Civilinė byla Nr. 2-264-377/2024

                                                               Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00391-2023-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.5; 3.2.6.1.

TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. vasario 9 d.

Tauragė

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Gražina Gudžiūnienė,

sekretoriaujant Militai Balandienei,

vaizdo konferencijos būdu dalyvaujant pareiškėjui H. R.,

atsakovės atstovei Jolitai Lelėnienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo H. R. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas

nustatė:

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. lapkričio 9 d. nutartimi byla pagal pareiškėjo H. R. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo perduota nagrinėti Tauragės apylinkės teismui. Ieškovas H. R. (toliau – ir ieškovas) ieškiniu prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Tauragės AVPK), priteisti 500 Eur neturtinės žalos ir 349 Eur turtinės žalos atlyginimą.

Nurodo, jog 2022 m. liepos 23 d. apie 15.00 val. buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini). Sulaikymo metu pareigūnai iš jo paėmė telefoną „Samsung“ (modelis A52 128 DS Awesome Black) ir nurodė, kad jis pridėtas prie jo daiktų. Teigia, kad naudojosi telefonu, tačiau jis buvo jos sugyventinės O. B., kuri telefoną įsigijo išsimokėtinai. Tauragės AVPK tyrėja E. J., jo atžvilgiu atlikusi ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-27509-22, pasinaudojo telefone esančia medžiaga. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų (baudžiamoji byla Nr. 1-65-850/2023) 2023 m. sausio 26 d. nuosprendyje nurodyta, kad tokio telefono nėra. Su prašymu grąžinti telefoną jis kreipėsi į Tauragės AVPK Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyrių. Iš tyrėjos E. J. gavo atsakymą, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje nefiksuotas mobiliojo ryšio telefono paėmimas. Tvirtina, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje vaizdo registratoriaus, kuris priklauso pareigūnui A. G., pagalba ši aplinkybė aiškiai užfiksuota. Taip pat tai užfiksuota ikiteisminio tyrimo medžiagos apžiūros protokole. Nurodo, kad dėl Tauragės AVPK padaryto pažeidimo, negrąžinus telefoną, jam teko daug išgyventi. Vertina, kad policijos pareigūnai pasinaudojo tarnybine padėtimi ir pasisavino telefoną. Taip pat jam teko aiškintis su sugyventine, kodėl jis negali grąžinti telefoną. Dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų jautėsi pažemintas. 

Ieškovas teismo posėdžio metu palaikė ieškinį iš esmės jame išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu. Patvirtino, jog pareigūnai kratos metu paėmė iš jo telefoną ir negrąžino. Telefonas sugyventinės O. B. vardu, jos vardu buvo telefono draudimas. Tačiau jie gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, todėl turtas bendras. Prašo priteisti telefono vertės turtinės žalos atlyginimą ir neturtinę žalą. Skundė ir pareigūnų veiksmus.

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Tauragės AVPK, atsiliepimu su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad pareiškėjas 2022 m. liepos 23 d. buvo sulaikytas. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2023 m. sausio 26 d. nuosprendžiu (toliau – ir Nuosprendis) pareiškėjas pripažintas kaltu už padarytus nusikaltimus. Nuosprendžiu buvo išspręstas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. Nurodyta, kad 2023 m. sausio 20 d. Tauragės apylinkės teisme gautas kaltinamojo H. R. laiškas, kuriuo jis prašo grąžinti telefoną „Samsung“ iš jo paimtą sulaikymo metu, kuris priklauso jo sugyventinei O. B.. Nuosprendžiu teismas išaiškino, kad baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad H. R. nurodytos markės telefonas iš jo ar kito proceso dalyvio būtų paimtas kaip daiktas turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, todėl teismas neturi pagrindo spręsti dėl jo grąžinimo. Tauragės AVPK Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyrius 2023 m. vasario 24 d. raštu atsakė pareiškėjui, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-27509-22 nėra fiksuota, jog būtų paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdyba, išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir 2023 m. kovo 9 d. raštu Nr. 5-S-5300 informavo, kad jis dėl galimai neteisėtų pareigūnų veiksmų kreipėsi ne iš karto po įvykio, o praėjus daugiau kaip 6 mėnesiams, dėl to nėra galimybės peržiūrėti visą su jo sulaikymu susijusią medžiagą. Nurodė, kad peržiūrėjus vaizdo įrašų aprašymus, nefiksuota, jog būtų paimtas mobilaus ryšio telefonas. Tvirtina, kad iš Nuosprendžio matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo fiksuotas mobilaus ryšio telefono „Samsung“ paėmimas. Taip pat ikiteisminio tyrimo metu nebuvo renkami, išimami ar kitokiu būdu renkami duomenys iš kokio nors mobilaus ryšio telefono. Iš Tauragės AVPK Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimų skyriaus 2022 m. lapkričio 10 d. kitų objektų apžiūros protokolo (toliau – ir Protokolas) matyti, kad A. G. tik atliko vaizdo ir garso įrašų apžiūrą. Protokole nėra užfiksuota, kad policijos pareigūnai paėmė mobilaus ryšio telefoną. Nurodo, kad telefonas priklauso kitam asmeniui. Jei pareiškėjas ir būtų naudojasis sugyventinės O. B. telefonu ir būtų pametęs ar praradęs telefoną, jis neturi reikalavimo teisės dėl žalos atlyginimo, todėl nepagrįstai reiškia atsakovei reikalavimą atlyginti turtinę žalą.  Mano, kad pareiškėjas neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, nepagrindė ir neįrodė, kad jam padaryta žala, todėl nėra pagrindo tenkinti jo reikalavimų dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti atsiliepime išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindais. Nurodo, kad nėra jokių įrodymų apie telefono paėmimą. Ieškovo prašymu dėl telefono paėmimo buvo atliekamas tyrimas, tačiau nepasitvirtino, neįrodyta, kad buvo padaryta ieškovui žala, kad buvo neteisėti pareigūnų veiksmai.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškovo ieškinys atmestinas.

Ieškovas H. R. ieškiniu prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato priteisti 500 Eur neturtinės žalos ir 349 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 1-4).

Iš pateikto ieškinio (skundo) matyti, jog šios žalos atsiradimą kildina iš neteisėtų Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Tauragės AVPK) darbuotojų veiksmų, kai 2022 m. liepos 23 d., apie 15.00 val., sulaikymo metu (duomenys neskelbtini),  iš jo buvo paimtas 349 Eur vertės  telefonas „Samsung“ (modelis A52 128 DS Awesome Black), priklausantis  jo sugyventinei O. B..  Nurodo, kad aplinkybę, jog minimas telefonas buvo paimtas iš jo patvirtina tai, kad šiame telefone esantys duomenys buvo panaudoti ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-27509-22. Kadangi pabaigus ikiteisminio tyrimo veiksmus jam telefonas nėra grąžintas, todėl jam yra padaryta 349 Eur turtinė žala bei 500 Eur neturtinė žala.

Atsakovas su ieškovo ieškiniu nesutinka ir savo nesutikimą iš esmės argumentuoja tuo, kad  ikiteisminio tyrimo metu nebuvo fiksuotas mobilaus ryšio telefono Samsung paėmimas, nes ikiteisminio tyrimo metu nebuvo renkami, išimami ar kitokiu būdu renkami duomenys iš kokio nors mobilaus ryšio telefono. Ši aplinkybė konstatuota ir Tauragės apylinkės teismo 2023 m. sausio 26 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-65-850/2023.

Valstybės atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, reglamentuoja CK 6.272 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės.

CK 6.272 straipsnis reglamentuoja specialųjį deliktinės civilinės atsakomybės atvejį – valstybės atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Aptariamoje teisės normoje expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) įtvirtinta, kad valstybė už pirmiau nurodytais neteisėtais proceso veiksmais padarytą žalą atsako be kaltės. Vadinasi, valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį kilti yra pakankamos trys sąlygos: neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys (CK 6.246, 6.247 ir 6.249 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-124-403/2018). Taip aptariama materialiosios teisės norma yra aiškinama ir ankstesnėje kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2008; 2010 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2010; 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2014; etc.). Pagrindas taikyti valstybei deliktinę civilinę atsakomybę pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį egzistuoja, jeigu nustatomas pirmiau išskirtų civilinės atsakomybės sąlygų visetas – bent vienos sąlygos, inter alia (be kita ko), neteisėtų veiksmų, kuri kartu yra ir pirminė atsakomybės taikymo sąlyga, nebuvimas eliminuoja civilinės atsakomybės taikymo galimybę.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad straipsnio 6.272 straipsnio 1 dalyje pateikiamas nebaigtinis neteisėtų veiksmų sąrašas, todėl valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir tuo pagrindu, kad pareigūnai nevykdė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai – laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Tokiais atvejais taikytinos tiek bendrosios kasacinėje jurisprudencijoje suformuluotos atsakomybės taikymo sąlygos, tiek specifinis tokioms byloms būdingas kriterijus – pareigūnų klaidos esminė reikšmė asmens teisių pažeidimui; bei kad valstybės civilinė atsakomybė už žalą, grindžiamą neteisėtais teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso metu, yra civilinės teisės institutas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-916/2023 25-26 punktai; 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019, 34 punktas; 2014 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014; 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43-684/2020, 41 punktas).

Iš bylos medžiagos,  Tauragės apskrities VPK Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyrius 2023 m. vasario 24 d. rašto matyti, kad H. R. 2022 m. liepos 23 d. buvo sulaikytas dėl to, kad 2022 m. liepos 23 d. apie 15.30 val. (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo viduje, kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2.75 prom. Neblaivumas), kilusio konflikto metu su I. S. ir G. M., tyčia, peiliu durdamas ne mažiau vieną kartą I. S. į krūtinės sritį, padarė jam kiauryminę durtinę-pjautinę krūtinės ląstos kairės pusės žaizdą su kraujo (1000 ml) ir oro susikaupimu krūtinplėvės ertmės kairėje pusėje. Taip pat, G. M. durdamas peiliu į įvairias kūno sritis ne mažiau 5 kartus, padarė durtines – pjautines žaizdas krūtinės dešinėje pusėje, dešiniajame petyje, kairiame žaste, dešinėje blauzdoje. Tokiais savo veiksmais H. R. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą I. S. ir nežymų sveikatos sutrikdymą G. M.. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2023 m. sausio 26 d. nuosprendžiu (toliau - Nuosprendis) H. R. pripažintas kaltu už padarytus nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d. ir 140 str. 1 d. ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 metams ir 4 mėnesiams. Nuosprendžiu buvo išspręstas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti klausimas. Nuosprendyje nurodyta, kad 2023 m. sausio 20 d. Tauragės apylinkės teisme gautas kaltinamojo H. R. laiškas, kuriuo jis prašo grąžinti telefoną ,,Samsung“ iš jo paimtą sulaikymo metu, kuris priklauso jo sugyventinei O. B.. Nuosprendžiu teismas išaiškino, kad baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad H. R. nurodytos markės telefonas iš jo ar kito proceso dalyvio būtų paimtas kaip daiktas turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, todėl teismas neturi pagrindo spręsti dėl jo grąžinimo. Pažymėjo, kad jei kaltinamasis mano, kad toks telefonas buvo paimtas, jis turi kreiptis į ikiteisminį tyrimą atlikusią įstaigą – Tauragės apskrities VPK Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimų skyrių (1 t., b.l. 6-21).

Iš 2023 m. kovo 1 d. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos rašto dėl skundo išnagrinėjimo, matyti, jog Imuniteto valdybos Klaipėdos apygardos skyrius išnagrinėjo H. R. skundą bei nurodė, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-27509-22 nėra fiksuota, kad būtų paimtas mobiliojo ryšio telefonas ,,Samsung“. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdyba, išnagrinėjo H. R. skundą ir 2023 m. kovo 9 d. raštu Nr. 5-S-5300 informavo, kad H. R. dėl galimai neteisėtų pareigūnų veiksmų kreipėsi ne iš karto po įvykio, o praėjus daugiau kaip 6 mėnesiams, dėl to nėra galimybės peržiūrėti visą su H. R. sulaikymu susijusią medžiagą. Nurodė, kad peržiūrėjus vaizdo įrašų aprašymus, nefiksuota, kad būtų paimtas mobilaus ryšio telefonas (1 t., b.l. 36).

 Ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatos.

Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų (jų tarnautojų, pareigūnų) neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešosios civilinės atsakomybės subjekto – viešojo asmens, t.y. valstybės arba savivaldybės – specifika lemia ir šio subjekto atsakomybės ypatumus. Vienas jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, t.y. civilinę atsakomybę be kaltės. Todėl kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (įstatymuose nustatytos pareigos neįvykdymo (neteisėtas neveikimas) arba įstatymuose draudžiamų veiksmų atlikimo (neteisėtas veikimas)), 2) asmens patirtos žalos ir 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio. 12. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2205- 575/2017; 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1980-520/2017).13. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose.

Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant ieškovo ieškinio pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjų nurodytos žalos atsiradimą. Pažymėtina, kad sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

  Dėl neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio.

 Civilinė atsakomybė taikoma tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad tarp neteisėtų veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys, išskyrus atvejus, kai priežastinis ryšys yra preziumuojamas. CK 6.247 straipsnyje nurodyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, jog nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Taigi padaryta žala turi būti asmens neteisėtų veiksmų rezultatas. Vertinant aplinkybių ir priežasčių visumą, reikalinga nustatyti pakankamą neteisėtų veiksmų ir atsiradusių padarinių ryšį, t. y. nustatyti, kad pažeidėjo elgesys buvo pakankama priežastis žalai atsirasti. Teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais atlyginimą asmeniui atsiranda tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigūnas atliko neteisėtus veiksmus, t.y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, ir žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijos, pareigūnų neteisėtų veiksmų. 

Neteisėti veiksmai (veikimas arba neveikimas, prieštaraujantys teisės aktų nuostatoms), kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, yra įstatymuose nustatytos pareigos neįvykdymas arba įstatyme draudžiamų veiksmų atlikimas. Neveikimas yra tada, kai valdžios institucijos tarnautojui, pareigūnui nustatyta pareiga ką nors atlikti, ką nors daryti, kokiu nors būdu elgtis ar dar kitoks nurodymas būti aktyviam, tačiau jis tos pareigos nevykdo. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė.

 Žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 str.). Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: ieškovo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą

Ieškovas ieškinyje nurodo, kad policijos pareigūnai įvykio vietoje paėmė telefoną, o ikiteisminio tyrimo tyrėja E. J. iš jo Samsung telefono išsiėmė tyrimui reikalingą medžiagą ir tai patvirtina ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-27509-22. H. R. nurodo, jog ikiteisminio tyrimo medžiagoje aiškiai užfiksuotas telefono paėmimas vaizdo registratoriumi, kuris priklauso pareigūnui A. G.. Tačiau iš nors tyrėja E. J. nurodo, jog ikiteisminio tyrimo metu nėra fiksuotas mobilaus telefono paėmimas ( 1 t. b. l.).

Iš 2023 m. sausio 26 d. Tauragės apylinkės teismo nuosprendžio (1 t., b. l. 22-28 ) matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo fiksuotas mobilaus ryšio telefono Samsung paėmimas. Be to, ieškovas klaidina teismą, nes susipažinus su nuosprendžiu akivaizdu, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo renkami, išimami ar kitokiu būdu renkami duomenys iš kokio nors mobilaus ryšio telefono.

Iš Tauragės aps. VPK Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimų skyriaus 2022 m. lapkričio 10 d. kitų objektų apžiūros protokolo (toliau – protokolas), matyti, kad A. G. tik atliko vaizdo ir garso įrašų apžiūrą. Priešingai, nei teigia H. R., protokole nėra užfiksuota, kad policijos pareigūnai paėmė mobilaus ryšio telefoną (1 t., b. l. 6).

Teismas pažymi, jog įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014; 2015 m. liepos 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2016 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016; etc.).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovas nepagrindė savo argumentų dėl galimo mobilaus ryšio telefono Samsung paėmimo, ir daro išvadą, kad tai subjektyvi ieškovo pareikšta nuomonė. Iš baudžiamojoje byloje Nr. 1-65-850/2023 esančių duomenų matyti, kad 2023 m. sausio 12 d. vykusiame viešame teismo posėdyje, H. R. neužsiminė teismui jog iš jo ikiteisminio tyrimo metu buvo išimtas telefonas. Tik išnagrinėjus bylą 2023 m. sausio 20 d. pakeikia prašymą dėl telefono įrenginio grąžinimo. Teismas pažymi, kad dėl ieškovo nurodytų aplinkybių dėl telefono ,,Samsung“ paėmimo, teismas pasisakė ir 2023 m. sausio 20 d. Tauragės apylinkės teismo nuosprendyje nurodydamas, kad baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad H. R. nurodytos markės telefonas iš jo ar kito proceso dalyvio būtų paimtas kaip daiktas turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, todėl teismas neturi pagrindo spręsti dėl jo grąžinimo.

Iš aukščiau išdėstyto teismas daro išvadą, kad visiškai nepagrįstos ieškovo nurodytos aplinkybės dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėto telefono iš jo paėmimo. Akivaizdu, kad nesant nustatyta neteisėtų veiksmų, negali būti taikoma valstybei civilinė atsakomybė dėl žalos atsiradimo.

Dėl turtinės žalos atlyginimo.

Ieškovas H. R. ieškinyje bei teismo posėdžio metu nurodo, kad dėl prarasto telefono jam buvo padaryta turtinė žala, todėl prašo teismo priteisti iš atsakovo faktinę telefono vertę, t. y. 349 Eur. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, o padaryta turtinė žala turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. CK 6.271 straipsnyje nustatyta valdžios institucijų atsakomybė už jų neteisėtais veiksmais padarytą žalą yra viena iš deliktinės civilinės atsakomybės rūšių, kurios pagrindinė funkcija – kompensavimas nukentėjusiojo nuostolių, siekiant grąžinti jį į ankstesnę, iki žalos atsiradimo buvusią padėtį.  Visiško žalos kompensavimo principas lemia, kad nukentėjusiajam nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado.

Nagrinėjamoje byloje taip pat aktualu paminėti, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti nuostolius (žalą) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalies ir 6.263 straipsnio nuostatas, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Neteisėtais veiksmais gali būti pakenkiami ir neturtiniai asmens interesai, kuriuos taip pat saugo ir gina teisė (CK 1 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama, kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Taigi, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta visiškai, tačiau būtinai atsižvelgia ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens (bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną (CK 1.5 straipsnis).

Ieškovas tvirtina, kad jam buvo padaryta 349 Eur turtinė žala, tačiau iš bylos medžiagos nustatyta, jog telefonas priklauso kitam asmeniui. Iš paties ieškovo pateiktų dokumentų matyti, kad telefoną „Samsung A52 128 GB DS Awesome Black“ (SM-A525F) įsigijo O. B. iš UAB ,,Bitės Lietuva“ pagal 2021-04-06 paslaugų teikimo sutartį Nr. ECOM/0927507/2021.  Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes akivaizdu, kad jei ieškovas ir būtų naudojęsis sugyventinės O. B. telefonu ir būtų pamatęs ar praradęs telefoną, jis neturi reikalavimo teisės dėl žalos atlyginimo ir visiškai nepagrįstai reiškia atsakovui reikalavimą atlyginti turtinę žalą.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Ieškovas H. R. ieškinyje nurodo, kad dėl pradingusio telefono jam teko daug nervuotis, policijos pareigūnai pasinaudojo tarnybine padėtimi ir pasisavino jo telefoną. Dėl pradingusio telefono turėjo teisintis sugyventinei O. B.. Kadangi telefono sugyventinei negražino, liko nepatikimas asmuo jos akyse ir dėl to išgyveno emociškai. Be to, dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų jautėsi pažemintas.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.  Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Pažymėtina, jog įrodyti neturtinės žalos faktą, kaip ir kitas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas neturtinės žalos atlyginimui, kaip civilinių teisių gynimo būdui, taikyti yra ieškovo pareiga (CPK 178 straipsnis). Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tokie paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais.

 Ieškovas prašo priteisti jam 500 Eur dydžio neturtinę žalą. Ieškovas, reikalaudama atlyginti žalą pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. jam tenka pareiga įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas: pareigūnų neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog ieškovas neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, nepagrindė ir neįrodė, kad jam padaryta žala, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimų dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. 

Teismų praktikoje laikoma, kad nenustačius neteisėtų valstybės pareigūnų veiksmų, kaip CK 6.272 straipsnyje įtvirtintos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų, nėra prasmės nustatinėti kitų civilinės atsakomybės sąlygų – ieškovui padarytos žalos bei priežastinio ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012). Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovo ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į nurodytą bei ieškinį atmetus – ieškovo bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o atsakovą Lietuvos valstybę,  atstovaujantis Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariatas šioje byloje nepateikė jokių įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jos nėra priteisiamos.

Byloje nustatyta, jog ieškovas, teikdamas ieškinį (skundą) prašė jį atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo nurodydamas, kad jis yra nemokus. Tačiau prie prašymo nėra pridėta jokių jo sunkią materialinę padėtį pagrindžiančių įrodymų. Todėl nėra pagrindo ieškovo H. R. atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą, žyminis mokestis šioje byloje už turtinio ir neturtinio pobūdžio reikalavimus skaičiuojamas nuo ieškovo reikalaujamos priteisti sumos , t.  y. 848 Eur, ir sudaro 29 Eur (byla pateikta ne elektroninėmis ryšio priemonėmis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268-270 straipsniais, teismas

n u t a r i a:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo H. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 29 Eur (dvidešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų - žyminio mokesčio (priteistos bylinėjimosi išlaidos mokamos į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“ banke, LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, LT74 4010 0510 0132 4763 „Luminor bank“ AS skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą– 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos). 

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmuose.

Teisėja                                                                       Gražina Gudžiūnienė