Administracinė byla Nr. A662-1714/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00352-2012-8

                                          Procesinio sprendimo kategorija: 1.2; 2.3.2

(S)

 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. lapkričio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus, rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus visuomenės sveikatos centro apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Plytinės kartodromas“ skundą atsakovui Vilniaus visuomenės sveikatos centrui dėl patikrinimo akto panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija ir A. B.).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas viešoji įstaiga „Plytinės kartodromas“ (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui skundą (t. I, b. l. 1-7), kuriame prašė panaikinti atsakovo Vilniaus visuomenės sveikatos centro (toliau – ir atsakovas, Centras, Vilniaus VSC) 2012 m. sausio 3 d. patikrinimo aktą Nr. 13(17-2)-13.16.1 (toliau – ir Patikrinimo aktas, Aktas). Kitus skundo reikalavimus atsisakyta priimti teismo 2012 m. vasario 7 d. nutartimi (t. I, b. l. 47-48).

Patikrinimo akte konstatuota, kad atlikus triukšmo matavimus buvo užfiksuoti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ (toliau – ir HN 33:2011) 8 punkto 1 lentelės 1 ir 3 punktų pažeidimai, nurodoma perorganizuoti kartodromo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, veiklą, užtikrinant, kad iš kartodromo sklindantis triukšmas neviršytų leistinų lygių gyvenamojoje aplinkoje. Pareiškėjas su šiuo aktu nesutiko, taip pat nesutiko su akustinio triukšmo matavimo protokoluose užfiksuotais duomenimis. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (toliau – Laboratorija) Fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus atlikti akustinio triukšmo matavimai buvo vykdomi nesilaikant galiojančių Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktų nustatytų reikalavimų, o remiantis šiais matavimais priimtas Patikrinimo aktas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas. Paaiškino dėl Tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamento, patvirtinto sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. V-946, (toliau – ir Reglamentas) nuostatų pažeidimo. Pareiškėjas 2011 m. gruodžio 14 d. gavo atsakovo siųstą raštą Nr. 13-17(2-1)-2-4155, kuriuo informuojama, kad laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 24 d. iki gruodžio 6 d. važinėjant kartingams buvo atlikti triukšmo matavimai su kartodromu besiribojančioje gyvenamojoje aplinkoje, siūloma pareiškėjo atstovams dalyvauti atliekant foninius triukšmo matavimus, kuriuos numatoma atlikti, kai kartingai nevažiuos. Dėl skundų pareiškėjas savo iniciatyva įgyvendino triukšmą mažinančias priemones. Pareiškėjas ne kartą siūlė atlikti triukšmo matavimą ir norėjo dalyvauti. Pareiškėjui buvo netikėtas pranešimas, kad triukšmas jau pamatuotas jo atstovams nedalyvaujant. Manė, kad pasiūlymas dalyvauti foniniuose triukšmo matavimuose yra neracionalus ir netikslingas. Pareiškėjas, atsakydamas į 2011 m. gruodžio 14 d. raštą, tą pačią dieną išsiuntė raštą Vilniaus VSC, kopijas išsiuntė Valstybinei visuomenės sveikatos priežiūros tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Tarnyba), Kūno kultūros departamentui, prašė atlikti kitus triukšmo matavimus dalyvaujant pareiškėjo atstovams. Manė, kad matavimai atlikti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, tarp jų ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 20 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Paaiškino, kad Reglamentas nustato patikrinimų atlikimo tvarką. Manė, kad šiuo atveju Reglamento nuostatos taikytos netinkamai. Rėmėsi Reglamento 25, 27, 45, 46 punktais. Aiškino, kad pagal Reglamento 45 punktą pareiškėjo atstovas privalėjo dalyvauti triukšmo matavimuose. Nurodė, kad akte nepagrįstai teigiama, jog patikrinime dalyvavo 3 pareiškėjo atstovai. Nurodytų asmenų parašų akte nėra. Dėl triukšmo matavimų protokoluose užfiksuotos informacijos netikslumų paaiškino, kad 2011 m. gruodžio 13 d. akustinio triukšmo matavimo protokole Nr. F-T-431 užfiksuotas triukšmo viršijimas tik vienu decibelu (palyginus su leidžiamu gyvenamųjų namų aplinkoje). Rėmėsi Triukšmo valdymo įstatymo 22 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir aiškino, kad atliekant triukšmo matavimus turėjo būti taikomas tarptautinis standartas LST ISO 1996-2:2007. Teigė, kad pagal šį standartą triukšmo viršijimas nebūtų fiksuojamas, kadangi juo nustatyta galima neapibrėžtis. Visi matavimai buvo atlikti naudojant tuos pačius prietaisus – SVAN948, kurio Nr. 12605, patikros liudijimo Nr. 0879041, 2011 m. rugsėjo 23 d. Be to, dalis protokolų užpildyta akivaizdžiai aplaidžiai ir netiksliai (pvz., Nr. F-T-454, F-T-446).

Pareiškėjas 2012 m. sausio 18 d. prašė atsakovo pateikti visus administracinės procedūros dokumentus, 2012 m. vasario 1 d. gavo atsakovo 2012 m. sausio 27 d. raštą Nr. 13-17(2-1)-2-301, kuriame nurodoma, kad dokumentų Centras neturi, ir prašymą persiuntė Laboratorijai. Paaiškino dėl Laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus 2011 m. lapkričio 24 d.–2011 m. gruodžio 21 d. atliktų akustinio triukšmo matavimų neatitikimo teisės aktų reikalavimams. Rėmėsi Triukšmo valdymo įstatymo 2 straipsnio 3, 4, 9, 23, 28 dalimis ir aiškino, kad triukšmas turi būti apskaičiuojamas skirtingai dienos, vakaro ir nakties metu, tuomet vertinama, ar triukšmo lygis viršijo normas. Konkrečias triukšmo ribinių dydžių vertes, kurias viršijus triukšmo šaltinio valdytojas privalo imtis priemonių skleidžiamam triukšmui šalinti, nustato HN 33:2011. Šioje normoje naudojami kitokie nei Triukšmo valdymo įstatyme apibrėžti triukšmo rodikliai. Būtent pagal juos turi būti vertinama triukšmo lygio atitiktis HN 33:2011 8 punkto 1 ir 2 lentelėje nustatytiems konkretiems ribiniams triukšmo dydžiams. Manė, kad teisės aktuose naudojamos sąvokos yra nesuderintos ir tai sudaro pagrindą abejoti HN 33:2011 nustatytų triukšmo ribinių dydžių atitiktimi Triukšmo valdymo įstatyme nustatytiems reikalavimams ir dėl to vertintini kritiškai. Skundžiami triukšmo matavimai turėjo būti atlikti ir protokolai bei patikrinimo aktas turėjo būti parengti vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, o jų nesuderinamumas galėjo turėti neigiamą įtaką ir pareiškėjo teisėms bei teisėtiems interesams. Atliekant triukšmo matavimus būtina atkreipti dėmesį į HN 33:2011 7 punkto nuostatą. HN 33:2011 8 punkte didžiausi leidžiami triukšmo ribiniai dydžiai apibrėžti kaip maksimalaus garso slėgio lygis (LAFmax) ir ekvivalentinis garso slėgio lygis (LAeqT), o 8 punkto 2 lentelėje šie dydžiai nustatomi jau pagal Triukšmo valdymo įstatymo 2 straipsnio 3, 4, 9, 28 dalyse nustatytus rodiklius, pagal kuriuos apibrėžiamas ilgalaikis garso lygis, nustatytas vienerių metų laikotarpiui.

Remiantis HN 33:2011 7 punktu, triukšmas turi būti įvertinamas lyginant matavimo prietaisais užfiksuotus duomenis su abiejų HN 33:2011 8 punkto lentelių nurodytais didžiausiais leidžiamais ribiniais dydžiais, nepriklausomai nuo to, ar fiksuojamas momentinis garsas ar matuojamas ilgalaikis garso lygis, nustatomas vienerių metų laikotarpiui. Iš protokolų matyti, kad triukšmas buvo vertintas tik pagal HN 33:2011 8 punkto 1 lentelę. Laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus specialistai privalėjo laikytis HN 33:2011 7 punkto reikalavimų. Patikrinimo akte nėra motyvų, kodėl triukšmo lygis vertintas tik pagal nurodytos HN 33:2011 8 punkto 1 lentelę, taip pat tik pagal šią lentelę nustatyti ribinių dydžių viršijimai.

Atsakovas Vilniaus visuomenės sveikatos centras atsiliepime (t. I, b. l. 54-58) su skundu nesutiko.

Paaiškino, kad 2011 m. lapkričio 24 d.–2012 m. sausio 3 d. atliko VšĮ „Plytinės kartodromas“ kartodromo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, skleidžiamo triukšmo į gyvenamąją aplinką operatyvų (neplaninį) patikrinimą. Pakartotinai nagrinėjo kolektyvinį gyventojų skundą bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento administracinės veiklos skyriaus 2011 m. lapkričio 23 d. prašymą Nr. A51-46323 (2.3.4.13-SM3). Paaiškino, kad Patikrinimo aktas buvo surašytas Vilniaus VSC ir išsiųstas registruotu laišku VšĮ „Plytinės kartodromas“ registracijos adresu, kaip yra nustatyta Reglamento 34 punkte. Visi Patikrinimo akte nurodyti kartodromo darbuotojai kartodromo veiklos patikrinime dalyvavo. Pareiškėjas nepateikė valstybinių kontrolės institucijų pareigūnų atliekamų patikrinimų registracijos žurnalo, todėl patikrinimą atliekantys atsakovo pareigūnai neturėjo galimybės pasirašytinai patvirtinti apsilankymų kartodrome fakto. Vilniaus VSC pareigūnai tikrindami kartodromą pirmą kartą 2011 m. lapkričio 24 d. prisistatė tuo metu jame buvusiai darbuotojai, kuri nurodė esanti administratorė D. P.. Ji paskambino direktoriui D. J., kuris paprašė Vilniaus VSC specialistų palaukti, kol jis atvyks į kartodromą. Direktoriui atvykus, jis Vilniaus VSC darbuotojų prašymu supažindino juos su kartodrome vykdoma veikla. Centro darbuotojai taip pat buvo atvykę į kartodromą 2011 m. lapkričio 27 d., kad išsiaiškintų, kodėl nevyksta kartodromo interneto tinklapyje skelbtos kartingų varžybos bei 2011 m. gruodžio 3 d. ir pasiūlė kartodromo atstovui M. V. dalyvauti triukšmo matavimuose gyvenamojoje aplinkoje. Kartodromo atstovas pasakė, kad jis negali palikti darbo vietos.

Nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad teisės aktai numato ūkio subjektų dalyvavimą triukšmo matavimų atlikimo pas gyventojus metu. Rėmėsi VAĮ 364 straipsnio nuostatomis ir aiškino, kad įstatymas nenustato, kad atliekant neplaninius patikrinimus ūkio subjektai apie juos būtų iš anksto informuojami. Reglamento 45 punktas nustato, kad operatyvioji kontrolė vykdoma ūkio subjekto iš anksto neįspėjus. Nesutiko su tuo, kaip nurodytą punktą traktuoja pareiškėjas, ir paaiškino, kad Reglamento 45 punktas apibrėžia paties ūkio subjekto tikrinimo sąlygas, kai patikrinimas atliekamas ūkio subjekto objekte. Tų sąlygų Vilniaus VSC pareigūnai laikėsi 2011 m. lapkričio 24 d., 27 d. ir gruodžio 3 d., kai lankėsi kartodrome. Reglamento 26 punkto nuostatos, kuriomis rėmėsi pareiškėjas, taikomos tik atliekant planinius patikrinimus. Taip pat nesutiko, kad nesilaikė Reglamento 46 punkto reikalavimų – šio punkto nuostatos taikomos tais atvejais, kai neįmanoma atlikti triukšmo matavimų išjungus triukšmo šaltinį ir triukšmo šaltinio išjungimui reikalinga patekti į ūkio subjekto teritoriją ir pakviesti jo atstovą. Triukšmo matavimai gyvenamojoje aplinkoje buvo atliekami prieš pradedant kartodromui darbą arba pertraukų tarp važiavimų metu ir skirtingomis kartingų važiavimo sąlygomis darbo laiku (įjungus triukšmo šaltinį, t. y. važiuojant  kartingams). Triukšmo matavimai buvo atliekami privačiose gyvenamosiose patalpose, į kurias patekti galima tik privačių patalpų savininkų kvietimu ar sutikimu. Vilniaus VSC pareigūnai neturėjo įgaliojimų reikalauti, kad privačių patalpų savininkai įsileistų tikrinamo ūkio subjekto atstovus. Triukšmo matavimuose pas gyventojus dalyvavo Laboratorijos darbuotojai ir Vilniaus VSC pareigūnai. Triukšmas išmatuotas prietaisais, kurie fiksuoja ir išsaugo tikslią matavimų datą, laiką bei išmatuotus triukšmo lygius. Manė, kad išankstinis pareiškėjo informavimas pažeistų gyventojų interesus, o pareiškėjui suteiktų galimybę paveikti matavimų rezultatus. Atsakovas sudarė galimybę pareiškėjo atstovui dalyvauti triukšmo matavimuose 2011 m. gruodžio 3 d., kai Vilniaus VSC pareigūnai triukšmo matavimų pas gyventojus metu nuvyko į kartodromą ir jo darbuotojui, kuris nurodė esantis vadybininkas M. V., pasiūlė dalyvauti triukšmo matavimuose gyvenamojoje aplinkoje. Jis nesutiko dalyvauti. Atsakovas laikėsi VAĮ 30 straipsnio 1 dalies nuostatų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija atsiliepime (t. I, b. l. 52-53) su skundu nesutiko.

Paaiškino, kad Laboratorijoje yra įdiegta ir akredituota kokybės vadybos sistema pagal LST EN ISO/IEC 17025:2005 standarto reikalavimus. Kokybės vadybos sistema užtikrina, kad Laboratorijoje atliekamų tyrimų metodai atitinka Europos Sąjungos reikalavimus. Akreditaciją atliko ir išorinius auditus vykdo Vokietijos akreditavimo tarnyba DAkkS (Deutsche Akkredittierungsstelle GmbH German Accreditation Body). Laboratorijos akreditavimo sertifikatas D-PL-14466-01-00 yra išduotas 2011 m. balandžio 28 d., o Fizikinių veiksnių tyrimų skyrius yra akredituotas atlikti aplinkos triukšmo matavimus pagal standartų LST ISO 1996-1:2005 ir LST ISO 1996-2:2008 reikalavimus. Išmatuoti garso slėgio lygiai matavimų protokoluose yra pateikti su išplėstine matavimų neapibrėžtimi. Standarto LST ISO 1996-2:2008 4 punkte nurodoma, kad matavimo neapibrėžtis turi būti nustatoma pagal GUM (Guide to the expresion of uncertaitnty in measurement), o 1 lentelėje (lAeqT matavimo neapibrėžties apibendrinimas) yra pateikti tik kai kurie nurodymai, kaip vertinama matavimo neapibrėžtis. Fizikinių veiksmų tyrimų skyriuje yra parengta ir taikoma standartinė veiklos procedūra neapibrėžčių skaičiavimui. Pareiškėjo teiginiai dėl matavimo neapibrėžties skaičiavimo yra nepagrįsti. 2011 m. gruodžio 16 d. triukšmo matavimo protokole F-T-446 ir 2011 m. gruodžio 19 d. protokole F-T-454 yra užfiksuotos temperatūros patalpose. Matavimo protokolai yra atiduodami tik užsakovui. Rėmėsi HN 33:2011 8 punktu. Nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad specialistai privalėjo gautus triukšmo matavimo rezultatus lyginti ne tik su HN 33:2011 8 punkto 1 lentelės, bet ir su 2 lentelės dydžiais. Laboratorija nėra viešojo administravimo subjektas, todėl nėra įgaliota vertinti laboratorinių tyrimų ir matavimų rezultatų atitiktį teisės aktų reikalavimams.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. B. atsiliepimu į skundą (t. II, b. l. 67-69) su skundu nesutiko.

Paaiškino, kad pareiškėjas skundą grindžia teisės normomis, kurios yra taikomos atliekant triukšmo matavimus triukšmo šaltinyje. Nagrinėjamu atveju patikrinimas buvo atliekamas ne objekte, bet jo aplinkoje, t. y. gyvenamosiose patalpose, o tai sudaro esminį skirtumą dėl matavimo bei patikrinimo tvarkos taikymo. Pareiškėjas neteisingai aiškino Reglamento nuostatas. Pareiškėjas pagal nurodytą Reglamentą ne tik kad neturėjo dalyvauti patikrinime, bet jam netgi neturėjo būti pranešta. Taip pat nesutiko su pareiškėjo pateikiamu VAĮ 20 straipsnio 1 dalies aiškinimu. Rėmėsi Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Taisyklių nuostatomis. Nurodė, kad jeigu pareiškėjui būtų žinoma apie matavimus, pareiškėjas matavimo metu galėtų sustabdyti kartingų veiklą ir būtų neįmanoma įvertinti, ar pareiškėjo naudojami kartingai viršija HN 33:2011 nustatytus ribinius dydžius. Rėmėsi Reglamento 45, 46, 11, 34 punktais. Nurodė, kad būtent nuo foninių matavimo rezultatų tiesiogiai priklauso, ar būtent dėl pareiškėjo veiklos yra viršijami HN 33:2011 reikalavimai, pareiškėjas jų lemti negalėjo, atsakovas informavo apie planuojamą foninių matavimų atlikimą (2011 m. gruodžio 16 ir 19 d.). Pareiškėjo atstovai atsisakė dalyvauti. Skundžiamame akte nurodyta, jog pareiškėjas nedalyvavo matavimų atlikimo metu. Paaiškino, kokius garso lygius leido HN 33:2011 8 punktas, kad Laboratorija nustatė, jog maksimalūs garso lygiai buvo viršyti, galima paklaida buvo įvertinta. Nesutiko, kad oro temperatūra gali turėti įtakos matavimui. Nesutiko su pareiškėjo pateiktu Triukšmo valdymo įstatymo ir HN 33:2011 normų aiškinimu. Teigė, kad pareiškėjas pateikė tariamus formalius pažeidimus. Taip pat nesutiko su pareiškėjo teiginiais dėl tariamai įgyvendinamų triukšmo mažinimo priemonių. Kartodromas yra gyvenamojo rajono viduryje, aplink kartodromą 1991–2008 m. pastatyti gyvenamieji namai, Gedimino technikos universiteto mokomieji korpusai. Be valstybės sutikimo, be leidimų statyti bei be poveikio aplinkai vertinimo pareiškėjas papildomai pristatė kelių, statinių, išardė pylimus. Tik pareiškėjui perėmus valdymą, kartodrome pradėjo važinėti triukšmingi kartingai ir motociklai. Nurodė, kad 85 gyventojai ėmėsi priemonių sustabdyti neteisėtą veiklą. Nėra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto pagrindo tenkinti skundą, nes pareiškėjas nurodo ne esminius, o formalius pažeidimus, kurie priimto akto nekeičia. Prašė skundą atmesti ir priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2012 m. sausio 3 d. patikrinimo aktą Nr. 13(17-2)-13.16.1.

Pirmosios instancijos teismas aptarė byloje nustatytas faktines aplinkybes ir nurodė, kad skundžiamas Patikrinimo aktas yra ne pirmas dokumentas, kuriame buvo užfiksuota, kad leistinas garso lygis gyvenamosiose patalpose ir gyvenamojoje aplinkoje (kartodromo aplinkoje, nurodyti ir adresai) dienos metu buvo viršytas, kad tai ne pirmas dokumentas, kuriuo pareiškėjas įpareigotas imtis priemonių pašalinti pažeidimą. Pareiškėjas ankstesnių aktų neskundė, tai leido daryti išvadą, kad pripažino, jog ekvivalentinis garso lygis gyvenamosiose patalpose viršija leistiną garso lygį. Ankstesniais aktais pareiškėjas taip pat buvo įpareigotas imtis triukšmą mažinančių priemonių (t. II, b. l. 21-24, b. l. 74-75, t. III, b. l. 70-72). Šiais aktais konstatuotų faktų, pažeidimų ir duotų nurodymų pareiškėjas neskundė, reiškia pripažino.

Spręsdamas dėl atsakovo surašyto Patikrinimo akto teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat jo teisinės reikšmės, teismas įvertino Vilniaus VSC įgaliojimus ir kompetenciją, teisės aktus, reglamentuojančius Centro veiklą. Surašant skundžiamą aktą galiojo Tarnybos direktoriaus 2010 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. V-73 patvirtinti Vilniaus visuomenės sveikatos centro nuostatai (toliau – ir Nuostatai). Nuostatai buvo patvirtinti vadovaujantis Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo (toliau – VSPĮ) 15 straipsnio 4 dalimi. Tuo metu Centras buvo pavaldus ir atskaitingas Tarnybai, Centro kompetencija tuo metu buvo nustatyta VSPĮ 15 straipsnyje. Teismas nurodė Nuostatų 7 punktą, 8 punktą, 9 punktą.

Akte nurodyta, kad buvo vykdoma operatyvioji kontrolė gavus pakartotinį kolektyvinį gyventojų prašymą bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento  Administracinės veiklos skyriaus persiųstą gyventojų prašymą dėl iš Plytinės kartodromo sklindančio triukšmo bei neefektyvių triukšmą mažinančių priemonių kartodrome diegimo. Nurodyti dokumentai yra byloje (t. I, b. l. 59, 60-61, 62-63), todėl nepagrįstas yra pareiškėjo atstovų aiškinimas, kad iš esmės jokių gyventojų skundų nėra, kad skundžiasi tik keli gyventojai, o vienas jų pastatą pastatė neturėdamas statybos leidimo, statinys yra pripažintas savavališka statyba. Taip pat nepagrįstas aiškinimas, kad gyventojai pasirašė nežinodami, kokį dokumentą pasirašo. Pareiškėjas šios aplinkybės neįrodė, o byloje esantys minėti dokumentai patvirtino, kad gyventojai pasirašė po aiškiais tekstais, kuriuose prašoma sustabdyti kartodromo veiklą, įpareigoti kartodrome veikiančias įmones parengti ir pateikti triukšmą mažinančių priemonių planą Vilniaus miesto savivaldybei. Be to, tą aplinkybę, kad gyventojai skundėsi dėl triukšmo, patvirtino ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2011 m. spalio 20 d. pažyma „Dėl A. B. ir kitų skundo prieš Vilniaus visuomenės sveikatos centrą“ Nr. 4D-2011/1-1028 (t. II, b. l. 70-71).

Akto, kuris yra ginčijamas byloje, forma buvo patvirtinta Tarnybos direktoriaus 2010 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. V-106 „Dėl dokumentų formų, periodinės tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu tikrintų objektų atrankos taisyklių patvirtinimo ir įgaliojimų suteikimo“. Šio įsakymo 2.1 ir 2.2 punktuose tarnybos padaliniams suteiktas įgaliojimas tik surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus ir nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas bei skirti administracines nuobaudas. Jokios kitos priemonės, kurių galėjo imtis tarnybos padaliniai, siekdami, kad Patikrinimo akto nurodymai būtų vykdomi, nenurodytos. Ginčo akte nenurodyta, kokiu teisės aktu remiantis duodamas nurodymas perorganizuoti kartodromo veiklą, užtikrinant, kad iš kartodromo sklindantis triukšmas neviršytų leistinų lygių gyvenamojoje aplinkoje; Vilniaus VSC pateikti informaciją apie veiklos perorganizavimo priemones bei jų taikymą pagrindžiančius dokumentus iki 2012 m. sausio 18 d. Atsižvelgiant į Triukšmo valdymo įstatymo 22 straipsnio nuostatas, Vyriausybės 2006 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 222 patvirtinto Valstybinės triukšmo kontrolės tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 12, 13, 14 punktus, tokie nurodymai yra patikrintam subjektui taikoma poveikio priemonė, jos taikymas turi būti pagrįstas įstatymu, nes tai nustato VAĮ 3 straipsnio 1 punktas, 8 straipsnio 1 dalis. Nurodė VAĮ 3 ir 8 straipsnius. Patikrinimo akto forma patvirtinta norminiu aktu. Ši forma nustato, kad gali būti duodamas nurodymas. Pagal VAĮ 12 straipsnio nuostatas, viešojo administravimo subjektas gali nustatyti taisykles, kurios reglamentuoja vidaus administravimą, tačiau nustatytoji forma negali prieštarauti principinėms VAĮ nuostatoms. Be to, šiuo atveju nustatyta akto forma nereiškia, kad duodamas nurodymas gali būti nepagrįstas įstatymu ar teisės aktų normomis, kaip to reikalauja VAĮ 3 ir 8 straipsnių nuostatos.

Tai, kad taikoma poveikio priemonė Patikrinimo akte nepagrįsta įstatymo ar kito teisės akto normomis, pripažįstama esminiu procedūriniu pažeidimu, todėl Patikrinimo akto dalis, kurioje duodamas nurodymas, yra neteisėta, nes priimant Patikrinimo aktą ir surašant nurodymą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.).

Iš byloje esančių dokumentų nebuvo pagrindo teigti, kad minėtas nurodymas būtų vykdomas. Byloje yra Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. sausio 6 d. įsakymas Nr. 30-24 „Dėl reikalavimo viešajai įstaigai „Plytinės kartodromas“ (t. I, b. l. 45, 84), kuris grindžiamas Triukšmo valdymo įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 1 punktu bei Laboratorijos 2011 m. gruodžio 13 d. akustinio triukšmo matavimo protokolais, bet ne ginčijamu Patikrinimo aktu, taip pat įsakymas grindžiamas Vilniaus VSC 2011 m. gruodžio 15 d. rašte Nr. 13-17(2-1)-2-4177 pateikta informacija (Patikrinimo aktas tuo metu dar nebuvo surašytas). Administracijos direktorius pareikalavo, kad VšĮ „Plytinės kartodromas“ tikslintų ir keistų sportinių kartingų važiavimo trukmę, jų važiavimo pradžios ir pabaigos laiką, kad sportiniai kartingai važiuotų darbo dienomis 11-13 val. ir nevažiuotų savaitgaliais. Nurodyta, kad įsakymas galios laikinai, kol VšĮ „Plytinės kartodromas“ įgyvendins Centro nurodytas efektyvias triukšmo mažinimo priemones. Šis įsakymas buvo skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui (administracinė byla Nr. I-20161-244/2012, byla sustabdyta 2012 m. gegužės 28 d. nutartimi dėl nagrinėjamos bylos).

Nustatyta, kad Centras 2012 m. sausio 6 d. raštu Nr. 13-17(2-1)-2-52 (t. I, b. l. 171-172) kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, rašte nurodė faktines aplinkybes, susijusias su triukšmo matavimu, paaiškino, kokį nurodymą davė pareiškėjui, ir vadovaudamasis Triukšmo valdymo įstatymo 13 straipsnio 3 dalimi pasiūlė savivaldybės administracijai pareikalauti, kad pareiškėjas laikinai apribotų kartingų važiavimus, nurodė, kad Centras sprendžia klausimą dėl administracinio poveikio priemonių taikymo asmenims. Savivaldybės administracija 2012 m. sausio 9 d. raštu atsakė (t. I, b. l. 173) ir pateikė minėtą 2012 m. sausio 6 d. įsakymą.

Patikrinimo aktą vykdė tik pareiškėjas, kuriam buvo duotas terminas akte nurodytus trūkumus pašalinti iki 2012 m. sausio 18 d. Pareiškėjas teikė raštus Centrui, kuriuose aiškino, kad triukšmą mažinančias priemones įgyvendino (t. I, b. l. 175-177, 178, 179, 180), tačiau dėl to Centras nėra priėmęs jokio sprendimo. Vilniaus VSC direktoriaus pavaduotojas 2012 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. 10(13-4)-11-6 (t. IV, b. l. 48-50) pareiškėjo direktoriui D. J. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 42 straipsnio 1 dalyje, padarymą skyrė 275 Lt administracinę nuobaudą. Nutarimas grindžiamas Laboratorijos matavimais, atliktais 2011 m. gruodžio 3 d. (akustinio triukšmo matavimo protokolas Nr. F-T-440), 2011 m. gruodžio 4 d. (akustinio triukšmo matavimo 2011 m. gruodžio 13 d. protokolas Nr. F-T-431), 2011 m. gruodžio 6 d. (2011 m. gruodžio 13 d. akustinio triukšmo matavimo protokolas Nr. F-T-434), o taip pat tuo, kad pažeidimai (dėl triukšmo lygio viršijimo) fiksuoti Centro 2012 m. sausio 3 d. patikrinimo akte Nr. 13(17-2)-13.16-1. ATPK 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už higienos norminių aktų pažeidimą. Šiuo atveju ginčo akte ir nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė HN 33:2011. Pareiškėjo direktorius D. J. minėtą nutarimą skundė teismui (t. IV, b. l. 51-53). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis byla yra nagrinėjama Vilniaus miesto apylinkės teisme, bylos Nr. II-46-806/2013 (proceso Nr. 4-03-3-01174-2012-8), dar neišnagrinėta, nes 2012 m. birželio 4 d. byloje paskelbta pertrauka.

Nurodė Triukšmo valdymo įstatymo 7 straipsnį, 13 straipsnio 3 dalį. Skundžiamo Patikrinimo akto teisinė reikšmė nustatyta atsižvelgiant į Sveikatos apsaugos ministerijos leidžiamus teisės aktus, į Triukšmo valdymo įstatymo 22 straipsnio nuostatas, o taip pat į Tvarkos aprašą. Nurodė Tvarkos aprašo 13 ir 14 punktus, Triukšmo valdymo įstatymo 22 straipsnį, tačiau Patikrinimo akte esantis nurodymas duotas nenurodant teisinio pagrindo, todėl teismui nebuvo galimybės įvertinti, ar nurodymas turėjo būti vykdomas, ar jis nebuvo rekomendacinio pobūdžio.

Dėl kitų procedūrinių pažeidimų teismas nurodė, jog šiuo atveju procedūras reglamentuoja Tvarkos aprašas, Reglamentas, kuris skirtas visų rūšių kontrolei. Nurodė Tvarkos aprašo 7 punktą ir pažymėjo, kad šiuo atveju buvo atliekama operatyvioji kontrolė, t. y. neplaninis patikrinimas, todėl pavedimas nebuvo būtinas, tačiau jis buvo. Reglamente (17.1 punktas) taip pat nustatyta, kad pareigūnas turi turėti pavedimą.

Centro direktorius 2011 m. lapkričio 14 d. surašė pavedimą atlikti patikrinimą Nr. 13(17-2)-13.9-1608 (t. I, b. l. 167), pavedimas duotas Centro Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėjai A. R. ir vyriausiajai specialistei E. S., kontrolės rūšis – operatyvioji kontrolė, nurodyta patikrinimą pradėti 2011 m. lapkričio 24 d. Todėl sprendžiant dėl procedūros būtina vadovautis Reglamento VI skyriaus „Operatyvioji kontrolė“ nuostatomis. Pagal Reglamento 13.3 punktą sąvokos operatyvioji kontrolė ir neplaninis patikrinimas yra lygiavertės. Reglamento 44 punkte nustatyta, kad jeigu reikės atlikti laboratorinius tyrimus (matavimus) pareiškėjo gyvenamojoje aplinkoje, turi būti pateikiamas raštas pareiškėjui (šiuo atveju gyventojams, kurie skundžiasi), sudaryti galimybę iš anksto suderintu laiku atlikti matavimus. Pranešimai apie patikrinimą buvo siunčiami ne gyventojams, kurių skundas buvo pagrindas pradėti patikrinimą, bet pareiškėjui – 2011 m. gruodžio 14 d. raštas Nr. 13-17(2-1)-2-4155 (t. I, b. l. 149), kuriame buvo nurodytas laikas ir vieta, kada ir kur bus atliekami triukšmo matavimai, nes su gyventojais tie klausimai buvo jau suderinti.

Reglamento 45 punkte nustatyta, kad operatyvioji kontrolė (neplaninis patikrinimas) vykdoma Reglamento 25, 27-38 punktuose nustatyta tvarka, išskyrus tai, kad operatyvioji kontrolė vykdoma iš anksto neįspėjus, tačiau pareigūnas prisistato ir patikrinimą atlieka lydimas bet kurio tuo metu objekte buvusio atstovo. Reglamento 25 punkte kalbama apie kontrolę, kuri vykdoma tikrinamame objekte, tas pats nurodoma 27, 28 punktuose. Šiuo atveju Centro darbuotojams nereikėjo patekti į objektą ir jame atlikti patikrinimą, todėl jiems nereikėjo, kad juos būtinai lydėtų objekto atstovas. Tačiau teismas neturėjo pagrindo abejoti Centro atstovų pateikiama informacija, kad jie pirmą kartą patikrinimo klausimu prisistatė 2011 m. lapkričio 24 d. kartodrome dirbusiai darbuotojai D. P., kad atvyko ir direktorius D. J., kuris pareigūnų prašymu supažindino su kartodrome vykdoma veikla. Taip pat nebuvo pagrindo abejoti Centro pareigūnų paaiškinimu, kad tikrintojai atvyko į kartodromą ir 2011 m. lapkričio 27 d., 2011 m. gruodžio 3 d., kad jie pasiūlė kartodromo atstovui M. V. dalyvauti triukšmo matavimuose gyvenamojoje aplinkoje, o pastarasis atsisakė. Pareiškėjo atstovai apie šias atsakovo nurodomas aplinkybes nutyli, neteikė prašymų apklausti liudytojais jų darbuotojų, kuriuos paminėjo atsakovai, t. y. neįrodė, kad atsakovo teiginiai apie apsilankymus kartodrome ir pranešimą, kad bus atliekamas patikrinimas VšĮ „Plytinės kartodromas“ darbuotojams, yra melagingi. Nurodė Tvarkos aprašo 8 punktą ir pažymėjo, kad pareiškėjas nenuginčijo atsakovo paaiškinimų, kad jų darbuotojai prisistatė ir nurodė, kokiu reikalu atvyko. Taip pat nepaneigtas atsakovo atstovų teiginys, kad žurnalas jiems nebuvo paduotas, todėl jie negalėjo įrašyti nei apie patikrinimą, nei kitų reikalingų duomenų. Atsižvelgiant į tokias patikrinimo aplinkybes, nebuvo galima įgyvendinti ir Tvarkos aprašo 9 punkto reikalavimų. Tačiau tai buvo ne Centro pareigūnų kaltė, o atsitiko dėl pareiškėjo atstovų pasirinkto elgesio modelio. Tvarkos aprašo 10 punktas patvirtina, kad patikrinimą atliekantį pareigūną privalo lydėti objekto atstovas tik tais atvejais, kai reikia patekti į objekto patalpas. Nebuvo pagrindo daryti išvadą, kad patikrinimas pradėtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo atstovai vengė tinkamai bendradarbiauti su patikrinimą atliekančiais pareigūnais, todėl pastarieji turėjo teisę matuoti triukšmą gyvenamojoje aplinkoje nedalyvaujant pareiškėjo atstovams.

Pareiškėjui apie atliktus matavimus buvo pranešta 2011 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. 13-17(2-1)-2-4155 (t. I, b. l. 149), t. y. dar nesurašius Patikrinimo akto, todėl pareiškėjo atstovai iš karto gavę šį raštą galėjo sužinoti matavimų rezultatus ir kitas jiems svarbias aplinkybes. Šiuo raštu buvo pranešta apie tai, kad bus atliekami laboratoriniai matavimai neveikiant triukšmo šaltiniui (kaip numato Reglamento 47 p.). Nurodytas galimas laikas ir vieta, buvo prašoma atsiųsti atstovą. Pareiškėjas vietoje to, kad atsakytų į pateiktą klausimą dėl dalyvavimo matavimuose, 2011 m. gruodžio 14 d. raštu (t. I, b. l. 150-151) ginčijo jau atliktų matavimų teisėtumą, iš esmės atsisakė dalyvauti foninio triukšmo matavimuose, kai neveikia triukšmo šaltinis (nevažiuoja kartingai). Šis raštas tik patvirtina, kad Centro darbuotojų pranešimas apie tai, kad bus atliekami triukšmo matavimai gyvenamojoje aplinkoje, pareiškėjui buvo žinomas ir pareiškėjo atstovai galėjo dalyvauti triukšmo lygio matavimuose, kai neveikia triukšmo šaltinis. Pareiškėjo atstovai tik teisme pradėjo aiškinti, kodėl, jų manymu, neteisingai buvo pamatuotas foninis triukšmas, nors matavimuose nedalyvavo, o būtent atliekant matavimus ir galėjo nurodyti, kaip, jų manymu, turi būti atliekamas foninio triukšmo matavimas. Tą aplinkybę, kad triukšmo ir foninio triukšmo matavimai turi būti atliekami tuo pačiu metu (kaip teigia pareiškėjo atstovai teisme), paneigia Reglamento 47 punktas. Todėl šiuo atveju taip pat nebuvo pažeistos Reglamento nuostatos, nes matavimai buvo atliekami ne triukšmo šaltinyje (objekte), o gyvenamojoje aplinkoje. Reglamento 47 punktas nustato, jog išjungus triukšmo šaltinį, laboratoriniai matavimai pareiškėjo (t. y. tų gyventojų, kurie skundėsi dėl triukšmo) gyvenamojoje aplinkoje atliekami kaip galima greičiau su objekto vadovu ar jo įgaliotu asmeniu bei su pareiškėju (t. y. gyventojais) suderintu laiku. Centro darbuotojai triukšmo foninio matavimo negalėjo atidėlioti ilgesniam laikui, nes jų užsakymu jau buvo atlikti matavimai gyvenamojoje aplinkoje, jie taip pat neturi galimybių priversti pareiškėjo atstovus dalyvauti triukšmo matavimuose. Centro atstovai procedūrose turi tik vieną galimybę panaudoti poveikio priemonę, kai neįleidžiami į objektą, o triukšmą reikia matuoti objekte – jie gali surašyti administracinio teisės apžeidimo protokolą (Reglamento 28 punktas). Pareiškėjo atstovų nurodomi kiti procedūriniai pažeidimai (atstovų nedalyvavimas patikrinime) nenustatyti, nebuvo pagrindo išvadai, jog atliekant patikrinimą buvo pažeistos Reglamento 43, 44, 45 ir 46 punktų nuostatos.

Pareiškėjo atstovai nurodė kitus procedūros pažeidimus, susijusius su Patikrinimo akto surašymu. Teismas nurodė Tvarkos aprašo 11 ir 12 punktus. Šiuo atveju nurodytos Vyriausybės nutarimo nuostatos, kad patikrinimo aktą pasirašo tikrinamo objekto valdytojas ar pažymima apie jo atsisakymą, negalėjo būti taikomos, nes pareiškėjo atstovai atsisakė dalyvauti patikrinime. Padaryta išvada, kad pareiškėjo atstovai atsisakė dalyvauti ne tik foninio triukšmo matavimuose, bet ir triukšmo matavimuose veikiant triukšmo šaltiniui, nes nuo pat tikrinimo pradžios atsisakė bendradarbiauti su Centro darbuotojais. Reglamento 34 punktas numato, kad su patikrinimo aktu objekto vadovas, jo įgaliotas ar atsakingas asmuo gali būti supažindinamas ne pasirašytinai, bet registruotu laišku. Pareiškėjas neneigė, kad 2012 m. sausio 10 d. gavo Patikrinimo aktą ir Centro 2012 m. sausio 6 d. raštą Nr. 13-17(2-1)-2-49, taip pat gavo Laboratorijos Fizikinių veiksnių skyriaus 2011 m. lapkričio 24 d.–2011 m. gruodžio 21 d. atliktų akustinio triukšmo matavimo protokolų kopijas. Pareiškėjo atstovai nurodė, kad Patikrinimo aktas yra taisytas, pataisymai nepatvirtinti parašu. Iš pareiškėjo pateiktos Patikrinimo akto kopijos nematyti, kad jis būtų taisytas (t. I, b. l. 19-23). Aktas yra pasirašytas kontrolę vykdžiusio pareigūno E. S..

Tačiau, vertindamas Patikrinimo akto turinį procedūrų prasme, teismas darė išvadą, kad Patikrinimo akte nepagrįstai nurodyta, jog patikrinime dalyvavo direktorius D. J., administratorė D. P., vadybininkas M. V.. Toks užrašymas nėra teisingas, nes akto esmė yra atliktų matavimų (patikrinimų) rezultatai, kurių metu buvo nustatytas higienos normos reikalavimų pažeidimas. Šituose patikrinimuose nurodyti asmenys nedalyvavo ir dėl to ginčo nėra. Patikrinimo akte turėjo būti nurodyta, kad šie darbuotojai atsisakė dalyvauti patikrinime (matavimuose). Aktas turi patvirtinti realiai vykusius faktus. Kita vertus, dalis Patikrinimo akto duomenų akivaizdžiai pateikiama sužinojus juos iš pareiškėjo darbuotojų, tai patvirtina pirmos 3 Patikrinimo akto nustatomosios dalies pastraipos. Todėl negalima teigti, kad nurodyti Patikrinimo akte pareiškėjo darbuotojai visiškai nedalyvavo surašant aktą.

Tvarkos aprašo 11 punktas reikalavo, kad su patikrinimo aktu pasirašytinai supažindinamas triukšmo šaltinio valdytojas arba jo įgaliotas asmuo, dalyvavęs patikrinime, atsisakius pasirašyti aktą apie tai pažymima patikrinimo akte, šiam faktui patvirtinti pakviečiami pasirašyti du pilnamečiai asmenys. Šis reikalavimas taip pat neįvykdytas, Patikrinimo akte nenurodyta, dėl kokių priežasčių nėra triukšmo šaltinio valdytojo atstovų parašų, nors pagal specialų (triukšmo matavimams skirtą) ir aukštesnės galios teisės aktą (Vyriausybės nutarimas) nurodyti duomenys turėjo būti Patikrinimo akte. Teismo vertinimu, šis procedūrinis pažeidimas nėra esminis, dėl kurio galėtų būti taikomos ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas. Nurodytas įrašas apie pareiškėjo darbuotojų dalyvavimą patikrinime yra grynai formalaus pobūdžio, jis neturi reikšmės pagrindinėms procedūroms (matavimams), todėl negali būti akto panaikinimo pagrindu. Šis įrašas pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų nepažeidė, nes yra aišku, kad pačiuose matavimuose nurodyti asmenys nedalyvavo, apie savo nedalyvavimą yra pranešę ir 2011 m. gruodžio 14 d. raštu.

Taip pat nustatyta, kad matuojant triukšmo lygį, tuos matavimus atlikę specialistai nepatvirtino, jog matavimuose dalyvavo Centro pareigūnai. Teisme buvo apklausti liudytojai Laboratorijos specialistai. Teismas aptarė apklaustų liudytojų V. R., E. G., E. M. parodymus. Dėl Patikrinimo akto teisėtumo ir pagrįstumo nurodė Reglamento 30 punktą. Laboratorinių tyrimų (matavimų) atlikimo tvarka numatyta Reglamento VII skyriuje. Akte nurodoma, kad tikrintojai vadovaujasi triukšmo ribiniais dydžiais, kurie nurodyti HN 33:2011. Akte nurodomi visi matavimai, kuriuos atliko Laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimų skyriaus specialistai. Visi patikrinimų protokolai (matavimų rezultatai) yra aprašyti Patikrinimo akte, šių protokolų kopijos yra akto priedai (t. I, b. l. 24-39, 159-166). Laboratorijos surašytuose akustinio triukšmo matavimo protokoluose nurodyta matavimo data, vieta (nurodant adresą) ir laikas, t. y. nurodoma, kada matavimai buvo atliekami namo teritorijoje, o kada konkretaus buto konkrečioje patalpoje (pvz., atitinkamo buto svetainėje, mansardoje, miegamajame kambaryje). Nurodomi matavimų rezultatai ir iš jų išvestas ekvivalentinis garso slėgio lygis, matavimo vienetas dBA, matavimų neapibrėžtis plius/minus (dBA), bei maksimalus garso slėgio lygis (dBA). Nurodytas sąvokas paaiškina HN 33:2011, kurios 6 punkte nurodyta, kaip apskaičiuojamas maksimalus garso slėgio lygis ir ekvivalentinis garso slėgio lygis. HN 33:2011 8 punkte nustatyta, kad nepastovus triukšmas (koks yra šiuo atveju, nes jis yra tik važiuojant kartingams) gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje vertinamas pagal ekvivalentinį garso slėgio lygį ir maksimalų garso slėgio lygį. Šie duomenys akustinio triukšmo matavimo protokole yra nurodyti. Pareiškėjas neginčijo šių rodiklių apskaičiavimo matematinio teisingumo, tačiau ginčijo pačius matavimus, jų atlikimo metodiką, matavimo vietų ir būdo parinkimą ir kt.

HN 33:2011 yra reglamentuojami ir triukšmo vertinimo bendrieji reikalavimai, matavimų tvarka nurodyta 11 punkte, o 12 punkte nustatyta, kad 1 lentelėje nurodytų triukšmo rodiklių matavimo trukmė priklauso nuo garso šaltinio (-ių) ir yra nurodoma matavimo metoduose arba standartuose. Pagal šios higienos normos 5.5 punktą, matuojant triukšmo lygį, būtina atsižvelgti tik į vieną statybos techninį reglamentą – Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 patvirtintą STR 1.01.09:2003 (reglamentuoja pastatų klasifikavimą). Šiuo atveju nėra ginčo, kad pareiškėjui priklausantis kartodromas yra gyvenamųjų namų teritorijoje. Pagal interneto svetainės maps.google.lt duomenis, netoli kartodromo gyvenamieji ir visuomeninės paskirties pastatai yra Saulėtekio al., M. P. g., Pylimėlių g., L. Karsavino g., M. Romerio g., pagal nurodytus duomenis kartodromas yra maždaug 400-500 m. iki Plytinės g. ir Saulėtekio al. esančių gyvenamųjų namų. Atsižvelgiant į HN 33:2011, matuojant triukšmo lygį kitų statybos techninių reglamentų reikalavimai nėra taikomi.

Byloje nustatyta, kad triukšmo vertinimą atliko Laboratorija, kuri yra 2011 m. balandžio 28 d. akredituota Vokietijos akreditacijos tarnybos atlikti matavimus, tarp jų ir akustinio triukšmo tyrimų srityje (t. II, b. l. 82-83, 84-87). Priede prie akreditacijos pažymėjimo yra nurodyta, kad akustinis triukšmas matuojamas pagal HN 33 2007-7, akustika pagal LST ISO 1996-1 2004/P:2005 1 dalį, t. y. pagal ISO 1996-1:2003 ir LST ISO 1996-2 2008-05 P:2010-02,

pagal ISO 1996-2:2007 (t. I, b. l. 86). HN 33:2011 5.7 ir 5.8 punktuose nurodyta, kad standartai yra tapatūs ISO 1996-1:2003 ir ISO 1996-2:2007.

Teismas nurodė Laboratorijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu Nr. V-740, 1, 11.1. punktus ir pažymėjo, kad Laboratorija nėra suinteresuota atlikti fizikinius tyrimus šališkai, neobjektyviai. Matavimų užsakymai, kuriuos Centras teikė Laboratorijai, yra pateikti į bylą (t. IV, b. l. 144-147). Byloje nustatyta, kad Laboratorija rėmėsi minėtais standartais (tai nurodė atsiliepime ir tai nurodyta matavimų protokoluose). Teismas ne kartą reikalavo, kad Laboratorija pateiktų į bylą triukšmo matavimų metodologiją, tačiau ji nebuvo pateikta, taip pat nebuvo teismui pateikti Lietuvos standartai, kuriais privalėjo vadovautis Laboratorija ir kuriuos ji nurodo matavimų protokoluose, nurodo netgi punktus, kuriais vadovaujasi. Triukšmo valdymo įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad triukšmo matavimai atliekami standartizacijos norminių dokumentų nustatyta tvarka. HN 33:2011 yra reglamentuojami triukšmo vertinimo bendrieji reikalavimai, šio norminio akto 11 punkte nustatyta, kad šios higienos normos 1 ir 2 lentelėse nurodytų triukšmo rodiklių tiesioginiai matavimai atliekami vadovaujantis Lietuvos standartu LST ISO 1996-1:2005 ir Lietuvos standartu LST ISO 1996-2:2008; 12 punkte nustatyta, kad 1 lentelėje nurodytų triukšmo rodiklių matavimo trukmė priklauso nuo garso šaltinio (-ių) ir yra nurodoma matavimo metoduose arba standartuose. Teismas nustatė, kad nurodyti Lietuvos standartai nėra paskelbti, juos savo bibliotekoje turi Lietuvos standartizacijos departamentas prie Aplinkos ministerijos ir šie dokumentai nėra viešai prieinami ir teikiami suinteresuotiems subjektams tik atlygintinai. Pareiškėjas ginčija atliktus triukšmo matavimus ir iš dalies remiasi nurodytais standartais. Tačiau, atsižvelgdamas į Triukšmo valdymo įstatymo 22 straipsnio 2 dalį, teismas darė išvadą, kad akustinio triukšmo matavimai, kurių rezultatai nurodyti protokoluose (Akto prieduose), atlikti vadovaujantis viešai nepaskelbtais norminiais aktais, kurie negalioja, nors įstatymas kelia reikalavimą, kad triukšmo matavimai būtų atliekami vadovaujantis standartizacijos norminių dokumentų nustatyta tvarka. Nurodė Įstatymo dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos (kuris galiojo skundžiamo akto priėmimo metu) 11 straipsnį, šio straipsnio 1 ir 2 dalis. Paprastai Lietuvos teisinėje sistemoje laikomasi tvarkos, kad standartizacijos norminiai dokumentai yra tvirtinami atitinkamos institucijos norminiu aktu (pvz., Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2011 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. VAS-15 tvirtinamas 43-iasis verslo apskaitos standartas bei kitais analogiškais įsakymais patvirtinti kiti tarptautiniai apskaitos standartai, sveikatos apsaugos ministro įsakymu yra tvirtinama tarptautinė ligų klasifikacija (TLK) ir daugelis kitų atvejų), be to, tokie norminiai standartizacijos dokumentai turi būti viešai prieinami. Tik tokiu būdu visi suinteresuoti asmenys gali susipažinti su jų reikalavimais. Šiuo atveju netgi vienas iš liudytojų, Laboratorijos darbuotojas, pasakė, kad jis nežino, kokių teisės aktų reikalavimai taikomi atliekant fizikinius garso lygio matavimus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, triukšmo matavimo protokoluose nurodyti standartai negali būti pripažinti standartizacijos norminiais dokumentais, kurie nurodyti Triukšmo valdymo įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje, nes jie Lietuvoje negalioja. Tokių matavimų atlikimo teisingumo teismas patikrinti neturi galimybės, nors atlikti matavimai, kai jų atlikimo tvarka tiesiogiai nurodyta Triukšmo valdymo įstatyme, gali būti ginčijami teisme.

Dėl atstumų nurodė, jog Laboratorija matavo triukšmo lygį pagal užsakymuose pateiktus duomenis. Matavimo užsakymuose (t. IV, b. l. 144-147) buvo nurodytos matavimų vietos (adresai), laikas, sąlygos, taip pat ir tai, kad kai kuriais atvejais vienu metu matuota dviem aparatais. Akustinio triukšmo matavimų protokoluose nurodyta kiekvieno matavimo vieta, bet tik kaip adresas. Niekur nėra nurodytas matavimo vietos atstumas iki triukšmo šaltinio. Nenurodytas atstumas iki triukšmo šaltinio matuojant foninį triukšmą, pavyzdžiui, nurodoma, kad matuota Plytinės g. 19A-1, namo teritorijoje. Kas tai yra namo teritorija, nėra aišku, todėl atstumas nuo kartodromo iki matavimo vietos nėra aiškus. Visiems žinoma aplinkybė, kad triukšmo sklidimui atstumas turi reikšmę. Tačiau pareiškėjo atstovų nurodoma aplinkybė, kad matavimo vieta turėjo būti nurodyta pačioje patalpoje (kambaryje), yra niekuo nepagrįsta. Priešingai, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, bet kurioje gyvenamosios patalpos dalyje ir vietoje triukšmo lygis neturi viršyti ribinio, todėl patalpoje visai nesvarbu, kurioje vietoje stovėjo matavimą atlikęs specialistas.

Dėl Reglamento 49 punkte nurodytų oro ir vandens temperatūros, oro drėgmės ir oro judėjimo greičių matavimų, dėl kurių nebuvimo pareiškėjas ginčijo atliktus matavimus, padaryta išvada, kad Reglamente nurodyti matavimai nebuvo atliekami. Nei Patikrinimo akte, nei protokoluose šie duomenys nėra nurodyti (matuojant triukšmo lygį šalia namų). Atsakovo atstovai teigė, kad tuos duomenis galima sužinoti iš specialių tarnybų (oro temperatūra, oro drėgmė, oro judėjimo greitis), t. y. juos gali pateikti Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba. Pagal Reglamento 49 punktą, tuos matavimus gali atlikti pats pareigūnas (Centro pareigūnas). Šiuo atveju tokių matavimų neatliko nei pareigūnas, nei Laboratorija, jie nebuvo gauti iš minėtos tarnybos ir protokoluose nebuvo įrašyti, jie neįrašyti Patikrinimo akte, o Laboratorija nepasisakė dėl oro sąlygų įtakos atliktų matavimų rezultatui. Todėl matavimai neatitiko Reglamento reikalavimų.

Padaryta išvada, kad Patikrinimo aktas surašytas remiantis akustinio triukšmo matavimo protokolais, kuriuose nėra būtinų duomenų, leidžiančių tiksliai nustatyti triukšmo lygį, – nėra foninio triukšmo matavimo metu buvusių oro sąlygų, nėra tikslių atstumų iki triukšmo šaltinio. Todėl ginčijamas Patikrinimo aktas nėra pagrįstas ir objektyviais duomenimis (faktais), teisės aktų normomis. Patikrinimo akto nustatomoji dalis neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl Patikrinimo aktas naikinamas (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.). Patikrinimo aktas neatitinka VAĮ 3 ir 8 straipsnių reikalavimų ir dėl to, kad juo duodamas privalomas nurodymas, kaip jau minėta, nepagrindžiamas teisės aktų nuostatomis.

Kitos pareiškėjo nurodomos aplinkybės nėra reikšmingos, jų pareiškėjas nepagrindė teisės aktų reikalavimais, todėl nebuvo vertintos. Pareiškėjas pripažino, kad gyvenamieji namai yra pastatyti teisėtai (išskyrus vieną), neginčijo nustatytais terminais išduotų statybos leidimų, pastatų priėmimo naudoti aktų, todėl šiuo metu tomis aplinkybėmis negalėjo grįsti savo tariamos teisės viršyti gyvenamojoje aplinkoje nustatytus triukšmo ribinius dydžius.

III.

Atsakovas Vilniaus visuomenės sveikatos centras (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (t. IV, b. l. 187-193) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Mano, kad teismo išvados nepagrįstos ir neteisingos, priimtos pakankamai neįsigilinus į triukšmo reguliavimo sritį Lietuvos Respublikoje reglamentuojančius teisės aktus, išsamiai nepasisakius dėl bylos esmės, t. y. pareiškėjo skundo dalyko, nenuosekliai ir nenuodugniai išanalizavus bylos aplinkybes, netinkamai pritaikius tam tikrus Lietuvos Respublikos teisės aktus, pažeidžiant įstatymų viršenybės principą.

Vilniaus VSC Patikrinimo aktą surašė vadovaudamasis Reglamentu, nurodo jo 30 ir 48 punktus. Patikrinimo aktas yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi jį surašė tam teisę turintis ir tinkamai įgaliotas Vilniaus VSC pareigūnas, laboratorinius triukšmo matavimus atliko kompetentinga, akredituota įstaiga. Vilniaus VSC, vykdydamas visuomenės sveikatos saugos kontrolę, dėl matavimų gali kreiptis tik į Laboratoriją (Reglamento 48 punktas) ir patikrinimo akte privalo fiksuoti tik matavimų rezultatus. Jokių papildomų duomenų (nei kokiu atstumu Laboratorijos kompetentingi pareigūnai atlieka tyrimus, nei kokia jų turimų aparatų specifikacija, nei kitų kokių nors duomenų) pareigūnai Patikrinimo akte fiksuoti neprivalo. Tikrinantysis pareigūnas fiksuoti – rašyti Patikrinimo akte ką nors, ką pageidauja, nori, mano esant reikalinga neturi teisės, kadangi Patikrinimo aktas turi griežtą formą. Ši forma ir yra patvirtinta tam, jog būtų užtikrintas objektyvumas, kad kiekvienas tikrinantysis nesurašytų to arba tik to, ką pats mano esant reikalinga.

Nesutinka ir su teismo išvada, kad Vilniaus VSC Patikrinimo aktas naikintinas, nes nepagrįstas teisės aktų normomis. Pažymi, kad Patikrinimo aktas pagrįstas teisės akto norma – HN 33:2011. Minėtos normos 1 lentelės 1 ir 3 punktuose yra reglamentuoti leistini triukšmo lygiai gyvenamosiose patalpose bei gyvenamųjų pastatų aplinkoje. Nurodo HN 33:2011 V skyriaus 11 punktą ir teigia, kad atliekant matavimus taikomi Lietuvos standartai. Vilniaus VSC triukšmo matavimų neatlieka. Juos atlieka Laboratorija. Laboratorijos matavimų protokoluose nurodoma, kokiais standartais vadovaujantis atlikti triukšmo matavimai. Šie protokolai yra pridėti prie Patikrinimo akto. Lietuvos standartai tiesiogiai nenustato leistinų triukšmo lygių, tačiau HN 33:2011 1 lentelės 1 ir 3 punktuose yra reglamentuoti leistini triukšmo lygiai gyvenamosiose patalpose bei gyvenamųjų pastatų aplinkoje. HN 33:2011 11 punkte pateiktos išskirtinės nuorodos į Lietuvos standartą LST ISO LST ISO 1996-1:2005 „Akustika. Aplinkos triukšmo aprašymas, matavimas ir įvertinimas. 1 dalis. Pagrindiniai dydžiai ir įvertinimo tvarka“ (tapatus ISO 1996-1:2003) ir Lietuvos standartą LST ISO 1996-2:2008 „Akustika. Aplinkos triukšmo aprašymas, matavimas ir įvertinimas. 2 dalis. Aplinkos triukšmo lygių nustatymas“ (tapatus ISO 1996-2:2007). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos standartizacijos įstatymo (toliau – ir Standartizacijos įstatymas) 2 straipsnio 4 dalies ir 7 straipsnio 1 dalies nuostatomis, Lietuvos standartai ir kiti leidiniai taikomi savanoriškai, išskyrus atvejus, kai teisės aktuose pateikta išskirtinė nuoroda į standartus ir kitus leidinius. Atsižvelgiant į Standartizacijos įstatymo 2 straipsnio 11 dalies 4 punkto nuostatas, Lietuvos standartas – nacionalinės standartizacijos institucijos priimtas, paskelbtas ir visuomenei skirtas standartas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ankščiau, teismo sprendimas dalyje, kurioje teismas daro išvadą, kad akustinio triukšmo matavimai, kurių rezultatai nurodyti protokoluose, vadovaujantis viešai nepaskelbtais norminiais aktais, kurie negalioja, nors įstatymas kelia reikalavimą, kad triukšmo matavimai būtų atliekami vadovaujantis norminių dokumentų nustatyta tvarka, neatitinka Standartizacijos įstatymo nuostatų, pagal kurias manytina, kad Lietuvos standartai yra vieši leidiniai, galiojantys ir privalomi taikyti.

Pagal Standartizacijos įstatymo 11 straipsnio 1 dalies ir 8 straipsnio 2 dalies nuostatas, Lietuvos standartizacijos departamentas yra Nacionalinė standartizacijos institucija, turinti išimtinę teisę leisti ir platinti Lietuvos standartus. Lietuvos standartų ir kitų leidinių projektus priima nacionalinė standartizacijos institucija. Lietuvos standartai ir kiti leidiniai leidžiami ir peržiūrimi nacionalinės standartizacijos institucijos nustatyta tvarka. Vadovaujantis Standartizacijos įstatymo 5 straipsnio nuostatomis, Lietuvos standartų ir kitų leidinių projektų rengimas yra prilyginamas kūrybinei veiklai. Lietuvos standartų ir kitų leidinių projektai rengiami pagal autorines sutartis. Lietuvos standarto ar kito leidinio projekto autoriai turtines autoriaus teises į standartų ar kitų leidinių projektus perduoda nacionalinei standartizacijos institucijai įstatymų, kitų teisės aktų ir sutarčių su autoriais nustatyta tvarka. Dėl šių priežasčių Lietuvos standartų negalima dauginti, atgaminti, perspausdinti ir platinti jokiomis formomis ir priemonėmis be raštiško nacionalinės standartizacijos institucijos leidimo. Lietuvos standartizacijos departamento standartai ir kiti leidiniai teisės aktų nustatyta tvarka žymimi autorių teisių apsaugos ženklu. Bet koks departamento standartų ir kitų leidinių ar jo kopijų panaudojimas be departamento leidimo yra laikomas neteisėtu. Taigi teismas, prilygindamas Lietuvos standartus norminiams teisės aktams, kurie nepaskelbti negalioja, iš esmės suklydo. Norminis teisės aktas, kuriame įtvirtintas reikalavimas vadovautis šiuo atveju taikytais Lietuvos standartais, yra paskelbtas teisės aktų nustatyta tvarka ir yra galiojantis. Šios normos taikymas, neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos standartizacijos įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą, nepagrįstas ir neteisėtas.

Dėl Teismo išreikštos pozicijos, kad Patikrinimo akte nenurodyti tam tikri teisės aktai, kurių pagrindu Patikrinimo akte surašytas nurodymas, nurodo, jog projekto formą išleidęs valstybės subjektas raštu įtvirtino įpareigojimą nurodyti ir teisės aktą, tačiau tokio prierašo nėra minėtoje eilutėje „nurodymas“. Galima teigti, kad eilutė pavadinimu „nurodymas“ tobulintina, tačiau tai nėra šios bylos dalykas. Iki šio momento Vilniaus VSC pareigūnai privalo dirbti su galiojančia Patikrinimo akto forma. Šios formos pakeitimas šiuo metu yra Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos kompetencija.

Nurodo Triukšmo valdymo įstatymo 14 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 4 dalį. Vilniaus VSC Patikrinimo akte eilutėje „nurodymas“ ir suformulavo reikalavimą užtikrinti, kad kartodromo keliamas triukšmas neviršytų leistinų lygių gyvenamojoje aplinkoje. Kaip šio reikalavimo įgyvendinimo priemonę nurodė perorganizuoti kartodromo veiklą, nes matavimais buvo nustatyta, kad ne dėl visos kartodromo veiklos, o tik dėl jos dalies yra viršijami triukšmo leistini lygiai gyvenamojoje aplinkoje. Galbūt vykdant minėtą 22 straipsnį Patikrinimo akto formą kaip norminį aktą išleidžiančiam subjektui būtų tikslinga patobulinti ir Patikrinimo akto eilutę „nurodymas“ pervadinti žodžiu „reikalavimas“, tačiau tai tebūtų formalusis pakeitimas, neturintis jokios esminės reikšmės ir šios bylos atveju. Vilniaus VSC nurodymą pareiškėjui pateikė Patikrinimo akte, kurio forma tuo metu galiojo ir buvo patvirtinta. Ši forma parengta remiantis ilgamete triukšmo lygio tikrinimo praktika bei sukurta tokiu būdu, kad maksimaliai užtikrinti tikrinančiojo pareigūno objektyvius veiksmus, nešališkas išvadas.

Teismas iš esmės suklydo teigdamas, kad minėto įsakymo, kuriuo patvirtintas Patikrinimo aktas, 2.1, 2.2 punktuose Vilniaus VSC suteiktas tik vienintelis įgaliojimas – surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolus bei skirti administracines nuobaudas. Minimas įsakymas suteikė įgaliojimus visuomenės sveikatos centrų apskrityse kontrolę vykdantiems pareigūnams, be Patikrinimo akto įtvirtinto „nurodymo“, surašyti ir administracinio teisės pažeidimo protokolus bei tam tikriems pareigūnams nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylas, skirti nuobaudas, kadangi iki tol ATPK tokius įgaliojimus buvo įtvirtinęs tik Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybai.

Nepagrįsta ir Teismo išvada, kad procedūrinį pažeidimą Vilniaus VSC įvykdė ir tuomet, kai atliekant neplaninį patikrinimą (operatyviąją kontrolę) buvo Vilniaus VSC Direktoriaus pavedimas patikrinimo atlikimui. Nurodo VAĮ 364 straipsnio 11 dalį, Reglamento 17 punktą. Teigia, jog kontrolę atliekančio subjekto vadovo pasirašytas pavedimas ir yra sprendimas atlikti neplaninį patikrinimą, jame yra nurodytas patikrinimo pagrindas bei įgaliotų patikrinimą atlikti pareigūnų vardai, pavardės, pareigos. Be šio teisinio pagrindo, operatyvioji kontrolė negalima, kadangi, priešingu atveju, pareigūnai viršytų savo kompetenciją, kas valstybės tarnyboje neleistina ir užtraukia tarnybinę atsakomybę. Pažymi, kad netgi VŠĮ „Plytinės kartodromas“ neskundė Vilniaus VSC įgaliojimų teikti nurodymus reglamentuotiems triukšmo lygiams užtikrinti, jai tie įgaliojimai buvo žinomi, suprantami.

Teismo sprendimas panaikinti Vilniaus VSC Patikrinimo aktą, nepasisakant apie pačių matavimo protokolų tinkamumą, yra neiškus. Iš šiame apeliaciniame skunde išdėstytų duomenų matyti, kad Patikrinimo aktas surašytas tinkamai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, jog jo turinio esmė teisėta ir galimi tobulinimai būtų tik formalūs, kurie neturėtų ir neturi įtakos ginčo esmei, o svarbiausia užkerta kelią ginti viešąjį interesą ir kartodromą supančių gyventojų konstitucinę teisę į sveiką aplinką.

Pažymi, kad duomenis, kuriuos privalu fiksuoti matavimų protokoluose, apibrėžia minėti Lietuvos standartai. Nei Laboratorija, nei Vilniaus VSC nėra įgalioti jokiais teisės aktais atlikti atstumų matavimų, juo labiau tai yra net ne Vilniaus VSC ar Laboratorijos, bet kitos srities specialistų (matininkų, geodezininkų) veiklos sritis. Negana to, tokių matavimų atlikimas taip pat turi būti vykdomas standartizacijos norminių dokumentų pagrindais bei tokiems matavimams skirtais prietaisais, tačiau tai nėra Lietuvos standartai, reglamentuojantys triukšmo matavimų atlikimą. Triukšmo matavimų atlikimą reguliuojantys standartai nenumato jokių atstumų matavimų. Triukšmo matavimų metu matavimo prietaisas automatiškai fiksuoja triukšmo lygį matavimo vietoje. Atstumas nuo triukšmo šaltinio yra svarbus tais atvejais, kai atliekamas triukšmo sklaidos modeliavimas (matematinis skaičiavimas), bet ne triukšmo matavimas. Atstumo reikšmė triukšmo sklidimui nekeičia triukšmo matavimo prietaiso parodymų. Laboratorijos naudojami prietaisai yra specialūs, sertifikuoti, pritaikyti būtent triukšmo matavimams, sukonstruoti tokiu būdu, kad triukšmo lygis išmatuojamas objektyviai, atsižvelgiant ir į galimus išorinius faktorius.

Sprendime neteisingai nurodoma, jog nėra svarbu, kur atliekami triukšmo matavimai. HN 33:2011 2 punktas aiškiai nurodo, kad namo teritorija yra arba aiškias ribas (tvorą ir pan.) turinti teritorija arba, jei ribos nėra aiškios, tai teritorija ne didesniu kaip 40 m. atstumu nuo pastato sienų. Triukšmo ribiniai dydžiai turi būti užtikrinti visoje namo teritorijoje, tai reiškia, kad matavimai gali būti atliekami visoje namo teritorijoje minėtuoju atstumu.

Nurodo, jog teismas painioja tam tikras esmines sąvokas. Sprendime teigiama, kad matuojant triukšmo lygį dėl pareiškėjo kartodromo skleidžiamo triukšmo šalia namų turėjo būti atlikti ir oro judėjimo greičio matavimai. Pažymi, kad oro judėjimo greitis yra vienas iš patalpų vidaus mikroklimato parametrų, todėl atlikti jo matavimų ne patalpose, t. y. kaip siūlo teismas, lauke, šalia namų, apskritai nėra įmanoma. Lauke, šalia namų, gali būti vertinamas vėjo greitis, kuris yra meteorologinis parametras, ir nei Laboratorija, nei Vilniaus VSC pareigūnai neturi įgaliojimų tokius matavimus atlikti. Informacija apie vėjo greitį yra hidrometeorologinės tarnybos kompetencija ir šios tarnybos paskelbiama. Pats meteorologinių sąlygų nenurodymas matavimo protokole neturi įtakos matavimo rezultatų vertinimui (taip pat, kaip ir atstumas), juo labiau kad HN 33:2011 nenormuojami nei meteorologinės sąlygos, nei atstumai tarp triukšmo šaltinių ir įvertinimo taškų, kuriais esant turi būti atliekami triukšmo matavimai, nei sąlygos, kurioms esant matavimų rezultatai turėtų būti koreguojami atsižvelgiant į meteorologines sąlygas ar atstumus. Be to, meteorologinių sąlygų nenurodymas foninio triukšmo matavimo metu neturi jokios reikšmės Vilniaus VSC Patikrinimo akte teiktam nurodymui, nes šis nurodymas buvo teiktas ne dėl foninio triukšmo, o dėl triukšmo, kurį sukelia pareiškėjo kartodromo veikla.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. V, b. l. 1-3) nurodo, jog su apelianto apeliaciniu skundu sutinka.

Nurodo, kad remiantis Lietuvos standarto LST ISO 1996- 2:2008 8.3.2 punktu, atliekant matavimus pastato vidaus aplinkoje, <...> kai matuojami tik A svertiniai dydžiai ir žemų dažnių įtaka A svertiniams lygiams yra maža, kai kuriais atvejais pakanka vienos mikrofono vietos <...>, o <...> mikrofono vietos turi būti įrengtos bent 0,50 m atstumu nuo sienų, lubų arba grindų ir bent 1,00 m atstumu nuo gerai garsą perduodančių elementų, tokių kaip langai arba oro vėdinimo angos <...>. Laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimų skyriaus fizikinių tyrimų specialistai matavimus pastatų aplinkoje atliko laisvo lauko sklidimo sąlygomis, t. y. mikrofonų vietos buvo parinktos pakankamai toli (>2 m) nuo pastatų fasadų, o pastatų vidaus aplinkoje, vadovaujantis aukščiau minėto standarto 8.3.2 punkto nuostata. Matavimo neapibrėžtis priklauso nuo meteorologinių sąlygų. Tačiau Lietuvos standarto LST ISO 1996-2:2008 priedas A „Meteorologinis langas ir nuo oro sąlygų priklausanti matavimo neapibrėžtis“ yra taikomas, kai matavimo trukmė yra nuo 10 min iki kelių valandų. Laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimų skyriaus fizikinių tyrimų specialistai atliko matavimus, kurių matavimų trukmės buvo mažesnės nei 10 min., todėl šiuo atveju meteorologinių sąlygų įtaka neapibrėžties įvertinimui nėra taikoma. Visuose akustinio triukšmo matavimo protokoluose yra pateikti išmatuoti dydžiai: ekvivalentinis garso slėgio lygis, maksimalus garso slėgio lygis, įvertinta išplėstinė matavimų neapibrėžtis, nurodytas matavimo laikas, triukšmo šaltiniai, aplinkos sąlygos: oro temperatūra, santykinė drėgmė. Matavimai yra teisėti ir tinkamai atlikti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2012-01-03 patikrinimo akto Nr. 13(17-2)-13.16-1 teisėtumo ir pagrįstumo. Kaip matyti iš šio akto, patikrinimo metu buvo nustatyta, kad išmatuotas ekvivalentinis ir maksimalus garso slėgio lygis gyvenamųjų namų patalpose ir gyvenamųjų pastatų aplinkoje (adresai nurodyti) viršijo Lietuvos higienos normos HN 33:2011 1 lentelės 1 ir 3 punktuose nustatytus triukšmo ribinius dydžius, todėl nurodyta šiuos pažeidimus pašalinti, t. y. užtikrinti, kad iš Kartodromo sklindantis triukšmas neviršytų leistinų lygių gyvenamojoje aplinkoje bei Vilniaus VSC pateikti informaciją apie veiklos perorganizavimo priemones ir jų taikymą pagrindžiančius dokumentus.

Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo skundą ir skundžiamą atsakovo Patikrinimo aktą panaikino. Konstatavo, jog Patikrinimo aktas surašytas remiantis akustinio triukšmo matavimo protokolais, kuriuose nėra būtinų duomenų, leidžiančių tiksliai nustatyti triukšmo lygį – nėra foninio triukšmo matavimo metu buvusių oro sąlygų, nėra tikslių atstumų iki triukšmo šaltinio. Todėl ginčijamas Patikrinimo aktas nėra pagrįstas ir objektyviais duomenimis (faktais), teisės aktų normomis (nėra nurodyta, kokiomis konkrečiai Lietuvos standartų nuostatomis vadovaujamasi, jos nepateikiamos nei Patikrinimo akte, nei protokoluose, nors jos nėra viešai paskelbtos). Tai reiškia, kad ir Patikrinimo akto nustatomoji dalis neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl Patikrinimo aktas naikinamas, nes jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Patikrinimo aktas neatitinka VAĮ 3 ir 8 straipsnių reikalavimų ir dėl to, kad juo duodamas privalomas nurodymas, kaip jau minėta, nepagrindžiamas teisės aktų nuostatomis.

Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog iš Triukšmo valdymo įstatymo 22 straipsnio nuostatų daroma išvada, kad kontrolės institucijos reikalavimus triukšmo šaltinių valdytojai privalo vykdyti, tačiau Patikrinimo akte esantis nurodymas duotas nenurodant teisinio pagrindo, todėl teismui nėra galimybės įvertinti, ar nurodymas turėjo būti vykdomas, ar jis nebuvo rekomendacinio pobūdžio. Minėto Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo (2004 m. spalio 26 d. įstatymo Nr. IX-2499 redakcija) 14 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad triukšmo šaltinių valdytojai privalo laikytis nustatytų triukšmo ribinių dydžių ir užtikrinti, kad naudojamų įrenginių triukšmo lygis neviršytų vietovei, kurioje naudojami triukšmo šaltiniai, nustatytų triukšmo ribinių dydžių. To paties įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje reglamentuota, jog triukšmo kontrolę atliekančios valstybės ir savivaldybių institucijos teikia asmenims triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonių įgyvendinimo reikalavimus. Patikrinimo aktu pareiškėjui nurodyta perorganizuoti Kartodromo veiklą, užtikrinant, kad iš kartodromo sklindantis triukšmas neviršytų leistinų lygių gyvenamojoje aplinkoje, o Vilniaus VSC pateikti informaciją apie veiklos perorganizavimo priemones bei jų taikymą pagrindžiančius dokumentus iki 2012 m. sausio 18 d. Kolegija vertina, jog šiame Patikrinimo akto nurodyme VšĮ „Plytinės kartodromas“ suformuluotas aiškus reikalavimas, o taip pat nurodyta tiksli kalendorinė data iki kurios nurodymas turi būti įvykdytas. Taigi iš VšĮ „Plytinės kartodromas“ minėtame akte suformuluoto nurodymo matyti, kad jis yra privalomo pobūdžio ir niekaip negali būti suprantamas kaip rekomendacinio ar prevencinio pobūdžio. Be to, vertinant nurodymo vykdyti privalomumo aspektą, aktuali ginčijamame akte atlikus patikrinimą padaryta išvada, kad padaryti Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomenės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje (Žin., 2011, Nr. 75-3638) 1 lentelės 1 ir 3 punktų pažeidimai. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktines aplinkybes ir ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog tai, kad taikoma poveikio priemonė Patikrinimo akte nepagrįsta įstatymo ar kito teisės akto normomis, pripažįstama esminiu procedūriniu pažeidimu, todėl Patikrinimo akto dalis, kurioje duodamas nurodymas, yra neteisėta, nes priimant Patikrinimo aktą ir surašant nurodymą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas), yra neteisinga.

Sprendime nurodyta, kad neįvykdytas Tvarkos aprašo 11 punkto reikalavimas (su patikrinimo aktu pasirašytinai supažindinamas triukšmo šaltinio valdytojas arba jo įgaliotas asmuo, dalyvavęs patikrinime, atsisakius pasirašyti aktą apie tai pažymima patikrinimo akte, šiam faktui patvirtinti pakviečiami pasirašyti du pilnamečiai asmenys), t. y. Patikrinimo akte nenurodyta, dėl kokių priežasčių nėra triukšmo šaltinio valdytojo atstovų parašų, nors pagal specialų (triukšmo matavimams skirtą) ir aukštesnės galios teisės aktą (Vyriausybės nutarimą) nurodyti duomenys turėjo būti Patikrinimo akte. Šiuo atveju teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad minėtas procedūrinis pažeidimas nėra esminis, dėl kurio galėtų būti taikomos Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos, nustatančios, kad aktas gali būti panaikinamas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, nurodytas įrašas apie pareiškėjos darbuotojų dalyvavimą patikrinime yra grynai formalaus pobūdžio, jis neturi reikšmės pagrindinėms procedūroms (matavimams), todėl negali būti akto panaikinimo pagrindu. Šis įrašas pareiškėjos teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia, nes yra aišku, kad pačiuose matavimuose nurodyti asmenys nedalyvavo, apie savo nedalyvavimą yra pranešę ir 2011 m. gruodžio 14 d. raštu, akto jie nepasirašė. Taip pat pagrįstai konstatuota, jog atliekant patikrinimą nebuvo pažeistos Reglamento 43, 44, 45 ir 46 punktų nuostatos.

Pirmosios instancijos teismas sprendime pažymėjo, kad triukšmo matavimo protokoluose nurodyti standartai negali būti pripažinti standartizacijos norminiais dokumentais, kurie nurodyti Triukšmo valdymo įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje, nes jie Lietuvoje negalioja. Pagal anksčiau minėto Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 22 straipsnio 2 dalį, triukšmo matavimai atliekami standartizacijos norminių dokumentų nustatyta tvarka. Higienos normos HN 33:2011 11 punkte įtvirtinta, kad šios higienos normos 1 ir 2 lentelėse nurodytų triukšmo rodiklių tiesioginiai matavimai atliekami vadovaujantis Lietuvos standartu LST ISO 1996-1:2005 ir Lietuvos standartu LST ISO 1996-2:2008. Tos pačios higienos normos 12 punkte nustatyta, jog šios higienos normos 1 lentelėje nurodytų triukšmo rodiklių matavimo trukmė priklauso nuo garso šaltinio (-ių) ir yra nurodoma matavimo metoduose arba standartuose, o 13 punkte – triukšmo matavimai ir (ar) modeliavimas gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų aplinkoje atliekami garso sklidimo laisvojo lauko sąlygomis. Atliekant triukšmo matavimo procedūras pastatų išorės aplinkoje bei taikant pataisas esant skirtingiems mikrofono įrengimo atvejams, turi būti vadovaujamasi Lietuvos standartuose LST ISO 1996-1:2005 ir LST ISO 1996- 2:2008 pateiktais nurodymais.

Pagrindinius nacionalinės standartizacijos tikslus ir principus, Lietuvos standartų rengimo ir taikymo tvarką, standartų ir techninių reglamentų ryšį, nacionalinės standartizacijos institucijos veiklos pagrindines nuostatas, nacionalinės standartizacijos finansavimo šaltinius nustato Lietuvos Respublikos standartizacijos įstatymas (2007 m. kovo 22 d. įstatymo Nr. X-1056 redakcija). Šiame įstatyme standartas apibrėžiamas kaip pripažintos standartizacijos institucijos priimtas dokumentas, kuris nustato bendram ir daugkartiniam naudojimui tinkančias taisykles, bendruosius principus ar charakteristikas tam tikroje srityje (2 straipsnio 11 dalis), o Lietuvos standartas – kaip nacionalinės standartizacijos institucijos priimtas, paskelbtas ir visuomenei skirtas standartas. Pagal Lietuvos Respublikos standartizacijos įstatymo 6 straipsnio 10 dalį, informaciją apie viešajai apklausai pateiktus, išleistus, numatomus skelbti netekusiais galios bei netekusius galios Lietuvos standartus ir kitus leidinius nacionalinė standartizacijos institucija skelbia naujausiame savo periodiniame leidinyje per 5 darbo dienas nuo atitinkamo fakto patvirtinimo interneto tinklalapyje. Informacija apie darniuosius Lietuvos standartus skelbiama „Valstybės žiniose“. Lietuvos Respublikos standartizacijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog Lietuvos standartai ir kiti leidiniai taikomi savanoriškai, išskyrus atvejus, kai teisės aktuose pateikta išskirtinė nuoroda į standartus ir kitus leidinius.

Pirmosios instancijos teismas sprendime ginčui aktualius Lietuvos standartus pripažino norminiais dokumentais ir pažymėjo, kad jiems taikomos Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos nuostatos. Tuo tarpu iš aptarto teisinio reguliavimo seka, jog standartizacija yra specifinė valdymo sritis, kuriai atsižvelgiant į standartų pobūdį bei jų reguliavimo dalyką (gali nustatyti taisykles, tyrimų, bandymų ir matavimų metodus, pavyzdžių atrinkimo taisykles, reikalavimus pakuotėms ir pan.), standartizacijos tikslus ir principus, nustatyta ir speciali jų rengimo, derinimo, tvirtinimo, sisteminimo, skelbimo ir pripažinimo netekusiais galios tvarka. Todėl nagrinėjant bylą iš naujo reikėtų vertinti, ar Lietuvos standartus galima priskirti norminių dokumentų ar norminių teisės aktų grupei ir, ar jiems taikoma anksčiau minėtu įstatymu norminiams teisės aktams nustatyta skelbimo ir įsigaliojimo tvarka.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Patikrinimo aktas grindžiamas Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos atliktų matavimų duomenimis, kurie užfiksuoti akustinio triukšmo matavimų protokoluose. Nagrinėjant Patikrinimo akto teisėtumo ir pagrįstumo klausimą neišvengiamai susiduriama ir su minėtuose protokoluose nurodytais Lietuvos standartais. Tai reiškia, jog pirmosios instancijos teismui reikėtų imtis priemonių, kad šie standartai (nustatyta tvarka patvirtintos kopijos) būtų pateikti į bylą ir atlikti jų analizę. Nagrinėjant bylą iš naujo tirtina, ar atliekant tokio pobūdžio matavimus yra reikšmingas atstumas iki triukšmo šaltinio ir matavimo metu buvusios oro sąlygos. Taip pat vertintina, ar aplinkybės, kad nėra nurodyta, kokiomis konkrečiai Lietuvos standartų nuostatomis vadovaujamasi, jos nepateikiamos nei Patikrinimo akte, nei protokoluose, laikytinos esminiu procedūriniu pažeidimu ir pakankamu pagrindu, dėl ko naikintinas Patikrinimo aktas.

Remiantis išdėstytu (teismui visapusiškai ir objektyviai neištyrus visų bylai reikšmingų aplinkybių) pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo negalima pripažinti pagrįstu, o dėl aukščiau nurodytų priežasčių byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ 57 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, o taip pat ABTĮ 81 straipsnyje įtvirtintą pareigą visapusiškai ir objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir neišsiaiškino visų reikšmingų bylos aplinkybių. Šie procesiniai teisės normų pažeidimai turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui (ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 142 straipsnio 1 dalis, 143 straipsnis).

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad vykdydamas teisingumą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis), teismas privalo išspęsti tarp proceso šalių kilusį ginčą iš esmės. Teismo išspręstoje administracinėje byloje neturi likti neatsakytų klausimų, palikta neaiškumų, darančių išnagrinėtą bylą iki galo neišspręsta arba esančių naujo teisinio ginčo tarp šalių šaltiniu ir todėl reikalaujančių papildomo teisminio įsikišimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 8 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.