Civilinė byla Nr. 2S-230-775/2022

       Teisminio proceso Nr. 2-28-3-02102-2021-5

       Procesinio sprendimo kategorijos: 

       3.1.18.2.13; 3.3.2.5

       (S)

Kauno apygardos teismas

Nutartis

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 1 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Edita Šliumpienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Š. G. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5307-570/2021 pagal ieškovės A. Š. G. ieškinį atsakovui N. G. dėl gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo ir materialinio išlaikymo jiems priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius. 

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Marijampolės apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės A. Š. G. ieškinį atsakovui N. G. dėl gyvenamosios vietos nustatymo ir materialinio išlaikymo priteisimo. Ieškovė 2021 m. lapkričio 30 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį ir dėl bendravimo tvarkos nustatymo su nepilnamečiais vaikais, kuriame prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje nustatyti laikinąją tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką: a) N. G. (tėvas) su nepilnamečiais vaikais E. G. ir E. G. praleidžia porinius metų savaitgalius: šeštadienį nuo 10 val. iki 17 val. arba sekmadienį nuo 10 val. iki 17 val., pranešus tai ieškovei prieš savaitę laiko. Tėvas su nepilnamečiais vaikais bendrauja dalyvaujant vaikų motinai A. Š. G.; b) tėvas turi teisę kiekvieną dieną, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų dienotvarkę, bendrauti su vaikais telefonu ir elektroninėmis ryšio priemonėmis. Nurodė, kad šalys nuo 2019 m. birželio mėnesio gyvena atskirai. Ieškovė su vaikais gyvena (duomenys neskelbtini), o atsakovas – (duomenys neskelbtini). Sūnus dėl patirto su juo nederamo seksualinio elgesio tėvo bijo, atsisako su juo bendrauti. Dėl vaiko ir tėvo bendravimo bijo ir ieškovė. Todėl laikė, kad pereinamuoju laikotarpiu bendravimas turi vykti be nakvynių ir dalyvaujant vaiko motinai. Nurodė, kad nors dukra E. su tėvu bendrauja noriai, tačiau ji dar yra maža, todėl jos bendravimas su tėvu taip pat turėtų būti be nakvynių ir dalyvaujant pačiai ieškovei. Šalių pasirašytas taikus susitarimas yra nevykdomas.

2.       Atsakovas 2021 m. gruodžio 6 d. pateikė teismui atsiliepimą, prašė ieškovės nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių netaikyti. Nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės riboja atsakovo ir vaikų bendravimą, neleidžia atsakovui nekliudomai matytis, bendrauti ir būti su savo vaikais. Atsakovas teismo prašys nustatyti bendravimo tvarką su vaikais, kurią jis jau siūlė ieškovei. Ieškovė nepagrįstai kaltina atsakovą seksualine prievarta, kadangi šie klausimai jau buvo išspręsti baudžiamąja tvarka, priimti sprendimai nutraukti ikiteisminius tyrimus. Pagrindo neleisti atsakovui bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais nėra, kaip ir nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir toliau neleisti atsakovui normaliai bendrauti su savo vaikais. Kol vyko ikiteisminiai tyrimai atsakovas negalėjo bendrauti su vaikais ir tokiu būdu prarado ryšį su jais. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis ieškovė vėl siekia uždrausti atsakovui normaliai, pilnavertiškai bendrauti su vaikais. Ieškovės pasiūlyta laikina bendravimo tvarka yra nekonkreti, netiksli, visiškai minimali, suvaržanti atsakovo teisėtus interesus. Ieškovė, net ir nutraukus atsakovo atžvilgiu visus ikiteisminius tyrimus, be jokio teisėto pagrindo ir toliau riboja tėvo ir vaikų bendravimą, neleidžia tėvui ir vaikams matytis neribotai ir nekliudomai.

3.       Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė žodinę išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodė, kad, siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus, ieškovės prašymas dėl bendravimo tvarkos turi būti tenkinamas iš dalies. Sutiko, kad būtų nustatyta atsakovo ir jo vaikų bendravimo tvarka kas antrą savaitgalį šeštadienį arba sekmadienį nuo 10 val. iki 17 val., tačiau be motinos dalyvavimo ir be nakvynių. Nurodė, kad neįžvelgia grėsmių vaikams bendraujant su tėčiu, kadangi visi ikiteisminiai tyrimai dėl galimo seksualinio smurtavimo prieš vaiką atsakovo atžvilgiu yra nutraukti, neįrodžius jo kaltės. Nurodė, kad, atsižvelgiant į vaikų interesus, jie turi bendrauti su tėčiu laisvai, be motinos dalyvavimo, kadangi esant konfliktiškiems tėvų santykiams, toks bendravimas būtų nepilnavertis. Sūnus su tėčiu atsisako bendrauti, tačiau palaipsniui santykius būtina atkurti susitinkant. Vaikai su tėčiu gali bendrauti viešose vietose. Institucijos darbuotojai būti kartu negali, nes bendravimas vyktų ne institucijos darbo dienomis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 6 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino, taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nuo patikslinto ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatė laikinąją atsakovo bendravimo su vaikais tvarką: tėvas su nepilnamečiais vaikais praleidžia porinius metų savaitgalius: šeštadienį nuo 10 val. iki 17 val. arba sekmadienį nuo 10 val. iki 17 val. be nakvynės, tėvui pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant į jų gyvenamąją vietą. Tėvas su nepilnamečiais vaikais bendrauja nedalyvaujant vaikų motinai. Nesant galimybės tėvui bendrauti su vaikais nurodytu laiku, tėvas apie tai praneša vaikų motinai telefonu, SMS žinute ar el. paštu prieš dvi dienas ir suderina bendravimo tvarkos pakeitimus. Taip pat nustatė, kad tėvas turi teisę kiekvieną dieną, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų dienotvarkę, bendrauti su vaikais telefonu ir elektroninėmis ryšių priemonėmis be vaikų motinos dalyvavimo.

5.       Spręsdamas dėl laikinosios tėvo ir vaikų bendravimo tvarkos nustatymo, teismas nurodė, kad nors atsakovas ir ieškovė raštu yra sudarę susitarimą bendrauti su vaikais, tačiau jo tinkamai nevykdo, sūnus su tėvu nebendrauja jau beveik du metus, paskutinį kartą 2021 m. gegužės mėnesį nuo tėvo pabėgo. Todėl iki bus išnagrinėtas kilęs ginčas, turi būti nustatyta laikinoji bendravimo tvarka ir atkurtas prarastas vaikų ir tėvo emocinis ryšys. 

6.       Teismas, atsižvelgdamas į teismo posėdžio metu ieškovės pateiktas laikinosios bendravimo tvarkos sąlygas, taip pat į tai, kad išvadą teikianti institucija nenustatė aplinkybių, dėl kurių atsakovo bendravimas su vaikais kenktų nepilnamečių vaikų interesams, taip pat siekdamas atkurti brandų atsakovo ir vaikų tarpusavio ryšį, orientuotą į geriausius vaikų interesus, nurodė, kad būtinas pereinamasis laikotarpis vaikų bei tėvo tarpusavio ryšiui atkurti. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje šalių santykiai yra konfliktiški, ką pripažįsta ir šalys (jų atstovai), teismas vertino, kad vaikai su tėvu turėtų bendrauti motinai nedalyvaujant. Todėl, nenustatęs duomenų apie atsakovo netinkamą elgesį vaikų atžvilgiu, teismas sprendė, kad laikinai, iki bus išnagrinėta civilinė byla, nustatytina laikina skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarka du kartus per mėnesį, be nakvynės, nedalyvaujant motinai, tėvui pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant į ją.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

7.       Atskiruoju skundu ieškovė prašo pakeisti arba panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. nutartį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti pilnai, skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.                      Pirmosios instancijos teismo nutartis dalyje dėl tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais nedalyvaujant jų motinai yra nepagrįsta. Teismas nepagrįstai nurodė, jog nėra duomenų apie tėvo netinkamą elgesį su vaikais. Vien ta aplinkybė, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, netrukdo tas pačias aplinkybes įvertinti ir civilinio proceso prasme. (duomenys neskelbtini) tyrimui pateikė išvadas dėl to, kad santykyje su tėvu vaikas gali būti turėjęs negatyvių patirčių, dėl kurių nesijaučia saugus. (duomenys neskelbtini) pateiktoje informacijoje rašoma, kad nebaigtuose sakiniuose atsiskleidė vaiko išgyvenimai santykiuose su tėčiu. (duomenys neskelbtini) psichologė iš karto po tyrimo rekomendavo sūnui atlikti psichiatrinę ekspertizę, tačiau ji buvo atlikta tik daugiau nei po vienerių metų. Būtent tai, kad ekspertizė buvo atlikta tik po daugiau nei vienerių metų, tiesiogiai sąlygojo, jog tyrimo metu nebuvo gauta tyrimui reikalingų duomenų. Nepaisant to, ekspertizės metu vaikas įvardijo tėvo neigiamą, traumuojantį elgesį jo atžvilgiu. Ekspertizės išvadose teigiama, kad sūnus neturi padidinto polinkio fantazuoti. Tai patvirtina, kad sūnus ne sugalvojo, o patyrė tai, ką pasakojo.

7.2.                      Atsakovo paaiškinimai teismo posėdžio metu patvirtina, kad jis vaikais nesidomėjo. 2020 m. birželio 11 d. (duomenys neskelbtini) charakteristika sūnui patvirtina, kad mama nuolat bendrauja su ugdymo įstaigos pedagogais ir grupės tėvais, dalyvauja bendruose grupės tėvų susirinkimuose bei grupės tėvų komiteto organizuojamuose susirinkimuose, nuolat lankosi e. dienyne ir taip gauna kasdieninę informaciją apie sūnų bei jo ugdymo(si) procesą. Tuo tarpu tėčio įstaigai 2019-2020 mokslo metais pažinti neteko. 2021 m. spalio 14 d. vyko „Atvejo vadybos“ nutraukimo posėdis, kuriame buvo perskaityta (duomenys neskelbtini) socialinės pedagogės nuomonė apie tai, kad sūnus yra vienas iš geriausių mokinių klasėje, mokykloje jaučiasi gerai, pas specialistus lankytis nėra poreikio, berniukas aprūpintas visomis reikiamomis priemonėmis, mama juo atsakingai rūpinasi, vaiko situacija domisi tik mama, pernai tėtis prisijungė prie elektroninio dienyno, bet tuo viskas ir pasibaigė, iniciatyvos bendrauti nerodo. 

7.3.                      Sūnus yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, pilnai sugeba išreikšti savo pažiūras ir norus. Sūnus kategoriškai atsisako susitikti su tėvu net ir mamai dalyvaujant, bėga nuo jo. Tokias aplinkybes nustatė ir teismas. Todėl teismo nutartis leisti bendrauti atsakovui su sūnumi vienam, praktiškai yra neįvykdytina, o tuo pačiu ir neatitinka nepilnamečio vaiko interesų. Galbūt toks teismo sprendimas būtų pateisinamas, jeigu vaikas sutiktų bendrauti su tėvu bent jau motinos akivaizdoje, o vėliau galėtų bendrauti ir be motinos, bet dėl to turi atsinaujinti tėvo ir sūnaus santykiai. Teismas neturėtų nustatyti tokios bendravimo tvarkos, kuri iš anksto būtų žinoma, kaip neįvykdytina, o savo esme ir nelogiška. Juo labiau, kad ieškovės ir atsakovo 2021 m. gegužės 31d. raštišku susitarimu tėvai sutarė dėl tėvo bendravimo su vaikais dalyvaujant jų motinai, iki bus nustatyta teismo bendravimo su vaikais tvarka. Lygiai tokia pati sąlyga buvo įtraukta į patikslinto susitarimo sąlygas. Tėvų susitarimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos sudarytas ir įregistruotas išvadą teikiančioje institucijoje. Tai, kad sūnus atsisako susitikti su tėvu, yra atsakovo elgesio pasekmė. Ieškovė nuolatos sūnų skatina susitikti su tėvu, tačiau prievartos nesiima. Mano, kad reikia laiko ir didesnių tėvo pastangų, o ne kaltinimų. Priverstinis sūnaus susitikimas su tėvu sukeltų jam traumą.

7.4.                      Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai rėmėsi tuo, kad ieškovės ir atsakovo santykiai yra konfliktiški. Ieškovė su atsakovu gyvena skyrium dėl atsakovo netinkamo elgesio su vaikais. Konfliktai atsiranda tuomet kai atsakovas visiškai nepaiso vaikų interesų ir negerbia jų teisių. Vaikams su vienu atsakovu yra nesaugu, kadangi jis neatsakingai elgiasi vaikų atžvilgiu, daro žalą jų sveikatai.

7.5.                      Skundžiama teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta neišsiaiškinus visų faktinių aplinkybių, nesivadovaujant suformuota teismų praktika.

8.       Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

10.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

11.       Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nustatyta laikina atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų

12.       Ieškovė su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – (duomenys neskelbtini) 2020 m. birželio 11 d. E. G. charakteristiką ir 2021 m. gegužės 31 d. šalių susitarimą dėl N. G. bendravimo su vaikais E. G. ir E. G.. 

13.       Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų teikimas byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

14.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės pateikti rašytiniai įrodymai, atsižvelgiant į jų sudarymo datą, galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, taip pat pažymėtina, kad jie neturi esminės reikšmės nagrinėjant klausimą dėl laikinos nepilnamečių vaikų bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo, todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako juos priimti ir dėl jų nepasisako. Kita vertus, tai neatima apeliantės teisės teikti minėtus dokumentus pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą iš esmės, bei prašyti įrodymus prijungti prie bylos, kaip pagrindžiančius vienokias ar kitokias su byloje spręstinais klausimais susijusias bei teisiškai reikšmingas aplinkybes.

Dėl nutartie (ne)teisėtumo

15.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį: abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Taigi laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

16.       Pagal teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką, atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja poriniais metų savaitgaliais, be nakvynės, be motinos dalyvavimo, tėvui pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant į jų gyvenamąją vietą. 

17.       Atskirajame skunde ieškovė neginčija atsakovo teisės laikinai bendrauti su šalių nepilnamečiais vaikais, ji nesutinka tik su teismo nustatyta laikinos bendravimo tvarkos sąlyga, jog atsakovo ir vaikų bendravimas vyksta nedalyvaujant ieškovei. Ieškovė mano, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas, būdamas vienas su vaikais, nesugebės užtikrinti geriausių jų interesų, vaikams bendravimas su vienu atsakovu yra nesaugus, atsakovas niekada nesidomėjo vaikais, jis neatsakingai elgiasi vaikų atžvilgiu, daro žalą jų sveikatai.

18.       Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčo klausimą, nepagrįstai padarė išvadą, kad byloje nėra duomenų apie tėvo netinkamą, neigiamą elgesį sūnaus atžvilgiu.

19.       Byloje yra pateikti duomenys apie keletą ikiteisminių tyrimų, pradėtų pagal ieškovės pareiškimus dėl atsakovo elgesio ir seksualinės prievartos vaiko atžvilgiu, tačiau jie yra nutraukti, kaltinimai nepasitvirtino. 2021 m. gruodžio 6 d. teismo posėdyje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius taip pat pateikė žodinę išvadą, kad nutraukus ikiteisminius tyrimus, skyrius jokių grėsmių vaikams bendraujant su tėčiu neįžvelgia. Įvertinęs šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nesant įrodymų apie atsakovo netinkamą elgesį vaikų atžvilgiu ir siekiant atkurti brandų atsakovo ir vaikų tarpusavio ryšį, orientuotą į geriausius vaikų interesus, šalių santykiams esant konfliktiškiems, pagrįstai buvo nustatyta laikina atsakovo bendravimo su vaikais tvarka, nedalyvaujant ieškovei. Tokiu būdu yra eliminuojama (arba bent jau sumažinama) šalių tiesioginio kontakto galimybė, kartu ir galimo konflikto kilimo galimybė vaikų akivaizdoje, taip apsaugant mažamečius šalių vaikus nuo neigiamo emocinio poveikio jų psichologinei būklei. 

20.       Atskirojo skundo argumentai dėl atsakovo nesirūpinimo nepilnamečiais vaikais sprendžiant laikinosios bendravimo tvarkos nustatymo klausimą, nelaikytini esminiais, todėl taip pat atmestini. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju laikina atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka nustatoma, siekiant išvengti konfliktinių situacijų ir užtikrinti vaikų interesus bendrauti bei matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas, o tuo pačiu ir sudaroma galimybė atsakovui, įgyvendinant šią bendravimo tvarką, išmokti labiau ir geriau rūpintis vaikais.

21.       Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad sūnus nenori bendrauti su tėčiu, todėl jos dalyvavimas atsakovui bendraujant su vaikais yra būtinas, siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalių santykiai yra konfliktiški, o atsakovo ir sūnaus santykiai yra atitolę, mano, jog priešingai nei teigia apeliantė, siekiant atkurti atsakovo ir sūnaus bendravimą, apeliantės dalyvavimas atsakovui bendraujant su vaikais kaip tik išbalansuotų sūnaus ir atsakovo santykius, todėl nebūtų tikslingas, neatitiktų nei atsakovo, nei nepilnamečių vaikų interesų ir neprisidėtų prie atsakovo ir sūnaus bendravimo atkūrimo. Ieškovė, siekdama užtikrinti vaiko interesus, prie atsakovo ir sūnaus tarpusavio ryšio atkūrimo turėtų prisidėti tarpusavyje bendradarbiaudama ir dėdama maksimalias pastangas skatinti sūnų geranoriškai bendrauti su atsakovu.

22.       Ieškovei nepateikus įrodymų, kad pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatyta atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, jai nedalyvaujant, pažeidžia pastarųjų teisėtus interesus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ši tvarka, atsižvelgiant į laikiną bendravimo tvarkos pobūdį, yra pagrįsta ir užtikrinanti vaikų interesus bei atsakovo teisę bendrauti su vaikais, dalyvauti jų auklėjime.

23.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra laikino pobūdžio situacijos sureguliavimas. Santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ar jiems kenktų,  kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl laikinos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

24.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino ir pritaikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą nustatant laikiną bendravimo tvarką tarp skyrium gyvenančio tėvo ir nepilnamečių vaikų, apeliantės atskirąjį skundą atmeta, o Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. nutartį palieka nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                Edita Šliumpienė