Civilinė byla Nr. 2KT- 37/2012;

Proceso Nr. 2-28-3-04692-2010-09;

Procesinio sprendimo kategorija  98.3.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. vasario 27 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Arūnas Rudzinskas, rašytinio proceso tvarka  išnagrinėjo klausimą dėl atsakovės D. K. visam teismui pareikšto nušalinimo Marijampolės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-65-571/2012 pagal ieškovės UAB ,,Intractus“ ieškinį atsakovei D. K. dėl iškeldinimo bei atsakovės priešieškinį AB DnB bankui dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, turto perdavimo išieškotojui akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

n u s t a t ė:

            Nušalinimas pareikštas tuo pagrindu, kad bylą nagrinėjanti teisėja Vilma Gadiškienė priima tik  AB DnB  NORD bankui palankias nutartis, netenkina atsakovės prašymų išreikalauti rašytinius  įrodymus iš AB DnB  NORD banko, dėl to atsakovė negali galutinai suformuluoti savo reikalavimų bei atsikirtimų į ieškinį. Pareiškėja prašo nušalinti visus bylą nagrinėjančio teismo teisėjus.

            Nušalinimo prašymas netenkintinas.

            Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis tiesiogiai įtvirtina asmens teisę į tinkamą teismo procesą. Viena iš tinkamo proceso garantijų yra užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Teisėjų ir teismo nepriklausomumas yra būtina žmogaus teisių ir laisvių apsaugos sąlyga, siekiant užtikrinti, kad bylą nagrinėtų nešališkas ir neutralus teisėjas, o teismo sprendimas būtų priimtas tik vadovaujantis teise.

          Bylą nagrinėjančio teisėjo (teismo) nušalinimo teisė yra svarbi teisės į teisingą procesą garantija ir šia teise, kaip ir kitomis procesinėmis teisėmis neturi būti piktnaudžiaujama.

         Teisėjui pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti, ar nagrinėjantis bylą teisėjas yra nešališkas ir nesuinteresuotas bylos baigtimi (CPK 65-66 str.).

                    Nušalinimas pareikštas bylą nagrinėjančiai teisėjai ir visiems apylinkės teismo teisėjams, vadovaujantis CPK 69 straipsnio 1 dalimi, perduotas spręsti Kauno apygardos teismui. Pareiškus nušalinimą visiems bylą nagrinėjančio teismo teisėjams ir nelikus subjektų, galinčių spręsti nušalinimo klausimą, nušalinimo klausimą išsprendžia atitinkamas aukštesnės pakopos teismas.

           Nagrinėjamu atveju pareiškėjos abejonė bylą nagrinėjančios teisėjos nešališkumu kilo dėl teisėjos procesinių veiksmų. Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas teisėjų nušalinimo pareiškimus, ne kartą yra pabrėžęs, kad ta aplinkybė, jog šalis reiškia nesutikimą su bylą nagrinėjančio teisėjo procesiniais veiksmais bei sprendimais, nėra pagrindas savaime abejoti šio teisėjo nešališkumu. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, suinteresuotas asmuo turi teisę apeliacine ir kasacine tvarka skųsti jiems nepalankius teismo procesinius sprendimus, motyvai dėl teismo nutarčių, kurios nėra skundžiamos atskiraisiais skundais, neteisėtumo ir nepagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 301, 334 str. 3 d., 340 str.). Nušalinimo klausimą sprendžiantis subjektas negali įvertinti teisėjos procesinių veiksmų ar priimtų procesinių sprendimų, taigi ir nuspręsti, ar pagrįstai buvo atsisakyta nagrinėjamoje byloje išreikalauti rašytinius įrodymus.

          Pareiškėjos argumentas, kad teisėja V. Gadiškienė yra paėmusi iš bankų kreditus, kurie nėra grąžinti, todėl negali ir nenori priimti nepalankių bankui sprendimų, nepripažintinas pagrindžiančiu abejonę teisėjos nešališkumu. Kaip matyti iš pareiškėjos pridėtos viešai skelbiamos teisėjos V. Gadiškienės Privačių interesų deklaracijos dalies, teisėja neturi jokių finansinių įsipareigojimų AB DnB NORD bankui. Todėl nušalinimo argumentas, jog teisėja palanki trečiajam asmeniui AB DnB NORD bankui, nes yra paėmusi paskolas kituose bankuose vertintinas,  kaip jokiais įrodymais nepagrįstas teiginys, atsakovės nuomonė apie  bylos nagrinėjimo eigą ir joje atliktus procesinius veiksmus.

          Teisėjai gali būti nušalinti nuo bylos nagrinėjimo tik esant pagrįstai abejonei dėl jų nešališkumo, bet ne dalyvaujančių asmenų pageidavimu, remiantis jų samprotavimais ar prielaidomis.

                   Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjai išaiškintina, jog nušalinimas turi būti motyvuotas ir pareiškiamas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 str. 2, 4 d.). Kaip matyti iš civilinės bylos medžiagos, 2011 m. gegužės 10 d. nutartimi teisėja T. Klimienė nusišalino nuo bylos nagrinėjimo, 2011 m. gegužės 11 d. nutartimi nuo bylos nagrinėjimo nusišalino ir teisėja R. Neveckienė. Pareiškėja nušalinimo prašyme nenurodė jokių motyvų, kodėl abejoja visų kitų apylinkės teismo teisėjų nešališkumu ir prašo juos nušalinti. Nemotyvuotų, tais pačiais motyvais grindžiamų nušalinimų reiškimas gali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesine nušalinimo teise, už kurį gali būti skiriama CPK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyto dydžio piniginė bauda (CPK 69 str. 5 d.).

         Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad nėra pagrindo pripažinti nušalinimo pareiškimą pagrįstu, nes jame nurodytos aplinkybės nesudaro CPK 65 – 66 straipsniuose numatytų teisėjų nušalinimo pagrindų.

          Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis LR CPK 65 – 66 str., 69 str. 1 - 2 d.,

n u t a r i a :

             atmesti D. K. prašymą nušalinti Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėją Vilmą Gadiškienę ir kitus šio teismo teisėjus nuo civilinės bylos Nr. 2-65-571/2012 nagrinėjimo.

             Nutarties nuorašus išsiųsti šalims.

             Nutartis neskundžiama.

Civilinių bylų skyriaus pirmininkas                                                        Arūnas Rudzinskas