Administracinė byla Nr. eA-1189-575/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03651-2024-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 8.6.3; 8.6.4; 9.1
(N)
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. sausio 15 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio G. E. K. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio G. E. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis G. E. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2024 m. birželio 25 d. sprendimą Nr. 24S152696 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:
2.1. Departamentas ginčijamu Sprendimu nusprendė pareiškėjui nesuteikti pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos į kilmės valstybę, uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 (trejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos ir įvesti perspėjimą į Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir SIS) dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 3 (trejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
2.2. Pareiškėjas prašymą suteisti prieglobstį grindė tuo, kad jis (duomenys neskelbtini). Net ir pareiškėjui išvykus iš (duomenys neskelbtini), jo artimieji susiduria su grasinimais. Pareiškėjas bijo grįžti į kilmės valstybę, nes bijo nukentėti (duomenys neskelbtini).
2.3. Atsakovas analizuodamas pareiškėjo prieglobsčio prašymą ir vertindamas kilmės valstybės informaciją Sprendime nustatė, jog (duomenys neskelbtini), atsakovas taip pat pripažino, kad pareiškėjas priklauso nors vienai iš persekiojamų grupių. Iš Sprendime pateiktos kilmės valstybės informacijos matyti, kad (duomenys neskelbtini). Tačiau nustatęs visas šias aplinkybes, atsakovas darė jokiais įrodymais nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjas nebus persekiojamas, nes, atsakovo nuomone, jis nedalyvavo mitinguose, nebuvo politiškai aktyvus. Atsakovas nenurodė jokios kilmės valstybės informacijos, kuri patvirtintų, kad yra persekiojamos tik politiškai aktyvių (duomenys neskelbtini) – priešingai, Departamento surinkta kilmės valstybės informacija patvirtina, jog su persekiojimo veiksmais (duomenys neskelbtini).
2.4. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika (žr. šio teismo 2022 m. kovo 22 d. sprendimą T.K. ir kiti prieš Lietuvą (peticijos Nr. 55978/20)), kai yra nustatoma, kad pareiškėjas priklauso tam tikrai grupei asmenų ir kad ta asmenų grupė yra persekiojama, turi būti užtikrinama, kad asmuo nebūtų išsiųstas į kilmės valstybę, nereikalaujant papildomų ypatingų skiriamųjų bruožų. Taigi nustačius faktą, kad (duomenys neskelbtini), neturi būti reikalaujama kitų ypatingų skiriamųjų požymių, kad būtų taikoma Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio apsauga.
2.5. Dėl atsakovo išvados, kad pareiškėjo pasakojimas turėjo trūkumų, todėl jo istorija apie dalyvavimą (duomenys neskelbtini) pripažinta nepatikima, pažymėtina, jog nebuvo nustatyti jokie esminiai trūkumai. Nors atsakovui kilo abejonių, ar pareiškėjas buvo (duomenys neskelbtini), tačiau Sprendime atsakovas pripažįsta, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini), kadangi pase yra antspaudas. (duomenys neskelbtini) pažymėjimų, kurie įprasti Europoje, (duomenys neskelbtini) nėra. Kaip pasakojimo trūkumą atsakovas taip pat nurodo, jog pareiškėjo pateikti faktai apie (duomenys neskelbtini) neatitiko Departamento surinktos informacijos ((duomenys neskelbtini)). Tačiau tai niekaip nepatvirtina pasakojimo netikslumo, kadangi (duomenys neskelbtini). Kiti atsakovo nustatyti netikslumai (dėl pareiškėjo pasitraukimo į (duomenys neskelbtini), bendravimo su tėvu) nelaikytini esminiais prieštaravimais, kadangi nurodyti įvykiai vyko seniai (maždaug prieš 7 metus), todėl yra visiškai normalu neatsiminti visko tiksliai, ypač detalių, kurios nėra ypatingai reikšmingos. Sprendime atsakovas prielaidomis pagrindė savo išvadą, kad pareiškėjas painiojosi dėl to, kad negalėjo atskirti tikrų įvykių nuo išgalvotų, pamiršo tikrovės neatitinkančias ir išgalvotas istorijos detales. Departamento nurodyti neatitikimai nėra esminiai ir niekaip nepaneigia nustatyto fakto, kad pareiškėjas buvo (duomenys neskelbtini), o ši asmenų grupė susiduria su persekiojimu.
2.6. Departamento išvada, kad tyrimo metu nebuvo rasta informacijos, jog (duomenys neskelbtini) asmeniui gali kilti grėsmė vien dėl to, kad jis yra (duomenys neskelbtini), prieštarauja Sprendime pateiktai kilmės valstybės informacijai, t. y. (duomenys neskelbtini) gyventojai patiria smurtą ir iš vyriausybės pusės, ir iš separatistų pusės, (duomenys neskelbtini), šiuose rajonuose civiliai gyventojai patiria žiaurumus, civiliai yra žudomi, grobiami ir prievartaujami.
2.7. Atsakovas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjui neturi būti suteikta papildoma apsauga. Vyriausybės pajėgų ir separatistų vykdomi žiaurūs veiksmai prieš civilius patenka į kankinimo sąvoką. Pareiškėjui gresia patirti kankinimus ir ypatingai atsižvelgiant į tai, kad jis buvo (duomenys neskelbtini). Skundžiamame Sprendime atsakovas pripažino, jog (duomenys neskelbtini) vyksta ginkluotas konfliktas, pateikė duomenis apie incidentų ir mirčių skaičių. Nors atsakovas, įvertinęs kilmės valstybės informaciją, konstatavo, kad pareiškėjo gyvenamojoje teritorijoje smurto lygis nėra laikytinas beatodairišku, kai vien dėl asmens buvimo teritorijoje jis patirtų rimtą ir asmeninę grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, tačiau neaišku, kuo remiantis atsakovas darė tokias išvadas. Atsakovo vertinimu, (duomenys neskelbtini) civilių gyventojų mirtys per metus vien pareiškėjo gyvenamojoje teritorijoje (visame (duomenys neskelbtini) mirtys) nėra pakankamas skaičius, kuris rodytų beatodairišką smurtą. Be to, neatsižvelgiama į tai, kad į smurto sąvoką patenka ne tik civilių gyventojų nužudymai, bet ir sužeidimai, prievartavimai ir kiti sunkūs pažeidimai įvykdyti civilių gyventojų atžvilgiu. Pavyzdžiui, pagal Europos Sąjungos (toliau – ir ES) prieglobsčio agentūros informaciją Sirijos Ar-Raqqa regione buvo pripažinta, kad yra aukščiausio lygmens beatodairiškas smurtas (kuomet nereikia nustatinėti papildomų individualių aplinkybių), kai buvo fiksuotos 4 mirtys 100 000 gyventojų. Tačiau pareiškėjo gyvenamajame regione nustatyta, jog buvo (duomenys neskelbtini), kas reiškia (duomenys neskelbtini), t. y. 10 kartų daugiau nei minėtame Raqqa regione. Taigi, Sprendime pateikta informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) egzistuoja aukščiausio lygmens beatodairiškas smurtas.
2.8. Nuspręsdamas nesuteikti pareiškėjui papildomos apsaugos, atsakovas remdamasis prielaidomis nurodė, kad esant poreikiui, labai tikėtina, jog pareiškėjui būtų suteikta galimybė persikelti į kitą šalies regioną, kuriame nėra smurtinių veiksmų. Tačiau atsakovas neanalizavo, ar būtų galimybė persikelti, kokie asmenys yra perkeliami, jeigu apskritai įmanoma, kur galima persikelti, ar ten pareiškėjui nekiltų grėsmė. Norint nustatyti, kad tam tikroje prašytojo kilmės šalies dalyje galima gauti vidaus apsaugą, pagal 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau – ir Kvalifikavimo direktyva) turi būti tenkinami trys kumuliaciniai kriterijai: ši šalies dalis pareiškėjui yra saugi; pareiškėjas turi galimybę patekti į šią šalies dalį; galima pagrįstai tikėtis, kad pareiškėjas ten apsigyvens. Tokio tyrimo Departamentas apskritai neatliko ir nieko nenustatinėjo.
3. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Departamentas atsiliepimą grindė šiais argumentais:
3.1. Sprendimas nesuteikti pabėgėlio statuso pareiškėjui priimtas dėl to, kad, įvertinus pareiškėjo motyvus (yra (duomenys neskelbtini), dalyvavo (duomenys neskelbtini)), kuriais jis grindė savo prašymą suteikti prieglobstį, tyrimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui gali grėsti tarptautinės apsaugos reikalaujantis pavojus dėl turimų ar priskirtų asmeninių savybių. Įvertinus prieglobsčio prašytojo pasakojimą jo kilmės valstybės informacijos kontekste bei atsižvelgus į pasakojimo trūkumus, prieglobsčio prašytojo nurodytos aplinkybės nelaikomos nustatytais faktais. Tyrimo metu nenustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti prieglobsčio prašytoją, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju prieglobsčio prašytojui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Tyrimo metu nebuvo nustatyta individualių aplinkybių, kurios patvirtintų prielaidą, jog prieglobsčio prašytojui gresia ar grėsė, ar grės individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Atsižvelgus į tai, prieglobsčio prašytojas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.
3.2. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Prieglobsčio prašytojas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų
Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kadangi jo gyvenamojoje vietoje nors ir vyksta ginkluotas konfliktas, tačiau beatodairiško smurto lygis nėra laikytinas toks aukštas, kai vien dėl buvimo šioje teritorijoje asmuo patirtų rimtą ir asmeninę grėsmę.
3.3. Nepagrįsti skundo argumentai, kad atsakovas nevisapusiškai ištyrė ir tinkamai neįvertino aplinkybių visumos. Pareiškėjo prašymas buvo nagrinėjamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatomis, pareiškėjas buvo apklaustas 2023 m. birželio 21 d. ir 2024 m. birželio 10 d., įvertinti pateikti dokumentai (nuorodos, nuotraukos; kt.), kilmės valstybės informacija. Sprendime nurodyti pareiškėjo duotų paaiškinimų neatitikimai dėl konkrečių aplinkybių – kaip matyti iš pareiškėjo duotų paaiškinimų, jo teikiama informacija yra bendro pobūdžio, abstrakti, nedetali ir prieštaringa, taip pat prieštaraujanti kilmės valstybės informacijai.
3.4. Pareiškėjas apklausos metu nesugebėjo argumentuotai paaiškinti, kodėl jis, (duomenys neskelbtini), taip pat jo pasakojimas nepaaiškina, kodėl jis, būdamas aktyvistu, (duomenys neskelbtini). Remiantis kilmės valstybės informacija, protestai vyko (duomenys neskelbtini). Prieglobsčio prašytojas taip pat pateikė tik bendro pobūdžio informaciją apie patį protestą, prieš tai vykusius įvykius, t. y. nepateikė detalių, kurių iš jo pagrįstai buvo galima tikėtis. Kritiškai vertintini pasakojimo ir atsakovo nustatytų aplinkybių neatitikimai dėl protesto iniciatorių bei organizavimo priemonių, taigi tikėtina, kad pareiškėjas pasinaudojo viešai prieinama informacija apie (duomenys neskelbtini) šalyje, bandydamas ją susieti su savo prieglobsčio prašymu. Prieglobsčio prašytojas nebuvo suimtas nei (duomenys neskelbtini), nei vėliau (pasak pareiškėjo, jis 4–5 mėnesius gyveno pas tėvus (duomenys neskelbtini), kol neišvyko į (duomenys neskelbtini)), pareiškėjas nebuvo ieškomas, jis laisvai, be kliūčių, 2017 metais kirto (duomenys neskelbtini) sieną ir išvyko į (duomenys neskelbtini), o 2017 m. lapkričio mėn. sėkmingai grįžo atgal į (duomenys neskelbtini) ir beveik metus laiko, iki 2018 m. rugsėjo mėn., gyveno (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės paneigia, kad policijos pareigūnai turi tikslą suimti ar sulaikyti prieglobsčio prašytoją kaip (duomenys neskelbtini).
3.5. Atsakovas neginčija, kad prieglobsčio prašytojas priklauso nors vienai iš minimų grupių – (duomenys neskelbtini), tačiau jo pasakojimas dėl patikimumo stokos buvo atmestas. Kaip pats pareiškėjas nurodė savo paaiškinimuose Departamentui, jis (duomenys neskelbtini), nebuvo politiškai aktyvus, nors protestai ir mitingai vyko ir vėliau. Taip pat jis nerėmė (duomenys neskelbtini). Taigi, nei kilmės valstybės informacija, nei pareiškėjo paaiškinimai neleidžia identifikuoti nei tariamo persekiotojo, nei persekiotojo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti prieglobsčio prašytoją. Prieglobsčio prašytojas nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog (duomenys neskelbtini) domisi juo, o jo nurodytos aplinkybės dėl kylančios grėsmės dėl to, kad jis būdamas (duomenys neskelbtini), yra abstrakčios ir nedetalios, nepagrįstos jokiais įrodymais, jis net nebuvo išbrauktas iš (duomenys neskelbtini). Prieglobsčio prašytojo baimė grindžiama išimtinai jo paties subjektyviu situacijos suvokimu.
3.6. Tyrimo metu nebuvo rasta informacijos, kad (duomenys neskelbtini) asmeniui gali kilti grėsmė vien dėl to, kad jis yra (duomenys neskelbtini). Ginčijamame Sprendime buvo įvertinti prieglobsčio prašytojo pasakojimo trūkumai. Istorija, kuria jis grindžia savo prašymą suteikti prieglobstį, nelaikytina patikimu įrodymu, o kitų įrodymų, pagrindžiančių jo istoriją, užsienietis nepateikė. Tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, jog kilmės šalyje prieglobsčio prašytojui kyla grėsmė būti sulaikytam ar įkalintam. Atsižvelgus į tai, jog nei kilmės valstybės informacija, nei prieglobsčio prašytojo pasakojimas nepagrindžia jo baimės patirti persekiojimą, buvo motyvuotai ir pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjo deklaruojama baimė nėra visiškai pagrįsta.
3.7. Nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo vadovautis pareiškėjo skunde nurodytu EŽTT sprendimu, be to, pareiškėjas skunde selektyviai cituoja Sprendime pateiktą informaciją apie kilmės valstybę. Surinkta kilmės valstybės informacija patvirtina, jog (duomenys neskelbtini), tačiau tai nepatvirtina, kad (duomenys neskelbtini) asmeniui gali kilti grėsmė vien dėl to, kad jis yra (duomenys neskelbtini). Apibendrinus visas prieglobsčio prašytojo nurodytas aplinkybes, įvertinus kilmės valstybėje esančią informaciją, su pareiškėju susijusias individualias aplinkybes, ginčijamame Sprendime buvo padarytos pagrįstos ir motyvuotos išvados, kad prieglobsčio prašytojo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta, todėl užsienietis neatitinka „pabėgėlio“ apibrėžimo nuostatų, įtvirtintų Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje, ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.
3.8. Ginčijame Sprendime yra motyvuotai ir pagrįstai pasisakyta dėl pareiškėjui nesutektinos papildomos apsaugos, Sprendime remtasi naujausia kilmės valstybės informacija, iš kurios matyti, kad (duomenys neskelbtini). Nors prieglobsčio prašytojas yra kilęs iš (duomenys neskelbtini) regiono, kuris patenka į konflikto zoną, tačiau jame smurto lygis nėra laikytinas beatodairišku, kai vien dėl asmens buvimo teritorijoje jis patirtų rimtą ir asmeninę grėsmę esminėms vertybėms. Kadangi oficialiais duomenimis iš ES į (duomenys neskelbtini) buvo deportuota (duomenys neskelbtini) asmenų, manytina, kad (duomenys neskelbtini) piliečių išsiuntimas iš ES yra vykdomas ir nelaikytinas nesaugiu.
3.9. Departamentas 2024 m. birželio 6 d. gavo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) išvadą
Nr. 5-S-19812 (toliau – ir Išvada), kad pareiškėjas kelią grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei dėl to, jog pareiškėjas pripažintas kaltu kelių nusikalstamų veikų padarymu, baustas administracine tvarka. Be to, 2021 m. vasario 1 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centro buvo priimtas sprendimas įpareigoti minėtą užsienietį savanoriškai išvykti į (duomenys neskelbtini) per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos (2021 m. vasario 3 d.), tačiau užsienietis šio sprendimo neįvykdė, 2023 m. birželio 13 d. pareiškėjas buvo sulaikytas Vilniuje ir nustatyta, kad jis nuo 2019 m. rugpjūčio 31 d., pasibaigus vizos galiojimui, Lietuvoje yra neteisėtai, neįvykdė 2021 m. vasario 1 d. VSAT Užsieniečių registracijos centro sprendimo dėl jo grąžinimo į (duomenys neskelbtini) bei nesikreipė į kompetentingas institucijas dėl savo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, o po sulaikymo, t. y. 2023 m. birželio 21 d., jis pateikė prašymą suteikti prieglobstį. Dėl minėtų priežasčių pareiškėjas turi būti išsiunčiamas į savo kilmės valstybę – (duomenys neskelbtini). Taip pat įvertinus visas aplinkybes, nustatytas faktinis ir teisinis pagrindas uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir jo duomenis teikti SIS.
II.
4. Regionų administracinis teismas 2024 m. lapkričio 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė ir panaikino Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi pritaikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę.
5. Teismas nustatė, kad pareiškėjas pateikė Departamentui prašymą suteikti jam prieglobstį, kuriame nurodė, jog į savo kilmės šalį ((duomenys neskelbtini)) jis grįžti negali, nes nerimauja ir bijo dėl savo saugumo. Migracijos departamentas 2024 m. birželio 25 d. priėmė Sprendimą, kuriuo nuspręsta nesuteikti pareiškėjo pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 (trejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos ir įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 3 (trejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
6. Vertindamas pareiškėjo skundo argumentus ir Sprendimo išvadų pagrįstumą, teismas vadovavosi Įstatymo 83, 86 ir 87 straipsniais, Aprašo nuostatomis (22, 36, 97 ir 99 p.), atsižvelgė į EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suformuotą tokio pobūdžio bylose. Teismas pabrėžė, jog asmens persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę; be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio.
7. Nustatęs, kad pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį motyvas buvo persekiojimo baimė nukentėti nuo (duomenys neskelbtini) dėl to, kad jis dalyvavo (duomenys neskelbtini), o taip pat nukentėti nuo (duomenys neskelbtini), įvertinęs bylos duomenis, pareiškėjo apklausų metu ir teismui duotus paaiškinimus, teismas sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjas neatitinka prieglobsčio prašytojui keliamų reikalavimų.
8. Teismas analizavo pareiškėjo paaiškinimus, kad jis (duomenys neskelbtini), buvo (duomenys neskelbtini), kitas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo išvykimu į (duomenys neskelbtini) ir grįžimu į kilmės valstybę bei atvykimu į Lietuvą, atsakovo teiginius, kad pareiškėjo pateikta informacija buvo bendro pobūdžio, abstrakti ir nedetali. Teismas sutiko su Departamento pozicija ir pažymėjo, kad Sprendime atsakovas detaliai ištyrė pareiškėjo apklausų metu pateiktus teiginius bei darė pagrįstas išvadas.
9. Remdamasis Sprendime išdėstytais duomenimis apie (duomenys neskelbtini) ir kitas aplinkybes, teismas vertino, kad pareiškėjo pasakojimas nepaaiškina, kodėl jis, būdamas (duomenys neskelbtini), pareiškėjas taip pat negalėjo pateikti detalesnės informacijos, (duomenys neskelbtini). Buvo padaryta išvada, kad pareiškėjas detaliau apie protestą, kuris buvo plačiai nušviestas viešojoje erdvėje, nepasakojo, todėl atsakovas pagrįstai vertino, kad galbūt pareiškėjas pasinaudojo būtent prieinama vieša informacija apie (duomenys neskelbtini) šalyje.
10. Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus, kad pagal Įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuostatas dėl įrodinėjimo priemonių leistinumo prioritetas suteikimas rašytiniams įrodymams ir tik nesant galimybės jų surinkti, prioritetas suteikiamas nuosekliems ir neprieštaringiems prieglobsčio prašytojo paaiškinimams, teismas konstatavo, kad pareiškėjo pasakojimas nėra išsamus, detalizuotas, jame yra prieštaravimų, todėl laikytinas nepatikimu.
11. Buvo atkreiptas dėmesys, kad pareiškėjas, jo paties teigimu, po protesto iš šalies į (duomenys neskelbtini) išvyko tik praėjus devyniems mėnesiams, kas patvirtino, jog (duomenys neskelbtini) pareigūnai nesiekė pareiškėjo sulaikyti ar suimti. Taip pat teismui pagrįstų abejonių kėlė aplinkybė, kad pareiškėjas, nors, kaip jis nurodė, bijojo persekiojimo, grįžo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir ten gyveno beveik metus laiko, kol išvyko į Lietuvą. Teismas nurodė, kad prieglobsčio prašytojas nebuvo suimtas nei (duomenys neskelbtini), nei vėliau, o 2017 m. birželio mėn. kreipėsi dėl paso išdavimo, tačiau nebuvo sulaikytas ir iš kilmės valstybės netrukdomai atvyko į Lietuvą.
12. Teismo vertinimu, pareiškėjas nepateikė duomenų, kad (duomenys neskelbtini), taip pat jis šios grupės nebuvo pagrobtas ar kitu būdu patyręs jų priespaudą. Nors byloje buvo pareiškėjo pateiktos nuotraukos, kuriose matėsi namas, apgadinimai, tačiau teismas sutiko su atsakovo išvadomis, kad šios nuotraukos nėra patikimas įrodymas, kadangi nebuvo jokių įrodymų, jog šis namas yra pareiškėjo tėvų bei kad namą nusiaubė (duomenys neskelbtini).
13. Teismas nustatė, kad pareiškėjas teismui papildomai pateikė įrodymus, kurie, pareiškėjo įsitikinimu, patvirtina, kad jam ir jo seseriai gresia (duomenys neskelbtini) (pareiškėjas pateikė dokumentą, patvirtinantį (duomenys neskelbtini). Tačiau teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad pažyma yra nepatikimas įrodymas, pateiktas ne dokumento originalas, o nuotrauka, dokumente yra neįskaitomas antspaudas, taip pat atsakovas pažymėjo, kad dokumentas išrašytas ir sulaikymas vykdytas (duomenys neskelbtini), tačiau jame nepateikiama jokia konkreti informacija, kad asmuo ((duomenys neskelbtini)) sulaikytas būtent už pareiškėjo vykdytą veiklą (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, byloje nebuvo jokių duomenų, kad sulaikytas asmuo yra pareiškėjo sesuo.
14. Teismas pažymėjo, kad ir apklausų metu, ir teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė aplinkybes dėl (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėjo pateikta informacija buvo bendro pobūdžio ir niekaip nepagrindė jam kylančios grėsmės. Nors, remiantis kilmės valstybės informacija, gali būti persekiojami tam tikrų grupių atstovai, t. y. ir (duomenys neskelbtini), tačiau nagrinėjamu atveju vien priklausymas (duomenys neskelbtini) nėra pagrindas suteikti prieglobstį. Teismo vertinimu, atsakovas detaliai išanalizavo pareiškėjo kilmės valstybės informaciją, o Sprendime nurodyta informacija apie kilmės valstybę nepatvirtino, jog (duomenys neskelbtini) asmeniui gali kilti grėsmė vien dėl to, kad jis yra (duomenys neskelbtini). Teismas apibendrino, kad pareiškėjo pasakojimas bei į bylą pateikti įrodymai nepagrindžia pareiškėjo individualaus persekiojimo tikimybės, jo baimės patirti persekiojimą, todėl darė išvadą, kad atsakovas pagrįstai nesuteikė pareiškėjui prieglobsčio Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies pagrindu.
15. Vertindamas, ar pareiškėjui pagrįstai netaikyta papildoma apsauga, teismas sutiko su atsakovu, kad prieglobsčio prašytojas nepateikė (ir tyrimo metu nenustatyta) patikimų įrodymų, pagrindžiančių individualios rizikos kilmės valstybėje tikimybę. Atsižvelgęs į tai, kad nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog kilmės valstybėje asmeniui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, teismas konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Teismas pažymėjo, kad Departamentui atlikus tyrimą, buvo nustatyta, jog beatodairiškas smurtas pareiškėjo kilmės valstybėje nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas rėmėsi nauja informacija dėl saugumo incidentų (duomenys neskelbtini), kitų valstybių informacija apie į (duomenys neskelbtini) grąžinamus asmenis, vertino individualias, su pareiškėju susijusias aplinkybes ir pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyto papildomos apsaugos suteikimo kriterijaus.
16. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, jog į Lietuvą atvyko studijuoti, šiuo metu dirba, todėl pripažino pagrįsta atsakovo išvadą, kad pareiškėjo atvykimo į Lietuvą tikslas – ne apsauga nuo persekiojimo, o ekonominės priežastys. Buvo pažymėta, kad bylos duomenimis pareiškėjas į Lietuvą atvyko (duomenys neskelbtini), o prieglobsčio pasiprašė tik 2023 m. birželio mėnesį, pasibaigus studijų vizai nuo 2019 metų pareiškėjas nesikreipė dėl kito dokumento, kuris jam leistų teisėtai būti Lietuvos Respublikoje.
17. Vadovaudamasis Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, teismas darė išvadą, kad atsakovas Sprendimu teisėtai ir pagrįstai išsiuntė pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, kadangi Policijos departamento Išvadoje nurodyta, jog pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei (pareiškėjas tris kartus teistas už nusikalstamų veikų padarymą bei 2020–2023 metais buvo nubaustas už keturis administracinius nusižengimus). Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas nevykdė VSAT Užsieniečių registracijos centro sprendimo ir nustatytu terminu savanoriškai neišvyko į (duomenys neskelbtini), o 2023 m. birželio 13 d. pareiškėjas buvo sulaikytas Vilniuje ir nustatyta, kad jis nuo 2019 m. rugpjūčio 31 d., pasibaigus vizos galiojimui, Lietuvoje yra neteisėtai, neįvykdė 2021 m. vasario 1 d. VSAT Užsieniečių registracijos centro sprendimo bei nesikreipė į kompetentingas institucijas dėl savo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.
18. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad priimant Sprendimą dėl pareiškėjo išsiuntimo buvo atsižvelgta ir į aplinkybes, nurodytas Įstatymo 128 straipsnio 1 dalyje, ir nenustatyta priežasčių, dėl kurių būtų draudžiama išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos (Įstatymo 130 str.).
19. Vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 5 dalimi ir Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka) 37 punktu, įvertinęs aplinkybę, kad pareiškėjas pripažintas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai, teismas darė išvadą, kad Departamento nustatytas 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis yra proporcingas.
20. Teismas konstatavo, kad pagrįstai ir vadovaujantis teisės aktų nuostatomis įvestas į SIS perspėjimas dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 3 (trejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
21. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad atsakovas detaliai ir išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo situaciją, įvertino visus surinktus duomenis, todėl pripažino Sprendimą teisėtu ir pagrįstu, o pareiškėjo skundą atmetė.
III.
22. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
23. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
23.1. Atsakovas sprendime nustatė, jog (duomenys neskelbtini) (t. y. kuriame gyvena pareiškėjas) yra persekiojami (duomenys neskelbtini), atsakovas taip pat nustatė, jog pareiškėjas buvo (duomenys neskelbtini). Taigi, atsakovas pripažino, kad pareiškėjas priklauso su persekiojimu susiduriančiai asmenų grupei, ką patvirtinta ir Sprendime išdėstyta kilmės valstybės informacija, paremta tarptautinių organizacijų duomenimis, todėl atsakovo išvada, kad nenustatyta, jog (duomenys neskelbtini), yra nepagrįsta ir prieštarauja Sprendime pateiktai valstybės kilmės informacijai.
23.2. Teismas sprendime visiškai nevertino skundo argumentų, kad, vadovaujantis paties atsakovo surinkta informacija, (duomenys neskelbtini) regionuose yra persekiojami ne tik politiškai aktyvūs asmenys, bet ir visi (duomenys neskelbtini), nepateiktas šios informacijos vertinimas pareiškėjo nurodytų aplinkybių kontekste. Teismas neatsižvelgė į vieną esminių skundo argumentų, t. y. į tai, kad pareiškėjui, jam būnant (duomenys neskelbtini), kyla reali persekiojimo grėsmė.
23.3. Pareiškėjas pateikė teismui papildomą įrodymą, patvirtinantį jo sesės vykdomą realų persekiojimą dėl (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pateikė dokumentą, patvirtinantį jo sesers, (duomenys neskelbtini), sulaikymą 7 paroms, kurio pagrindas – nusižengimas teisingumui ir pagalba (duomenys neskelbtini). Taigi, šis dokumentas patvirtina realią ne tik pareiškėjo, bet ir jo sesers persekiojimo grėsmę, pastarajai padėjus savo broliui pabėgti, kas leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas bei jo šeimos nariai pateko į persekiojančių grupuočių akiratį.
23.4. Teismas neatsižvelgė į EŽTT praktiką, kurioje išaiškinta, jog kai yra nustatoma, kad pareiškėjas priklauso tam tikrai grupei asmenų ir kad ta asmenų grupė yra persekiojama, turi būti užtikrinama, kad asmuo nebūtų išsiųstas į kilmės valstybę, nereikalaujant papildomų ypatingų skiriamųjų bruožų. Byloje įrodyta, kad pareiškėjui, kaip (duomenys neskelbtini), kyla reali persekiojimo grėsmė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad įrodinėjimo lygis yra pakankamas, jeigu įrodoma nors ir labai maža, tačiau galinti realiai nutikti persekiojimo grėsmės tikimybė.
23.5. Atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvados dėl pareiškėjo pasakojimo apie dalyvavimą proteste nepatikimumo prieštarauja teismų praktikai ir Jungtinių Tautų pareigūnų parengtoms rekomendacijoms, pagal kurias vertinant pasakojimo patikimumą, turi būti nustatoma, kad trūkumai turi būti esminiai, pagrįsti įrodymais ir pan. Pavienės pasakojimo detalės turi būti vertinamos bendro individualaus pasakojimo kontekste. Vien tai, kad pareiškėjo pasakojimas galbūt su trūkumais, nereiškia, kad pasakojimas nepatikimas. Nuo (duomenys neskelbtini) ir su juo susijusių įvykių praėjo keli metai, šie įvykiai sukėlė pareiškėjui stiprius išgyvenimus, todėl pareiškėjas gali neatsiminti tiksliai visų detalių.
23.6. Teismas nepagrįstai pripažino, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų – pareiškėjas negali grįžti į kilmės valstybę de?l visis?kai pagri?stos baime?s, kad jis bus kankinamas, su juo bus z?iauriai, nez?monis?kai elgiamasi, atsižvelgiant į tai, kad jis buvo (duomenys neskelbtini), kurie (duomenys neskelbtini) persekiojami, žudomi, žalojami (ko neneigia ir pats atsakovas Sprendime). Pareiškėjas taip pat negali grįžti į (duomenys neskelbtini) dėl vykstančio ginkluoto konflikto, kuris apima ir vietovę, kurioje gyveno pareiškėjas. Kilmės valstybėje beatodairiškas smurtas taip pat yra aukšto lygio, ką atsakovas nurodė Sprendime. Skunde taip pat buvo pateikti argumentai dėl atsakovo išvados apie pareiškėjo galimybes persikelti kilmės valstybėje nepagrįstumo, t. y. kad atsakovas neatliko jokio tyrimo apie šią vidinio persikėlimo galimybę. Kvalifikavimo direktyvoje įtvirtinti kriterijai, kuriuos valstybės turi įvertinti, spręsdamos, ar egzistuoja vidinio persikėlimo alternatyva. Tokio tyrimo atsakovas neatliko.
23.7. Vien faktas, jog pareiškėjas, siekdamas išgyventi, pirma pradėjo studijuoti, o vėliau – dirbti, niekaip nepašalina jam kilmės valstybėje gresiančio pavojaus, kuris pagrįstas ir kilmės valstybės informacija, ir pareiškėjo paaiškinimais bei pateiktais įrodymais, kuriuos teismas privalėjo ištirti bei įvertinti, pašalinti prieštaravimus, o ne daryti hipotetines išvadas.
23.8. Teismas formaliai pripažino atsakovo Sprendimą teisėtu ir pagrįstu, tačiau skundo tinkamai neišnagrinėjo, nepasisakė dėl jo esminių argumentų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad toks bylos išsprendimas, kai teismas argumentuotai nevertina skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, o tokį sprendimą pripažįsta teisėtu ir pagrįstu, remdamasis vien tik argumentais, išdėstytais skundžiamame sprendime, nėra teisingumo vykdymas. Visuma apeliacinio skundo argumentų patvirtina, kad yra pagrindas panaikinti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą, ir atsakovo Sprendimą.
24. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas pakartoja pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime nurodytus argumentus ir akcentuoja, kad:
24.1. Atlikęs išsamų ir visapusišką pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį tyrimą, Departamentas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas negali vadovautis atsakovo pateiktais argumentais, kurių, kaip matyti, pareiškėjas nėra nuginčijęs ir juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai bei duomenys. Taip pat nepagrįstas apelianto argumentas, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas, kadangi pagal suformuotą teismų praktiką kiekvienoje atskiroje byloje teismo dėstomų motyvų kiekis gali būti skirtingas. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su teismo sprendimo motyvais ar jų išsamumu, nereiškia, kad teismo sprendimas yra be motyvų.
24.2. Atsakovas laikosi pozicijos, kad ir pirmosios instancijos teismas, ir pats Departamentas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamų sprendimų išvadas.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
25. Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. birželio 25 d. sprendimo Nr. 24S152696 teisėtumo ir pagrįstumo bei atsakovo įpareigojimo iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.
26. Departamento Sprendimu nuspręsta nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos; išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
27. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjo pasakojimas bei į bylą pateikti įrodymai nepagrindžia pareiškėjo individualaus persekiojimo tikimybės, jo baimės patirti persekiojimą. Pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, jis pagrįstai buvo pripažintas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Departamento nustatytas 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis laikytinas pagrįstu ir proporcingu.
28. Apeliantas teigia, kad teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, neteisingai taikė teisės normas ir nepagrįstai Departamento argumentus pripažino pagrįstais. Byloje neatsižvelgta į tai, kad jam būnant (duomenys neskelbtini), kyla reali persekiojimo grėsmė. Byloje yra įrodyta jam kylanti persekiojimo grėsmė jo kilmės valstybėje. Ne bet kokie neatitikimai gali nulemti prieglobsčio prašymo atmetimą. Atsakovo išvada, jog pareiškėjo gyvenamajame regione neegzistuoja beatodairiškas smurtas nepagrįsta.
29. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nenustatė nei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, nei pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nustatytų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), dėl kurių paprastai teismo sprendimas naikinamas. Todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina, neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
30. Dėl pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinio skundo motyvų teismas pažymi, kad teisinius santykius dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuoja Įstatymo 86 bei 87 straipsnių nuostatos.
31. Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse; šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo; paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos.
32. Įstatymo 87 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu; šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų.
33. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; ir kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).
34. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94, pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.
35. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs.
36. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovas nepakankamai išnagrinėjo pareiškėjo individualią situaciją, neteisingai nustatė ar išvis nenustatė visų svarbių aplinkybių, o šių klaidų neištaisė ir pirmosios instancijos teismas.
37. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šių pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018; ir kt.).
38. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai ir detaliai išnagrinėjo bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė ginčo teisinius santykius dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimo reguliuojančias teisės normas.
39. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas keletą kartų apklausė pareiškėją (duomenys neskelbtini) (2023 m. birželio 21 d. ir 2024 m. birželio 10 d.), įvertino patektus dokumentus ir nuorodas, rinko kilmės valstybės informaciją. Teismas, susipažinęs su užsieniečio pareiškimais apklausų metu, mano, kad jo pasakojimas abiejų apklausų metu buvo bendro pobūdžio, nedetalus, nenuoseklus ir prieštaringas. Taip pat užsieniečio pasakojimas iš dalies prieštaravo kilmės valstybės informacijai.
40. Iš pareiškėjo paaiškinimų matyti, kad jis buvo vienas iš (duomenys neskelbtini), dalyvavo šiame (duomenys neskelbtini), buvo pirmosiose eilėse kartu su kitais mitingo organizatoriais. Remiantis kilmės valstybės informacija, (duomenys neskelbtini), bet prieglobsčio prašytojas nesugebėjo argumentuotai paaiškinti, kodėl jis, (duomenys neskelbtini). Nėra aišku, kodėl vienas iš (duomenys neskelbtini), nors, remiantis kilmės valstybės informacija, (duomenys neskelbtini). Svarbu pažymėti, kad pareiškėjas pateikė tik bendro pobūdžio informaciją apie patį (duomenys neskelbtini), jis nepateikė reikšmingų detalių, kurių iš jo pagrįstai buvo galima tikėtis. Visuma įrodymų byloje rodo, kad prieglobsčio prašytojas pasinaudojo viešai prieinama informacija apie (duomenys neskelbtini) šalyje, bandė šią informaciją susieti su savo prieglobsčio prašymu. Teismo nuomone prieglobsčio prašytojo paaiškinimai apie dalyvavimą (duomenys neskelbtini) ir, tuo labiau, (duomenys neskelbtini) organizavime vertintini kritiškai.
41. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad prieglobsčio prašytojas nebuvo suimtas nei (duomenys neskelbtini) metu, nei vėliau. Gyvendamas pas tėvus, jis nebuvo ieškomas, jo gyvenamojoje vietoje nesilankė policijos pareigūnai, siekiant jį sulaikyti ar nubausti už dalyvavimą proteste ar jo organizavimą, jis negavo jokių šaukimų atvykti į policijos skyrius. Pareiškėjas be kliūčių, 2017 metais kirto (duomenys neskelbtini) sieną ir išvyko į (duomenys neskelbtini), o 2017 m. lapkričio mėn. sėkmingai grįžo atgal į (duomenys neskelbtini) ir beveik metus laiko, iki 2018 m. rugsėjo mėn., gyveno (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, kad policijos pareigūnai neturėjo tikslo suimti ar sulaikyti prieglobsčio prašytoją kaip (duomenys neskelbtini).
42. Apeliantas teigia, kad byloje neatsižvelgta į tai, kad jam būnant (duomenys neskelbtini), kyla reali persekiojimo grėsmė. Dėl šių argumentų teismas papildomai pažymi, kad pagal bylos duomenis, užsienietis metė studijas 2016 metais, o nuo 2018 metų studijavo Lietuvoje. Šie duomenys patvirtina, kad nėra pagrindo jo laikyti (duomenys neskelbtini).
43. Prieglobsčio prašytojas taip pat nurodė apie jam kylančią grėsmę iš (duomenys neskelbtini). Teismas, susipažinęs su užsieniečio paaiškinimais ir teikiamais įrodymais šiuo aspektu, mano, kad ši prieglobsčio prašytojo pasakojimo dalis taip pat abstrakti ir niekuo nepagrįsta, jis nepateikė pagrįstų duomenų, jog realiai sulaukė grasinimų ir buvo persekiojamas separatistų.
44. Apeliantas remiasi EŽTT byla T.K. ir kiti prieš Lietuvą, bet šioje byloje esanti prieglobsčio prašytojo situacija nėra analogiška pareiškėjo situacijai. Tadžikistano islamo atgimimo partija yra konkreti teisiškai valstybėje uždrausta politinė partija su aiškia organizacine struktūra, aiškiu ideologiniu pamatu ir aiškia narystės forma bei yra žymiai siauresnė ir specifiškesnė grupė persekiojamų asmenų nei grupė tokių asmenų kaip pareiškėjas.
45. Apeliantas savo poziciją grindžia selektyviai parinktomis Sprendimo nuostatomis. Be to, pareiškėjas cituodamas atsakovo surinktą informaciją įvertina tik dalį sau naudingos informacijos, bet ne jos visumą, t. y. ginčijamame sprendime nėra informacijos, patvirtinančios, kad būtent asmeniui gali kilti grėsmė vien dėl to, kad jis yra (duomenys neskelbtini), taip pat nėra Departamento išvados, kad pareiškėjas, kaip buvęs (duomenys neskelbtini), kilmės valstybėje priklauso persekiojamai grupei. Byloje surinkta kilmės valstybės informacija patvirtina, jog (duomenys neskelbtini), tačiau tai nepatvirtina, kad (duomenys neskelbtini) asmeniui gali kilti grėsmė vien dėl to, kad jis beveik prieš 10 metų buvo (duomenys neskelbtini).
46. Byloje įrodyta, kad pareiškėjas buvo (duomenys neskelbtini), bet nebuvo politiškai aktyvus, (duomenys neskelbtini). Prieglobsčio prašytojo baimė grindžiama išimtinai jo paties subjektyviu situacijos suvokimu. Teismo nuomone, visuma bylos aplinkybių patvirtina, kad nėra faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, jog kilmės šalyje prieglobsčio prašytojui kyla grėsmė būti sulaikytam ar įkalintam. Taip pat nenustatyta individualių aplinkybių, dėl kurių prieglobsčio prašytojui kilmės valstybėje padidėja rizika patirti persekiojimui prilygstančius veiksmus. Atsižvelgus į tai, jog nei kilmės valstybės informacija, nei prieglobsčio prašytojo pasakojimas nepagrindžia jo baimės patirti persekiojimą, konstatuotina, kad pareiškėjo deklaruojama baimė nėra visiškai pagrįsta. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata yra neįvykdyta, jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų bei jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas.
47. Dėl apelianto argumentų, susijusių su papildomos apsaugos suteikimu, teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pažymi, kad nors prieglobsčio prašytojas yra kilęs iš (duomenys neskelbtini), kuris patenka į konflikto zoną, tačiau byloje esantys įrodymai nepatvirtina, jog smurto lygis laikytinas beatodairišku, kai vien dėl asmens buvimo teritorijoje tas asmuo patirtų rimtą ir asmeninę grėsmę jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Todėl konstatuotina, kad prieglobsčio prašytojas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
48. Be to, prieglobsčio prašytojas nepateikė patikimų įrodymų, pagrindžiančių individualios rizikos kilmės valstybėje tikimybės, o ir Departamentas nenustatė realios ir individualios grėsmės asmeniui tikimybės. Byloje nėra duomenų, kad kilmės valstybėje užsieniečiui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.
49. Tai, kad užsieniečiui negresia jo apeliaciniame skunde minimos grėsmės, netiesiogiai patvirtina ir atsakovo pateikti duomenys, jog nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2024 m. balandžio 30 d. iš Europos Sąjungos į (duomenys neskelbtini) buvo deportuota (duomenys neskelbtini).
50. Pareiškėjas nenurodė teisiškai pagrįstų argumentų, paneigiančių teismo išvadas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir nustatyto draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei įvesto perspėjimo dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies b punktą. Neabejotina, kad užsienietis daug kartų teistas ir baustas už nusikaltimus bei administracinius nusižengimus kelia grėsmę valstybės saugumui arba viešajai tvarkai, todėl, vadovaujantis Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 3 punktu, jis pagrįstai išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, o vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 5 dalimi jam pagrįstai nustatytas 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis, bei įvestas į SIS perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams.
51. Teismo nuomone, tai, kad pareiškėjas nesutinka su teismo sprendimo motyvais ar jų išsamumu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 2 dalies 5 punkto prasme negali būti prilyginama motyvų nebuvimui. Pirmosios instancijos teismas argumentuotai atsakė į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, nurodė aktualias teisės normas, kuriomis remdamasis padarė savo išvadas, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas.
52. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir pagrįstai sprendė, jog ginčijamas Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ričardas Piličiauskas
Veslava Ruskan
Arūnas Sutkevičius