrindo mažinti ir taip minimalų administracinio poveikio priemonės terminą.

II.                      Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

4.       Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo (toliau – ir apeliantas) A. B. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį pakeisti ir už ANK 422 straipsnio 5 dalyje padarytą nusižengimą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir neatimti teisės vairuoti transporto priemonės arba atimti mažesniam terminui nei paskirta Institucijos 2019 m. spalio 24 d. nutarimu bei skundžiama 2019 m. gruodžio 4 d. nutartimi.

5.       Apeliantas skunde pažymi, kad ANK 34 straipsnio 5 dalyje nėra numatyta, kad teismas, norėdamas taikyti minėtą nuostatą, turi nustatyti kokias nors išskirtines ar išimtines aplinkybes. Vadovaudamasis teismų praktika, nurodo, kad, nors vairavimas neblaiviam vertinamas kaip vienas pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų ir, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tai nereiškia, jog visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos, o kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Apelianto teigimu, tai reiškia, kad padaryto pažeidimo pavojingumas neleidžia spręsti apie administracinės nuobaudos tikslų (ne)pasiekimą asmenų atžvilgiu. Priešingai, skundžiamoje nutartyje buvo akcentuojamas apelianto padaryto pažeidimo pavojingumas.

6.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmos instancijos teismas neįvertino nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymo aplinkybių: tai, jog jis prieš sėsdamas už automobilio vairo buvo sportavęs, jautėsi puikiai, buvo nuvažiavęs mažiau nei 2 km atstumą, automobilį vairavo šviesiu paros metu (10 val. ryto, sekmadienį), nusižengimas buvo užfiksuotas policijos priemonių metu, kas, apelianto įsitikinimu, reiškia, jog jo vairavimas nebuvo pavojingesnis, nei blaivių vairuotojų, žala nepadaryta, nebuvo pažeisti kiti Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimai. Iš policijos pareigūno A. P. tarnybinio pranešimo matyti, kad be alkoholio kvapo iš burnos jokių požymių, kuriems esant galima įtarti, kad asmuo yra neblaivus – neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai ar kt., apelianto elgesyje nebuvo.

7.       Apelianto teigimu, pirmos instancijos teismas nepagrįstai atkreipia dėmesį į tai, kad analizuojamo nusižengimo padarymo metu buvo penkis kartus baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, kadangi visiškai nevertino už kokius teisės pažeidimus apeliantas buvo baustas, jų laikotarpį ir periodiškumą bei kokios baudos paskirtos ir ar jos sumokėtos.

8.       Apeliantas, remdamasis teismų praktika, pažymi, kad pirmos instancijos teismas, vertindamas asmenybę teigiamai charakterizuojančius duomenis,  neatsižvelgė į visas byloje esančias teigiamas apelianto aplinkybes. Apeliantas skunde nurodo, jog yra išklausęs papildomą vairuotojų mokymą, kurių metu buvo išaiškintos nesaugaus vairavimo priežastys, aplinkybės ir galimos pasekmės, padėta suvokti, kaip to išvengti, taip pat suteikta papildomų žinių apie atsakomybę už KET pažeidimus ir jų padarymo pasekmes. Nurodo, kad yra atestuotas pagal privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą, sutiko dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose. Pasak apelianto, pirmos instancijos teismas neatsižvelgė, kad būdamas jauno amžiaus (27 metų), sumokėjo piniginę baudą, neteistas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nėra įtrauktas į psichiatrinių ar narkologinių įstaigų stebimų asmenų įskaitą, nėra jokių duomenų apie tai, kad jis piktnaudžiauja alkoholiu ar daro kitus teisės pažeidimus apsvaigęs nuo alkoholio. Pažymi, kad yra sportuojantis, neatlygintinai 2019 m. sausio 30 d., 2019 m. gegužės 30 d. ir 2019 m. spalio 31 d. davė kraujo, yra baigęs (duomenys neskelbtini), vykdo individualią veiklą, dirba viešojoje įstaigoje (toliau – VšĮ) (duomenys neskelbtini) pareigose ir joje teigiamai charakterizuojamas, atidarė savo studiją ir yra pasirašęs patalpų panaudos sutartį, (duomenys neskelbtini) pagal mokymosi visą gyvenimą programą mokosi latvių kalbą, (duomenys neskelbtini) nuo 2019 m. spalio 22 d. lanko tęstinio profesinio mokymo programos Ūkininkavimo pradmenų kursus, yra įsigijęs 0,6 ha žemės ūkio paskirties sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), dvi savaitės iki nusižengimo padarymo vedė ir šiuo metu su sutuoktine planuoja kūdikį.

9.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmos instancijos teismas iš esmės nevertino aplinkybių, pagrindžiančių specialios teisės turėjimo poveikį. Apeliantas pažymi, kad teisė vairuoti jam yra būtina pagal darbo pobūdį (dirba (duomenys neskelbtini) bei vykdo individualią veiklą), nuvykti į mokymosi įstaigas, padėti sutuoktinės seneliams.

10.       Atsiliepimų į skundą negauta.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. skundas netenkinamas.

11.       Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

12.       Apeliaciniame skunde neginčijama administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. veiksmų kvalifikacija. Apeliantas teigia kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo pripažįstantis bei nuoširdžiai dėl įvykio besigailintis, tačiau nesutinka su jam paskirta administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės atėmimu.

13.       ANK 22 straipsnyje numatyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama siekiant atgrasyti administracinius nusižengimus padariusius asmenims nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, siekiant nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis bei siekiant atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Be to, administracinė nuobauda skiriama vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1 ir 2 dalys). Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 3 dalies nuostatomis, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė.

14.       Pagal ANK 34 straipsnio 5 dalį asmens padėtis gali būti švelninama tik nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

15.       Skundą Vilniaus apygardos teismui A. B. grindžia iš esmės analogiškais argumentais, kaip ir kreipdamasis į Vilniaus miesto apylinkės teismą, vertindamas, jog tokios aplinkybės, kaip kaltės pripažinimas, nuoširdus gailestis, padaryto nusižengimo pobūdis, jo darbų pobūdis, rūpinamasis sutuoktinės seneliais, teigiama asmens charakteristika bei kritiškas savo veiksmų vertinimas, sudaro pagrindą švelninti jo teisinę padėtį. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šios aplinkybės nėra išskirtinės ir nesudaro pagrindo neskirti apeliantui teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo ar trumpinti jos taikymo terminą. Su tokiais argumentais aukštesnysis teismas neturi pagrindo nesutikti.

16.       Apylinkės teismas, vertindamas ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo tikslingumą, teisingai ir pagrįstai darė išvadą, jog aplinkybė, kad apeliantas prieš sėsdamas už automobilio vairo jautėsi gerai, nusižengimo, jo veikos mažiau pavojinga nepadaro. Su tuo sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.  A. B. vairuodamas transporto priemonę neblaivus kėlė pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei. Apelianto argumentai, kad alkoholis buvo vartotas ne prieš sėdant už vairo, bet iš vakaro, nėra pagrindas išvadai, jog jis vairavo automobilį neblaivus dėl klaidos, nes, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, A. B. iš vakaro vartodamas alkoholio, turėjo numatyti, jog ryte vairavimo metu jis galimai yra neblaivus ir vairuoti transporto priemonės būdamas tokios būklės negali. Be to, pažymėtina, kad ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia, ir vien pats faktas, kad A. B. sėdo už vairo būdamas neblaivus (0,84 promilės), rodo tik tai, jog administracinį nusižengimą jis padarė tyčia, o padaryto KET pažeidimo negalima vertinti ir kaip atsitiktinio.

17.       Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad A. B. nuoširdžiai gailisi, neteistas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, vedęs ir šiuo metu planuoja apie kūdikį, nėra įtrauktas į psichiatrinių ar narkologinių įstaigų stebimų asmenų įskaitą, nėra padaręs kitų teisės pažeidimų apsvaigęs nuo alkoholio, darbe charakterizuojamas teigiamai, yra išklausęs vairuotojų mokymus, atestuotas pagal privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą, baigęs garso režisūros magistro studijas ir šiuo metu atidarinėja savo studiją, lanko kitas mokymosi įstaigas, apygardos teismo nuomone, yra reikšmingos individualizuojant asmeniui skiriamą nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, tačiau nelaikytinos išimtinėmis, lemiančiomis ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymą. Būtent šių aplinkybių visuma ir lėmė Institucijos sprendimą, su kuo pagrįstai sutiko ir pirmosios instancijos teismas, skirti A. B. minimalią sankcijoje numatytą piniginę baudą ir minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, kas rodo, jog individualizuojant nuobaudą buvo įvertintas tiek veikos pavojingumas, tiek ir administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį charakterizuojantys duomenys.

18.       Argumentai, kad A. B. darbai yra siejami su poreikiu vairuoti transporto priemones bei nuvykimu į mokymosi įstaigas, suformuotoje teismų praktikoje, savaime nepripažįstamos ypatingomis ir pakankamomis skirti švelnesnę nei įstatymo sankcijoje numatyta administracinę nuobaudą ar poveikio priemonę. Apygardos teismas sutinka, kad apeliantui, netekus teisės vairuoti transporto priemones, kyla ir kils nepatogumų vykdant darbo funkcijas, tačiau jo argumentas dėl galimo darbo užmokesčio sumažėjimo, praradus teisę vairuoti, yra nepagrįstas. Poreikis A. B. vairuoti transporto priemones egzistavo dar iki nusižengimo padarymo, taigi apeliantas dar prieš darydamas nusižengimą galėjo ir privalėjo numatyti bei įvertinti galimas neigiamas pasekmes, kilsiančias jam dėl šio nusižengimo padarymo, todėl dabar jis turi prisiimti neigiamus tokio veikimo padarinius. Pažymėtina ir tai, jog byloje nėra jokių duomenų, jog A. B. netekus teisės vairuoti jis bus atleidžiamas iš darbo arba jam būtų neįmanoma nuvykti į darbą ir (ar) mokymo įstaigas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad paskirtos baudos sumokėjimas taip pat negali būti laikomas išimtine aplinkybe, nes už padarytą teisės pažeidimą paskirtą baudą asmuo privalo sumokėti ir tai nėra pažeidėjo pasirinkimo laisvė.

19.       Skunde nurodoma ir tai, kad apeliantas rūpinasi senyvo amžiaus sutuoktinės seneliais juos nuveždamas į sveikatos priežiūros įstaigas, bažnyčią, kapines. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo abejoti tuo, kad specialiosios teisės neturėjimas sukelia tam tikrus nepatogumus. Visgi, kaip pabrėžiama teismų praktikoje ir kas buvo akcentuojama ir skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje, skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-5-303/2017).

20.       Atsižvelgiant į A. B. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, nustatytą neblaivumo laipsnį, į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančią aplinkybių nebuvimą, į teigiamai apeliantą charakterizuojančius duomenis, į išreikštą kritišką savo priešingų teisei veiksmų vertinimą, darytina išvada, jog minimalus specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo terminas (12 mėnesių) yra proporcingas padarytam pažeidimui, nėra per griežtas, atitinka ANK 22 straipsnio 1 dalyje nustatytus prevencinius tikslus. Taigi nėra pagrindo nei trumpinti šį terminą, nei, juo labiau, apskritai šios administracinio poveikio priemonės netaikyti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria :

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir A. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas                                                      Audrius Cininas